Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su su šių savivaldybių merais pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

„Narkotikų prevenciją Lietuvoje vykdo daugybė institucijų ir organizacijų, tačiau didžiausia problema, jog trūksta koordinavimo, aiškaus atsakomybių pasidalijimo, – teigia ministrė. – Šio bandomojo projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas visų prevencijos dalyvių įtraukimui ir jų kryptingam veikimui – subūrėme virš 20 prevenciją vykdančių institucijų ir organizacijų.“

„Bendromis jėgomis turime padaryti viską, kad stabdytume narkotikų plitimą tarp nepilnamečių. Tikimės, jog sukurtas efektyvus narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmas ateityje bus pritaikytas visų šalies mokyklų mastu“, – kalbėjo ministrė. 

Pasak jos, nors Lietuvoje ir šiuo metu yra vykdoma narkotikų vartojimo prevencija, ji yra „fragmentiška, trūksta koordinacijos“ – tikimasi, kad tai išspręs naujoji iniciatyva.

Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas projektas nuo gruodžio iki kitų metų gegužės 31-osios bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose šių savivaldybių mokyklose.

„Yra mokykla, kurioje bus taikomos priemonės, ir yra kontrolinė mokykla, kurioje nebus taikomos priemonės tam, kad būtų galima pataikyti tą patį priemonių efektyvumą ir turėti tuos tyrimo objektyvius rezultatus“, – kalbėjo ministrė.

Kad projektas būtų efektyvesnis, konkrečių mokyklų sąrašas neskelbiamas.

Didins kontrolę, atsparumą

Kaip informavo ministerija, bandomuoju projektu siekiama rasti būdus efektyviau spręsti narkotikų paplitimo tarp nepilnamečių problemą, ypatingą dėmesį skiriant visų prevencija užsiimančių institucijų ir organizacijų įtraukimui. 

Jo metu bus dirbama ir su mokinių tėvais, mokyklos administracija, bendruomene.

Projekto metu bus įvertintas ir atnaujintas narkotinių medžiagų vartojimo atpažinimo ir reagavimo mokyklose algoritmas, patikrintas dabar taikomų prevencinių priemonių paveikumas. 

Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu tokio mechanizmo Lietuvoje nėra, o institucijos prevencinę veiką vykdo fragmentiškai. 

Bandomojo projekto metu numatoma didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose, tam pasitelkiant tokias fizines priemones kaip dūmų detektoriai, vaizdo kameros, fiziniai barjerai, patekimo į mokyklą kontrolė.

Įgyvendinant prevencines programas, gyvenimo įgūdžių pamoką, Jaunųjų policijos rėmėjų veiklą, užtikrinant užimtumą, pagalbos algoritmų panaudojimą, bus formuojama teisės pažeidimams atspari aplinka, skatinamas nepakantumas teisės pažeidimams.

Be to, švietimo, edukacinėmis veiklomis bus stiprinamas ir ugdomas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui, sudaromos prielaidos moksleivių elgesio keitimui.

švietimo, edukacinėmis veiklomis bus stiprinamas ir ugdomas moksleivių sąmoningumas ir atsparumas narkotikų vartojimui ir platinimui

Taip pat rengiamasi sukurti programėlę jaunimui informuoti jiems patraukliu būdu.

Įgyvendinant projektą, jame dalyvaujančios savivaldybės dalinsis gerąja praktika, bus stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus reikalų ministerija taip pat planuoja sustiprinti bendruomenių pareigūnų ir jaunųjų policijos rėmėjų kompetencijas, jų įsitraukimą į prevencines veiklas.

Rengs rekomendacijas

Po pusės metų, kuriuos vyks šis projektas, bus siekiama išsiaiškinti, kurios priemonės yra veiksmingos ir sukurti modelį, kuriuo galės remtis visos Lietuvos savivaldybės.

„Tikslas yra toks, kad mes galėtumėme padarę šitą bandomąjį modelį turėti galutinai išsigrynintą, efektyviai veikiantį priemonių paketą, kad mes galėtume vėliau per teisės aktus, per kitus sprendimus užtikrinti, kad jis būtų taikomas visoje Lietuvoje“, – sakė A. Bilotaitė.

Projekto stebėsenai vykdyti sudaryta darbo grupė įvertins projekto veiklas, jų poveikį ir parengs rekomendacijas.

„Mes turime ne vieną priemonę, kuri veikia Lietuvoje, tačiau labai svarbu įsivertinti, kurios iš šitų priemonių yra tikrai efektyvios ir tada galutinai prieiti prie to, kad galutinai turėtumėme vieningą modelį, kuris būtų tinkamas ir efektyvus“, – sakė ministrė.

Į darbo grupę įtraukti atstovai iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijų, Visuomenės sveikatos biurų, Pedagoginių psichologinių tarnybų, taip pat iš Policijos departamento, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos dienos centrų asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Jaunimo reikalų agentūros ir kitų. 

Šių priemonių imamasi, kaip skelbia ministerija, pastebint nepilnamečių narkotikų vartojimo didėjimą. Šiemet sausio-rugpjūčio mėnesiais registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai.

Didėja ir administracinių nusižengimų skaičius, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padaro nepilnamečiai iki 16 metų, negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus. Pernai per visus metus tokių nepilnamečių buvo nustatyta 94, o per šių metų nepilnus devynis mėnesius – 121.

The post VRM ir trys savivaldybės vykdys bandomąjį narkotikų prevencijos projektą appeared first on LAIKMETIS.

„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę – tai žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas bei investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Vyriausybės trečiadienį patvirtintą kiek patikslintą projektą.  

Pasak jos, tam tikri poreikiai tenkinami „didesnio valstybės skolinimosi sąskaita“.  

„Sąžiningai įvertinus turimas galimybes patobulintame projekte papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – sakė ministrė. 

G. Skaistės teigimu, papildomai biudžete numatyta lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams: „Kadangi dalis socialinių darbuotojų darbo užmokestį gauna ne tiesiogiai (...), bet per paslaugų pirkimą, per įkainį, tokiu atveju siūloma padidinti būtent to įkainio didinimą, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams“.   

Siūloma didinti darbo užmokesčio fondą bausmių vykdymo sistemos medikams. Pasak ministrės, pasirašyta kolektyvinė sutartis su visais medikais, tačiau nebuvo tinkamai įvertintas medikų, dirbančių įkalinimo įstaigose, darbo užmokesčio fondas. 

G. Skaistės teigimu, papildomai biudžete numatyta lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams

Švietimo susitarimui įgyvendinti numatoma 390,7 mln. eurų. G. Skaistė pabrėžė, kad numatyta ir skolinimosi galimybė, jeigu vidutinis mokytojų darbo užmokestis augs sparčiau nei planuojama.

Neformaliajam vaikų švietimui siūloma skirti papildomai 3 mln. eurų – iš viso šiai sričiai skiriama 20 mln. eurų.

„Neformalusis vaikų švietimas visgi yra savarankiška savivaldybių funkcija, bet tam, kad būtų galima pritraukti daugiau vaikų į būrelius, visgi siūloma šią sumą padidinti“, – teigė G. Skaistė. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės manymu, paskutinis kitų metų biudžeto projekto variantas yra „neginčijamai geresnė perspektyva ir alternatyva tikimybei turėti 1/12-ąją“.

„Balsas prieš (biudžetą – BNS) reikš, kad nesutinkama vykdyti politinių susitarimų tiek gynybos, tie švietimo srityse, (...) balsas prieš bus ne valdančiųjų baudimas, bet blogesnio gyvenimo linkėjimas Lietuvos žmonėms“,  – kalbėjo M. Lingė. 

Biudžeto laiku nepatvirtinus, mėnesio asignavimai negali viršyti 1/12 praėjusių metų asignavimų. 

Patikslinus biudžetą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų. 

Dėl to biudžeto deficitas padidėjo nuo 2,9 iki 3 proc. – tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima.  

Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė keliams papildomai skirti 157 mln. eurų. 

The post Seimas antrą kartą apsvarstė 2024 metų valstybės biudžeto projektą  appeared first on LAIKMETIS.

Už tai, kad iš ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.  

Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai, taip pat šeši susilaikę valdantieji. 

Už balsavo du Laisvės frakcijos nariai (Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius), penki buvo prieš, o du susilaikė (Marius Matijošaitis ir Vytautas Mitalas). Dar vienas frakcijos narys (Monika Ošmianskienė) registravosi, bet nebalsavo. 

Devyni Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai ir 39 konservatoriai buvo prieš klausimo išbraukimą, už nebuvo nė vieno, vienas liberalas (Andrius Bagdonas) ir trys konservatoriai (Mindaugas Skritulskas, Audrius Petrošius ir Sergejus Jovaiša) susilaikė, dar du liberalai ir aštuoni konservatoriai nedalyvavo balsavime. 

Tarp jų buvo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  

„Darbietis“ Andrius Mazuronis pareiškė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.   

Mes turime šiokį tokį konfūzą dėl biudžeto svarstymo. Iš tikro Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kurią jie yra suformulavę, neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų

„Mes turime šiokį tokį konfūzą dėl biudžeto svarstymo. Iš tikro Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kurią jie yra suformulavę, neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų. Frakcijos vardu prašome grąžinti išvadą į Biudžeto ir finansų komitetą tam, kad būtų laiko ir galimybių suformuluoti tokią komiteto išvadą, kokia ji turi būti pagal įstatyme esančias nuostatas. Grįžkite, pasiskaitykite Statutą ir padarykite darbą iš naujo“, – teigė jis.  

Jo teigimu, procesas turi būti tinkamai „sutvarkytas dabar“, nes norint eliminuotume galimybę kvestionuoti biudžeto priėmimo teisėtumą ir atitikimą visoms procedūroms Seimas privalo jį apsvarstyti iki lapkričio 25 dienos. 

„Nes jeigu dabar jūs nuvažiuosite buldozeriu pasinaudodami tuo, kad šiuo metu turite daugiau balsų salėje, tai jokiu būdu nereikš, kad tas sprendimas tampa teisingesnis arba teisėtesnis. Ir jeigu kažkas iki šiol istorijoje kažkada kažką blogai darė, tai nereiškia, kad dabar tą patį blogai kartojant mes tampame teisesni“, – aiškino A. Mazuronis.   

Tai pačiai frakcijai priklausantis Viktoras Fiodorovas pabrėžė, kad valstybės biudžeto projekto svarstymą komitete turėtų apsvarstyti Seimo etikos sargai.      

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad dėl kiekvieno siūlymo buvo balsuojama, jei to prašė komiteto nariai. 

„Mes, kai buvo komitete iškilę klausimų dėl balsavimų, pritarti pasiūlymui, balsavome, apsisprendėme alternatyviai siūlyti svarstyti Vyriausybėje, kuri ir įvertintų galimybes, yra tie papildomi pinigai ar nėra, nes visi nurodyti pajamų šaltiniai nėra tinkami ir ne pagal biudžeto ir įstatymų reikalavimus“, – aiškino M. Lingė.  

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, komitetas siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.   

The post Atidėta: Seimas nesvarstys valstybės biudžeto projekto appeared first on LAIKMETIS.

Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė.

Dabar Seimui liko paskutinis, priėmimo balsavimas, po kurio įstatymą pasirašius prezidentui, jis įsigaliotų nuo 2025 metų.

Daugiausia svarstymo metu diskusijų sukėlė vėjo jėgainių NT apmokestinimas – Seimas nesutiko, kad būtų septyneriems metams nustatytas minimalus tarifas, ir pritarė 0,05-4 proc. tarifo „žirklėms“ – kad konkretų mokestį nustatytų savivaldybės. Tačiau aplinkos ministras žada pateikti kitą tokių jėgainių apmokestinimo variantą.  

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praėjusią savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.

Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė). 

Be to, komitetas pasiūlė leisti savivaldai nustatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturi suformuoto žemės sklypo.   

Vėjo jėgainėms siūlomos 0,05-4 proc. tarifo „žirklės“   

Vėjo jėgainių vystytojams komitetas siūlė visose savivaldybėse vienodą lengvatinį NT mokestį – 0,5 proc. iki 2031 metų pabaigos, tačiau tam Seimas antradienį pasipriešino ir pritarė „darbiečio“ Vytauto  Gabšio siūlymui leisti savivaldai pačiai nuspręsti dėl NT mokesčio dydžio vėjo jėgainėms, o jo siūlomos „žirklės“ – 0,05-4 proc.  

 Už V. Gapšio pataisą balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo keturi, o susilaikė 43.    

Konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, atrodo keistai, kai vienai verslo rūšiai būtų taikoma NT mokesčio išimtis (siūloma M. Lingės – BNS). 

„Yra savivaldybių, kurios turi turizmui patrauklų kraštovaizdį, o kitos kaip tik norės prisikviesti vėjo jėgaines – tegu pačios nusprendžia, ko joms reikia“, – svarstė jis. 

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad V. Gapšio siūlymas „nėra geras kompromisas“, nes, pasak jo, vėjo energetika neturi būti sustabdyta.   

Anot ministro, 3-4 proc. yra „labiau sankcijiniai tarifai“ – už apleistą NT.

„Jeigu vėjo energetikai tai bus taikoma, jos plėtra bus stabdoma“, – pareiškė jis ir pažadėjo „į  pataisų priėmimą“ atnešti kitą vėjo jėgainių NT apmokestinimo variantą.     

aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad V. Gapšio siūlymas „nėra geras kompromisas“, nes, pasak jo, vėjo energetika neturi būti sustabdyta

BFK vadovas M. Lingė skaičiavo, kad dabar NT mokestį moka tik 1 proc. brangiausio turto savininkų. 

„1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų šaligatvių ir gatvių apšvietimą, parkų, vaikų aikštelių gerinimą. Beveik 14 mln. eurų, kurie surenkami (2022 metais) iš to 1 proc. visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Tai aktualu visoje Lietuvoje, o ne tik ten, kur koncentruojasi dabartiniai brangaus NT savininkai ir šio mokesčio mokėtojai“, – kalbėjo parlamentaras, Seime pristatydamas komiteto išvadą. 

Pasak komiteto vadovo, pajamos iš NT mokesčio Lietuvoje dabar sudaro 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Sąjungoje – vidutiniškai 1,2 procento.

Tuo metu BFK dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius mokestį kritikavo: „Pageriname situaciją žmonėms, kurie turi du, tris ar keturis butus ar namus“. 

A. Butkevičius nusiteikęs remti mokestį, kuriuo būtų apmokami ne atskiri būstai, o visų turimų būstų vertė. Parlamentaras sako, kad ir tokiu atveju galėtų būti taikomas medianos principas. 

„Darbietis“ Vytautas Gapšys BFK patvirtintą modelį pavadino „nesąžiningu“:

„Užmeta naštą paprastiems gyventojams, o turtingiesiems mokestis sumažinamas“, – sakė politikas.

Jis, kaip ir Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas Zigmantas Balčytis piktinosi, kad per menkus NT mokesčius siūloma nustatyti vėjo jėgainėms. 

„Jos ne tik gėris, bet ir daro įtaką žmonių sveikatai“, – teigė Z. Balčytis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra ne kartą sakiusi, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.

The post Seimas po svarstymo pritarė naujam NT mokesčio projektui appeared first on LAIKMETIS.

Jomis siūloma nustatyti prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą. 

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai, tačiau nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą.

Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiką. Pagal projektą, už tai būtų skiriamas laisvės atėmimas iki septynerių metų.

„Šiomis pataisomis siekiame atgrasyti nuo mėginimų seksualiai išnaudoti vaikus, tuo pačiu siunčiame aiškią žinią – atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus – neišvengiama“, – yra sakiusi A. Bilotaitė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose

Tačiau, pasak pataisų iniciatorių, įstatyminis reglamentavimas palieka spragų, kuriomis gali naudotis ir naudojasi vaikų skriaudėjai. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą.

Policijos departamento atlikta analizė parodė, kad pusėje 2022 metais vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atliekami ilgiau negu tris mėnesius arba dviem ar daugiau asmenų.

Antradienį taip pat ketinama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kad asmenis, kuriems taikomi darbo su vaikais apribojimai, įdarbinusieji sulauktų nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų baudos, o nusižengus pakartotinai – iki 5 tūkst. eurų baudos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu derina dar vieną įstatymų pataisų paketą, taip pat turintį užkirsti kelią su vaikais dirbti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Norima jiems nustatyti prievolę gauti specialų QR kodą, kad darbdavys galėtų lengvai patikrinti, ar asmeniui nėra taikomas ribojimas dirbti su vaikais.

The post Parlamentas imsis projektų užkardyti seksualinių nusikaltėlių galimybę dirbti su vaikais appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, 91 proc. 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai mano, kad toks registras Lietuvoje turėtų atsirasti. 58,4 proc. su tokio registro atsiradimu visiškai sutinka ir 32,9 proc. greičiausiai sutinka.

4 proc. apklaustų šalies gyventojų – 1 proc. visiškai nesutinka ir 3 proc. greičiau nesutinka, kad tokio registro reikia Lietuvoje. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 5 proc. apklaustų gyventojų.

Kaip rodo tyrimas, už registro atsiradimą pasisakė 94 proc. didmiesčių gyventojų, mažiausiai – 89 proc. – palaikė mažesnių miestų gyventojai.

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą

Gegužę grupė Seimo narių registravo seksualinių nusikaltimų registro įstatymo projektą. Jo tikslas – nustatyti asmenų įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus kontroles priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas. Šio projekto iniciatoriai - valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Anot projekto, tokį registrą sudarytų ribotos prieigos ir viešasis registrai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu birželio 14-29 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

The post Apklausa: Lietuvoje turi atsirasti seksualinių nusikaltėlių registras appeared first on LAIKMETIS.

„Taip siekiama ne pasiūlyti sprendimą svarbiausiais valstybės ir tautos gyvenimo klausimais, tačiau atmesti Lietuvos Respublikos Seimo svarstomus įstatymo projektus, kas pagal Konstituciją ir Seimo statutą yra Seimo kompetencija“, – sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Jis pabrėžė, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė referendumui teikti sprendimą atmesti parlamente svarstomus projektus. Anot VRK atstovo, referendumo iniciatoriai siekia „atlikti procedūrinį veiksmą už Seimą“.

„Toks siūlomas tekstas neatitiktų (...) nustatytų reikalavimų, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas“, – sakė R. Stabingis.

Sprendimas per septynias dienas gali būti skundžiamas teismui.

Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos 5statymo projektui

Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Šiuo metu laukiama galutinio balsavimo.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Tuo metu Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti nedidelio kiekio kanapių ir jų produktų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimą, šiuo metu yra įstrigusi Seime.

The post VRK atmetė referendumo iniciatyvą dėl nepritarimo civilinės sąjungos įstatymui appeared first on LAIKMETIS.

Anot Seimo narės Agnės Širinskienės, tokiu būdu liberalai tik mulkina visuomenę. „Seimo narių ir visuomenės mulkinimas prasideda. Liberalai, uoliai vaidinę konservatyvius, registruotomis pataisomis bando Seimui įrodyti, kad homoseksualų partnerystė pagal civilinės sąjungos įstatymą, neva, nėra šeima.

Nors net Žalimas aiškiai pasakė, kad pagal tai, kaip projektas sukonstruotas, jis rodo šeimos santykio turinį. Kam tai daro? Kad turėtų pasiteisinimą prieš rinkėjus, kodėl parėmė homoseksualų partnerystę (bus juk įtrauktas sakinys apie neva ne šeimą) ir kartu pamulkintų kitus, mažiau įsigilinusius Seimo narius ir tokiu būdu surinktų trūkstamus balsus priėmimui.

net Žalimas aiškiai pasakė, kad pagal tai, kaip projektas sukonstruotas, jis rodo šeimos santykio turinį.

Kai jau šiandien akivaizdu, kuo tai baigsis konstituciniame teisme: teismas įvertins santykio turinį, „ne šeima" įrašą pripažins prieštaraujančiu tam turiniui. Kas dar įdomiau: dar ryte tas apgaulingas pasiūlymas pleveno konservatorių krikdemų rankose.

Tai panašu, kad ir jie svetimomis rankomis bando dabar rasti priežastį subalsuoti „už" homoseksualų partnerystę, nes garantuoju, kad šitai teisinei nesąmonei pritars ir Sejonienė, ir Raškevičius, kurie puikiai supranta, kuo jai baigsis Konstituciniame Teisme. Tad apgaulingas pasiūlymas - jiems tik plano dalis gauti trūkstamus balsus priėmimui. Kaip buvo plano dalis bet kokia kaina apgaudinėti Seimą, kad tik pavyktų svarstymas", - pastebėjo parlamentarė.

The post Agnė Širinskienė: liberalai mulkina visuomenę appeared first on LAIKMETIS.

Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Už partnerystės įteisinimą vienbalsiai buvo valdančioji Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdžio atstovai, išskyrus du „prieš“ balsavusius šios frakcijos narius, taip pat didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.

„Po svarstymo civilinės sąjungos įstatymui pritarta. Džiaugiuosi, kad Seimas nuosekliai, nors ir mažais žingsneliais, eina vakarietišku žmogaus teisių stiprinimo keliu“, – po pritarimo projektui fesibuke rašė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu pabrėžė, jog projektas yra svarbus visoms nesusituokusioms poroms.

„Tai yra tikrai labai svarbu visiems žmonėms, nes Lietuvoje yra 600 tūkst. porų, kurios gyvena nesusituokusios, ir civilinės sąjungos projektas yra skirtas ir nesusituokusioms poroms. Tas irgi yra labai svarbu, matyt, pasakyti“, – Seime žurnalistams sakė politikė.

Anot jos, likus paskutiniam balsavimui reikės skaičiuoti balsus bei dirbti su kitais parlamento nariais, tačiau teigė, jog bus ir toliau dirbama siekiant paramos net ir vykstant diskusijoms dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.

Vieningai „prieš“ buvo opoziciniai „valstiečiai“, Darbo partija ir Seimo narių Mišri grupė.

„Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių kaip aš Lietuvoje nėra ir jie apskritai neegzistuoja. Kadencija po kadencijos stovėjote prieš žmogaus teisų klausimus ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, ar partijai, kurios nariais buvote iki nepriklausomybės atkūrimo“, – į Seimo narius kreipėsi Laisvės frakcijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

LGBTIQ bendruomenei priklausantis parlamentaras pažymėjo, kad partnerystės įteisinimas suteiktų teisinę apsaugą ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms poroms.

„Šiandien trečią kartą balsuosime dėl įstatymo, kuris nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties, suteikia teises ir pareigas, kurias teisinėje sistemoje turi net ne sutuoktiniai, o artimieji, ir net ne lygią ar vienodą, o mažesnę ir kompromisinę tokių teisių ir pareigų versiją“, – kalbėjo jis.

Prieš kalbėjusi „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje.

Prieš kalbėjusi „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje.

„Pastaruoju metu mes daug kalbame apie civilinę sąjungą, partnerystę, bet asmenys, peršantys mums partnerystės idėją, užmiršta svarbiausią dalyką – tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato. Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykiams, tačiau faktai rodo ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria“, – kalbėjo A. Kubilienė.

Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis teigė, kad partija negalinti balsuoti už partnerystės įteisinimą, nes to nepalaiko jų rinkėjai, be to, kaltino valdančiuosius, kad manipuliuoja procedūromis.

Pirmadienį šis projektas buvo iš darbotvarkės išimtas valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu, bet antradienį pasiūlius Laisvės frakcijai dviejų balsų persvara į ją grąžintas.

Pasak A. Mazuronio, komandiruotėje kaimyninėje Lenkijoje esantys keli Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai buvo susiruošę trumpinti vizitą ir grįžti į Vilnių balsavimui dėl partnerystės, tačiau paskelbus, kad projektas išimtas iš darbotvarkės, nusprendė likti.

„Aukštasis manipuliavimo procedūromis pilotažas“, – apie situaciją sakė A. Mazuronis.

A. Armonaitė paklausta kodėl klausimas iš pradžių buvo išimtas, o vėliau vėl įtrauktas į darbotvarkę pažymėjo šio fakto nesureikšminanti. Anot „laisvietės“, svarbiausia, kad projektui po svarstymo buvo pritarta.

Pirmadienį po koalicijos frakcijų vadovų pasitarimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš darbotvarkės nutarta išimti įvertinus, jog pritarti jam po svarstymo gali pritrūkti balsų.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Valdančiųjų politiką palaikė ir dalis opozicinių socialdemokratų ir S. Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos" atstovų, kaip antai T. Tomilinas, L. Savickas, D. Griškevičius, Socdemai A. Sysas, R. Budbergytė, L. Jonauskas, G. Paluckas, D. Šakalienė, J. Sabatauskas balsavo už tokias partnerystes.

Pilnas balsavusiųjų sąrašas ČIA.

The post Laisvės partijai sužaidus procedūromis, Seimas po svarstymo civilinės sąjungos įstatymui pritarė (skelbiamas balsavusių sąrašas) appeared first on LAIKMETIS.

Pasak vienos iš projekto sumanytojų, Bažnyčios Kronikos fondo vadovės Dianos Adomaitienės, šiuolaikinių technologijų pagalba istorija atgis per konkrečias vietas, vaizdus, autentiškus garsus. Patyriminio Kronikos kelio išbandymas.

Sąjūdžiui dirvą purenusi Kronika pradėta leisti prieš 50 metų, gūdžiausiais sovietmečio laikais. Kaip sakė viena iš šių metų Laisvės premijos laureačių sesuo Bernadeta Mališkaitė, vienas Kronikos numeris kainavo vienerius nelaisvės metus konkretiems pogrindyje veikusiems, Kroniką leidusiems ir platinusiems žmonėms.

Virtualiame kelyje „pajusime“ sąlygas, kuriomis rezistentai buvo kalinami. To meto nuotaiką priartins šiuolaikinėmis technologijomis apdorotos autentiškos įvykių, vietovių, žmonių nuotraukos-piešiniai ir, žinoma, pačių istorijos liudytojų balsai.

Net 17 metų sovietmečiu nelegaliai leistos ir, nepaisant milžiniškų KGB pastangų, nesunaikintos Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjai ir bendradarbiai okupacijos sąlygomis skleidė žinią apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, žodžio ir tikėjimo laisvės pažeidimus sovietijoje.

Dėl KGB persekiojimo ir būtinos konspiracijos Kronika negalėjo pasiekti plačių visuomenės sluoksnių Lietuvoje, tad vienas svarbiausių uždavinių buvo naujai išleistus numerius perduoti laisvam pasauliui, JAV.

Virtualus Kronikos kelias jaunajai kartai ir visiems besidomintiems leis susipažinti su atkaklia rezistencija. Kronikos istorija bus pasiekiama ir angliškai kalbantiems žmonėms.

Projektą „Virtualus Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos kelias“ inicijavo fondas „Bažnyčios kronika“, rėmė Vyriausybės kanceliarija iš dalies finansuodama valstybės biudžeto lėšomis, talkino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Marijos Radijas ir, be abejo, patys Kronikos žmonės.

The post Baigtas „tiesti“ virtualus LKB Kronikos kelias appeared first on LAIKMETIS.