Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Yra toks išprotėjęs kalės vaikas, kaip tas vyrukas Putinas ir kiti, ir visada turime nerimauti dėl branduolinio konflikto, tačiau egzistencinė grėsmė žmonijai yra klimatas“, – teigė J. Bidenas trumpoje kalboje San Fransiske vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo nedidelė grupė žurnalistų.

2022 metų sausį J. Bidenas panašiai, užmiršęs įjungtą mikrofoną, pavadino vieną „Fox News“ žurnalistą „kalės vaiku“.

J. Bidenas yra aštriai pasisakęs ir anksčiau, pavyzdžiui, kai Rusijos prezidentą, įsakiusį įsiveržti į Ukrainą 2022 metais, pavadino „skerdiku“ ir „karo nusikaltėliu“.

J. Bidenas yra pranešęs, kad JAV penktadienį paskelbs naujų griežtų sankcijų paketą Rusijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties kalėjime.

D. Peskovas teigė, kad tokie, jo žodžiais tariant, chamiški pareiškimai „negali įskaudinti prezidento Putino“

Lėšų rinkimo renginyje J. Bidenas taip pat užsipuolė savo tikėtiną varžovą lapkritį vyksiančiuose rinkimuose Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) už tai, kad respublikonas palygino savo teisines bėdas su A. Navalno likimu.

„Jei būčiau stovėjęs čia prieš 10–15 metų ir visa tai pasakęs, jūs visi manytumėte, kad turėčiau būti uždarytas [į psichiatrijos ligoninę]“, – teigė J. Bidenas.

Paprašytas pakomentuoti šį J. Bideno pareiškimą apie V. Putiną, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį sakė, kad „tai gėdinga ir negarbinga“.

D. Peskovas teigė, kad tokie, jo žodžiais tariant, chamiški pareiškimai „negali įskaudinti prezidento Putino“.

„Akivaizdu, kad J. Bidenas demonstruoja holivudinį kaubojišką elgesį, siekdamas patenkinti vidaus politinius interesus. Jam tai labai patiktų. Nemanau, kad tai įmanoma“, – sakė D. Peskovas.

The post J. Bidenas pavadino V. Putiną „išprotėjusiu kalės vaiku“, bet didžiausia problema laiko klimato kaitą appeared first on LAIKMETIS.

Nigeris yra Vakarų Afrikos šalis ir buvusi Prancūzijos kolonija, kurioje karinė chunta perversmo metu nušalino demokratiškai išrinktą lyderį. Panašūs įvykiai pastaraisiais metais vyko Gvinėjoje, Burkina Fase ir Malyje. Ar yra ryšys tarp šių sukilimų?

-Neabejotinai. Galime tai net vadinti perversmų banga. Įvykiai Malyje ir Gvinėjoje įkvėpė įvykius Burkina Fase. Nigeriečiai dabar mėgdžioja kitus: perversmui vadovaujantys generolai yra nusiteikę prieš Prancūziją, jie nusiteikę prieš regioninę sąjungą - Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (ECOWAS), be to, matėme, kaip buvo mojuojama Rusijos vėliavomis.

Naujienų šaltinių duomenimis, karinė chunta paprašė Rusijos samdinių grupės „Wagner" pagalbos. Nenuostabu, kad ECOWAS ir kiti tarptautiniai veikėjai paskelbė griežtus pareiškimus, smerkiančius perversmą. Per pastaruosius trejus metus regione matėme demokratizacijos posūkį.

Sunku pasakyti, kuri šalis bus kita. Nepamirškime, kad pernai Bisau Gvinėjoje nepavyko bandymas įvykdyti valstybės perversmo. Galime tvirtai pasakyti tik tiek, kad saugumo padėtis šiose šalyse po perversmų pablogėjo.

Šių karinių chuntų lyderiai vyriausybių nuvertimą teisino blogėjančia saugumo padėtimi regione, kaltindami savo pirmtakus, kad šie nepakankamai stengėsi sustabdyti islamistų teroristines grupuotes, tokias kaip „Al Qaeda" ir „Islamo valstybė". Ar jie teisūs?

-Islamistų grupuotės akivaizdžiai sustiprėjo, tačiau norėčiau pabrėžti, kad perversmas Gvinėjoje nebuvo susijęs su džihadistais, nes jų šalyje nėra. Tačiau kalbant apie Malį, Assimi Goïta užgrobė valdžią iš dalies dėl pablogėjusios saugumo padėties, į kurią buvo patekusi šalis, tačiau tam įtakos turėjo ir etniniai konfliktai, kuriais pasinaudojo džihadistai. Saugumo pajėgoms Malyje trūko galios, todėl paprasti piliečiai apsiginklavo, o džihadistai vėliau palaikė tam tikras grupes. Šie įvykiai vėliau persimetė į Burkina Fasą.

Nigerio atveju yra priešingai. Šiais metais Sahelio regione per susirėmimus žuvo apie 6 000 žmonių, iš jų 3 000 Burkina Fase ir 1 000 Malyje. Tačiau Nigeryje - tik 70, t. y. 50 proc. mažiau nei pernai. Taigi saugumo padėtis Nigeryje iš tiesų pradėjo gerėti. Ir nors Nigeris yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, ankstesnės vyriausybės šalį ekonomiškai nukreipė teisingu keliu. Valstybės perversmas Nigeryje yra ne kas kita, kaip šalies elito pasikeitimas.

Daugelis ekspertų kaip karinių perversmų Vakarų Afrikoje priežastį nurodo ne tik skurdą, bet ir nusivylimą Vakarų remiamomis vyriausybėmis, ypač priešiškumą Prancūzijai, kuri neva kišasi į jų vidaus reikalus, siunčia savo karius į regioną ir veikia kaip kolonijinė valstybė. Ar sutinkate su šiais vertinimais?

-Tik iš dalies. Tokie samprotavimai dera su dezinformacija, kurią pastaraisiais metais regione skleidė Rusija. Jei 2013 m. Prancūzija nebūtų kariškai įsikišusi Malyje, „Islamo valstybė" galbūt nebūtų bandžiusi užgrobti teritorijų Artimuosiuose Rytuose, o būtų sutelkusi dėmesį į Sahelio regioną. Džihadistai būtų nušlavę Malio vyriausybę ir įkūrę savo būstinę Malio sostinėje Bamake. Tačiau prasidėjus etniniams konfliktams prancūzai greitai sureagavo.

Jie neturėjo kitos išeities, kaip tik paremti tam tikras grupes Malyje, kad išlaikytų stabilumą šalyje: be derybų su tam tikromis tuaregų grupėmis, kurios kontroliuoja šiaurę ir nepalaiko gerų santykių su Bamaku, nebūtų įmanoma stabilizuoti regiono. Ir buvo nerealus scenarijus, kad Prancūzija atsiųs 20 000 karių, kad stabilizuotų visą šalį. Malio vyriausybė taip pat buvo dalis problemos, nes juodaodžiai gyventojai pietuose nebuvo suinteresuoti ginti arabų ir tuaregų šiaurėje. Tik iškilus grėsmei jų pačių valdžiai, jie pradėjo tuo rūpintis.

Kalbant apie Nigerį, sunku kaltinti Vakarų valstybes, kad jos elgiasi kaip kolonialistai, kai šalis yra tokia priklausoma nuo jų paramos. Praėjusiais metais Nigeris iš Vakarų gavo 1,8 mlrd. dolerių paramą, nors jo BVP yra apie 16-17 mlrd. dolerių, o šiuo metu beveik 50 proc. vyriausybės biudžeto sudaro Vakarų šaltinių lėšos. Taigi šiuo metu Vakarai remia keturių milijonų Nigerio piliečių pragyvenimą. Abejoju, ar Rusija ir Kinija darytų tą patį, neprašydamos ko nors mainais.

Tai pasakius, negalima paneigti, kad urano ir aukso kasyklos, taip pat žemės ūkio ištekliai yra nepaprastai svarbūs prancūzams. Jau nekalbant apie tai, kad prancūzai nenori, jog Sahelio gyventojai trauktųsi į Europą, ir nenori leisti, kad per regioną prasiveržtų teroristai.

Paminėjote rusus. Rusijos samdinių grupės „Wagner" kariai, matyt, prisidėjo prie regiono destabilizavimo, remdami bandymus įvykdyti perversmą. Ar Rusija turi kokių nors ekonominių interesų šioje Afrikos dalyje, ar ji tiesiog bando sukelti chaosą?

-Panašu, kad pastaroji teorija yra artimesnė tiesai. Rusija neturi ekonominio potencialo, kad galėtų būti konkurentė kitiems pasaulio veikėjams šiame regione, jo neturėjo ir prieš prasidedant karui Ukrainoje. Rusijos ginklų eksportas yra vienintelė reikšminga prekybos rūšis, apie kurią galime kalbėti, nes Rusija nepatenka į didžiausių išorės ekonominių veikėjų Afrikoje dešimtuką.

Tačiau rusai suprato, kaip paprasta ir ekonomiškai efektyvu su „Wagnerio" grupės pagalba sukelti Afrikoje didelių problemų. Šios problemos gali paveikti Europą. Vienas iš klasikinių pavyzdžių - Libija, kurioje rusai siekia sukelti užsitęsusį pilietinį karą, sustabdyti Libijos suvienijimą ir atverti duris neteisėtai migracijai į Europą. Dabartinės tendencijos rodo, kad vis daugiau migrantų į Italiją atvyksta daugiausia iš rytinės Libijos dalies, o anksčiau atvykdavo iš vakarinės. Rytų Libiją kontroliuoja „Wagnerio" grupė ir jos sąjungininkai.

rusai suprato, kaip paprasta ir ekonomiškai efektyvu su „Wagnerio" Grupės pagalba sukelti Afrikoje didelių problemų.

Antrasis pavyzdys - Sudanas, kuriame „Wagnerio" grupė nuo 2019 m. bando vilkinti valdžios perdavimą. Tai matyti ir Malyje, kur dėl rusų atvykimo pablogėjo saugumo padėtis ir įvyko daug rimtų žmogaus teisių pažeidimų, pavyzdžiui, ištisi kaimai buvo išžudyti. Vašingtone įsikūrusio Afrikos strateginių studijų centro duomenimis, atvykus rusams džihadistai tapo daug aktyvesni. Iš pradžių šalį paliko prancūzai, paskui JT taikdariai - iš viso beveik 17 000 karių. „Wagnerio" pajėgos, kuriose yra 1 000 karių, negali ir nenori užpildyti šios spragos. Jų kariai daugiausia dislokuoti prie aukso kasyklų, o tai daug ką pasako apie jų tikslus šalyje.

Kaip dabartinė padėtis Nigeryje veikia Afrikos migraciją į Europą ir urano eksportą į Prancūziją ir Europą, nes Nigeris yra vienas didžiausių urano eksportuotojų?

-Sahelio regionas Prancūzijai nėra toks svarbus kaip prieš dešimt ar penkiolika metų. Prancūzija nelabai priešinosi, kai Malis įsakė jos kariams pasitraukti. Tą patį galima pasakyti ir apie Burkina Fasą. Dalis Prancūzijos sprendimo motyvų yra susiję su išlaidomis. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad griežčiausi „Wagnerio" grupės kritikai yra ne Vakarų šalys, o Vakarų Afrikos valstybės.

Apie padėtį daug ką pasako tai, kad po valstybės perversmo Burkina Fase naujasis vadovas Ibrahimas Traoré nesikreipė pagalbos į „Wagnerio" grupę, supratęs, kad ji dabar yra atsakinga už prezidento saugumą Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje. Visi, kurie domisi Senovės Romos istorija, žino, kad Pretorijos gvardija ne visada saugojo imperatorių.

Grįžtant prie Nigerio, ši šalis neabejotinai svarbi urano požiūriu, tačiau Prancūzija iš Nigerio gauna tik 20 proc. urano. Staigus prekybos sustabdymas nekeltų pavojaus normaliam Prancūzijos branduolinių reaktorių veikimui. Tačiau didėjantis terorizmas ir nelegali migracija gali neigiamai paveikti Europos interesus Afrikoje ir pačioje Europoje. Šis regionas yra vienas judriausių migracijos kelių į Europą.

2016 m. ES sudarė susitarimą su Nigeriu, po kurio šalis sustiprino savo sienas, o per metus per Nigerį kertančiųjų sieną skaičius sumažėjo nuo 300 000 iki 100 000. Jei krizė užsitęs ir susitarimas žlugs, šis skaičius gali vėl išaugti. Šiuo metu Malio, Nigerio ir Burkina Faso pasienyje yra 3-3,5 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių. Jei padėtis greitai blogės, šimtai tūkstančių žmonių gali išvykti į Europą.

Nepamirškime ir kito pasaulinio masto veikėjo - Kinijos. Ar Europai ar Jungtinėms Valstijoms reikia nerimauti dėl didėjančios Kinijos įtakos Afrikoje?

-Afrikoje vyksta arši konkurencija, ir Kinija neabejotinai yra viena iš konkurenčių. Kinijai šioje srityje sekasi neblogai, bet ir ne per geriausiai. Kinija norėtų pakeisti po Antrojo pasaulinio karo dominavusią ir Vakarų sukurtą tarptautinę tvarką, todėl Kinija naudojasi kiekviena galimybe ten, kur, jos nuomone, Vakarai traukiasi. Jei imsime Nigerio pavyzdį, didelis klausimas, ar perversmų banga išplis ir kitose Afrikos dalyse, ar Europa aiškiai parodys, kad šis regionas yra jos įtakos zonoje.

The post Viktoras Marsai: naujas Vakarų problemų epicentras - Nigeris appeared first on LAIKMETIS.

Po susitikimo K. Karinis žurnalistams sakė, kad derybos buvo svarbios ir įdomios. Pasak jo, abi šalys turi daug bendrų prioritetų, įskaitant supratimą, jog demokratijos turi būti stiprios ir jog šalys turi investuoti į saugumą, kad žmonės galėtų gyventi laisvai, o ekonomika galėtų laisvai vystytis.

K. Karinis taip pat pasidžiaugė Italijos indėliu į Latvijos saugumą. NATO kontingente Adažiuose yra Italijos karių.

K. Karinio nuomone, Italija atliks svarbų vaidmenį įvedant Latvijoje visą kovinę brigadą, kaip numatyta pirmadienį pasirašytame Latvijos ir Kanados susitarime.

Jis taip pat padėkojo G. Meloni už jos lyderystę remiant Ukrainą ir pasidžiaugė, kad Italijos vyriausybė iš tiesų supranta, jog ginant Ukrainą palaikomos bendros vertybės ir tikėjimas, kad turi būti laikomasi įstatymų ir tvarkos.

K. Karinis taip pat pažymėjo, kad Italija ir Latvija vis panašiau supranta migracijos ir ES išorės sienų klausimus. Jos pritaria tam, kad reikia rasti būdą, kaip kontroliuoti migraciją Europoje, griežtai stebėti ES išorės sienas, kad laisvas žmonių judėjimas Europoje išliktų toks, koks yra dabar. Abi šalys Europos Vadovų Taryboje pabrėžė, kad reikia stiprinti išorės dimensiją.

K. Karinis taip pat pažymėjo, kad Italija ir Latvija vis panašiau supranta migracijos ir ES išorės sienų klausimus

G. Meloni taip pat pabrėžė, kad abiejų vyriausybių vadovai susitarė dėl daugelio svarbių klausimų, ir pakvietė Latvijos ministrą pirmininką apsilankyti Romoje.

G. Meloni akcentavo, kad Ukrainai reikia visapusiškos paramos ir bendradarbiavimo investuojant į Europos saugumą ir gynybą. Daugiau kaip 250 Italijos karių dislokavimas Adažių bazėje rodo Italijos pasiryžimą remti savo sąjungininkus prie ES išorės sienų

Ji taip pat pabrėžė, kad abi šalys sudaro ES išorės sieną, todėl migracijos klausimus reikia spręsti kartu. G. Meloni teigė, kad reikia sprendimų, kuriais būtų skatinama legali ir stabdoma nelegali migracija.

Ji pridūrė, kad Europai reikia spręsti keletą ekonominių klausimų, įskaitant pramonės skatinimą ir regiono konkurencingumą, kad būtina investuoti į gynybą ir pereiti prie ekologiškos energijos. Aplinkos tvarumas, pasak jos, turi būti derinamas su socialiniu ir ekonominiu tvarumu.

G. Meloni taip pat pasidžiaugė, kad nuo 2020 metų abiejų šalių dvišalė užsienio prekyba išaugo 30 proc., ir teigė, kad vis dar yra galimybių augti pramonės sektoriuje.

Praėjusį kartą Italijos ministras pirmininkas Latvijoje lankėsi prieš 25 metus.

The post K. Karinis ir G. Meloni sutinka, kad reikia stiprinti ES išorės sienas appeared first on LAIKMETIS.

Finansų ministrės teigimu, G. Norkūnas prieš pradėdamas darbą ministerijoje ją informavo, jog turi įmonės akcijų, dėl to ministerijos Personalo skyrius konsultavosi su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK).

„Buvo sutarta, jog bus deklaruota, kad akcijos yra, ir tuomet kiekvieno sprendimo atveju bus vertinama, ar kuravimas vieno ar kito sprendimo daro įtaką asmeninei naudai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Skaistė.

„Viceministras sandorį dėl akcijų įsigijimo buvo deklaravęs, galbūt ten yra detalių ar kaip sandorį, ar kaip turimas akcijas, iš principo situaciją dėl turimų akcijų žinau ir konsultavimasis su VTEK vyko, tai kažkokių netikėtų naujienų, kurių būčiau nežinojusi, nesužinojau“, – pridūrė ji. 

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos sprendimų priėmimui turėti negali. 

Dividendai, kurie gaunami iš įmonės, santykinai yra nedideli vertinant įmonės dydį

„Dividendai, kurie gaunami iš įmonės, santykinai yra nedideli vertinant įmonės dydį, o sprendimai Finansų ministerijoje dėl įmonės ir jos akcijų valdymo priimami kolegialiai, tai reiškia, kad visi specialistai pateikia savo nuomonę, yra deleguojami asmenys į akcininkų visuotinį susirinkimą, o akcininkų lūkesčių laišką pasirašo ministras“, – sakė G. Skaistė.

„Man atrodo, kad išskaidymas sprendimų priėmimo algoritmo leidžia diversifikuoti rizikas“, – pridūrė ji. 

LRT antradienį paskelbė, jog G. Norkūnas savo interesų deklaracijoje nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna dividendų – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Vėliau tyrimą atliekantiems žurnalistams teigė šį savo interesą nurodęs.

The post Finansų ministrė: viceministro akcijos „Ignitis grupėje" problemų nekelia appeared first on LAIKMETIS.