Visą antradienį popiežius Pranciškus buvo pašarvotas Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje, kur jį galėjo lankyti ir melstis Vatikano darbuotojai, prie Šventojo Sosto akredituoti diplomatai, Romos mieste gyvenantys kunigai ir vienuoliai.

Trečiadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje prasidėjo palaikų perkėlimo į baziliką apeigos, kurioms vadovavo Bažnyčios kamerlingas kardinolas Kevinas Josephas Farrellas. 

„Brangūs broliai ir seserys, su dideliu jauduliu išlydime mirusio popiežiaus Pranciškaus palaikus į Vatikano baziliką, kur jis aukodavo Mišias, vykdydamas Romos vyskupo ir visuotinės Bažnyčios ganytojo tarnystę.

Išeidami iš šių namų dėkojame Viešpačiui už nesuskaičiuojamas dovanas, kurias per savo tarną popiežių Pranciškų suteikė tikinčiųjų tautai, ir meldžiame, kad iš didžio savo gerumo ir gailestingumo suteiktų mirusiajam popiežiui amžinąją buveinę Dangaus karalystėje bei vilties paguodą savo šventajai tautai, gyvenančiai Romoje ir tikintiesiems visame pasaulyje.“

Skambant gedulingiems Šv. Petro bazilikos varpų dūžiams, giedant psalmes ir Visų šventųjų litaniją ilga procesija su popiežiaus karstu lėtai ėjo į Šv. Petro aikštę, kur buvo susirinkusi didžiulė tikinčiųjų minia, ir iš aikštės – į baziliką.

Atviras karstas su popiežiaus palaikais buvo padėtas ant žemos pakylos prie išpažinimo altoriaus.

Prasidėjo trumpa Žodžio liturgija. Buvo perskaityta Evangelijos pagal Joną ištrauka: „Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“ (Jn 17, 24–26).

Po Evangelijos skambėjo keturios tikinčiųjų maldos invokacijos – už mirusį popiežių Pranciškų, už Bažnyčią, už taiką, teisingumą ir brolybę tarp visų pasaulio tautų, už mus visus, kad pasiektume laimingą amžinybę. Galiausiai po „Tėve mūsų“ ir baigiamosios maldos už mirusį popiežių skambėjo giesmė „Salve, Regina“.

88-erių argentinietis pontifikas mirė Velykų pirmadienį po insulto, komos ir širdies nepakankamumo.

Pasibaigus perkėlimo į Šv. Petro baziliką apeigoms bus galima aplankyti ir pagerbti popiežiaus Pranciškaus palaikus bei prie jų melstis iki penktadienio. Trečiadienį bazilika atvira iki vidurnakčio; ketvirtadienį, balandžio 24 d., – nuo 7 val. iki vidurnakčio; penktadienį, balandžio 25 d., – nuo 7 val. iki 19 val.

Penktadienio, balandžio 25 d., vakarą, 20 val., Šv. Petro bazilikoje Bažnyčios kamerlingas kardinolas Kevinas Josephas Farrellas vadovaus popiežiaus karsto uždarymo apeigoms.

Jo laidotuvės Šv. Petro aikštėje numatytos šeštadienį, ten laukiama daugybės valstybių vadovų.

The post Popiežiaus Pranciškaus karstas perkeltas į Šv. Petro baziliką appeared first on LAIKMETIS.

Prieš 78 metus, 1946 m. liepos 26 d., tikinčiųjų prašymu ir Patriarchui Aleksijui I užtariant, bedieviška valdžia grąžino šventąsias relikvijas Bažnyčiai, ir jos lėktuvu iš Maskvos buvo pargabentos į Vilnių.

Nuo 2020 m. šventųjų Vilniaus kankinių relikvijų grąžinimo diena švenčiama kaip Visų šventųjų, pašventinusių Lietuvos žemę, atminimo diena.

Šventėje dalyvaus visi Lietuvos stačiatikių Bažnyčios dvasininkai ir stačiatikių tikintieji iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Visagino ir kitų Lietuvos miestų parapijų.

Pamaldos prasidės 10 valandą, o religinė procesija aplink šventovę - 12 valandą. Šventės pabaigoje visų dalyvių lauks vaišės.

The post Stačiatikiai minės Visų šventųjų, pašventinusių Lietuvos žemę, atminimo dieną appeared first on LAIKMETIS.

Kai procesija buvo prie paskutinio altoriaus ir Odesos-Simferopolio vyskupas Stanislavas Širokoradiukas laimino tikinčiuosius su Švenčiausiuoju Sakramentu žodžiais: „Visagalio Dievo Tėvo palaiminimas tegul nusileidžia ant jūsų, apsaugo jūsų gyvybes, darbo vietas, namus“, pasigirdo sprogimas. Šią akimirką užfiksavo vaizdo kamera, transliuojanti internetu iš katedros.

Tikintieji išliko ramūs: vyskupas nenutraukė palaiminimo ir atliko pamaldas iki galo. Oro pavojus buvo paskelbtas dėl balistinės raketos paleidimo į Odesą iš Krymo teritorijos.

Po kelių minučių mieste nugriaudėjo sprogimas. Dėl civilinių objektų apšaudymo buvo apgadinta uosto infrastruktūra, pranešė vietos žiniasklaida.

The post Odesos katalikų katedroje per Kristaus Kūno procesiją įvyko raketos sprogimas appeared first on LAIKMETIS.

Taip pats Dievas šį pirmąjį vasaros vakarą žengė į miestą, į jo gyventojų tarpą, kalbino savo Žodžiu, kai gatvėse buvo skelbiamos Evangelijos, traukė savo slėpiniu monstrancijoje, kuri iš arkikatedros mūsų diakonų rankose buvo nešama iki Įgulos bažnyčios, o procesijos dalyviai priešais Švenčiausiąjį klaupėsi čia pat gatvėje, ant grindinio, klaupėsi prieš patį Dievą!

Altorėliai buvo parengti prie Švč. Sakramento bažnyčios (rengė bendruomenė ir Šv. Ignaco kolegija), prie „Aušros“ gimnazijos (rengė gimnazija), prie Nacionalinio Kauno dramos teatro (čia Švenčiausiajam teatro bendruomenės buvo parengtas ypatingas altorėlis su Dievo Motinos atvaizdu) ir prie atnaujintu grožiu švytinčios Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios.

Diakonai Benas Ulevičius, Arūnas Kučikas, Darius Chmieliauskas ir Martynas Vasiliauskas skelbė Evangelijas pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną. Trumpas homilijas pasakė Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, kunigai Robertas Grigas, Andrius Končius ir Liutauras Vilėniškis.

Plačiai ir garsiai po miesto centrą tą vakarą sklido jungtinio parapijų choro, vadovaujamo Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės, giesmės, palydimos kartu žygiavusio Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestro (kapelmeisteris kapitonas Remigijus Terminas).

Procesija vyko daugybės žmonių įvairiopo tarnavimo dėka – nuo ganytojų, diakonų, seminaristų, seserų vienuolių, giedotojų, orkestro muzikantų, parapijų žmonių iki jaunųjų savanorių bei mažųjų adoruotojų – visiems jiems arkivyskupas Kęstutis Kėvalas tarė nuoširdų ačiū.

Padėką prie Įgulos bažnyčios užbaigė žmonių plojimai, šitaip jiems išliejant džiaugsmą, taikos ir bendrystės jausmą, kurį pats Viešpats padovanojo, kartu praėjęs miesto gatvėmis.

Arkivyskupas atskirai padėkojo kardinolui Sigitui Tamkevičiui, kurio dėka jo vadovavimo Kauno arkivyskupijai laiku Devintinių procesijos pradėtos rengti mieste (pirmą kartą – 2001 metais, po Kaune vykusio Lietuvos II Eucharistinio kongreso).

The post Kauno miesto gatvėmis ėjo Devintinių procesija appeared first on LAIKMETIS.

Koplyčioje ant bazilikos stogo griausmingai šlovinant Lietuvos jaunimo dienų (LJD) chorui vyko Švč. Sakramento adoracija, o po jos – agapė. Renginio metu apie savo pašaukimo kelionę liudijo kunigas Erastas Murauskas, sesuo Adelė Pilipavičiūtė, Virginija ir Aurimas Valaičiai bei viena iš LJD choro vadovių Živilė Matulevičienė.

„Savo buvimu mieste liudysime, kad Kristus prisikėlė. Šviesos kelias – Tiberiados broliams vienuoliams Dievo Dvasios įkvėptas Šviesos kelias, skelbiantis Kristaus Prisikėlimo įvykį. (...) Kiekvienas iš mūsų turi nuostabų pašaukimą, į kurį Dievas kviečia atsiliepti. Tad, ko labiausiai trokšta jūsų širdis?“ – pasvarstyti ragino kun. L. Vilėniškis.

Netrukus dalyviai išėjo į Šviesos kelią, susidedantį iš 14 stočių. Kelių valandų kelionė buvo skirta apmąstyti įvykiams po Jėzaus prisikėlimo. Ištraukas iš Evangelijos ir apmąstymus skaitė 28 savanoriai. Procesija iš Kauno senamiesčio galiausiai nuvinguriavo į Žaliakalnį, ant Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogo.

„Šviesos kelias, Švč. Sakramento adoracija, galingas Lietuvos jaunimo dienų choro šlovinimas išties priartino prie dangaus! Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė!“, – rašo Pašaukimų sielovados bendradarbė Skirmantė Javaitytę.

The post Pašaukimų sekmadienį tarp Kauno šventovių nutiestas viltingas Šviesos kelias appeared first on LAIKMETIS.

Prieš du dešimtmečius pradėtą tradiciją kasmet pratęsia Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę užtvindanti kauniečių minia, sekanti paskui Išgelbėjimo ženklą – Kryžių. Procesija užbaigiama arkikatedroje palaiminimu Šventojo Kryžiaus relikvija.

Kviečiama turėti žvakę.

The post Kaune vyks Kryžiaus kelio procesija miesto gatvėmis appeared first on LAIKMETIS.

Religinė procesija prasidėjo nuo Vilniaus Skaisčiausiosios katedros, ir judėjo link Šventosios Dvasios vienuolyno. Religinėje procesijoje dalyvavo visi Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos dvasininkai ir stačiatikių šventovių parapijiečiai iš visų Lietuvos kampelių.

Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyne, gausiai susirinkus žmonėms, vyko šventinės pamaldos, skirtos Šventųjų Vilniaus kankinių kankinystės už Kristų 676 metų sukakčiai paminėti, joms vadovavo Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus.

Prieš prasidedant Dieviškajai Liturgijai, į Šventosios Dvasios vienuolyno katedrą buvo atvežta didi šventenybė - lempelė su Šventąja Ugnimi, kuri kasmet įsižiebia Jeruzalės Šventojo Kristaus Kapo šventovėje stačiatikių Velykų išvakarėse. Visi tikintieji turėjo galimybę prie jos uždegti žvakę ar žvakidę, ir su savimi išsinešti dalelę Šventosios ugnies.

Šventinių pamaldų metu Šventosios Dvasios vienuolyne buvo meldžiamasi už Bažnyčios vienybę bei už karo Ukrainoje pabaigą.

The post Tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių dalyvavo procesijoje Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

„Tai bus maldos procesija, kuri baigsis bendra visos Lietuvos stačiatikių bažnyčios už vienybę  mūsų bažnyčios ir už karo kuo greitesnę pabaigą Ukrainoje“, – prieš procesiją žurnalistams sakė Trakų vyskupas Amvrosijus. 

Procesija šeštadienį surengta po pamaldų Aušros Vartų gatvėje esančioje Šventosios Dvasios cerkvėje. Keli šimtai žmonių per sostinės senamiestį ėjo link Dievo Motinos Katedros Maironio gatvėje.

Prieš pamaldas prie Šv. Dvasios cerkvės ir vienuolyno buvo renkami parašai už bažnyčios vienybę.

Procesija surengta pastaruoju metu stebint Lietuvos ortodoksų susiskaldymą dėl bažnyčios pozicijų karo Ukrainoje atžvilgiu, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovui, metropolitui Inokentijui iš pareigų atleidus kelis kunigus.

Vyskupas Amvrosijus teigė, kad šie kunigai „nusprendė eiti nepaklusnumo savo vyskupui metropolitui keliu“. Jis taip pat teigė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia pasisako prieš karą: „Mes smerkiam karą ir viską, kas vyksta Ukrainoje“.

„Visa mūsų bažnyčia pasisako prieš karą, meldžiasi, kad ta skaras pasibaigtų, ir už žmones, kurie mirė Ukrainoje, ir už žmones, kurie kenčia ten, čia yra mūsų krikščionių pareiga“, – kalbėjo vyskupas.

Viena iš parašus rinkusių savanorių Valerija sakė, kad bažnyčios vienybė šiuo metu kaip niekada reikalinga.

„Mes esam už Dievą, už tikėjimą, už vieningumą, mes meldžiamės Dievui už kiekvieną, nesirenkam pagal rasę, pagal religiją, pagal tautybę, mes prašom Dievo, kad būtų palaima visiems, ir pasibaigtų visi karai, visi pykčiai“, – žurnalistams sakė moteris.

„Maištininkai nori suskaldyti bažnyčią, aš pasisakau už vienybę. O karas yra blogai, aš žinau, kas tai yra, bet kur karas yra blogai“, – BNS sakė parašus prie cerkvės rinkęs Vasilijus Jakovlevas.

Vyras sakė esantis iš Klaipėdos, pasak jo, į procesiją Vilniuje uostamiesčio stačiatikiai vyko dviem autobusais.

Lietuvos Stačiatikių Arkivyskupijos Kanceliarija prieš procesiją pranešė, kad ceremonijoje „bus dedami maldavimai už Bažnyčios vienybę ir už brolžudiško karo Ukrainoje sustabdymą“.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido tris kunigus – Vitalijų Mockų, Gintarą Jurgį Sungailą ir Vitalį Dauparą, kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi. 

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus tvirtina, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkmetį ir šaukiasi „visų ištikimųjų pritarimo“.

„Šiandien mūsų Bažnyčią yra plūste užplūdę nepagrįsti kaltinimai; bandoma užtraukti Jai negarbę, suskaldyti Ją. Deja, visų šių įvykių kaltininkai – mūsų broliai kunigai – atvirai prabilo apie savo ketinimus įsteigti Lietuvoje kitą, Konstantinopolio patriarchatui pavaldų, Bažnyčios modelį“, – pranešime spaudai teigė metropolitas.

Pranešime taip pat pažymima, kad procesijos dalyviams bus suteikta galimybė pasirašyti parapijiečių kreipimąsi, palaikant Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

The post Vilniuje ortodoksai surengė procesiją už bažnyčios vienybę ir karo stabdymą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Lietuvos Ortodoksų Arkivyskupijos Kanceliarija, procesija nuo Aušros Vartų gatvėje esančio Šventosios Dvasios vienuolyno link Dievo Motinos Katedros Maironio gatvėje vyks šeštadienį po vidurdienio.

Anot pranešimo, procesijoje „bus dedami maldavimai už Bažnyčios vienybę ir už brolžudiško karo Ukrainoje sustabdymą“.

Procesija rengiama pastaruoju metu stebint Lietuvos ortodoksų susiskaldymą dėl bažnyčios pozicijų karo Ukrainoje atžvilgiu.

Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus iš pareigų atleido tris kunigus – Vitalijų Mockų, Gintarą Jurgį Sungailą ir Vitalį Dauparą, kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi. 

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus tvirtina, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje išgyvena sunkmetį ir šaukiasi „visų ištikimųjų pritarimo“.

„Šiandien mūsų Bažnyčią yra plūste užplūdę nepagrįstį kaltinimai; bandoma užtraukti Jai negarbę, suskaldyti Ją. Deja, visų šių įvykių kaltininkai – mūsų broliai kunigai – atvirai prabilo apie savo ketinimus įsteigti Lietuvoje kitą, Konstantinopolio patriarchatui pavaldų, Bažnyčios modelį“, – pranešime spaudai teigė metropolitas.

Pranešime taip pat pažymima, kad procesijos dalyviams „bus paruoštos vaišės ir suteikta galimybė pasirašyti parapijiečių kreipimąsi, palaikant Ortodoksų Bažnyčią Lietuvoje“.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos ortodoksų prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė Bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos Ortodoksų Bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

The post Metropolitas Inokentijus: Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje šaukiasi „visų ištikimųjų pritarimo“ appeared first on LAIKMETIS.

„Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia... yra pasirengusi organizuoti maldos procesiją iš Orichivo Zaporižios srityje iki gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje, kad būtų suteikta neatidėliotina pagalba ir evakuoti civiliai gyventojai“, – savo tinklapyje paskelbė metropolitas Onufrijus.

Šis pareiškimas pasirodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavus įvesti blokadą aplink ukrainiečių gynėjų paskutinę pasipriešinimo vietą „Azovstal“ požeminėje dalyje.

„Per žygį taip pat būtų išvesti sužeisti kariai ir būtų išnešti žuvusiųjų kūnai“, – pasiūlė Onufrijus ir pridūrė, kad renginyje galėtų dalyvauti įvairūs dvasininkai ir tikintieji.

Per žygį taip pat būtų išvesti sužeisti kariai ir būtų išnešti žuvusiųjų kūnai

„Žuvusiųjų kūnai turi būti perduoti jų šeimoms, kad būtų tinkamai palaidoti“, – pabrėžė Bažnyčios vadovas.

Jis paragino „visus, nuo kurių tai priklauso“ paskelbti paliaubas nuo balandžio 22 dieną minimo ortodoksų Didžiojo penktadienio, kad galėtų praeiti procesija, iki ortodoksų Velykų sekmadienį.

Onufrijus, vadovaujantis Maskvos patriarchato jurisdikcijoje esančiai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, pareiškė, kad jį „labai nuliūdino“ įvykiai Mariupolyje.

Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia suskilo 2018 metais, kai dalis dvasininkijos atsiskyrė nuo Maskvai ištikimos Bažnyčios ir įsteigė nepriklausomą instituciją, lojalią Stambule įsikūrusiam stačiatikių patriarchatui.

Šimtai kunigų, likusių Maskvai lojalioje Ukrainos Bažnyčioje, pastarosiomis savaitėmis pasirašė atvirą laišką, kuriuo raginama surengti bažnytinį tribunolą Kremliui ištikimam Rusijos patriarchui Kirilui.

Kyjivas savo ruožtu ragina nedelsiant atverti humanitarinį koridorių, kad iš didžiulės Mariupolio gamyklos būtų galima evakuoti civilius gyventojus ir sužeistus karius.

The post Ukrainos ortodoksų lyderis ragina surengti velykinę procesiją į Mariupolį appeared first on LAIKMETIS.