Erdoganas patikslino, kad tuo tarpu Švedija vis dar turi įgyvendinti "papildomus reikalavimus", kurie dabar įvarė pleištą tarp vyriausybinės koalicijos narių.

Pirmadienį, prieš Vilniuje vykstantį dviejų dienų NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidentui Erdoganui paskelbus, kad jis remia Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kilo daug džiaugsmo, o tai leido manyti, kad parlamento ratifikavimas yra neišvengiamas. Tačiau po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Erdoganas nutylėjo svarbią išlygą: parlamentas atostogaus iki spalio 1 d.

"Artimiausius du mėnesius parlamentas nesirodys, - sakė Turkijos prezidentas, - tačiau mūsų tikslas - kuo greičiau užbaigti šį klausimą". Neišsakytas tikslas, žinoma, yra toliau spausti švedus dėl politinių nuolaidų tol, kol bus galima.

Jau žinojome, kad Turkija mainais už ratifikavimą pateikė papildomų prašymų ir kad Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssenas su jais sutiko per jųdviejų susitikimą šią savaitę, tačiau per spaudos konferenciją Erdoganas taip pat aiškiai pasakė, kada Ankara ketina juos įgyvendinti, prieš suteikdama galutinį "taip".

Šie naujesni reikalavimai apima Švedijos paramą Turkijos siekiui įstoti į ES ir abiejų šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, ypač su PKK (kurdų organizacijomis) ir susijusiomis organizacijomis, stiprinimą.

Erdoganas pažymėjo, kad prieš bet kokį ratifikavimą Švedija turės baigti rengti išsamų 17 punktų veiksmų planą, kaip visa tai pasiekti, ir susitarti su Turkijos parlamentu dėl bendro Turkijos ir Švedijos veiksmų plano ateičiai.

naujesni reikalavimai apima Švedijos paramą Turkijos siekiui įstoti į ES ir abiejų šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu

"Ministrų lygiu bus sukurtas dvišalis saugumo mechanizmas, ir mes sustiprinsime savo bendradarbiavimą… kovoje su teroristinėmis organizacijomis", - sakė Erdoganas. "Kartu Švedija aktyviai rems Turkijos Respubliką atnaujinant muitų sąjungą, liberalizuojant vizų režimą ir Turkijos narystės Europos Sąjungoje procesą."

Be to, Ankara reikalauja, kad Stokholmas imtųsi konkrečių veiksmų prieš islamofobiją, net jei tai reikštų kėsinimąsi į brangią švedų saviraiškos laisvę, įskaitant prokurdiškas demonstracijas, susijusias su PKK, ir prieštaringai vertinamą Korano deginimą, kurį Erdoganas pavadino "barbariška terorizmo forma" ir pridūrė, kad Turkija "nesutiks su tokiais daugiau kaip dviejų milijardų musulmonų įžeidinėjimais".

Tai, kad nuosaikusis Švedijos ministras pirmininkas sutiko su šiomis sąlygomis nepasitaręs su savo konservatyviaisiais koalicijos partneriais, Stokholme sukėlė tam tikrą ažiotažą. Vyriausybės užsienio reikalų komiteto pirmininko Švedijos demokrato Arono Emilsono (Aron Emilson) teigimu, Kristersono ir Erdogano susitarimą reikia dar kartą nuodugniai įvertinti.

"Yra dalių, kurių SD ir vyriausybė neaptarė. Svarbu, kad tai padarytume, kai susitarimas bus patikslintas", - sakė Emilsonas. "Be kita ko, aš galvoju apie tai, kaip Švedija turėtų pasisakyti dėl galimos būsimos Turkijos narystės ES. SD nuomonė yra žinoma anksčiau ir mes kritiškai žiūrime į Turkijos ir ES ryšį".

The post R.T. Erdoganas atideda Švedijos stojimą į NATO appeared first on LAIKMETIS.

Už Švedijos prisijungimą prie Aljanso balsavo 112 Seimo narių, vienas buvo prieš, už Suomijos narystę vieningai balsavo 111 parlamentarų.

Kviesdamas balsuoti už Švedijos prijungimą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Švedija atlaikė spaudimą, grasinimus iš Rusijos ir priėmė suverenų sprendimą.

„Norėčiau pasveikinti Švediją atlaikius tą spaudimą, kurį šalis patiria kaip suvereni valstybė, nes Rusija prieš gerą pusmetį išsakė aiškius ir konkrečius grasinimus ir NATO šalimis apie tai, kad jokia valstybė negalėtų ir neturėtų prisijungti prie NATO gynybinio aljanso (...). Ir aš sveikinu tą pasirinkimą, suverenios tautos priima suverenius sprendimus“, – posėdžio metu sakė A. Anušauskas.

Ministras taip pat kvietė balsuoti už Suomijos prisijungimą prie NATO, jam antrino ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė. 

„(...) Suomijos apsisprendimas tokiu metu, ir vėl gi netylant grasinimams iš Rusijos, yra nepaprastai svarbus. Ir svarbus ne tik Suomijai, svarbus yra ir mums, nes NATO organizacija iš visų šalių reikalauja bendrų pastangų skiriant bendrus pajėgumus, numatant bendrą veikimą. Suomijos patirtis ir NATO šalių patirtys viena kitą labai reikšmingai papildys ir stiprins mūsų regiono, tiesą sakant, ir visos Europos saugumą“, – teigė A. Anušauskas.

Suomijos apsisprendimas tokiu metu, ir vėl gi netylant grasinimams iš Rusijos, yra nepaprastai svarbus. Ir svarbus ne tik Suomijai, svarbus yra ir mums, nes NATO organizacija iš visų šalių reikalauja bendrų pastangų skiriant bendrus pajėgumus

„Labai džiaugiuosi dėl Suomijos apsisprendimo, dėl pačios tautos, valstybės apsisprendimo jungtis į NATO. Antra, sveikinu NATO kvietimą Suomijai tapti Aljanso nare ir neabejoju, kad Suomija bus patikima mūsų sąjungininkė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Paskutinis dalykas, viliuosi, kad kitais metais, kai Vilniuje vyks NATO „summitas“, NATO narėmis bus ne 30, o 32 valstybės“, – sakė URK pirmininkė. 

Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad Švedijai ir Suomijai jungiantis į NATO Lietuva tampa dar saugesne šalimi investicijoms.

„Prisijungti prie NATO nusprendusios valstybės į šią organizaciją ateina labiau ne kaip saugumo vartotojos, o kaip tiekėjos, turinčios modernias ir gerai organizuotas karines pajėgas – tai reikšmingai padidins saugumą visame Baltijos jūros regione“, – pranešime spaudai teigė ji.

Siekiant kuo greičiau priimti sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso, liepos viduryje buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Ji baigiasi trečiadienį.

Prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos NATO valstybės narės praneš Jungtinių Valstijų vyriausybei, kad jiems pritaria.

Tam įvykus, Aljanso generalinis sekretorius visų NATO narių vardu nusiųs Suomijos ir Švedijos vyriausybėms formalius kvietimus prisijungti prie organizacijos.

Suomija ir Švedija NATO narėmis taps savo prisijungimo dokumentų deponavimo JAV vyriausybei dieną, nurodoma Užsienio reikalų ministerijos parengtame aiškinamajame dokumente.

Suomija ir Švedija pareiškė norą stoti į NATO po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą.

The post Seimas ratifikavo Švedijos ir Suomijos narystę NATO appeared first on LAIKMETIS.

Valstybės vadovas po susitikimo su ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu sakė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą ir ypač Šiaurės Europos regioną.

Premjeras savo ruožtu sakė, kad Švedijos ir Suomijos sprendimas prisijungti prie Aljanso yra svarbi ir teigiama žinia. K. Karinis patvirtino, kad kai tik Latvija gaus oficialų prašymą ratifikuoti stojimo protokolus, jie iškart bus perduoti parlamentui.

Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą, Latviją ir regioną

„Esu tikras, kad parlamentas nieko nevilkins ir per trumpą laiką užbaigs visą ratifikavimo procesą. Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą, Latviją ir regioną. Mūsų kaimynai žengs teigiamą žingsnį, kuris padės sustiprinti gerus santykius su partneriais  Skandinavijoje“, – sakė premjeras.

Suomija ir Švedija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šalių stojimo į NATO protokolus turi ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai.

The post Latvijos prezidentas: Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO sustiprins Aljansą, Latviją ir regioną appeared first on LAIKMETIS.