Lietuvos policijos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų vadovai teigia, kad šis žingsnis bus žalingas abiem tarnyboms.

„Reformai nepritariame, nes iki šiol neišgirdome nė vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą sujungimas duos pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei?“ – pranešime spaudai klausė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos.

VST pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu. 

Anot jos, Viešojo saugumo tarnyba ir policija – tiek funkcijomis, tiek pareigūnų parengimu ir skaičiumi, tiek paskirtimi valstybėje skirtingos tarnybos

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, siekis VST prijungti prie policijos – neapgalvotas ir pavojingas.

„Viešojo saugumo tarnyba vykdo specifines svarbias valstybei funkcijas. Ji ne tik saugo strateginius valstybės objektus tokius, kaip Suskystintų dujų terminalas, atominė elektrinė, radioaktyvių atliekų aikštelė, bet vykdo ir kitas svarbias funkcijas. Viešojo saugumo tarnyba yra ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl jos silpninimas, o prijungus prie policijos taip ir nutiks, žalingas valstybei“, – tvirtino jis.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko teigimu, dėl šios reformos tarnyba gali prarasti dalį gerai pasiruošusių, apmokytų pareigūnų.

Anot R. Katinienės, jeigu tikimasi, kad prie policijos prijungus 855 VST pareigūnus situacija policijoje pagerės, klystama.

„Tai situacijos policijoje neišgelbės, o jos nesuvaldžius, kai prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, nukentės ir VST funkcijų vykdymas, nes dalis jų bus perduotos policijai, dalis – Kalėjimų tarnybai, kuri ir pati po reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak pareigūnams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovų, negalima eksperimentuoti saugumu.

Balandžio pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė planą Viešojo saugumo tarnybą integruoti į Lietuvos policiją, kartu nustatant, jog ji išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tuomet teigė, kad esamos VST struktūros pagrindu būtų suformuotas specializuotas policijos padalinys, užtikrinant šios tarnybos nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Peržiūrėti VST statusą ministeriją paskatino tarp jos vadovybės ir tuometinio tarnybos vado kilę nesutarimai. Ričardas Pocius pareigas paliko šalių susitarimu pernai spalį.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą. 

The post Trys pareigūnų profsąjungos nepritaria policijos ir Viešojo saugumo tarnybos jungimui appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien be to, kad gegužės 1-oji yra visų darbuotojų šventė, primenama apie darbo teisę, nuolat kalbama apie per mažai augantį atlyginimą, norėjome priminti, kad Lietuvos darbuotojas yra tarp daugiausiai darbo valandų per metus dirbančiųjų, daugiau nei kitos Vakarų šalys“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Anot jos, darbuotojams tenka pakankamai didelis darbo krūvis, taikoma suminė darbo apskaita, sunku derinti darbo ir šeimos režimą. Problema ir stresas bei senėjanti visuomenė, tad darbdavys turi pasirūpinti ir savo darbuotojų sveikata.

„Stresinė ir sudėtinga emocinė aplinka darbovietėse – lydinčios problemos, kurios turi žengti kartu su darbo užmokesčiu. Nepasakius, kad darbdavių tiesioginė pareiga investuoti į darbuotoją, į jo sveikatą, prailgti darbinį amžių, mes galime turėti tai, kad senėjanti visuomenė neteks vis daugiau darbingo amžiaus žmonių“, – teigė I. Ruginienė. 

Eisenoje Kaune pirmadienį dalyvavo didžiausios šalies profesinės sąjungos, taip pat politiniai judėjimai. 

Joje dalyvavęs Gegužės 1-sios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius antrino I. Ruginienei pabrėždamas, kad didžiausios darbuotojų problemos – didėjantis stresas, ilgos darbo valandos, menkas atlygis. 

„Ilgos darbo valandos ir mažas atlyginimas – dvi tos pačios monetos pusės“, – teigė jis. 

Anot jo, siekiamybė yra visuotinai trumpinti darbo dieną iki šešių valandų, sudaryti galimybes oriai pragyventi ir likusį laiką skirti šeimai, bendruomenei, savanorystėms. 

„Tiesiog rinktis lėtesnį gyvenimo būdą, kuris atneštų visokeriopą gerovę“, – sakė J. Valiukevičius. 

Anot jo, siekiamybė yra visuotinai trumpinti darbo dieną iki šešių valandų, sudaryti galimybes oriai pragyventi ir likusį laiką skirti šeimai

Pasak jo, minint Tarptautinę darbo dieną, gegužės 1-ąją, kurios ištakos siekia kovas už darbo normavimą iki aštuonių valandų, kiekvienais metais bandoma atkreipti dėmesį į tam tikras problemas, darbuotojų teises, darbo žmonių gerovę.

„Man atrodo ji svarbi visiems darbuotojams, net jei nedalyvauja eisenoj, mėgaujasi papildoma laisva diena, leidžia laiką su šeima, grilių įjungia, leidžia laiką namie“, – teigė profsąjungos atstovas. 

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, jog gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietine okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, jog ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.

The post Profsąjungos: pagrindinės problemos – ilgos valandos, menkas atlygis, augantis stresas appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybės pristatytuose pakeitimuose daugumai žmonių pensinis amžius būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų. Be to, būtų padidintas įmokų stažas, reikalingas visai pensijai gauti.

Prancūzijos profesinės sąjungos nedelsdamos paragino surengti masinį susibūrimą – pirmą tokį nuo tada, kai žmonės reiškė nepasitenkinimą prieš 12 metų, pensinį amžių padidinus nuo 60 iki 62 metų.

Tikimasi, kad dėl streikų bus sustabdytos didžioji dalis sostinės viešojo transporto paslaugų, o visoje Prancūzijoje bus atšaukta daugybė traukinių.

Pagrindinės mokytojų profsąjungos teigimu, daugeliui tėvų teks patiems prižiūrėti savo vaikus, nes tikimasi, kad 70 proc. pradinių mokyklų mokytojų streikuos, o dauguma mokyklų visai dienai bus uždarytos.

Radikalių kairiųjų pažiūrų profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas) sakė, kad tikisi „daugybės žmonių gatvėse ir daugybės streikuojančių žmonių“.

Profsąjungos tikisi, kad daugiau nei 200 šalies miestų susirinks daugiau nei milijonas demonstrantų.

Profsąjungos tikisi, kad daugiau nei 200 šalies miestų susirinks daugiau nei milijonas demonstrantų

Tuo metu Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad policija tikisi 550–750 tūkst. protestuotojų, įskaitant 50–80 tūkst. Paryžiuje.

Trečiadienį vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) sakė, kad 10 tūkst. policijos ir žandarmerijos pareigūnų – iš kurių daugiau nei trečdalis sostinėje – bus parengtyje, saugantis, be kita ko, maždaug tūkstančio galinčių smurtauti demonstrantų.

Susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) perspėjo, kad tai bus „pragariškas ketvirtadienis“, ir paragino visus, kurie gali, dirbti iš namų.

Sutrikus Paryžiaus metro ir autobusų eismui, su sunkumais susidurti gali krepšinio sirgaliai, bandydami patekti į išparduotas amerikiečių NBA lygos rungtynes tarp Detroito „Pistons“ ir Čikagos „Bulls“ klubų Paryžiaus šiaurės rytuose.

E. Macronas Barselonoje

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria pensinio amžiaus ilginimui. Negana to, tai mėginama daryti vyraujant didelei infliacijai ir šaliai vis dar atsigaunant po COVID-19 pandemijos.

Paskutinis E. Macrono bandymas reformuoti pensijų sistemą 2019-aisiais buvo nutrauktas po metų, kai Europai smogė COVID-19. Tuomet jis paskatino ilgiausią per tris dešimtmečius Paryžiaus transporto tinklo streiką.

Praėjusiais metais per sėkmingą kampaniją perrinktas 45-erių centristas pažadėjo tęsti planus pavėlinti pensinį amžių ir atkreipė dėmesį į niūrias prognozes, pranašaujančias, kad dešimtmečio pabaigoje pensijų sistema gali susidurti su dideliu deficitu.

Dabartinis Prancūzijos pensinis amžius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Tačiau profsąjungos įtariai žiūri į naująją pertvarką, norėdamos apsaugoti tuos, kurie pradėjo dirbti būdami jauni arba dirba fiziškai sunkų darbą.

Visgi Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born) gina reformą, kuri dar bus svarstoma parlamente, kaip būdą į pensiją išėjusiems žmonėms užtikrinti didesnį teisingumą.

„Keturi iš dešimties prancūzų, labiausiai pažeidžiami, turintys kukliausias pajamas, dirbantys sunkų darbą, galės išeiti į pensiją nesulaukę 64 metų“, – sakė ji parlamentui.

Pats E. Macronas ketvirtadienį bus ne Prancūzijoje – jis ir devyni ministrai dalyvaus Prancūzijos ir Ispanijos viršūnių susitikime Barselonoje.

Tačiau šalyje liks darbo ministras Olivier Dussoptas (Olivjė Diusopas).

Policijos duomenimis, 2010-aisiais prieš planą padidinti pensinį amžių iki 62 metų protestavo daugiau nei milijonas žmonių, tačiau tuometinio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) dešiniojo sparno vyriausybės pasiūlytas įstatymas vis tiek buvo priimtas.

The post Prancūzija ruošiasi streikams ir protestams – tikimasi milijono protestuotojų dėl pensijų appeared first on LAIKMETIS.

Jų teigimu, susitarimą būtų buvę galima pasiekti, jei Lietuvos bankas savo pasiūlymą būtų pateikęs anksčiau – iki socialinių partnerių derybų.

„Jeigu būtume matę ant stalo tuos tris variantus, būtų daug aiškiau, apie ką kalbame, kokie bus pasiūlymai išnešti į eterį ir tarp ko rinktis galime“, – antradienį posėdyje sakė tarybai pirmininkaujanti Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, Vyriausybės pateiktas siūlymas yra kompromisinis, tikėtina, jis padės peržengti skurdo rizikos ribą. 

„Yra kompromisas MMA didinti apie 15 proc. atitinkamai siekiant, kad didėtų pajamos žmonėms į rankas – NPD didinimas. Gera žinia, tikiuosi, jei pavyks pirmą kartą per ilgą laiką su tokiu padidinimu, kad ir kompromisiniu ir mažesniu nei pagal formulę, pavyktų peržengti skurdo rizikos ribą“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministras. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė apgailestaujantis, kad socialiniams partneriams nepavyko susitarti. Anot jo, darbdavių atstovai liks prie savo pozicijos MMA didinti iki 800 eurų.

Anot jo, darbdavių atstovai liks prie savo pozicijos MMA didinti iki 800 eurų

„Mes visi, tiek darbdaviai, tiek socialiniai partneriai, tiek Vyriausybė suinteresuoti, kad išgyventume tą sunkų laiką, kuris bus rudenį, žiemą, pirmąjį ketvirtį (2023 metų – BNS), dėl to siūlėme mūsų variantą. Gaila, nesusitarėm su profsąjungomis“, – teigė jis. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanoviskis taip pat teigė, kad socialiniai partneriai buvo arti susitarimo. Anot jo, Lietuvos banko atnaujintas siūlymas dėl MMA didinimo buvo „pastatytas prieš faktą“ ir šalys grįžo prie savo buvusių pozicijų.

„Neabejoju, kad tai nebuvo tyčinis Lietuvos banko išėjimas, bet tas pasiūlymų pateikimas daugelį pastatė prieš faktą. (...) Kalbant apie kompromisą, atėjote, ant stalo padėjote, bet tai, deja, ne kompromisas“, – sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės siūlymą, MMA didinimas yra vienas didžiausių tuo metu, kai vyksta karas ir situacija yra neapibrėžta. 

Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienėtaip pat teigė, kad jei centrinis bankas būtų pasiūlęs savo tris variantus kur kas anksčiau, galbūt būtų buvę galima sutarti.

Profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigė, kad profsąjungos savo pozicijos nekeičia ir siekia, kad MMA augtų 21,6 proc. iki 888 eurų.

„Susitarimų turėtume laikytis ir auginti darbuotojų pajamas tokiu sunkiu laikotarpiu būtina, nes darbuotojams irgi reikia išgyventi ir sąskaitas apmokėti“, – posėdyje teigė D. Jakutavičė.

Atnaujinęs skaičiavimus Lietuvos bankas rugsėjį teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 21,6 proc. iki 888 eurų, tačiau bankas teigė labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4 proc. arba 69 eurais iki 799 eurų, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11 proc. iki 888 eurų.

Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė, kad MMA nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų. 

Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad pasiūlymas dėl MMA kaip kompromisinis dabar bus teikiamas Trišalei tarybai, o joje neradus susitarimo MMA didinimas būtų įteisintas Vyriausybės nutarimu. Ji taip pat sakė tikinti, kad socialinių partnerių diskusija vyks rimtai ir jiems pavyks susitarti.  

The post Profsąjungos ir darbdaviai nerado kompromiso dėl MMA appeared first on LAIKMETIS.