Popiežius Psalmyną pavadino simfonija, kurios autorė yra Šventoji Dvasia. Panašiai kaip muzikos simfoniją, Psalmyną sudaro įvairios dalys, įvairios maldos rūšys – šlovinimas, dėkojimas, maldavimas, rauda, apmąstymas. Psalmės – tai ir asmeninė, ir bendruomenės malda. Tai giesmės, kurias pati Šventoji Dvasia įdėjo į Bažnyčios lūpas.

Visos Šventojo Rašo knygos yra įkvėptos Šventosios Dvasios, tačiau Psalmių knyga yra ypatinga. Ji yra Šventosios Dvasios įkvėpta poezija. Psalmių citatų gausu ir Naujajame Testamente. Pasak Pranciškaus, neatsitiktinai Naujasis Testamentas dažnai spausdinamas kartu su Psalmynu. Popiežius sakė, kad būtent tokį leidimą – Naująjį Testamentą su Psalmynu – jis turi ant savo rašomojo stalo. Tai popiežiui padovanota knygutė, kuri priklausė žuvusiam Ukrainos kariui. Skaitydamas ją jis meldėsi fronte.

Ne kiekviena psalmė tinka krikščionio maldai, pastebėjo Pranciškus. Kai kuriose iš jų atsispindi mums tolima istorinė situacija ir religinis mentalitetas, tačiau tai nereiškia, kad jos nėra įkvėptos. Kai kuriais aspektais jos yra susijusios su savo laiku ir su tam tikru konkrečiu Apreiškimo etapu.

Ne kiekviena psalmė tinka krikščionio maldai, pastebėjo Pranciškus.

Psalmės žodžiais meldėsi Jėzus, jo Motina Marija, apaštalai ir visų laikų krikščionys. Kaip liudija Laiško žydams autorius, Jėzus su psalmės žodžiais lūpose pradėjo savo misiją pasaulyje: „Štai ateinu [...] vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ (Žyd 10, 7; plg. Ps 40, 9) ir, kaip liudija evangelistas Lukas, su kita psalmės eilute lūpose ją baigė: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (Lk 23, 46; plg. Ps 31, 6). Psalmes kalbėjo Bažnyčios tėvai, jos tapo Mišių ir Valandų liturgijos nuolatine dalimi.

„Tačiau negalime gyventi vien praeities palikimu, – sakė Pranciškus. – Privalome psalmes paversti mūsų malda.“ Pasak popiežiaus, psalmėse rasime žodžių, tinkamų kiekvienai dienai ir kiekvienai gyvenimo situacijai. Jei jaučiamės prislėgti gailesčio ir kaltės, nes esame nusidėjėliai, galime kartoti kartu su Dovydu: „Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, iš savo begalinio gailestingumo“ (Ps 51, 3). Jei norime išreikšti stiprų asmeninį ryšį su Dievu, galime sakyti:  „Dieve, tu esi mano Dievas, tavęs aš ieškau, –  mano gyvastis tavęs ilgisi, mano kūnas tavęs trokšta, –  kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė“ (Ps 63, 2). O jei mus užklumpa baimė ir sielvartas, į pagalbą ateina nuostabūs psalmės žodžiai: „Viešpats mane gano, man nieko nestinga. [...] Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu aš nebijosiu, nes tu drauge būsi (Ps 23, 1. 4).

Psalmės praturtina mūsų maldą, kad ji nebūtų tik prašymai, tik nuolatinis „Duok man, duok mums“.  Psalmės mus moko prieš kreipiantis į Tėvą: „Kasdienės duonos duok mums“, sakyti: „Teesie šventas tavo vardas,  teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia“.

„Broliai ir seserys, Šventoji Dvasia, davusi nuotakai Bažnyčiai žodžius, kuriais ji meldžiasi savo dieviškajam Sužadėtiniui, tepadeda mums, kad tie žodžiai skambėtų Bažnyčioje šiandien ir kad šie pasirengimo jubiliejui metai taptų tikra maldos simfonija“, – baigė Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.

The post Popiežius Psalmyną pavadino simfonija, kurios autorė - Šventoji Dvasia appeared first on LAIKMETIS.

Tik pats Dievas žino, kaip derėtų kreiptis į Jį, tačiau Jis per visą išgelbėjimo istoriją – per visus Dievo tautos „mokyklinius“ metus – ją lavino ir taip pamažėl išmokė kalbos ir žodžių, kuriais derėtų Jo šauktis kilus bet kokiam reikalui. Tai psalmių žodžiai, įkvėpti tos pačios Dvasios, apie kurią kalba Paulius. Psalmės – tai šimto penkiasdešimties pakopų kopėčios tarp gyvenimo ir mirties (A. Chouraqui), tarp mūsų bejėgystės ir Dievo galybės. Nuo jų pakopų kyla ir ant jų leidžiasi angelai, kaip ir ant Jokūbo kopėčių (plg. Pr 28, 12; Jn 1, 51), nešini visais žmonių jausmais. Džiaugsmu, gyriumi, nerimu, kalte ir dėkingumu, į kurį psalmės kreipia, kurio moko ir kurį paverčia galybe Dievui priimtino gyriaus.

Psalmynas

Hebrajų Biblijoje po Įstatymo ir Pranašų pirmąją vietą užima Gyriaus knyga. Tai šimto penkiasdešimties psalmių rinkinys, pirmajame Biblijos vertime vadintas Psalterionu, dabartinis prigijęs pavadinimas – Psalmynas. Žodis „psalmė“ kilęs iš veiksmažodžio, reiškiančio „griežti styginiu instrumentu“.

Ir veiksmažodis, kurį verčiame „giedoti psalmes“, hebrajiškai reiškia „giedoti griežiant instrumentu“.

Originalus Psalmyno pavadinimas – Gyriai – nusako, kad visos psalmės yra gyriaus Dievui giesmės. Gyrius Dievui yra ir pakiliausios garbinimo giesmės, ir giliausios bei įspūdingiausios raudos.

Tūkstantmetė istorija

150 psalmių nebuvo surašytos per dieną, jos nėra vieno poeto, netgi vienos kartos, kūrinys. Psalmių istorija apima maždaug tūkstančio metų laikotarpį: nuo ikimonarchinio laikotarpio (12 amžiaus prieš Kristų) iki Makabėjų karų (3–2 amžiaus prieš Kristų). Psalmynas turėjo būti jau sudarytas 3 amžiuje prieš Kristų, kad jį būtų galima išversti į graikų kalbą (turimas galvoje Septuagintos vertimas). Vis dėlto sunku nustatyti kiekvienos psalmės sukūrimo datą. 29 psalmė, atrodo, esanti pati seniausia, turinti net kanaanietiškas ištakas. Tačiau net tos psalmės, kurias galbūt sukūrė pats Dovydas (1015–970 metais prieš Kristų), pasiekė mus neoriginaliu pavidalu. Dabartinę formą jos įgavo surinktos ir pritaikytos Izraelio garbinimo apeigoms maždaug 8–3 amžiaus prieš Kristų laikotarpiu.

Sunku ir išties praktiškai neįmanu nustatyti tikslią kiekvienos psalmės sukūrimo datą būtent dėl jų liturginio pritaikymo. Kai kurios asmeniškos psalmės tapo kolektyvinėmis, asmeniškos maldos – liturginėmis, karališkosios psalmės tapo mesijinėmis, istorinės – eschatologinėmis, giesmės, kilusios iš vietinių šventovių, įtrauktos į Šventyklos liturgiją. Jose dabartis vertinama iš praeities perspektyvos ir metamas žvilgsnis į ateitį. Senovinės psalmės, pavyzdžiui, karališkoji 2-oji ar 110-oji, buvo atnaujintos monarchijai nunykus, pritaikytos prie naujos situacijos ir imtos laikyti mesijinėmis.

Bendrai paėmus, galima sakyti, kad psalmės, nors tiesiogiai ir nekilo iš liturginės aplinkos, buvo surinktos ir bent kai kurios iš jų pritaikytos apeigoms ir bendruomeniškam šventimui. Kita vertus, psalmės buvo sukurtos ne kaip įprasti literatūriniai veikalai, jos kilo iš konkrečios gyvensenos, kurią nušvietė liturgija, arba būdavo užrašomos praėjus ilgesniam ar trumpesniam žodinės tradicijos laikotarpiui. Beje, Izraelio liturgija nebuvo laikoma kažkuo atskiru nuo kasdienio gyvenimo, veikiau – šio gyvenimo pačia šerdimi. Glaudžiai susijusios su gyvenimo tikrove liko ir psalmės. Tai matyti iš kai kurių pavadinimų, atspindinčių konkrečias Dovydo gyvenimo aplinkybes (plg. Ps 3; 7; 18; 34; 51; 52; 54; 56; 57; 59; 60; 63; 142).

Psalmėse neminimi liturginiai įvykiai, jose kalbama apie tautos ir paskiro žmogaus gyvenimą. Liturgija perkeičia jas į žinią apie Izraelio ateitį. Tiesa, kai kurios psalmės yra liturginės dėl savo kilmės ar vartosenos. Pavyzdžiui, priklauso įžengimo liturgijai (plg. Ps 24), yra procesijos giesmės (joms priskiriamos kopimo, arba piligriminės psalmės – plg. Ps 120–134), psalmės Jahvei Karaliui, kurios siejamos su Sandoros skrynios išaukštinimu per Palapinių šventę (plg. Ps 47; 75; 93; 96; 97; 98; 99), ir kai kurios išminties psalmės, turinčios aiškiai pamokomus tikslus (plg. Ps 1; 15; 37; 91; 112).

Paralelizmas

Kaip didžiuma Senojo Testamento knygų (Patarlių, Jobo, Giesmių giesmės, Raudų, Koheleto, Išminties ir dauguma pranašų knygų), psalmės yra ritminė poezija. Deja, hebrajų kalbos ritmo ir sąskambių neišeina išsaugoti verstiniame tekste, todėl skaitantysis ne originalo kalba mato perteiktus tik kai kurie poezijos elementus: eilutę, priegiesmį ir paralelizmą. Pastarąjį sudaro tos pačios minties atkartojimas antroje eilutės dalyje arba priešingų minčių sugretinimas dviejose viena po kitos einančiose eilutės dalyse. Tai vadinamasis narių paralelizmas. Šią literatūrinę techniką lengva išlaikyti verčiant, nes mintis perteikiama panašiomis (analoginėmis), priešingomis (antitetinėmis) ar išplėtotomis (progresyviomis) frazėmis.

Sinoniminio paralelizmo atveju antroji eilutės dalis kitokiais žodžiais atkartoja pirmosios eilutės dalies mintį: „Kai Izraelis išėjo iš Egipto, / Jokūbo palikuonys – iš tautos, / šnekančios svetima kalba, / Judas tapo Dievo šventove, / Izraelis jo valda“ (Ps 114, 1–2). „Nūn tad, karaliai, supraskite; / žemės valdovai, būkite įspėti“ (Ps 2, 10; plg. Ps 1, 1; 19, 2; 103, 1; 37, 22; 38, 2; 85, 3).

Antitetinio paralelizmo atveju antroje eilutės dalyje išsakyta mintis yra priešinga perteiktajai pirmojoje dalyje arba skiriasi nuo jos: „VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią, / nedorėlių kelias į pražūtį veda“ (Ps 1, 6). „Išmintingas vaikas neša tėvui džiaugsmą, / o paikas vaikas motinai tik skausmas “ (Pat 10, 1). Sintetinio (papildomojo) paralelizmo atveju antroje eilutės dalyje toliau plėtojama mintis, jau išsakyta pirmojoje: „O, giedokite VIEŠPAČIUI naują giesmę, / visa žeme, giedok VIEŠPAČIUI!“ (Ps 96, 1). „Visi yra nuklydę, visi panašiai sugedę; / nėra nė vieno, kuris gera darytų – / nė vienui vieno“ (Ps 14, 3; plg. Ps 103, 2 ir Sir 3, 5).

93 psalmėje randame ypač išplėtotą paralelizmo formą: kartojant vieną frazės narį kuriama ritmiškai kylanti išraiška. „Vandenyno srovės tvinsta, VIEŠPATIE, / vandenyno srovės tvinsta ūžaudamos, / vandenyno srovės tvinsta riaumodamos“ (Ps 93, 3). Antrojoje eilutės dalyje paimama šis tas iš pirmosios dalies, bet pastarosios mintis perteikiama paskesnėje dalyje stipriau... Tokį pakopomis kylantį paralelizmą randame ir 29 psalmėje.

Psalmių literatūriniai žanrai

Psalmių nevienodumas dažniausiai būna akivaizdus. Bet kas gali atskirti gyriaus himną nuo raudos psalmės. Atpažinti kiekvienos psalmės literatūrinį žanrą naudinga prieš pradedant melstis, nes svarbu savo jausmus ir širdį priderinti prie psalmininko minčių ir jausmų. Vis dėlto tai ne visada lengva, todėl gali praversti daugelio tyrėjų sunkaus triūso vaisiai – psalmių suskirstymas remiantis išsyk trimis kriterijais: tema, struktūra ir stiliumi, konkrečia situacija.

Maldavimo psalmės: 5; 6; 7; 13; 17; 22; 25; 26; 27; 28; 31; 38; 39; 42/43; 44; 51; 54; 55; 56; 57; 58; 59; 60; 61; 63; 64; 69; 70; 71; 74; 77; 79; 80; 82; 83; 86; 88; 90; 102; 108; 109; 120; 130; 140; 141; 142; 143.

Pasitikėjimo psalmės: 3; 4; 11; 16; 23; 27; 41; 62; 121; 131.

Padėkos psalmės: 18; 30; 32; 34; 40, 2–11; 66; 92; 116; 118; 124; 129; 138.

Gyriaus psalmės: 8; 19; 29; 33; 65; 67; 68; 85; 85; 100; 103; 104; 111; 113; 114; 117; 135; 136; 145; 146; 148; 149; 150.

Karališkosios, arba mesijinės, psalmės: 2; 20; 21; 45; 72; 89; 101; 110; 132; 144:

--Ziono psalmės: 24; 26; 48; 76; 84; 87; 121; 122; 137

--Psalmės Jahvei / Karaliui: 47; 93; 96; 97; 98; 99

--Sandoros psalmės: 50; 78; 81; 95; 105; 106; 115.

Išminties psalmės: 1; 9/10; 12; 14; 15; 36; 37; 49; 52; 53; 73; 91; 94; 139.

Įvairios psalmės: 121; 123; 126; 133; 134.

The post Bruno Moriconi OCD. Psalmių malda  appeared first on LAIKMETIS.

Tai rodo krikščioniško dienraščio „Nederlands Dagblad" atlikta skaitytojų apklausa. Populiariausių psalmių sąraše nuo 2 iki 5 vietos atitinkamai užėmė 139, 23, 103 ir 27 psalmės. Tarp giedamų psalmių nuo antros iki penktos vietos užėmė 84, 68, 139 ir 27 psalmės.

Respondentų pasirinkimuose kartojosi šie aspektai: psalmės apie gyvenimo situacijas, mirusio žmogaus atminimas, muzikos galia ir eiliuoto posmo populiarumas, daro išvadą tyrėjai.

2021 m. pradžioje buvo atlikta apklausa, kurioje buvo klausiama, ko bažnyčios lankytojai labiausiai pasigenda per pandemijos krizę. Atsakymai parodė, kad pirmauja bendruomeninis giedojimas. Taip laikraštis rašo pagrindiniame straipsnyje, kuriame nagrinėjamas klausimas, kodėl giedojimas bažnyčioje „daugeliui tikinčiųjų daro didesnį poveikį nei Tikėjimo išpažinimas, pamokslavimas ar maldos". Pasak religinės klinikinės psichologijos profesorės Hanneke Schaap-Jonker, taip yra dėl „išlaisvinamų emocijų ir sakralios, šventos aplinkos visumos".

„Emocijos - tai ne tik gilus jausmas; tai jausmas, susijęs su Dievu. Dėl to emocijos tampa galingesnės, ir jos tampa svarbesnės žmonėms". Profesorė aiškina, kad giedodami tikintieji patiria ryšio su Dievu ir tikinčiųjų bendruomene jausmą. Religijos psichologijoje tai vadinama „sakralizacijos procese aukštyn kylančia emocijų spirale".

Taigi, tai galima paaiškinti psichologiškai, tačiau tai nereiškia, kad tai mažiau "tikra". „Dievas ir psichologija nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai", - sako H. Schaap-Jonker. - Jis sukūrė mus kaip psichologines būtybes. Smegenys ir jausmai dalyvauja mūsų gyvenime su Dievu, tarnaujant jam ir jį garbinant."

The post Nyderlanduose išrinkta populiariausia psalmė appeared first on LAIKMETIS.

Kuo labiau giedosi savo gyvenimą Dievui, tuo aiškiau matysi, kaip jis gražėja ir dailėja. Laiduoju, kad psalmininkas iškeikęs savo priešus triskart švento Dievo akivaizdoje pasirinko gerą būdą juos pamilti.

Giedok savo vargą ir širdgėlą. Nuo to nepagysi, bet gyvensi geriau. Apglėbk savo gyvenimą ir prispausk jį prie krūtinės, giedok jį Dievui. Na, pamėgink.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Giedok savo gyvenimą appeared first on LAIKMETIS.