Iš skirtingų Lietuvos miestų atvykę žmonės mosuoja Lietuvos, savivaldybių vėliavomis, laiko plakatus su užrašais, pavyzdžiui, „Kas toliau – oro mokestis?“, „Dėl Europos milijonų parduodat Lietuvos žmones“, „Mano namai – mano tvirtovė“.

Prie Gedimino paminklo pastatyti du ekranai. Prieš oficialią renginio pradžia juose buvo rodomos ištraukos iš televizijos laidų ir reportažų apie nekilnojamojo turto mokestį.

„Vietoj to, kad surinktų mokesčius iš oligarchų, jie kėsinasi apmokestinti eilinius žmones, – žurnalistams sakė akcijos organizatorius Raimondas Šimaitis. –  Konkretus prašymas, kad gyvenamasis būstas neturi būti apmokestintas, nes gyvenamasis būstas įsigytas už pinigus, už kuriuos mes jau susimokėjome mokesčius, už paskolos.“

„Gyvenamasis būstas yra ta vieta, kur mes turime būti absoliučiai neliečiami“, – pridūrė jis.

Į akciją atvyko ir parlamentaras Valius Ąžuolas, joje žadėjo dalyvauti ir „Nemuno aušros“ atstovai.

„Mumis niekas nepuola“

Kaip BNS sakė iš Lentvario atvykusi dirbanti pensininkė Janina, mokesčių Lietuvoje iš viso keisti nereikia.

„Su mokesčiais pas mus išvis betvarkė yra. Ten niekas nesutvarkyta. (...) Atlyginimai mažiausi, pensijos mažiausios, o mokesčius norim padaryti didesnius“, – kalbėjo moteris.

Tuo metu užsienyje dirbantis klaipėdietis Stasys BNS sakė nepritariantis NT mokesčiui, nes „tuoj už viską reikės mokėti“.

„Ir taip PVM mokam, už kurą, kelius. Keliai mūsų blogi, neįmanoma pavažiuoti“, – kalbėjo pusamžis vyras.

Vyriausybė planuoja, kad pusė lėšų iš ketinamo įvesti visuotinio NT mokesčio keliautų į Gynybos fondą, o kita pusė – savivaldybėms.

„Mumis niekas nepuola (...). Valdžia čia puola mumis“, – piktinosi Stasys.

Tuo metu 67-erių vilnietis Vidas BNS teigė iš esmės pritariantis siūlomiems pokyčiams, tačiau iš mokesčio jo surinktos lėšos turėtų būti nukreiptos tik krašto apsaugai.

„Turi eiti tik gynybai. Ir švariai“, – kalbėjo pensininkas.

Tuo metu 49-erių Asta Šalvaitienė BNS sakė, kad nors šiuo metu planuojamas NT mokestis žmogui neturėtų būti didelis, tačiau „kas keli metai bus turto pervertinimas ir tos sumos didės“.

Renkami parašai

Katedros pakraštyje įrengta palapinė, kurioje renkami parašai prieš planuojamą NT mokestį. Čia prieš mitingo pradžia nusidriekė žmonių eilė.

Vienas jų – iš Šakių kilęs ir Jungtinėje Karalystėje dirbantis 47-erių Remigijus Kaminickas. Jis BNS sakė, kad siekdama įvesti visuotinį NT mokestį valdžia laužo Konstituciją.

„Žmogaus būstas yra neliečiamas. Pasirodo, valdžios ponams Konstitucija negalioja“, – kalbėjo vyras.

Pasak R. Šimaičio, žmonių parašai renkami, kad vėliau su jais būtų galima susisiekti, Seime inicijuojant pataisą dėl NT mokesčio.

„Kai mes gausim parašų lapus, jiems visiem bus pranešta ir mes rinksim 50 tūkst. parašų įstatymo pataisai, teiksime ją Seimui ir aš tada labai norėsiu pažiūrėt kiekvienam Seimo nariui į akis, kuris balsuos prieš šitą pataisą“, – sakė akcijos organizatorius.

„Ir aš pažadu kiekvienam Seimo nariui, kuris balsuos už būsto apmokestinimą, prieš sekančius rinkimus jo plakatai kabės ant kiekvieno stulpo“, – pridūrė jis.

Ne pirma tokia akcija

Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, neapmokestinant iki 40 tūkst. eurų būsto vertės žmogui arba 80 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Be to, mokestį pirmajam būstui iki 450 tūkst. eurų vertės siūloma mažinti 50 procentų.

Jei pataisos būtų priimtos, 0,1 proc. NT mokesčio tarifas būtų taikomas gyvenamojo, poilsio, sodų, garažų ir kito nekomercinio turto vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų, 1 proc. – visam brangesniam turtui.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų – nuo 200 tūkst. eurų.

Analogišką mitingą R. Šimaitis buvo surengęs ir 2023 metų rudenį, kai tuomečiai valdantieji irgi svarstė ketinimus įvesti visuotinį NT mokestį.

Tąsyk, policijos duomenimis, prie Seimo susirinko apie pusketvirto tūkstančio žmonių.

R. Šimaitis – aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis. Jis yra sulaukęs ir teisėsaugos dėmesio.

Už tai, kad 2024 metais per eitynes „Už lygybę!“ vyras sudegino į LGBTQI vėliavą panašų audinį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau vėliau jis buvo nutrauktas, nenustačius atsakomybės pagal baudžiamąjį kodeksą.

Pernai liepą, vykstant protestui prie Seimo, policija dėl tokio paties poelgio buvo surinkusi medžiagą aplinkybėms patikslinti, tačiau galiausiai pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė.

The post Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestuoja prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Šis įstatymas buvo priimtas dar 1978 m., tačiau iki šiol nebuvo taikomas.

2024 m. rugsėjį Gauhatio Aukščiausiasis teismas įpareigojo valstijos vyriausybę, vadovaujamą Indijos nacionalistinės partijos „Bharatiya Janata Party“ (BJP), per šešis mėnesius parengti taisykles, reikalingas šio įstatymo įgyvendinimui, t. y. iki 2025 m. kovo pabaigos.

Įstatymas draudžia tikėjimo keitimą, jei jis vyksta naudojant „prievartą, spaudimą ar apgaulingas priemones“, taip pat reikalauja, kad asmenys, norintys pakeisti religiją, iš anksto gautų rajono valdžios leidimą.

Krikščionių bendruomenė, sudaranti daugiau nei 30 % Arunachal Pradešo valstijos gyventojų, teigia, kad šis įstatymas pažeidžia jų konstitucinę teisę į tikėjimo laisvę ir yra nukreiptas daugiausia prieš krikščionis. Tuo tarpu kitos religinės grupės, tokios kaip budistai ar vietinių tradicinių tikėjimų išpažinėjai, nepatiria tokios pačios kontrolės.

Protesto akciją organizavo „Arunachal Pradešo krikščionių forumas“, o ji tapo kulminacija kelias savaites trukusio pasipriešinimo įstatymui.

Anksčiau forumo atstovai susitiko su valstijos vidaus reikalų ministru, reikalaudami atšaukti įstatymą, tačiau jiems buvo atsakyta, kad vyriausybė privalo įvykdyti teismo nurodymą. Reaguodami į tai, forumo nariai pažadėjo sustiprinti protestus, jei įstatymas nebus atšauktas iki kovo pabaigos.

Tuo tarpu įstatymo šalininkai, įskaitant „Valstijos vietinių tautų tikėjimo ir kultūros draugiją“, teigia, kad krikščionybės plitimas kelia grėsmę senosioms genčių tradicijoms ir papročiams. Jie taip pat surengė kontrprotestą bei žygį, ragindami kuo greičiau įgyvendinti įstatymą.

Šiuo metu panašūs įstatymai galioja 11 Indijos valstijų. Krikščionys, kurie sudaro 2,3 % šalies gyventojų, dažnai susiduria su išpuoliais ir persekiojimu, prisidengiant „kovos su priverstiniu atsivertimu į krikščionybę“ argumentu.

The post Indijoje 200 tūkstančių krikščionių protestavo prieš diskriminacinį įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Priėmus šias pataisas, meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius netektų įstatyme dabar įtvirtintos galimybės nesuderinti planuojamo susirinkimo, dėl to galėtų spręsti tik teismas.

Pagal projektą, dabartinę derinimo procedūrą siūloma pakeisti į pranešimo apie rengiamą susirinkimą nagrinėjimo procedūrą, tai yra savivaldybė iš tiesų būtų informuojama apie planuojamą renginį ir su organizatoriais, policijos pareigūnais privalėtų tik aptarti susirinkimo organizavimo technines detales.

Už tokią Susirinkimų įstatymo pataisą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, 32 susilaikė. Toliau ją nagrinės Seimo komitetai.

Vienas iš projekto iniciatorių demokratas Tomas Tomilinas teigė, kad ši pataisa – vie­nas ma­žas žings­ne­lis link praktinio de­mo­kra­tijos stip­ri­ni­mo.

„Siū­lo­me at­si­sa­ky­ti šiuo me­tu įsta­ty­me įtvir­tin­tų pra­ne­ši­mų apie or­ga­ni­zuo­ja­mo su­si­rin­ki­mo de­ri­ni­mą, nes ta de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ra de fac­to yra lei­di­mo iš­da­vi­mo pro­ce­dū­ra. Prak­ti­ko­je pa­si­tai­ko, ma­tė­me pre­ce­den­tų, kai bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas Šei­mų mar­šas, kai bu­vo Kau­ne ei­ty­nės or­ga­ni­zuo­ja­mos, tų pre­ce­den­tų yra vi­siš­kai pa­kan­ka­mas skai­čius, kad ma­ty­tu­me, jog kar­tais pi­lie­čiams siun­čia­mas sig­na­las, kad jais ne­pa­si­ti­ki­ma, ir tie su­si­rin­ki­mai ne­ga­li vyk­ti“, – pristatydamas projektą sakė parlamentaras.

Anot jo, turėtų užtekti tiesiog informuoti savivaldybę apie numatomą susirinkimą, o jeigu kiltų įtarimų, kad jis gali kelti grėsmę vals­ty­bei, vie­ša­jai tvar­kai, savivaldybė dėl tokio susirinkimo uždraudimo turėtų kreiptis į teismą.

Teismas savivaldybės prašymą privalėtų išnagrinėti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

„Tai vi­siš­kai ati­tik­tų tarp­tau­ti­nę tei­sę ir kar­tu ap­sau­go­tų vals­ty­bę nuo ban­dy­mų kurs­ty­ti ne­san­tai­ką ar nuo ban­dy­mų kel­ti grės­mę vie­ša­jai tvar­kai“, – tvirtino T. Tomilinas.

Jo teigimu, šiuo metu savivaldybės turi per didelę dis­kre­ci­ją ne­leis­ti su­si­rin­ki­mui įvyk­ti, ne­su­de­rin­ti pro­tes­to ar mi­tin­go.

„Ar šis jū­sų siū­ly­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja sa­vi­val­dos sa­va­ran­kiš­ku­mui? Jie pri­ima spren­di­mą, jie dir­ba su žmo­nė­mis, jie at­sa­kin­gi jiems, ir jei­gu spren­di­mas kam nors ne­tin­ka, pa­gal da­bar­ti­nę tvar­ką ei­na į teis­mą ir įro­di­nė­ja. Da­bar jūs no­ri­te, kad sa­vi­val­dy­bė ei­tų į teis­mą ir įro­di­nė­tų at­virkš­ti­nį da­ly­ką“, – stebėjosi socialdemokratas Algirdas Sysas.

Konservatorius Jurgis Razma abejojo, kad ši pataisa reikalinga dėl geopolitinės situacijos ir kylančių hibridinių grėsmių.

„Ži­no­me, kad tie įvai­rių pro­tes­tų su­ma­ny­to­jai ga­li tu­rė­ti ne pa­čių ge­riau­sių ke­ti­ni­mų: ir riau­šių už­ma­ny­mų, ir to­kių at­ve­jų mes ne­se­nų ir tu­ri­me. Tai­gi, man at­ro­do, da­bar­ti­nė tvar­ka, lei­džian­ti sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­jai įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes ir su­teik­ti ar­ba ne­su­teik­ti lei­di­mą, yra ge­ra. Ini­cia­to­riams yra ga­li­my­bė kreip­tis į teis­mą“, – sakė jis.

Parlamentaras priminė, kad mažiems susibūrimams iki 15 žmonių ir dabar nereikia nieko derinti.

The post Parlamentarai planuoja liberalizuoti mitingų ir kitų susirinkimų organizavimą appeared first on LAIKMETIS.

Aktyvistai protestavo prieš vyriausybės sprendimą įvesti įstatymą, draudžiantį atsivertimą iš hinduizmo.

Pasak jų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir yra antikrikščioniškas.

Indijos vyriausiasis ministras sakė, kad šios taisyklės nėra nukreiptos prieš kurią nors religiją, bet jomis „siekiama labiau apsaugoti vietinius tikėjimus."

Pagal naująjį įstatymą asmuo, norintis pakeisti religiją, turi kreiptis į vyriausiąjį apygardos pareigūną, kuris spręs, ar religijos pakeitimas kartais nebuvo priverstinis, ar prievartinis.

Žmogaus teisių organizacijos „Krikščionių forumas" (ACF) pirmininkė pareiškė: „Šis įstatymas pažeidžia teisę laisvai išpažinti, praktikuoti ir skleisti religiją."

Aktyvistai sakė, kad surengs keletą protestų, įskaitant valstijos asamblėjos pastato apgultį jos sesijos metu kovo mėnesį, kad išreikštų krikščionių nepasitenkinimą „šališku teisės aktu".

The post Indijos krikščionys streikuoja prieš įstatymą, draudžiantį atsivertimą į krikščionybę appeared first on LAIKMETIS.

Šis incidentas sukėlė pasipiktinimo bangą Sirijos krikščionių bendruomenėje, pranešė „Voice of America“.

Protestuotojai žygiavo per Sirijos sostinę, eidami link stačiatikių patriarchato pastato Bab Šarki rajone.

Jie skandavo šūkius, reikalaujančius lygių teisių krikščionims, ir nešė kryžius.

Vienas iš demonstrantų naujienų agentūrai „France-Presse“ prisistatęs Žoržu, sakė: „Susirinkome čia, nes, veikdami pavieniui, krikščionys patiria daug neteisybės“.

Ir pridūrė: „Jei mums neleidžiama gyventi krikščioniškuoju tikėjimu savo šalyje, kaip anksčiau, vadinasi, mums čia nebėra vietos“, - sakė jis.

Protestus sukėlė socialinėje žiniasklaidoje išplitęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip kaukėti bei ginkluoti užpuolikai padeginėja Kalėdų eglutę daugiausia krikščionių gyvenamame Sukajabijos mieste.

Pasak Sirijos žmogaus teisių stebėsenos organizacijos, padegėjai buvo užsieniečiai, susiję su islamistų grupuote „Ansar al-Tawhid“.

Kilus gyventojų pasipiktinimui, islamistų koalicijos „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) lyderis paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė padegėjų veiksmus ir pabrėžė, kad jie „nėra sirai“.

Lyderis pažadėjo nubausti kaltininkus ir iki kito ryto atstatyti Kalėdų eglutę.

The post Po Kalėdų eglutės sudeginimo, Sirijoje vyko krikščionių protestai appeared first on LAIKMETIS.

Iš viso per protestus sulaikyti 224 žmonės.

Protestuotojams palaikymą reiškia prezidentė Salomė Zurabišvili, savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ paskelbusi: „Dar viena galinga naktis, kai kartvelai tvirtai gynė savo konstituciją ir europinį pasirinkimą. Ryžtas gatvėse nesiliauja!“

The post Sakartvele per protestus sulaikyti net 224 žmonės appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 30 d. patriarchato „Facebook“ puslapyje Sakartvelo Bažnyčios spaudos tarnyba pareiškė, kad susirėmimai Tbilisyje „kelia mūsų širdgėlą ir susirūpinimą“.

„Nepaisant valdžios atstovų paaiškinimų, tiek vakar, tiek šiandien, kad Sakartvelas nenukrypsta nuo europinio kurso ir neatmeta europinių vertybių, daliai visuomenės šie paaiškinimai nebuvo pakankamai įtikinami.

Dėl to taiki demonstracija palaipsniui virto fizine konfrontacija tarp teisėsaugos institucijų atstovų ir protestuotojų“, - sakoma pareiškime.

Bažnyčia atkreipia dėmesį į agresyvius aktyvistų veiksmus, kurie bandė užgrobti pastatus ir apgadino miesto infrastruktūrą. Kartu, pasak Sakartvelo Bažnyčios spaudos tarnybos, teisėsaugininkų atsakas buvo pernelyg griežtas.

„Raginame tiek vyriausybę, tiek teisėsaugos institucijas, tiek ir visus kitus visuomenės narius, aktyviai reiškiančius savo protestą, susilaikyti nuo agresyvių ir įžeidžiančių veiksmų, fizinių ir žodinių susirėmimų.

Neįžeidinėkime vieni kitų dėl skirtingų nuomonių ir savo poziciją galime reikšti civilizuotai. Tokios neigiamos nuostatos ir veiksmai yra svetimi Bažnyčios vizijai ir apskritai krikščioniškai dvasiai“, - sakoma pareiškime.

Vėlų lapkričio 30 d. vakarą Sakartvelo patriarchatas socialiniuose tinkluose feisbuke pakomentavo, kad Švento Jurgio katedra (Kašveti šventykla), esanti priešais parlamentą Tbilisyje, buvo uždaryta protestuotojams.

Publikacijoje teigiama, kad tam tikri asmenys skleidė dezinformaciją, esą kunigai norėjo įsileisti aukas į šventovė, tačiau nežinomi hierarchai privertė juos uždaryti duris ir išvaryti žmones iš šventovė.

„Pabrėžiame, kad ši istorija neatitinka tikrovės ir tokių faktų nebuvo. Be to, lapkričio 29 ir 30 d. visą naktį, iki 6 val. ryto, dvasininkai ir miestiečiai galėjo įeiti į šventovę, ir yra daug šį faktą patvirtinančios medžiagos“, - sakoma pareiškime.

Bažnyčia pažymėjo, kad „šiuo metu Kašveti katedra yra atvira visiems piliečiams, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų; šventovėje yra dvasininkų, kurie prireikus padeda savo bendrapiliečiams“.

„Raginame visus susilaikyti nuo tokių provokacinių pareiškimų ir neskleisti melagingos informacijos, siekiant diskredituoti Bažnyčią. Tegul Dievas saugo ir suteikia taiką mūsų žmonėms!“ - rašė patriarchatas.

The post Sakartvelo patriarchatas: savo poziciją galime reikšti civilizuotai appeared first on LAIKMETIS.

Protestuotojai, mojuodami Europos Sąjungos (ES) ir Sakartvelo vėliavomis, susirinko prie šalies parlamento. Jie reikalavo surengti naujus parlamento rinkimus, kuriuos prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė, ir ištirti įtariamą rinkimų rezultatų klastojimą.

„Tautos vienybės koalicijos“ lyderis Giorgis Vašadzė pažadėjo, kad opozicija „kovos iki galo“.

„Rinkimai buvo masiškai klastojami, todėl nepripažįstame rinkimų rezultatų, – teigė jis. – Mūsų tikslas – nauji rinkimai, mūsų tikslas – suformuoti naują vyriausybę, kuri paskatintų Sakartvelą siekti europinės integracijos.“

Opozicijos lyderiai pažadėjo boikotuoti parlamento sesijas ir reguliariai rengti protestus, kol bus patenkinti jų reikalavimai.

Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad „Sakartvelo svajonė“ laimėjo, surinkusi 54 proc. balsų. Jos vadovai atmetė opozicijos teiginius dėl balsų klastojimo.

Europos rinkimų stebėtojai teigė, kad rinkimai vyko susiskaldymo atmosferoje, kurioje būta kyšininkavimo, balsavimo ne vieną kartą ir fizinio smurto atvejų.

Opozicija kaltina „Sakartvelo svajonę“, kurią įsteigė milijardierius Bidzina Ivanišvilis, susikrovęs turtus Rusijoje, vis didesniu autoritariškumu ir palankumu Maskvai. 

Neseniai ji priėmė įstatymus, panašius į tuos, kuriuos Kremlius naudoja žodžio laisvei ir LGBTIQ teisėms varžyti.

Oficialius rezultatus atmetusi prezidentė Salomė Zurabišvili teigia, kad Sakartvelas tapo Maskvos spaudimo prieš stojimą į ES auka. Daugiausia ceremonines pareigas einanti S. Zurabišvili paragino Jungtines Valstijas ir ES paremti demonstracijas.

Vašingtono ir Briuselio pareigūnai paragino visapusiškai ištirti rinkimus, o Kremlius atmetė kaltinimus kišimusi.

Daugelis kartvelų parlamento rinkimus vertino kaip lemiamą referendumą dėl šalies siekio įstoti į ES.

ES neribotam laikui sustabdė Sakartvelo stojimo į bloką procesą po to, kai birželį buvo priimtas „užsienio įtakos įstatymas“, parengtas pagal Rusijos teisės aktus. 

Pirmadienio mitinge dalyvavo kelių ES šalių, taip pat ir Lietuvos, įstatymų leidėjai, solidarizuodamiesi su protestuotojais.

„Kažkas bando atimti jūsų laisvę, kažkas bando atimti jūsų demokratiją, jūsų šalį, jūsų narystę ES ir NATO“, – mitinge kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

„Nepasiduokite. Kovokite už savo laisvę, kovokite už savo demokratiją, kovokite už savo šalį, kovokite už savo narystę ES ir NATO“, – drąsino jis.

The post Sakartvelą toliau krečia protestai: „kovos iki galo“ appeared first on LAIKMETIS.

Nepaisant kelias savaites trukusios protestų bangos, kuriai pavasarį vadovavo charizmatiškasis arkivyskupas Bagratas Galstanianas, N. Pašiniano pozicija išlieka tvirta.

Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, trečiadienį keli tūkstančiai protestuotojų skandavo „Nikolas (Pašinianas) išdavikas!“ Jerevano centrinėje Respublikos aikštėje, esančioje prie vyriausybės būstinės, stebint gausioms policijos pajėgoms.

Mitingas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai B. Galstanianas pažadėjo atnaujinti gatvės protestus, kurie, jo teigimu, garantuos N. Pašiniano pasitraukimą.

Dvasininkas apkaltino N. Pašinianą darant nereikalingas teritorines nuolaidas Baku.

„Mūsų kova tęsis tol, kol Armėnijos valdžioje bus blogis, – pareiškė jis miniai. – Raginu visas politines jėgas jungtis prie mūsų, nes mūsų laukia naujos nelaimės, nauji praradimai.“

Po to protestuotojai žygiavo prie Armėnijos visuomeninio transliuotojo biurų, reikalaudami, kad juos filmuotų tiesiogiai. 

Armėnijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad panaudos jėgą prieš protestuotojus, jei šie bandys įsibrauti į transliuotojo biurus. 

„Nelengva atsikratyti Pašiniano vyriausybės, bet mes negalime prarasti vilties, – sakė viena iš demonstrančių, 64-erių Sveta Sargsian. – Mums reikia vyriausybės, kuri gintų kiekvieną Armėnijos žemės centimetrą.“

„Jis atvirai vykdo antiarmėnišką politiką“, – teigė kita protestuotoja, 55-erių Karen Hovhanisian.

Tris dešimtmečius trunkantis ginčas

Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Pernai Azerbaidžano pajėgos per žaibišką puolimą įsiveržė į Kalnų Karabachą ir pasiekė, kad pasiduotų armėnų separatistai, dešimtmečius kontroliavę šį kalnuotą regioną.

Baku užgrobus Kalnų Karabachą, beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją, taip kilo pabėgėlių krizė.

Gegužę N. Pašinianas grąžino Azerbaidžanui keturis pasienio kaimus, kuriuos buvo užėmusi prieš kelis dešimtmečius

B. Galstanianas anksčiau siekė inicijuoti apkaltos procesą N. Pašinianui ir net laikinai atsitraukė nuo savo religinių pareigų, kad galėtų siekti premjero posto.

Tačiau pagal Armėnijos įstatymus jis negali tapti premjeru, nes turi dvi pilietybes – Armėnijos ir Kanados. Tuo metu opozicinės partijos neturi pakankamai vietų parlamente, kad galėtų pradėti apkaltos procedūras.

Tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas teigė, kad taikos susitarimas tris dešimtmečius trunkančiam Jerevano ir Baku ginčui dėl Kalnų Karabacho užbaigti yra ranka pasiekiamas, tačiau derybose iki šiol nepavyko pasiekti proveržio.

The post Protestams Jerevane vadovauja arkivyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Per susirėmimus su akmenimis ir peiliais ginkluotais protestuotojais buvo sužeisti šeši policijos pareigūnai. Tai įvyko, kai teisėsaugos pareigūnai bandė surasti Quiboloy religiniame komplekse, kur, kaip manoma, jis slapstėsi.

Tai buvo antras kartas, kai policija bandė suimti Quiboloy, gavusi informacijos, kad jo pasekėjai iš "Jėzaus Kristaus karalystės" bažnyčios bando jį išvesti už komplekso ribų ir paslėpti.

Šimtai bažnyčios narių sekmadienį taip pat užėmė greitkelį, vedantį į religinį kompleksą, ir blokavo eismą netoli Davao oro uosto.

Quiboloy buvusio prezidento Rodrigo Duterte religinis patarėjas ir draugas. Policija bando jį suimti dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir prekyba žmonėmis.

Jo taip pat ieško JAV Federalinis tyrimų biuras dėl kaltinimų prekyba žmonėmis darbui ir sekso vergija.

The post Po bandymo suimti pamokslininką Filipinuose kilo protestai appeared first on LAIKMETIS.