Šį balandį beveik 230 tūkst. žmonių, kurie savarankiškai draudžiasi sveikatą, nebuvo laiku sumokėję įmokų, jų skola „Sodrai“ pasiekė 216 mln. eurų ir buvo 20 proc. didesnė nei pernai (180 mln. eurų). Praėjusių metų balandį skolų turėjo 205 tūkst. draudėjų.

Užpernai skolų turėjo 244 tūkst. žmonių, jos siekė 170 mln. eurų, o 2020-aisiais – atitinkamai 242 tūkst. ir 152 mln. eurų.

Kaip BNS informavo „Sodra“, kiekvieną mėnesį priminimus dėl PSD įmokų gauna apie 160 tūkst. gyventojų. Pranešimai siunčiami ir pirmą kartą įsiskolinusiems žmonėms, ir tiems, kurių skolos kaupiasi ilgiau.

„Atsiradus PSD skolai kad ir už kelis mėnesius, „Sodra“ siunčia raginimus sumokėti įmokas, o vėliau vykdo skolos išieškojimą, todėl paprastai nesusidaro skolos už tokį ilgą laikotarpį (penkerių metų – BNS)“, – BNS nurodė „Sodra“. 

Pasak fondo, bendra draudėjų skola auga ir dėl to, kad kaupiasi ilgalaikės išvykusiųjų į užsienį ir to nedeklaravusiųjų skolos. Tokiu atveju jiems skaičiuojamos PSD įmokos ir susidaro skola.

„Vis dėlto paprastai jie pateikia dokumentus, kad buvo drausti kitoje ES šalyje. Tuomet jiems apskaičiuotos PSD įmokos yra perskaičiuojamos ir skola dažniausiai panaikinama“, – teigia „Sodra“.  

„Sodros“ duomenimis, apie 65 proc. nuskaitytų PSD įmokų grąžinama, kai žmogus pagrindžia, kad buvo sveikatą apdraudęs ir mokėjo įmokas kitoje ES šalyje. Pernai beveik 9,9 tūkst. žmonių „Sodra“ grąžino 3,2 mln. eurų PSD įmokų.

The post Gyventojų PSD skola „Sodrai" - virš 200 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos. 

„Šios lėšos leis realiai padidinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokestį. Papildomas lėšas gydymo įstaigos pradės gauti jau nuo ateinančių metų sausio ir jau atsiskaitydamos darbuotojams už šį mėnesį įstaigos turės daugiau lėšų darbo užmokesčiui“, – sakė VLK ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.

Didžiausias kainų didinimo koeficientas (daugiau nei 7 proc.) numatytas pagal ligų prevencijos programas teikiamoms, skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir greitosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti.  

Paslaugų kainų didinimo koeficientas apskaičiuotas remiantis sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis apie paslaugoms teikti reikalingas sąnaudas, taip pat įvertinus 2023 metų biudžeto projekto duomenis.   

Pasak S. Adamkevičiūtės, Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatyta, kad ateinančiais metais šalyje vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 8 procentais. Tam, kad jau nuo ateinančių metų pradžios sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis augtų ne mažesniu procentu, pasiūlyta jau šiais metais dar kartą didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. 

The post Vardan „didesnių medikų algų" didinamos sveikatos priežiūros paslaugų kainos appeared first on LAIKMETIS.

Minimali mėnesio alga

MMA didėja nuo 642 iki 730 eurų „ant popieriaus“ (nuo 467 iki 534 eurų „į rankas“), jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje. MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.  

Privalomasis sveikatos draudimas 

Dėl didesnės MMA kiek daugiau negu 6 eurais auga įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį – jis sieks 50,95 euro vietoj 44,81 euro. 

Pensijų kaupimo įmokos

Gyventojai, kurie kaupia pensijai papildomai savo lėšomis ir kurie yra pasirinkę antrojoje pakopoje įmokoms skirti palaipsniui didėjantį atlyginimo procentą, pensijų kaupimui skirs 2,7 proc. (2021-aisiais – 2,4 proc.), o papildoma valstybės paskata jiems sudarys 1,2 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vietoje iki šiol taikyto 0,9 proc.

Neapmokestinamasis pajamų dydis

NPD didėja 60 eurų iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – šiemet jis turėtų siekti 1 678 eurus. Iki vieno VDU uždirba 73 proc. visų darbuotojų, todėl papildomą naudą pajus trys ketvirtadaliai jų. 

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kils iki 740–690 eurų (dabar – 645–600 eurų).  

Vienišo asmens išmoka  

Vienišo asmens išmoka sieks 32 eurus „į rankas“, ją gaus visi vieniši neįgalieji, našliai ir pensinio amžiaus žmonės – daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. 

Vaiko pinigai 

Vaiko pinigai augs 3,5 euro iki 73,5 euro, nes iki 42 eurų didės bazinė socialinė išmoka, globos išmokos skirsis pagal vaikų amžių. 

Globos išmoka 

Už globojamą vaiką iki 6 metų bus skiriama 218 eurų išmoka per mėnesį, už 6-12 metų vaikus – po 252 eurus, už 12–18 metų ir neįgalius vaikus – po 273 eurus. Iki šiol globos išmoka siekė 160 eurų, neatsižvelgiant į vaikų amžių. 

Pensijos

Pensijos didės vidutiniškai apie 11 proc. Nustačius papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai, vidutinė senatvės pensija didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų. Pensija gauna apie 600 tūkst. žmonių.  

Nedarbo išmoka

Dėl MMA augimo didės nedarbo išmokos pastovioji nedarbo išmokos dalis – ji bus 169,87 euro arba 23,27 proc. MMA (2021-aisias – 149,39 euro). 

Tarnautojų algos

Nuo 177 iki 181 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis, todėl valstybės tarnautojų darbo užmokestis didės nuo 12 iki 52 eurų „į rankas“, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir algos koeficientą. Virš 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimas „į rankas“ turėtų augti vidutiniškai 25 eurais. 

Mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams minimalūs koeficientai didėja 0,5, todėl beveik 25 tūkst. gaus daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą. 

Įvairios socialinės išmokos  

Bazinė socialinė išmoka didėja dviem eurais iki 42 eurų, šalpos pensijų bazė – septyniais eurais iki 150 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – šešiais eurais iki 126 eurų, valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis – vienu euru iki 128 eurų, o minimalių vartojimo poreikių dydis – septyniais eurais iki 267 eurų.

Kompensacijos už būsto šildymą 

Būsto šildymo išlaidų kompensacijas gaus daugiau žmonių – skiriant paramą bus pritaikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP) – nuo 127 eurų iki 256 eurų už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba nuo 190 eurų iki 384 eurų vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis bus išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.  

Atlyginimai, dienpinigiai, komandiruotpinigiai – tik į sąskaitą 

Darbdavys darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, dienpinigių ir komandiruotpinigių nebegalės mokėti grynaisiais, šios išmokos privalės būti mokamos pavedimu ir tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitą, o ne šeimos nariui ar draugui. Jeigu darbuotojas atsisakys pateikti savo banko sąskaitą, darbdavys turės laikinai pasaugoti šias lėšas darbuotojo įmonės sąskaitoje iki darbuotojas pateiks mokėjimo sąskaitos rekvizitus. 

Akcizas mažosioms alaus darykloms

Ne masinės gamybos alui įsigalioja 50 proc. akcizo lengvata. Toks tarifas bus taikomas tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per metus. Lengvata galės pasinaudoti tik tos mažosios alaus daryklos, kurios per metus pagamina iki 80 tūkst. hektolitrų šio gėrimo, įskaitant kitų šalių alaus gamintojus. 

Sąvartynų mokestis

Nuo 10 iki 15 eurų didėja mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčių ir išmokų tarifai. BNS pristato svarbiausius pokyčius. 

The post Nauji mokesčiai ir išmokos 2022-aisiais metais: ką turime žinoti appeared first on LAIKMETIS.