Taip pritariama Donaldo Trumpo įsakams, kuriais siekiama apsaugoti moteris ir vaikus „nuo lyčių ideologijos ekstremizmo“ ir „atkurti biologinės tiesos sampratą“.

Gairėse pripažįstama, kad yra tik dvi lytys: vyriškoji ir moteriškoji.

Nuo šiol agentūra naudosis šiomis apibrėžtimis ir skatins politiką, kuria pripažįstama, kad moterys biologiškai yra moterys, o vyrai - biologiškai vyrai.

„Ši administracija grąžina sveiką protą ir atkuria biologinę tiesą federalinėje vyriausybėje. Ankstesnės administracijos politika, kuria buvo bandoma įvesti lyčių ideologiją į visus viešojo gyvenimo aspektus, baigėsi“, - sakė Kennedis jaunesnysis.

Primename, kad per prisaikdinimo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose jis kaltino JAV sveikatos apsaugos institucijas „vagiant mūsų vaikų sveikatą“.

Jo teigimu, šias institucijas turėtų ištikti toks pat likimas kaip ir Tarptautinės plėtros agentūrą (USAID), kurią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nori uždaryti. 

Visuomenei geriau žinomas kaip „RFK jaunesnysis“, naujasis 71 metų sveikatos apsaugos sekretorius yra daugiau nei prieš šešis dešimtmečius nužudyto prezidento Johno F. Kennedy (Džono F. Kenedžio) sūnėnas. 

R. F. Kennedy jaunesnysis vadovauja departamentui, kuriame dirba 80 tūkst. darbuotojų ir kurio biudžetas siekia 1,7 trilijono JAV dolerių (1,64 trln. eurų). 

Jis perima departamentą tuo metu, kai JAV mokslininkai įspėja apie galimą paukščių gripo pandemiją, mažėjant vaikų skiepijimo apimtims ir atsinaujinant kažkada nuslopintoms vaikystės ligoms. 

Per ceremoniją Baltuosiuose rūmuose R. F. Kennedy jaunesnysis atrėmė kritiką dėl savo skeptiško požiūrio į skiepus. Jis pareiškė, kad buvo neteisingai suprastas, ir tvirtino, kad tik pasisakė už „sveiko proto“ politiką.

„Vakcinos turėtų būti išbandytos, jos turėtų būti saugios, visi turėtų gauti informuoto asmens sutikimą“, – sakė naujasis sveikatos apsaugos sekretorius. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) vienas pirmųjų socialiniame tinkle „X“ pasveikino R. F. Kenedį jaunesnįjį. 

Vos grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas paskelbė, kad JAV – didžiausia PSO rėmėja – pasitrauks iš šios organizacijos. PSO vadovas ragina persvarstyti šį sprendimą. 

Kadaise jis buvo gana garsus aplinkosaugos teisininkas, padavė į teismą chemijos milžinę „Monsanto“ ir kaltino klimato kaitos neigėjus išdavyste. 

Vis dėlto būtent jo posūkis link respublikonų pozicijų – ypač dėl teisės į abortą, kurią anksčiau rėmė, o vėliau panoro dar labiau riboti – pelnė konservatyvių įstatymų leidėjų, įtariai vertinusių jo praeitį, palaikymą.

R. F. Kennedy jaunesnysis įgavo tvirtesnį pagrindą reklamuodamas savo darbotvarkę „Padarykime Ameriką vėl sveiką“ (angl. Make America Healthy Again, MAHA). Šiuo šūkiu, suformuluotu pagal D. Trumpo garsųjį šūkį „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA), R. F. Kennedy jaunesnysis pabrėžia būtinybę kovoti su šalies lėtinių ligų krize, labiau akcentuojant maisto pramonės atsakomybę.

The post Kennedžio vadovaujamas departamentas patvirtino: tėvu gali būti tik vyras, o motina - moteris appeared first on LAIKMETIS.

DERYBOS. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad sutiktų pradėti tiesiogines derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad būtų nutrauktas beveik trejus metus trunkantis karas.

„Kol kas tai galima vertinti tik kaip tuščius žodžius“, – žurnalistams V. Zelenskio pareiškimą komentavo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

MIGRANTAI. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad sprendžiant dėl neteisėtų migrantų priėmimo Lietuvoje galima pasinaudoti abiem Europos Sąjungos (ES) siūlomais variantais – sumokėti dalį solidarumo įnašo ir priimti dalį migrantų.

„Paėmimas arba mokėjimas sprendžia vieną situaciją, bet sušaukia kitokią situaciją. Tai galima kombinuoti – galima dalį migrantų paimti, dalį sumokėti, kaip solidarumo mokestį“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė V. Kondratovičius.

INDĖLIAI. Šalies vadovui siūlant didesniam gynybos finansavimui įveiklinti gyventojų indėlius specialiose einamosiose sąskaitose, už juos valstybės mokama palūkanų norma būtų nustatoma atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, sako prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

REAKCIJA. JT pabėgėlių agentūros vadovas trečiadienį labai nusistebėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymu amerikiečiams perimti Gazos Ruožą, o jo gyventojus palestiniečius perkelti į kitas šalis.

„Tai labai stebina, bet turime pažiūrėti, ką tai reiškia konkrečiai“, – Briuselyje interviu naujienų agentūrai AFP sakė Filippo Grandi (Filipas Grandis).

GRENLANDIJA. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pakartojo, kad Grenlandija „neparduodama“, tačiau ji išlieka atvira Amerikos „pėdsako“ šioje Arkties saloje didinimui.

„Manau, kad Danijos Karalystė, remiama Europos partnerių ir Europos Sąjungos, labai aiškiai pasakė, kad turi būti gerbiamas visų pasaulio nacionalinių valstybių suverenitetas,  kad Grenlandija šiandien yra Danijos Karalystės dalis, ji yra mūsų teritorijos dalis ir ji nėra parduodama“, - žurnalistams sakė Frederiksen angliškai. „Pirmininkas, Grenlandijos vadovas, labai aiškiai pasakė, kad jie neparduodami“.

MUSKAS. Naujojo JAV Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) vadovas ir verslininkas Elonas Muskas pakeitė savo socialinės žiniasklaidos profilio X statusą į „Baltųjų rūmų techninė pagalba“.

PSO. Prezidento atstovas spaudai Manuelis Adorni žurnalistams pranešė, kad Argentina, sekdama JAV, išstoja iš Pasaulio sveikatos organizacijos. „Prezidentas Milei nurodė užsienio reikalų ministrui nutraukti Argentinos dalyvavimą Pasaulio sveikatos organizacijos veikloje“, - sakė Adorni.

The post Naujienų telegrafas: Rivjera Gazoje, Argentina iš PSO, mokestis už migrantus appeared first on LAIKMETIS.

NAFTA. OPEC+ šalys neatsižvelgė į Donaldo Trumpo raginimą mažinti naftos kainas ir paliko galioti susitarimą dėl gavybos apribojimų iki šio ketvirčio pabaigos. Tuo tarpu D. Trumpo įvesti muitai importui iš Kanados ir Meksikos stumtelėjo naftos kainas aukštyn.

ULTIMATUMAS. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sekmadienį pagrasino veiksmais prieš Panamą, jei ši skubiai nesiims veiksmų Kinijos įtakai kanalo atžvilgiu mažinti, tačiau šalies lyderis tvirtino, kad nebijo JAV invazijos ir pasiūlė derybas.

PERĖMĖ VALDYMĄ. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad jis buvo paskirtas vadovauti JAV tarptautinės pagalbos agentūrai USAID, ir teigė, kad sustabdys jos „nepavaldumą“ prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkei.

IŠKASENOS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.

„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D. Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.

PSO. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas paprašė pasaulio lyderių paraginti Vašingtoną atšaukti prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Jungtinių Tautų sveikatos agentūros, o praėjusią savaitę vykusiame uždarame susitikime su diplomatais pabrėžė, kad JAV dėl to negaus svarbios informacijos apie pasaulinius ligų protrūkius.

ATIDĖJO MUITUS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Meksikos lyderė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) pirmadienį paskelbė, kad Vašingtonas po derybų sutiko mėnesiui atidėti planus dėl griežtų muitų meksikietiškoms prekėms.

Pagal eilę susitarimų Meksika sustiprins sienos su JAV apsaugą siekiant kovoti su neteisėta prekyba narkotikais, paskelbė C. Sheinbaum.

D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth“ pranešė, kad po „labai draugiško pokalbio“ jis „sutiko nedelsiant atidėti numatomus muitus vieno mėnesio laikotarpiui“.

BALTARUSIJOS IEŠKINYS. Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, pernai gruodžio 2-ąją tarptautiniam arbitražui pateikusi ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja atlyginti 12 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 11,82 mlrd. eurų) nuostolių dėl sustabdyto trąšų tranzito. 

SAUSIO 13-OJI. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš esmės pritarė siūlymui sausio 13-ąją minimai Laisvės gynėjimų dienai suteikti valstybinės šventės statusą bei paskelbti nedarbo diena, bet siūlo kai kurias korekcijas. SADM siūlo iš šventinių nedarbo dienų sąrašo išbraukti lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną.  

DANIJA IR JAV. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pirmadienį pabrėžė, kad Kopenhaga yra viena geriausių Vašingtono sąjungininkių.

„Daugelį dešimtmečių kovojome petys į petį su amerikiečiais. Esame vieni svarbiausių ir geriausių Jungtinių Valstijų sąjungininkų, todėl nenoriu, kad Danija būtų vadinama bloga sąjungininke“, – žurnalistams Briuselyje sakė premjerė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra davęs suprasti, kad nori, jog Danijos kontroliuojama, strategiškai svarbi Grenlandija, kurioje, kaip manoma, yra didelių neišnaudotų naudingųjų iškasenų ir naftos išteklių, taptų JAV dalimi.

Sekmadienį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) duodamas interviu transliuotojui „Fox News“ sakė, kad Grenlandija yra „tikrai svarbi“ JAV „nacionaliniam saugumui“.

„Atvirai kalbant, Grenlandiją kontroliuojanti Danija neatlieka savo darbo ir nėra gera sąjungininkė“, – teigė J. D. Vance'as.

The post Naujienų telegrafas: naftos kainos kyla, ultimatumas Panamai, Ukrainos iškasenos, baltarusiai spaudžia appeared first on LAIKMETIS.

COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

Pirmadienį PSO paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Kinija „moraliniu ir moksliniu požiūriu privalo“ pasidalyti daugiau informacijos.

„Prieš penkerius metus (...) Kinija nedelsdama pasidalijo su PSO ir tarptautine bendruomene informacija apie epidemiją ir viruso genų seką. Nieko neslėpdami dalijomės savo prevencijos, kontrolės ir gydymo patirtimi, taip labai prisidėdami prie tarptautinės bendruomenės kovos su pandemija“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Šį mėnesį sukanka penkeri metai nuo tada, kai pirmą kartą buvo pranešta apie protrūkį Uhane.

COVID-19 pandemijos metu PSO ne kartą kritikavo Kinijos valdžią dėl skaidrumo ir bendradarbiavimo stokos.

PSO vadovaujama specialistų grupė, kurią lydėjo kolegos iš Kinijos, 2021-ųjų pradžioje atliko pandemijos kilmės tyrimą.

Bendroje ataskaitoje jie palaikė hipotezę, kad virusą per tarpinį gyvūną perdavė šikšnosparnis žmogui, galimai turguje.

Nuo to laiko tyrėjai negalėjo grįžti į Kiniją, o PSO pareigūnai ne kartą prašė pateikti papildomų duomenų.

The post Kinija tikina, kad nieko neslėpė apie COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atsakas į COVID-19 pandemiją ataskaitoje vertinamas kaip „absoliuti nesėkmė, nes PSO pasidavė Kinijos komunistų partijos spaudimui ir Kinijos politinius interesus iškėlė aukščiau savo tarptautinių pareigų“.

Dokumentas atskleidė aukščiausių JAV visuomenės sveikatos pareigūnų korupciją, pandemijos valdymo klaidas, labiausiai tikėtiną viruso kilmę ir informavo apie įtakingų asmenų, tarp jų – buvusio Niujorko gubernatoriaus A. Cuomo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. To paties A. Cuomo, kurio įsakymu slaugos namai buvo priversti priimti COVID-19 sergančius pacientus. Tikėkimės, kad baudžiamojo persekiojimo metu paaiškės, kiek gyvybių šis įsakymas kainavo. Vėliau A. Cuomo daug kartų sąmoningai ir melavo apie Niujorko slaugos namų tragediją.

JAV ataskaitoje galima įžvelgti analogijų su mūsų valdžios veiksmais. Buvusioji Lietuvos vyriausybė taip pat vadovavosi PSO rekomendacijomis, t.y. vykdė tą pačią Kinijos komunistų partijos diktuotą politiką. Sveikatos teisės institutas ne kartą perspėjo, kad taikytos priemonės nebuvo pagrįstos moksliškai ir grubiai pažeidė žmogaus teises.

Teiginiai apie vakcinaciją neparemti mokslu

Ataskaitoje pripažįstama, kad paskubomis užregistruotos COVID-19 vakcinos, priešingai nei buvo žadėta skatinant masinę vakcinaciją, nesustabdė viruso plitimo. Privaloma vakcinacija nebuvo paremta mokslu ir padarė daugiau žalos nei naudos – ji pamynė žmogaus teises ir net pablogino JAV kariuomenės parengtį, - nurodoma JAV Atstovų rūmų pranešime spaudai.

Panašiai ir Lietuvoje neskiepytiems buvo stengiamasi užkurti pragarą, tą viešai pripažįstant. Dalis neteko darbų, apribota judėjimo laisvė, jie liko už renginių, prekybos centrų ir restoranų durų, studentai buvo metami iš universitetų patalpų ir bendrabučių. Raginta net neteikti sveikatos paslaugų, nebemokėti ligos išmokų. Dabar nenorime prisiminti, kad dalis Lietuvos žmonių patyrė pažeminimą ir žalą, kuriems analogų mūsų nepriklausomoje šalyje niekada nebuvo.

Ginant neegzistuojančią „teisę neužsikrėsti“, buvo pamirštas fundamentalus biomedicininės etikos principas – laisvas ir informuotas sutikimas dėl bet kurios medicininės intervencijos. O jo atsisakę artėjame prie nacių eksperimentų su žmonėmis.

Čia reikia priminti gėdingą Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo galimybių paso įvedimas pripažintas pagrįstu. Šis nutarimas neturi ir net negali būti pagrįstas medicinine logika, kadangi vienintelis teismo vienintelis ekspertas šioje byloje buvo biologijos bakalauras be medicininio išsilavinimo, aršus kovidinių ribojimų šalininkas.

Žala sveikatos priežiūros sistemai

Ataskaitoje pažymima, kad COVID-19 pandemija smarkiai pakenkė Amerikos sveikatos priežiūros sistemai: pablogėjo sveikatos priežiūros kokybė, pailgėjo eilės, sutrumpėjo apsilankymų pas gydytojus trukmė, o ligos dažniau lieka nediagnozuotos.

Akivaizdu, kad tas pats atsitiko ir Lietuvoje. Gelbėdami sveikatos sistemą nuo perkrovimo, pandemijos valdytojai ją rimtai sutrikdė.

Mokyklų uždarymas buvo klaida

Socialinio atstumo rekomendacija, dėl kurios JAV buvo uždarytos mokyklos ir smulkusis verslas, tyrimo išvadose vertinama kaip laužta iš piršto, nepagrįsta mokslu.

Ilgalaikis uždarymas padarė neišmatuojamą žalą psichinei bei fizinei amerikiečių sveikatai, ypač neigiamai paveikdamas jaunesnius piliečius. Dėl mokyklų uždarymo vaikai patyrė didžiulę žalą mokymosi pasiekimams, pablogėjo jų psichinė ir fizinė būklė. 12-17 metų mergaičių bandymų nusižudyti padaugėjo 51 proc.

Deja, absurdiškas idėjas uoliai įgyvendino ir Lietuva, pasižymėjusi vienu ilgiausių mokyklų uždarymų Europoje. 2020-2021 mokslo metais nuotoliniu būdu mokytasi daugiau kaip 200 dienų. Iki pandemijos Lietuvoje apie 13 proc. vaikų turėjo arba emocijų sutrikimų, o antrojo karantino metu tokių padaugėjo iki 50 proc. Tėvų inicijuotas procesas prieš valstybę dėl karantinų žalos vaikams įstrigęs teismuose.

Dezinformacija ir cenzūra

JAV Kongresui pateiktoje ataskaitoje konstatuojama, kad visuomenės sveikatos pareigūnai ignoravo natūralų imunitetą po COVID-19 ir dažnai skleidė dezinformaciją. Jų skelbiami pranešimai buvo prieštaringi ir neskaidrūs, o reakcijos skubotos. Siekdama paneigti tai, ką jie vadino dezinformacija, Biden administracija taikė nedemokratiškus ir, tikėtina, antikonstitucinius metodus, įskaitant „spaudimą socialiniams tinklams cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį.“

Nuo to nukentėjo ir kitos valstybės, įskaitant Lietuvą, kai YouTube, Facebook ir kt. cenzoriai šalino turinį pagal politinį užsakymą.

Labiausiai tikėtina COVID-19 kilmė – laboratorinė

Ataskaitoje konstatuojama, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigai buvo naudojami pavojingiems funkcijos stiprinimo tyrimams, o labiausiai tikėtina COVID-19 kilmė – incidentas laboratorijoje šių tyrimų metu. Potencialiai pavojingų mokslinių tyrimų priežiūros procedūros yra nepakankamos, nepatikimos ir kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai bei nacionaliniam saugumui.

Korupcija

JAV Atstovų rūmų pranešime spaudai nurodoma, kad mažiausiai pusę COVID-19 valdymui skirtų lėšų, išvogė „tarptautiniai sukčiai“ (pranešime „international fraudsters“).

Atitinkamai Lietuvoje Sveikatos teisės instituto atlikto COVID-19 finansų tyrimo išvados rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai iš 5 milijardų eurų, Lietuvoje panaudotų COVID-19 valdymui, išleisti nesilaikant įstatymų ir neaišku kam.

Lietuva irgi privalo padaryti išvadas

The Economist duomenimis, Lietuva COVID-19 valdė blogiausiai, užimdama pirmąją vietą pasaulyje pagal mirčių skaičiaus padidėjimą. Nuo COVID-19 pradžios iki šiandien Lietuvoje turime 32 440 perteklinių mirčių. Nurodoma 9 570 iš jų priežastis yra COVID-19. Likusias 22 870 sunku paaiškinti kitaip negu nekompetentingais ar korupciniais Vyriausybės sprendimais, ypač įvertinus tai, kad 2020-2021 metais stacionarinių pacientų skaičius buvo ne didesnis, o mažesnis negu 2015-2019 metais.

Sveikindamas naująją JAV administraciją, linkiu jai atlikti visus veiksmus, kurie yra būtini, kad COVID-19 valdymo absurdai nepasikartotų. Vis daugiau valstybių, panašiai kaip JAV, imasi vertinti taikytas priemones, pripažįsta klaidas, žmogaus teisių pažeidimus, sukeltą žalą, stengiasi išmokti pamokas ir kompensuoti žmonių patirtą žalą.

Deja, ankstesnioji Lietuvos valdžia elgėsi priešingai – I. Šimonytės Vyriausybė su savo ekspertais apsidovanojo vieni kitus už galimybių pasą, puikų pandemijos valdymą ir tai, kad jie negirdėjo kritikų, bandžiusių sustabdyti įsibėgėjusį absurdą. Istorija yra griežta mokytoja. Tie, kad neišmoksta pamokų, yra baudžiami naujomis, todėl esu tikras, kad Lietuvoje yra būtinas panašus tyrimas kaip JAV.

JAV Atstovų rūmų pranešimas spaudai čia.

The post Rimas Jankūnas. JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje? appeared first on LAIKMETIS.

Nors nepasitenkinimas yra pagrįstas, jis dažniausiai nukreiptas ne į tą pusę. PSO sušauktas Nepaprastosios padėties komitetas turi mažai realių galių – jie tiesiog vykdo rėmėjų parašytą scenarijų. Beždžionių raupai yra reali liga, tačiau jai reikia vietinių ir proporcingų sprendimų. Perdėtos reakcija į šią virusinę infekciją yra daug didesnė problema nei pati liga, ir norint ją išspręsti, būtina tai suprasti.

Beždžionių raupus sukelia Orthopoxvirus monkeypox virusas, kuriuo, kaip manoma, paprastai užsikrečia Afrikos graužikai. Jis gana dažnai „peršoka“ į žmones ir gali plisti tarp žmonių. Žmonėms ji sukelia simptomus nuo lengvos karščiavimo ir raumenų skausmų iki sunkių padarinių ir kartais mirties. Skirtingos viruso atmainos sukelia šiek tiek skirtingus simptomus. Liga perduodama per artimą kūno kontaktą, įskaitant lytinius santykius. Prieš dvejus metus PSO paskelbė Tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją dėl vienos ligos atmainos, kuria dažniausiai užsikrečia vyrai, turintys lytinių santykių su kitais vyrais.

Dabartiniai protrūkiai susiję ne tik su lytiniu keliu perduodamu virusu, bet ir su kitais artimais kontaktais, pavyzdžiui, namų ūkiuose. Labiausiai dėl to nukenčia vaikai, kurie patiria sunkiausias pasekmes, galbūt dėl mažesnio imuniteto, prastos mitybos ir kitų ligų poveikio.

Židinys Kongo Demokratinėje Respublikoje

Dabartinę Tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją  daugiausia paskatino Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) vykstantis protrūkis, nors žinoma, kad protrūkiai vyksta ir aplinkinėse šalyse. Šiais metais KDR nuo Beždžionių raupų mirė apie 500 žmonių, iš kurių daugiau kaip 80 proc. buvo jaunesni nei 15 metų.

Per tą patį laikotarpį nuo maliarijos KDR mirė apie 70000 žmonių, daugiausia jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų. Daugumą jų maliarija nusinešė dėl to, kad jie neturėjo galimybės įsigyti būtiniausių prekių, tokių kaip diagnostiniai tyrimai, antimaliariniai vaistai ir apsauginiai lovos tinkleliai. Maliarijos beveik visada galima išvengti arba ją išgydyti, jei tam skiriama pakankamai lėšų.

Per tą patį laikotarpį, kai Kongo Demokratinėje Respublikoje 500 žmonių mirė nuo Beždžionių raupų, šimtai tūkstančių žmonių ten ir aplinkinėse Afrikos šalyse mirė nuo tuberkuliozės, ŽIV/AIDS, prastos mitybos ir nesaugaus vandens. Vien nuo tuberkuliozės kasmet pasaulyje miršta apie 1,2 mln. žmonių, t. y. maždaug 1500 kartų daugiau nei šiemet nuo Beždžionių raupų.

KDR gyventojus taip pat vargina augantis nestabilumas, masiniai prievartavimai ir žudynės. Taip iš dalies yra dėl to, kad jų politiniai vadai, užuot rūpinęsi žmonėmis, verčiasi per galvą siekdami pralobti iš mineralų, reikalingų akumuliatorių gamybai eksporto. Šių akumuliatorių varomi elektromobiliai yra svarbi Europos ir Šiaurės Amerikos ekologinės darbotvarkės dalis. Būtent tokiomis sąlygomis šiuo metu gyvena Kongo Demokratinės Respublikos ir aplinkinio regiono gyventojai, kurie, be abejo, turėtų priimti pagrindinius sprendimus dėl Beždžionių raupų protrūkio.

Pramonė gamina tai, už ką jai mokama

PSO ir tarptautinė visuomenės sveikatos pramonė Beždžionių raupus mato iš visai kito kampo. Prieš keturiasdešimt metų į Beždžionių raupus būtų žiūrima platesniame ligų, skurdo ir pilietinės netvarkos kontekste. Žiniasklaida vargu ar būtų paminėjusi šią ligą, nes ji savo pranešimus grįstų realiu problemos mastu ir pateiktų nepriklausomą analizę.

Dabar atvirkščiai – tikros ir pramanytos ekstremalios situacijos sudaro pelningų galimybių visuomenės sveikatos pramonei. Per pastaruosius 20 sukurtos agentūros, tokios kaip 2017 m. Pasaulio ekonomikos forume inauguruota Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija, kurios vienintelis tikslas – aptikti ir atskirti vis daugiau virusų ir jų variantų bei kurti vakcinas pandemijoms. Tam padeda neseniai priimti Tarptautinių sveikatos taisyklių pakeitimai.

Gerėjanti mityba, sanitarinės ir gyvenimo sąlygos padėjo prailginti gyvenimo trukmę Vakuose, Lotynų Amerikoje bei Azijoje. Tačiau tokios priemonės, kažkodėl nėra taikomos Beždžionių raupų, sąlyginai nedidelės regioninės sveikatos problemos sprendimui.

Vietoj to dabar turime tūkstančius visuomenės sveikatos pareigūnų, nuo PSO iki mokslinių tyrimų institutų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių kompanijų. Jų visų pagrindinis tikslas – rasti „taikinius“ farmaciniams sprendimams, įsisavinti viešąjį finansavimą, o paskui sukurti ir parduoti vaistą.

Visa naujai parengta pandemijos darbotvarkė, sėkmingai įgyvendinta per Covid-19, yra pagrįsta šiuo požiūriu. Norint pateisinti mokamas algas, reikia aptikti protrūkius, pervertinti jų galimą poveikį ir imtis nepigiai kainuojančių ir paprastai vakcinomis pagrįstų atsakomųjų priemonių. Viso šio proceso rėmėjai – šalys, turinčios didelę farmacijos pramonę, farmacijos investuotojai ir pačios farmacijos bendrovės – per žiniasklaidą ir lobizmą užtikrina šios schemos tęstinumą.

Problemos sprendimas

Nors sergamumas Beždžionių raupais daugiausia paplitęs Afrikoje, teigiama, kad jo parariniai visuomenės sveikatai yra pasaulinio masto. Tikėtina, kad netrukus tokį verdiktą išgirsime ir apie paukščių gripą. Tai padarys armija tyrėjų, kuriems mokama už tai, kad rastų daugiau protrūkių. Nors pandemijų rizika nėra labai skirtinga nei prieš kelis dešimtmečius, egzistuoja pramonė, kuriai naudinga, kad jūs galvotumėte kitaip.

Dabartinės pastangos Vakarų šalyse įvesti sveikatos pasus judėjimui kontroliuoti yra tiesiogiai susijusios su tuo, kad PSO Beždžionių raupus paskelbė tarptautinio masto nepaprastąja visuomenės sveikatos krize. Gyvename ne tokiame pasaulyje, kokį pažinojome prieš dvidešimt metų.

KDR gyventojus ir toliau kamuos skurdas, išorės jėgos, kurioms naudingas karas, ir jo sukeliamos ligos. Jei bus pradėta masinė skiepijimo kampanija, o tai labai tikėtina, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bus nukreipti nuo daug didesnių grėsmių. Vietos prioritetai niekada nesutaps su tais, nuo kurių priklauso pandemijos pramonės plėtra.

Vakaruose privalome nustoti kaltinti PSO ir atkreipti dėmesį į mus supančią tikrovę. Žurnalistai skatina cenzūrą, teismai tarnauja politinėms programoms, tildomas laisvas žodis, nuo kuris priklauso demokratija. Tokią darbotvarkę atvirai propaguoja globalūs korporacijų klubai, kaip antai Pasaulio ekonomikos forumas. Jei to nepastebėsime ir neatsisakysime dalyvauti, kaltinti galėsime tik patys save. Mes balsuojame už šias vyriausybes ir sutinkame su akivaizdžiu sukčiavimu, tačiau galime to nedaryti.

Straipsnis perspausdintas leidus Brownstone institutui.

The post Beždžionių raupai: dėl ko jaudintis, o dėl ko – ne appeared first on LAIKMETIS.

Po COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje pareikalavusios milijonų žmonių gyvybių, smarkiai paveikusios ekonomiką ir paralyžiavusios sveikatos apsaugos sistemas, šalys dvejus metus rengė tarptautinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas.

194 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės turėjo užbaigti šį procesą kovą, kad susitarimas galėtų būti oficialiai patvirtintas jų metinėje asamblėjoje, prasidėsiančioje gegužės 27 dieną. 

Tikėtasi, kad per dvi papildomas savaites iki šio penktadienio pavyks pasiekti proveržį. Tačiau, nepaisant pažangos keliose srityse, deryboms skirtas laikas baigėsi nepasiekus susitarimo.

„Jie labai sunkiai dirbo, kad nueitų kuo toliau, bet mes dar nesame pasiekę susitarimo. Todėl tęsime savo darbą“, – PSO būstinėje Ženevoje žurnalistams sakė vienas iš pirmininkų Rolandas Driece (Rolandas Drisė).

„Dirbome labai sunkiai, tik reikia susitarti dėl daugybės klausimų, kurie yra techninio ir politinio pobūdžio, o tam reikia laiko“, – nurodė jis.

Derybos bus tęsiamos gyvai ir internetu iki pat Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA).

R. Driece ir jo kolegė bendrapirmininkė Precious Matsoso (Prešes Macoso) artimiausiomis dienomis paskelbs derybų tvarkaraštį. Jie turi atsiskaityti gegužės 27–birželio 1 dienomis vyksiančiai metinei asamblėjai, nepriklausomai nuo to, kaip toli nueis derybos.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) pareiškime sakė: „Per daugiau nei dvejus metus trukusias intensyvias derybas PSO valstybės narės pademonstravo nepalaužiamą pasiryžimą sudaryti kartų susitarimą, kad pasaulis būtų apsaugotas nuo COVID-19 pandemijos sukeltų baisumų pasikartojimo.“

„Džiaugiuosi, kad visos šalys parodė ryžtą tęsti savo darbą ir vykdyti pradėtą misiją“, – kalbėjo jis.

Nepaisant parodyto noro prisiimti įsipareigojimus, kuriais siekiama užkirsti kelią dar vienai katastrofai, tarp šalių blokų išryškėjo dideli skirtumai dėl to, kaip jų pasiekti.

Pagrindiniai ginčai kyla dėl prieigos ir teisingumo: prieigos prie šalyse aptiktų ligų sukėlėjų ir kovos su pandemija produktų, pavyzdžiui, vakcinų, pagamintų remiantis šiomis žiniomis, ir teisingo ne tik kovos su pandemija tyrimų, gydymo ir skiepų, bet ir priemonių jiems gaminti paskirstymo.

The post Bandoma sudaryti pasaulinį susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis appeared first on LAIKMETIS.

Organizacija neseniai baigė viešąsias konsultacijas dėl siūlomų gairių, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama suaugusiųjų sveikatos priežiūrai.

PSO teigia, kad siūlomos gairės bus grindžiamos „pasaulio, kuriame visi žmonės pasieks aukščiausią įmanomą sveikatos ir gerovės lygį, vizija, nepaliekant nė vieno nuošalyje".

„Šiose naujose gairėse daugiausia dėmesio bus skiriama penkioms sritims: lytį patvirtinančios priežiūros, įskaitant hormonus, teikimui suaugusiesiems; sveikatos priežiūros darbuotojų švietimui ir mokymui teikti lytį apimančią priežiūrą; sveikatos priežiūros paslaugų teikimui translyčiams ir lyties skirtumų turintiems asmenims, patyrusiems tarpasmeninį smurtą, atsižvelgiant į jų poreikius; sveikatos politikai, remiančiai lytį apimančią priežiūrą, ir teisiniam suaugusiųjų savarankiškai nustatytos lytinės tapatybės pripažinimui", - teigė ji.

Dr. Laura Haynes (Laura Hains), Tarptautinio terapijos ir konsultavimo pasirinkimo fondo (IFTCC) pirmininkė, išreiškė susirūpinimą dėl hormonų pagrindu atliekamų intervencijų skatinimo prieš psichiatrinį gydymą.

Lyties teigiamą gydymą paprastai grindžia požiūris, kad nesuderinama lytinė tapatybė yra biologiškai nulemta. Šis požiūris niekada nebuvo moksliškai pagrįstas ir nėra profesinio sutarimo, kuris jį palaikytų.

Ji teigė, kad toks žingsnis būtų nemoksliškas ir per ankstyvas, be to, prieštarautų akademinių tyrimų duomenims, rodantiems, kad medicininės intervencijos, įskaitant hormonų vartojimą, „nepagerina psichikos sveikatos ir gali ją pabloginti".

Daktarė konsultacijoms pateiktame pranešime teigė: „Lyties teigiamą gydymą paprastai grindžia požiūris, kad nesuderinama lytinė tapatybė yra biologiškai nulemta. Šis požiūris niekada nebuvo moksliškai pagrįstas ir nėra profesinio sutarimo, kuris jį palaikytų."

Ji kalbėjo, kad lyties disforija yra psichiatrinė būklė, todėl ji turėtų būti „tinkamai gydoma psichiatriniais metodais".

„Skirtingų lyčių hormonai nėra pripažintas šių psichiatrinių būklių gydymas", - sakė ji.

„Galima tikėtis, kad psichiatrinių būklių, kurios sąlygoja arba įtvirtina lyties disforiją, gydymas padės lyties disforija sergantiems asmenims geriau jaustis savo kūne, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų apie lyties disforijos gydymą taikant psichoterapiją ir psichiatriją, o ne lyties specialistų gydymą."

Ji padarė išvadą: „Parengti PSO teigiamas rekomendacijas dėl suaugusiųjų lyties disforijos gydymo hormonais būtų per anksti ir moksliškai nepagrįsta. Suaugusiems asmenims su lyties nesutapimu ir asmenims, kuriems nustatytas lyties nesutapimas, turėtų būti prieinama terapija, kurios metu būtų tiriamas kontekstas, lėmęs jų lyties nesutapimą."

The post PSO gairės dėl lytį patvirtinančios suaugusiųjų translyčių asmenų priežiūros - per ankstyvos, sako krikščionė psichologė appeared first on LAIKMETIS.

Paskelbta apie planus sukurti gaires dėl „translyčių ir genderlyčių žmonių sveikatos“, daugiausia dėmesio skiriant prieigai prie hormonų, operacijų ir teisinio lyties tapatybės pripažinimo. Kalbama ne apie  sveikatą, o apie ideologiją.

Šioms gairėms parengti pasirinkta šališka komanda. Iš 21 jos nario tik trečdalis yra gydytojai, o pusė net neturi medicininio išsilavinimo! Dar blogiau, daugelis iš jų yra atvirai LGBTQ aktyvistai ir nė vienas neprieštarauja translobistų darbotvarkei. Netgi JT pasiuntinys sukritikavo tokį PSO vienpusį požiūrį.

PSO pusiau slapta paskelbė apie šį prieštaringą pasiūlymą ir pakvietė teikti komentarus atostogų sezono metu, dabar skubama užbaigti šias gaires vasario mėnesį.

Tai bus gydymo hormonais ir brendimo blokatoriais gairės, kurių poveikis augančiam organizmui nežinomas ir žingsnis, siekiant lyčių keitimą pateikti kaip normą. Jei šios gairės bus patvirtintos, politikos formuotojai ir sveikatos organizacijos visame pasaulyje jas naudos kaip aukso standartą.

Kviečiame pasirašyti tarptautinę peticiją, kad PSO nedelsiant sustabdytų šį projektą.

PETICIJOS TEKSTAS:

Gerbiamas dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus (PSO generalinis direktorius) ir gairių rengimo komanda,

esame labai susirūpinę dėl neseniai priimto PSO sprendimo parengti gaires dėl translyčių ir lyčių požiūriu skirtingų asmenų sveikatos priežiūros. Šiai iniciatyvai, paskelbtai prieš pat praėjusių metų Kalėdas, trūksta nešališkumo ir griežtos mokslinės perspektyvos.

Esame sunerimę dėl to, kad Gairių kūrimo grupėje nėra kritikų,  gydytojų ir vaikų bei paauglių raidos ekspertų. Atrodo, kad komitetas yra nukreiptas į konkrečią ideologiją, neatstovauja skirtingoms nuomonėms šioje jautrioje srityje.

Nerimą kelia tai, kad 11 šios grupės narių neturi oficialaus medicininio išsilavinimo. Grupės sudėtis aiškiai rodo šališkumą "lyties patvirtinimo" metodams, kurie gali turėti negrįžtamą poveikį jaunimo gyvenimui.

Mes atkartojame JT pasiuntinio Reemo Alsalemo, kuris kritikavo vienpusišką požiūrį į translyčių asmenų sveikatos priežiūrą, susirūpinimą. Suinteresuotųjų subjektų, kurių nuomonės skiriasi, neįtraukimas nepadeda kurti subalansuotų, įrodymais pagrįstų gairių.

Skubotas viešų komentarų ir pagrindinių sprendimų priėmimo posėdžių tvarkaraštis neleidžia išsamiai peržiūrėti įrodymų. Baiminamės, kad tai gali lemti skubotą gairių standartizavimą, turintį ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Apibendrinant, mes pagarbiai prašome, kad PSO atsisakytų šio projekto ir iš naujo įvertintų požiūrį į elgesį su seksualiai sumišusiais vaikais ir jaunais suaugusiaisiais.

Geriausi linkėjimai –

Vardas, pavardė

Pasirašyti galima čia

The post Krikščionių sąjunga kviečia pasirašyti peticiją stabdančią JT translytiškumo darbotvarkę appeared first on LAIKMETIS.