Kunigo, poeto Skaidriaus Kandratavičiaus iniciatyva būtent šioje R. Mikutavičiaus gimtojoje bažnyčioje ir susibūrė tie, kuriems brangus jo atminimas. Ne tik konkretūs darbai, energija, entuziazmas, restauruojant ir tvarkant bažnyčias (Tytuvėnų, Vytauto Didžiojo, Įgulos ir kt.) dar neišdilę iš amžininkų atminties, bet ir jo pastoracinė veikla, pamokslai, teologinių slėpinių narplynės, poezija – bene svarbiausia ir pakiliausia jo gausaus palikimo dalis. 

Unikali charizmatiška asmenybė, kurios autoritetas, plati dvasinė veikla darė neužmirštamą ir didžiulį poveikį, neabejotiną įtaką, taurinant, dorinant, vedant dvasinio tobulėjimo keliu.

Garsusis ganytojo posakis, tapęs viso jo gyvenimo rūpesčiu ir tikslu – „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ – kaip niekada aktualus, įgavęs naują prasmę ir skambesį. Ištikimi ir nuoseklūs jo kūrybinio palikimo puoselėtojai buvo šviesios atminties Vytautas Motiejūnas, Robertas Keturakis, „Consilia Akademica“ pirmininkas, akademikas Leonardas Kairiūkštis, jie nuolat rengė konferecijas, leido naujas ganytojo knygas… Vardinti būtų galima be galo, visus tuos mūsų šviesuolius, mokslo ir kultūros veikėjus, akademinę terpę, kurie iki šiol neliko abejingi jo atminimui.

Ir dabar gausiai susirinkę į R. Mikutavičiaus pagerbimą prisiminė jo gyvenimo kelią, svarbiausius darbus, klausėsi ir žiūrėjo to meto archyvinius įrašus su kunigo pamokslais, dvasiniais atsivėrimais. 

Minėjime dalyvavo ir kalbėjo vyskupas Saulius Bužauskas, klebonas Evaldas Vitulskis,  prisiminimais dalinosi poetas, kanauninkas Robertas Pukenis, akademikas Albinas Kusta, profesorė Irena Leliūgienė, o Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai prisiminė aktyvią R. Mikutavičiaus veiklą ir skyriuje, ir pačioje Rašytojų sąjungoje – jis buvo išrinktas į LRS valdybą, jo sakralinės poezijos knygos buvo itin populiarios. 

Rašytojai Aldona Ruseckaitė, Viktoras Rudžianskas (parašęs knygą apie R. Mikutavičių “Gyvenęs ir mūsų gyvenimus”), Gediminas Jankus prisiminė bendravimo su kunigo akimirkas, poetai Eglė Perednytė, Vladas Vaitkevičius skaitė savo eiles, skirtas R. Mikutavičiui, aktorė, poezijos skaitovė Olita Dautartaitė skaitė jo eilėraščius. Kunigo, poeto sūnėnas Ričardas Kolaitis jautriai pasakojo įvairius epizodus iš savo dėdės gyvenimo.

Mišias aukojo kunigai poetai  Skaidrius Kandratavičius, Robertas Pukenis, Justas Jasėnas, brolis pranciškonas, poetas Bernardas Saulius Belickas.

The post Pagerbtas poeto, kunigo Ričardo Mikutavičiaus atminimas appeared first on LAIKMETIS.

„Išnagrinėjus trečią prokuroro pareiškimą (...), ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prokuroro pareiškimą ir skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nustatydamas terminą vienam mėnesiui“, – žurnalistams nurodė teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Kitiems dviem teisėsaugos neįvardijamiems įtariamiesiems anksčiau ketvirtadienį teismas skyrė vieno ir trijų mėnesių suėmimą, šį terminą skaičiuojant nuo rugsėjo 17-osios, kai asmenys buvo sulaikyti.

Žiniasklaida įtariamaisiais be D. Dargio įvardija buvusį „Aro“ pareigūną Ovidijų Jūroną ir už korupciją teistą buvusį advokatą Arturą Jušinskį.

Prokuroras Ričardas Gailevičius teismo prašė pastariesiems skirti griežčiausią kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą, D. Dargį prašė suimti mėnesiui.

A. Purvainio teigimu, sprendžiant prašymą dėl kardomosios priemonės, įvertinta, kad pakanka duomenų, pagrindžiančių įtarimus D. Dargiui, taip pat pateisinančių suėmimo skyrimą.

„Dėl tos priežasties buvo nuspręsta prokuroro prašymą tenkinti, nustatant suėmimo terminą vienam mėnesiui, skaičiuojant jį nuo rugsėjo 17-os dienos“, – nurodė teismo pirmininkas.

Kaip anksčiau teisme žurnalistams sakė prokuroras R. Gailevičius, teisėsaugos duomenimis, įtariamieji iš Kauno apskrities gyventojo, užsiimančio individualia veikla, galimai reikalavo didelės sumos pinigų už tai, kad pasinaudodami įtaka padėtų asmeniui spręsti problemas valstybės institucijose.

Konkrečios prašyto kyšio sumos jis neįvardijo, tačiau nurodė, kad ji siekia daugiau nei 250 bazinių socialinių išmokų. Pasak prokuroro, įtariamieji pasidalijo šią sumą veikdami bendrininkų grupėje.

„Nėra linkęs nusikalsti“

D. Dargio advokatė Aušra Ručienė laikėsi pozicijos, kad nėra pagrindo jos klientą suimti, esą ikiteisminio tyrimo veiksmus sėkmingai būtų galima atlikti ir skyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

„Mes manome, taip būtų teisingiausia, kadangi jis yra visuomenei žinomas žmogus, jo gyvenimo būdas nėra toks, kad būtų linkęs nusikalsti, socialiniai ryšiai stiprūs, jis turi artimuosius, kuriais reikia rūpintis, ir paties sveikata ne itin gera. Todėl būtų teisingiausia jo nesuimti“, – žurnalistams prieš teismui priimant sprendimą sakė A. Ručienė.

Anot jos, D. Dargis teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė.

„Ir šiuo metu yra įsitikinęs, kad yra parašęs straipsnį apie vieną žmogų, kuris, ko gero, ir prisidėjo prie šito ikiteisminio tyrimo mano ginamojo atžvilgiu“, – kalbėjo advokatė.

Ji nurodė, jog minimas straipsnis buvo publikuotas birželį naujienų portale „Delfi Plius“, tačiau neįvardijo, apie kokį asmenį, tvirtindama, kad tai atskleistų daug ikiteisminio tyrimo duomenų.

„Kai mes jį (straipsnį – BNS) pateiksime ikiteisminio tyrimo institucijoms, prokuroras leis atskleisti, todėl, kad tas straipsnis leis atskleisti daug ikiteisminio tyrimo medžiagos“, – pažymėjo A. Ručienė.

Teisėsauga kriminalų žurnalistą ir knygų apie nusikalstamą pasaulį autorių D. Dargį sulaikė trečiadienį, vykdydama tyrimą dėl prekybos poveikiu. Pirmasis apie sulaikymą pranešė naujienų portalas „15min“.

46 metų D. Dargis žiniasklaidoje dirba nuo 1995 metų, yra parašęs knygų apie žinomus Lietuvos nusikaltėlius. Pernai D. Dargis sukūrė kriminalinės dokumentikos serialą „Remyga“, šiemet pristatė knygą „Kriminalinis Kaunas 1990–2024-ieji“.

The post Teismas mėnesiui leido suimti prekyba poveikiu įtariamą rašytoją Dailių Dargį appeared first on LAIKMETIS.

Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad komisija panaikinti skvero pavadinimą apsisprendė dar kovo pradžioje, šį sprendimą dar turės patvirtinti miesto taryba.

„Mes komisijoje nutarėme naikinti Petro Cvirkos skvero pavadinimą, skveras neturės pavadinimo“, – sakė tarybos narė.

Nors komisijos posėdyje nuskambėjo keletas pasiūlymų dėl naujo skvero pavadinimo, diskusijas dėl to ketinama tęsti vėliau.

„(Grįšime – BNS), kai jau turėsime skvero atnaujinimo koncepciją, kai žinosime, kaip jis atrodys, kaip jis jungsis su Tauro kalnu ar Reformatų skveru. Kai turėsime visą tą vaizdą, grįšime prie pavadinimo suteikimo. O dabar skveras liks bevardis“, – pasakojo K. Šeraitė-Gogelienė.

Istorikas Norbertas Černiauskas siūlė pavadinimą sieti su primirštais vietovardžiais, paminėjo Uosto ir Bufalo pavadinimus. Istorikas Marius Ėmužis siūlė neskubėti suteikti skverui naujo pavadinimo, jis užsiminė, kad Lietuva turi valstybės vadovų, kuriuos ateityje reikės įamžinti.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, sulaukta pasiūlymų ir iš visuomenės, tarp idėjų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Karžygių.

Seimo Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė pernai lapkritį kreipėsi į komisiją ir pasiūlė skverui suteikti Mikalojaus Konstantino ir Sofijos Čiurlionių pavadinimą.

Visgi K. Šeraitės-Gogelienės nuomone, M. K. Čiurlionio atminimas sostinėje jau pakankamai įamžintas.

„Mes turime ir Čiurlionio gatvę, Vingio parko takai pavadinti Čiurlionio kūrinių vardais, ne už ilgo minėsime Čiurlionio metus ir tų iniciatyvų atsiras visokių. Tai to įamžinimo, manau, kad atsiras galbūt dar daugiau, bet (kalbant – BNS) būtent apie šį skverą, nemanyčiau, kad tai yra reikalinga, juo labiau, kad turime gatvę, o turint gatvę, dubliuoti skvero pavadinimą nėra pats išmintingiausias variantas“, – sakė komisijos pirmininkė.

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, sausio pradžioje nusprendė, kad P. Cvirkos aikštė propaguoja totalitarinį režimą bei turi būti pervadinta.

2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo nukeltas P. Cvirkos paminklas.

Speciali ekspertų komisija yra pripažinusi, kad P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo prezidiumo sekretorius (1940 metų birželį–liepą).

Jis nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietinę valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną, iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

The post Sostinėje Petro Cvirkos skveras kol kas liks bevardžiu appeared first on LAIKMETIS.

Šią žinią BNS ketvirtadienį patvirtino Lietuvos rašytojų sąjunga. 

Kaip skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, V. Žilinskaitė gimė Kaune 1930-ųjų gruodžio 13 dieną. 1955-iais ji baigė Vilniaus universitetą, žurnalistiką.

Kūrinius pradėjo spausdinti 1950-iais. 

V. Žilinskaitės labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja, jos knygų išleista bulgarų, estų, latvių, ukrainiečių, vengrų, vokiečių ir kitomis kalbomis.

Rašytoja buvo apdovanota valstybinėmis premijomis(1972, 1979 metais), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 metais), Vaikų literatūros premija (2007-aisiais,).

labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja, jos knygų išleista bulgarų, estų, latvių, ukrainiečių, vengrų, vokiečių ir kitomis kalbomis

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl rašytojos Vytautės Žilinskaitės mirties.

„Netekome talentingos rašytojos, poetės, prozininkės Vytautės Žilinskaitės. Ne viena karta užaugo skaitydama jos tekstus, iš kurių išmintį semiame ir šiandien. Taikliai kritiška V. Žilinskaitės plunksna palietė daugelį opių problemų, paskatino į svarbius dalykus pažvelgti kitu kampu ir šmaikščiai atskleidė žmonių dvasinio primityvumo, šiuolaikinės civilizacijos prieštaringumo bei kitas sudėtingas temas. Nuoširdžiai užjaučiu visus rašytojos artimuosius ir kartu profesinio bei asmeninio gyvenimo keliu žengusius kolegas“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

„Netekome talentingos rašytojos, įžvalgios ir principingos kūrėjos, kurios tekstai paliko gilų pėdsaką lietuvių literatūroje. Vytautės Žilinskaitės kūryba, kupina humoro, išminties ir gilaus žmogiškumo, jau keliasdešimt metų džiugina ir įkvepia įvairaus amžiaus skaitytojus. Nuoširdžiai užjaučiu rašytojos šeimą, artimuosius, kolegas, visus, kurie vertina jos kūrybą. Tegul šviesiam kūrėjos atminimui niekados neleidžia išblėsti parašytos knygos, jų skaitytojai ir profesionalūs literatūros vertintojai“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.  

The post Mirė rašytoja Vytautė Žilinskaitė, šalies vadovai reiškia užuojautą appeared first on LAIKMETIS.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo puolimą Ukrainoje, Kremlius suintensyvino pastangas užgniaužti nepritarimą ir, be kita ko, nusitaikė į meną, o Maskvą kritikuojančių autorių knygos dingo iš knygynų.

Borisas Akuninas yra Sakartvele gimusio rašytojo Grigorijaus Čchartišvilio slapyvardis. Ši pavardė buvo įtraukta į vadinamąjį užsienio agentų sąrašą, kuris tradiciškai atnaujinamas kiekvieną penktadienį.

„Čchartišvilis priešinosi specialiajai karinei operacijai Ukrainoje“, – nurodė Rusijos teisingumo ministerija.

Jis taip pat kaltinamas „skleidęs netikslią informaciją, kuria siekiama suformuoti neigiamą įvaizdį“ apie Rusiją ir jos kariuomenę.

Iš asmenų ar grupių, kurioms užklijuojama „užsienio agento“ etiketė, primenanti sovietinių laikų terminą „liaudies priešai“, reikalaujama, kad būtų atskleisti finansavimo šaltiniai.

Be to, jie visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, privalo žymėti žyma „užsienio agentas“.

67-erių rašytojas jau buvo įtrauktas į „Rosfinmonitoring“, pagrindinės Rusijos federalinės finansinės stebėsenos tarnybos, „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą.

B. Akuninas žinomas dėl savo istorinių detektyvinių romanų ir ilgametės prezidento Vladimiro Putino kritikos.

„Rusiją valdo psichologiškai pakrikęs diktatorius ir, kas blogiausia, ji paklusniai seka jo paranoja“, – parašė B. Akuninas socialiniame tinkle „Facebook“ tą 2022 metų vasario dieną, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Nepaisant nesutarimų su Kremliumi, B. Akuninas tebėra vienas skaitomiausių šiuolaikinių Rusijos autorių.

Jis taip pat yra vienas iš kampanijos platformos "Tikroji Rusija", kuri telkia Rusijos kultūros veikėjus padėti Ukrainos pabėgėliams ir iš savo šalies pabėgusiems rusams, įkūrėjų.

Prasidėjus Kremliaus karinei operacijai Ukrainoje, nemažai Rusijos kultūros veikėjų pabėgo iš šalies, o tie, kurie liko, susidūrė su griežtais cenzūros įstatymais.

The post Rusija užsienyje gyvenantį rašytoją Borisą Akuniną įvardino „užsienio agentu“ appeared first on LAIKMETIS.

Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio projektas užėmė antrą vietą Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtame konkurse.

Nors konkursas buvo skelbtas įamžinti poeto atminimą Vilniuje, Druskininkų savivaldybė jį pasirinko įrengti kurorte.

Kaip BNS informavo savivaldybės atstovė spaudai Diana Sinkevičiūtė-Griežė, skulptūros pasirinkimas aptartas su poeto dukra ir anūke, gautas Rašytojų sąjungos ir autorių sutikimas jį statyti Druskininkuose.

„Giminaitės pabrėžė, kad J. Marcinkevičių žavėjo gamta, ir šeima labiausiai norėtų matyti jo atminimą įamžintą ne sostuose, o simboliuose, tokiuose kaip knyga, paukštis, plunksna, medis“, – nurodė savivaldybės atstovė.

Ant lauko akmens nutūpusį giedantį paukštį planuojama pastatyti parke greta Kultūros ir kongresų rūmų. Paminklas viena ašimi bus sujungtas su šalia pasodintu ąžuoliuku ir iš trinkelių padarytu atvertos knygos lapų bei plunksnos motyvu.

Projekto autorių teigimu, giedančio paukščio vaizdinys – tai gyvybės ir vilties, meilės šiam pasauliui šauksmas.

„Metaforiška santūria forma siekiama atskleisti Justino Marcinkevičiaus gyvenimo ir kūrybos tikrumą, žemiškumą ir sakralumą. Didelis ir kuklus paukštis, nutūpęs ant paprasto lauko akmens, virš kasdienybės – tarsi atsiliepimas į tylų poeto prašymą: „Tegul tas paukštis vis dar gieda man...“, – nurodoma projekte.

Numatoma skulptūros sukūrimo ir įgyvendinimo vertė – 70 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Tam bus panaudotos savivaldybės ir rėmėjų lėšos.

Lapkričio pabaigoje šiam sumanymui pritarė Druskininkų savivaldybės taryba.

„Kol kas aš teturiu dvi vietas, kur norisi sugrįžti – tėviškė ir Druskininkai“, – sanatorijos „Dainava“ knygoje yra įrašęs poetas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas, akademikas J. Marcinkevičius.

Būdamas Druskininkuose 1968 metais per 12 dienų jis parašė istorinę dramą „Mindaugas“.

„Druskininkiečių bendruomenė pritaria ir palaiko idėją įamžinti poeto J. Marcinkevičiaus atminimą Druskininkuose“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.

Skulptūrą tikimasi pastatyti kitų metų pabaigoje. 

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

Lietuvos rašytojų sąjunga planavo jam sostinėje, rašytojo vardo skvere, pastatyti paminklą. Tačiau ši iniciatyva atnaujino diskusiją dėl poeto asmenybės.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos sovietmečiu parašytus kūrinius, skirtus valdančiajam režimui.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad sostinės savivaldybė nesiims spręsti dėl leidimo mieste įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą, kol visuomenėje nebus sutarimo.

The post J. Marcinkevičiaus atminimui - giedančio paukščio skulptūra appeared first on LAIKMETIS.

Septyni policijos pareigūnai, su automatiniais ginklais įsiveržę į rašytojo tėvų butą Minske, iš ten taip pat paėmė elektronikos prietaisų ir duomenų rinkmenų, sakė Saša Filipenka. Jo tėvas buvo išvežtas, tačiau jokie kaltinimai kol kas nepateikti.

Panašu, kad sulaikymas susijęs su autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės pastarųjų trejų metų nesiliaujančiu susidorojimu su opozicija.

Susidorojimas prasidėjo po protestų bangos, 2020-ųjų rugpjūtį kilusios po ginčytinų prezidento rinkimų, kuriuose A. Lukašenka buvo paskelbtas nugalėtoju ir išsikovojo šeštąją kadenciją.

Mėnesius trukę protestai buvo didžiausias ir ilgiausiai užsitęsęs pasipriešinimo judėjimas nuo tada, kai 1994 metais jis atėjo į valdžią ir pradėjo slopinti nepriklausomą žiniasklaidą bei opoziciją.

S. Filipenka, populiarus rašytojas, tapo vienu ryškiausių A. Lukašenkos kritikų.

Pastarasis prieš protestuotojus ėmėsi griežtų priemonių – policija sulaikė apie 35 tūkst. žmonių ir tūkstančius sumušė. Iš šalies pabėgo daug svarbių opozicijos veikėjų, tarp jų ir Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi prieš jį rinkimuose. Kiti, pavyzdžiui, Nobelio taikos premijos laureatas, žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ įkūrėjas Alesis Bialiackis, buvo įkalinti.

The post Minske sulaikytas baltarusių rašytojo disidento tėvas appeared first on LAIKMETIS.

Jai buvo 80 metų.

Apie jos mirties priežastį kol kas neskelbiama.

2020 metais žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei buvo paskirta Nobelio literatūros premija „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, savo rūsčiu grožiu darantį individualią egzistenciją universalią“.

L. Gluck, dėsčiusi keliuose universitetuose, įskaitant Jeilį ir Stanfordą, „siekia to, kas universalu, ir šiuo atžvilgiu ji semiasi įkvėpimo iš mitų ir klasikinių motyvų, esamų daugumoje jos kūrinių“, sakė Švedijos akademija skelbdama prestižinės premijos laureatę.

Kūriniais vaikystės ir šeimos gyvenimo temomis pagarsėjusi L. Gluck 1993-iaisiais pelnė Pulitzerio (Pulicerio) premiją už poezijos rinkinį „Laukinis vilkdalkgis“ (The Wild Iris), o 2014 metais jai buvo paskirta Nacionalinė knygų premija už vėliausią rinkinį „Ištikima ir dorybinga naktis“ (Faithful and Virtuous Night).

The post Mirė Nobelio literatūros premijos laureatė Louise Gluck appeared first on LAIKMETIS.

R. Flickas Vilniaus universitete baigė archeologiją ir pramonės ekonomiką, Maskvoje apsigynė ekonomikos daktaro laipsnį. Pirmojoje po 1990-ųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybėje jis dirbo energetikos viceministru.

Pirmieji R. Flicko grožinės literatūros kūriniai leisti nuo 2005-ųjų, nuo 2010-ųjų rašytojas išleido kelis romanus, tarp jų – „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“, „Emma, pastoriaus duktė“ ir kitus, savo kūryboje jis vaizdavo Rytų Prūsijos emigrantų likimą. Už kūrybą  2014-aisiais buvo apdovanotas I. Simonaitytės premija.

Atsisveikinimas su rašytoju vyks Klaipėdos šv. Kazimiero bažnyčios koplyčioje vasario 28 dieną.

The post Mirė rašytojas, ekonomistas Rokas Flickas appeared first on LAIKMETIS.

Apie jo mirtį penktadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė rašytojo sūnus Sergejus Kanovičius.

G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje. 1993 metais išvyko į Izraelį, kur dirbo JAV rusų kalba leidžiamo laikraščio „Novoje russkoje slovo“ korespondentu. 

Parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vengrų, vokiečių, hebrajų ir kitomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.

Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.

G. Kanovičius 1995 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2010 metais Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2014 metais – Lietuvos nacionalinė premija bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didžiuoju kryžiumi.

The post Mirė rašytojas Grigorijus Kanovičius appeared first on LAIKMETIS.