Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos, tai nėra tinkama priemonė spręsti eilių gydymo įstaigose problemą.

„Absoliučiai – ne. Tikrai vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą, kažkaip nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų“, – Žinių radijui antradienį teigė Irena Segalovičienė.

Valdžios institucijoms ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles pas gydytojus, galimybė taikyti baudas praėjusią savaitę apsvarstyta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Vis dėlto sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius tuomet pabrėžė, kad tai būtų kraštutinis variantas.

„Kol kas tikimės daugiau iš minkštųjų priemonių, tačiau, žinoma, baudos variantas visą laiką sklando mūsų galvose kaip vienas iš tų variantų, kurį galima taikyti“, – sakė jis.

Pasak prezidento patarėjos, pirmiausia, reikia užtikrinti, kad visose gydymo įstaigose sklandžiai veiktų registracijos sistema, žmonės būtų informuojami apie vizitą ir galimybę jį atšaukti, būtų įvertinamos galimos objektyvios priežastys, kodėl pacientas neatvyko pas medikus.

„Kai matysime, kad valstybė padarė viską, kas įmanoma, tada būtų galima padiskutuoti šiuo klausimu. Norisi pakviesti sprendimų priėmėjus nedaryti esminių, vertybinių klaidų“, – sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, daugiau negu dvi savaites vizito pas šeimos gydytoją vidutiniškai laukia apie 13 proc. gyventojų, pas gydytojus specialistus du trečdaliai žmonių patenka per 30 dienų.

Dabar įstatymas įpareigoja pacientą pranešti sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu jis negalės atvykti planuoto vizito pas gydytoją, tačiau jokių nuobaudų už nepranešimą nenumatyta.

The post Prezidentūra kritikuoja svarstymus taikyti baudas neatvykusiems pacientams appeared first on LAIKMETIS.

„Jei anksčiau sakėme, kad nėra dar ypatingos skubos paskirti Lietuvos atstovą į Komisiją, tai nuo praėjusios savaitės, kai buvo patvirtinta EK pirmininkė, jau laikrodis pradeda tiksėti. Iš tikrųjų reikia labai intensyviai galvoti, kas tuo Lietuvos kandidatu galėtų būti“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

„Greičiausiai dar šią savaitę ateis U. von der Leyen laiškas, prašantis nominuoti Lietuvos kandidatus. Galbūt ir ne vieną, galbūt Ursula norės su jais susitikti dar iki formalios nominacijos, labai gali būti. Todėl mums reikia intensyviai galvoti, kas tas žmogus galėtų būti“, – pridūrė ji.

Savo ruožtu pats G. Nausėda pirmadienį sakė, kad Lietuva turėtų orientuotis į ekonomikos, o ne užsienio politikos sritį kuruojantį Europos komisaro portfelį.

Jis tokią poziciją grindė tuo, jog Europos Sąjungos (ES) lyderiai jau sutarė, kad vyriausiąja Bendrijos įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai taps buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Žiniasklaida ir konservatoriai pagrindiniu kandidatu užimti Lietuvos kandidato į eurokomisarus vietą įvardija užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Vis tik Prezidentūra yra sakiusi, kad mato ir geresnių kandidatų.

„Įsivaizduoti, kad du Baltijos šalių atstovai galėtų užsienio srityje dirbti, yra mažumėlę naivu“, – sakė A. Skaisgirytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad Lietuvos kandidatas į EK tikriausiai bus tvirtinamas rugpjūčio mėnesį, tam bus šaukiama neeilinė parlamento sesija.

Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

The post Prezidento patarėja ragina pradėti „intensyviai galvoti“ apie kandidatą į eurokomisarus: „laikrodis pradeda tiksėti" appeared first on LAIKMETIS.

„Man malonu, kad kažkas rūpinasi manimi. Nenoriu, kad nuskambėtų kaip ironija, bet turime suprasti, kad tai yra politinio pasitikėjimo darbo vietos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Tą nuolatinį mėginimą man įkišti kažkokius viceministrus ar tą temą gvildenti aš daugiau matau kaip mėginimą daryti poveikį mūsų komandai“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais metais A. Dulkio komandą paliko trys viceministrės: Živilė Simonaitytė, Aušra Bilotienė Motiejūnienė ir Danguolė Jankauskienė. Šiuo metu SAM turi du viceministrus.

Ministras teigė, kad sprendimą dėl viceministrų priima jis pats, kaip ir premjerė pati sprendžia dėl savo Ministrų kabineto.

„Čia yra labai svarbu, kad būtų pasitikėjimas, sutaptų vizija, – sakė A. Dulkys. – Geriau bus tų viceministrų ar patarėjų mažiau, bet geriau jie bus protingesni už patį ministrą.“

Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras iš Prezidentūros sulaukė ir daugiau kritikos. Vis tik jis teigia, kad pats šalies vadovas Gitanas Nausėda jo susitikti ir aptarti rūpimų šios srities klausimų nekvietė pustrečių metų.

Antrai kadencijai prisiekęs G. Nausėda yra sakęs, kad po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo norėtų pakeisti kelis ministrus.

Nors konkrečių asmenų jis neįvardijo, spėjama, kad tarp jų yra ir A. Dulkys.

Prezidentas dėl jo skyrimo ministru abejojo ir centro-dešiniųjų Vyriausybės kadencijos pradžioje 2020 metais.

The post A. Dulkys apie kritiką: malonu, kad kažkas rūpinasi manimi appeared first on LAIKMETIS.

„Vytautas Landsbergis, kalbėdamas apie valstybės paramą ir valstybės valdymą, yra įvedęs garsiąją sąvoką chebrytės. Tikrai institucijų atsakymai bus labai aktualūs tuo aspektu irgi, ar matome čia chebryčių veikimą valstybės reikaluose“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

Jos teigimu, į klausimus dėl „Foxpay“ veiklos turi atsakyti tiek valstybės institucijos, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurios sutuoktinis anksčiau dirbo šioje įmonėje, tiek visa valdančioji dauguma. 

Paklausta, ar prezidentas Gitanas Nausėda turi klausimų M. Navickienei, jo patarėja teigė, kad klausimų yra „visas spektras“, tačiau siūlė palaukti institucijų atliekamų patikrinimų išvadų.  

Anot I. Segalovičienės, situaciją su „Foxpay“ reikėtų vertinti ir kalbant apie Lietuvos kaip patikimos finansinių technologijų (fintech) šalies reputaciją.  

„Bet kokie šešėliai šitai rinkai yra tikrai nepageidautini ir turi būti rimtai ir išsamiai apžiūrimi“, – sakė I. Segalovičienė.

Įmonei „Foxpay“ 2023 metų pabaigoje – šių metų metų pradžioje vadovavo bei jos valdyboje dirbo M. Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas, tačiau į viešumą iškilus informacijai apie įmonės atžvilgiu atliekamus tyrimus, praėjusią savaitę jis nutarė iš bendrovės pasitraukti.

Portalas „15min“, remdamasis teismų nutartimis, liudijimais bei viešų šaltinių analize, sekmadienį paskelbė, kad už sukčiavimą kalėjęs Vilhelmas Germanas (buvęs Vilius Židelis) figūruoja su „Foxpay“ susijusios „iSun“ grupės veikloje. Jis yra „iSun“ steigėjos, valdybos pirmininkės bei vienintelės „Foxpay“ savininkės ir naudos gavėjos Ievos Trinkūnaitės sugyventinis.

Ministrė M. Navickienė komentare BNS pirmadienį teigė, kad I. Trinkūnaitė yra jos sutuoktinio brolio žmonos sesuo, tačiau tikino su „Foxpay“ savininke bendraujanti „itin retai“ bei nežinojusi apie rizikas, susijusias su pastarosios sugyventiniu V. Germanu.

Tuo metu šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį Prezidentūros BNS perduotame komentare teigė, kad nuo M. Navickienės bei atsakingų institucijų atsakymų priklausys ir „atsakymas dėl tolesnės ministrės ateities“. 

Vyriausybė praėjusį penktadienį BNS patvirtino turinti strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą dėl įmonės akcininkės I. Trinkūnaitės neatitikties nacionalinio saugumo interesams, tačiau jos neviešina.

Lietuvos bankas (LB) atlieka „Foxpay“ ir jos savininkės veiklos patikrinimą, atskirą patikrinimą generalinės prokurorės nurodymu atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

The post Prezidentūra: laukiama institucijų išvadų, ar valstybės reikaluose neveikia „chebrytės“ appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau, jos teigimu, svarstant apie panašias lengvatas, reikia įvertinti visus planuojamus mokesčių pakeitimus, pirmiausia susijusius su gynybos finansavimo didinimu.

„Turime susidėti visus planuojamus mokestinius pakeitimus, kuriuos Vyriausybė nori priimti. Jei brangs kuras, šildymas, kitos paslaugos ir taip toliau, tikrai tam tikroms visuomenės grupėms tai gali būti papildoma našta. Taigi, PVM šildymui klausimas ir socialdemokratų klausimas yra tikrai validus ir jį reikia svarstyti matant kitus pasiūlymus, kurie ateis ir dėl gynybos finansavimo“, – Žinių radijui sakė vyriausioji Gitano Nausėdos patarėja socialinės politikos ir ekonomikos klausimais I. Segalovičienė.

„Ir visą kompleksą susidėjus vertinti, koks yra realus poveikis žmogui tiek mieste, tiek kaime. Ir tik tuomet priimti kompleksinius sprendimus“, – kalbėjo ji.

Socialdemokratai PVM įstatymo pataisomis siūlo laikinai – nuo šių metų spalio iki 2025 metų balandžio pabaigos – iš valstybės biudžeto kompensuoti nulinio PVM šildymui tarifą. 

Finansų ministerija reaguodama į pasiūlymą teigė, kad jo pratęsti neplanuojama – jos nuomone, naudingiau didinti žmonių pajamas ir perkamąją galią.

The post Prezidentūra: pasiūlymas pratęsti PVM lengvatą šildymui yra svarstytinas appeared first on LAIKMETIS.

„Sprendimas yra rastas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pastaruoju metu daug viešėjo užsienyje, tad neturėjo galimybės pateikti kandidatūros Seimo URK.

„Tai turbūt artimiausiu metu tas bus padaryta, labai tikiuosi“, – teigė G. Nausėdos patarėja.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, bet po trijų G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimų kovo pradžioje pranešta, kad sprendimas rastas.

Tą patį mėnesį teigta, jog ankstesnį suderintą kandidatą Lenkijoje teko atšaukti dėl jo sveikatos problemų, tad teko ieškoti naujo sprendimo.

Siekiant išvengti panašių nesutarimų tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos ateityje, Seime registruotos dvi alternatyvios Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, apibrėžiančios detalesnę ambasadorių skyrimų tvarką.

Situacija dėl E. Bajarūno buvo „toksiška“

Kovą pasiektas susitarimas apėmė ir konsultacijoms į Vilnių jau kurį laiką iškviesto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimą iš pareigų.

„Buvo situacija pasidariusi tiek toksiška, kad ją reikėjo išspręsti, ir išspręsta ji buvo tokiu būdu“, – sakė A. Skaisgirytė.

Praėjusiais metais E. Bajarūnas sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, piktnaudžiavimu pareigomis. Atlikusi tyrimą URM Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai. 

G. Landsbergis spalį diplomatą iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutiko su kaltinimais.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

A. Skaisgirytė teigė apgailestaujanti, jog toks tyrimas taip ir nebuvo atliktas.

Prezidentūra savo ruožtu kėlė abejonių dėl URM tyrimo ir laikėsi pozicijos, kad dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas

„Tam tikras šleifas dėl to neatlikimo lieka, tačiau kalbant apie tarpvalstybinius santykius geriau (situaciją – BNS) išspręsti tokiu būdu ir siųsti į Londoną naują ambasadorių“, – sakė G. Nausėdos patarėja.

„Nemanau, kad prezidentas nusileido. Jis tiesiog priėmė racionalų sprendimą, kaip geriau Lietuvos interesų požiūriu“, – pridūrė ji.

E. Bajarūno padėtį dar labiau pablogino šiemet sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad G. Nausėdos ir ambasadoriaus apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Nustatyta, kad abu pareigūnai pažeidė įstatymą.

A. Pranckevičių vertina labai gerai

Įgyvendinant susitarimus dėl ambasadorių, Užsienio reikalų ministerija balandį įregistravo projektus dėl šešių diplomatinių atstovų atšaukimo iš pareigų vasarą.

Visi ambasadoriai atšaukiami baigiantis jų kadencijoms, išskyrus atstovą Europos Sąjungoje (ES) Arnoldą Pranckevičių. Jis ambasadoriaus pareigas ėjo nuo 2022-ųjų.

A. Skaisgirytė pakartojo Užsienio reikalų ministerijos anksčiau išsakytus argumentus, kad ambasadorius ES keičiamas siekiant, jog Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metų pirmą pusmetį nesutaptų su atstovo kadencijos pabaiga, kaip kad būtų nutikę, jeigu darbą būtų tesęs A. Pranckevičius.

„A. Pranckevičiaus kadencija, maksimumas tos kadencijos – penkeri metai – baigtųsi pirmininkavimo viduryje, kas nebūtų labai gerai“, – teigė A. Skaisgirytė.

„Reikėtų, kad žmogus būtų toks, kuris galėtų (...) išbūti visą pirmininkavimo laikotarpį. (...) Naujas ambasadorius, kuris atvyktų į Briuselį, galėtų ir pasirengti pirmininkavimui, ir pirmininkauti visą 2027 metų pirmo pusmečio laikotarpį“, – pridūrė ji.

Pasak patarėjos. G. Nausėda labai gerai vertina A. Pranckevičių ir ateityje jo pavardė turi būti svarstoma į svarbios Lietuvai šalies ambasadą.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

The post A. Skaisgirytė: sprendimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje yra rastas appeared first on LAIKMETIS.

„Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą. Ar pasikeičia sąlygos, kada jis bankrutuoja, kada neturi gyvenamosios vietos ir jam reikia įsigyti būstą? Taigi bus daug tų klausimų, bet iš tikrųjų turime kovoti iš principo dėl kuo platesnių sąlygų“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

„Jeigu valstybė nesugebės apibrėžti sąlygų, kurios atitiktų žmonių subjektyvias aplinkybes, turbūt pasipils tikrai nemažai ir teismo sprendimų, ir teismai patys intensyviai atsakys į šituos klausimus“, – pridūrė šalies vadovo patarėja. 

Pasak I. Segalovičienės, po KT sprendimo būtina peržiūrėti išmokų sistemą, sudarant galimybę iš pensijų fondų išsiimti dalį sukauptų lėšų, taip pat koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką. 

„Trečia dalis tai yra – reikia tvarkyti įtraukimo į sistemą sąlygas. Tai yra automatinis įtraukimas, kiek jis trunka, kokiomis sąlygomis, kaip mes apsaugome jaunimą, kuris neturi patirties ir taip toliau“, – teigė šalies vadovo patarėja. 

Ji pakartojo, kad prezidentas bus aktyvus teikiant savo pasiūlymus ir iniciatyvas dėl pensijų kaupimo sistemos pakeitimų, tačiau tokio pat aktyvumo šalies vadovas esą tikisi ir iš Seimo bei Vyriausybės. 

„Prezidentas tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo tikisi aktyvumo ir sprendimų pasiūlymo dar pavasario sesijoje“, – sakė I. Segalovičienė.  

Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis. Tačiau dėl konkrečių aplinkybių ministrė teigė artimiausiu metu kviesianti pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvių, darbuotojų ir darbdavių, taip pat LB atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.

G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo. 

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas. 

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

The post Prezidentūra: pasitraukimui iš pensijų kaupimo turi būti nustatytos kuo platesnės sąlygos appeared first on LAIKMETIS.

„Tai sprendimas, kuris taip akivaizdžiai žvelgiant į situaciją, brendo. Iš kitos pusės – tai sprendimas, kuris leidžia gal kažkiek konstruktyviau žiūrėti į ateitį. Akivaizdu, kad yra politinių jėgų, ir stiprių politinių jėgų, kurios šiuo atveju žiūrėdamos į ateitį renkasi bendravimo, o ne kovos, konstruktyvių sprendimų paieškos, o ne bandymų atimti iš kažko atimti kažkokių galių, kelią“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas.

„Jeigu visi rinkimai susiklostytų taip, kaip prognozuoja sociologinės apklausos, be abejo, kad bent jau ta bendro darbo, pirmiausia Lietuvos žmonių labui, pradžia galėtų būti be tokių liekamųjų reiškinių, kurių dalyvaujant kampanijoje visada netrūksta“, – pridūrė jis.  

LSDP per konferenciją Vilniuje šeštadienį nutarė nekelti savo kandidato į prezidentus

Didžiausia opozicinė partija LSDP per konferenciją Vilniuje šeštadienį nutarė nekelti savo kandidato į prezidentus, bet paremti G. Nausėdos kandidatūrą.

Socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės teigimu, dėl grėsmingos geopolitinės situacijos, ekonominių iššūkių Lietuvai reikia stipraus prezidento, kuris po Seimo rinkimų turėtų palaikymą ir parlamente. 

Apklausų duomenims, LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Už juos ketina balsuoti maždaug 16–20 proc. rinkėjų. V. Blinkevičiūtė – viena palankiausiai šalyje vertinamų politikų.

G. Nausėda pirmadienį padėkojo socialdemokratams už pareikštą paramą per būsimus rinkimus ir, anot Prezidentūros, pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra jėgų, kurios „renkasi ne konfrontuoti, o bendradarbiauti“.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Apklausų duomenimis, G. Nausėda laikomas jų favoritu.

The post Prezidentūra: LSDP parama prezidentui leidžia po rinkimų tikėtis konstruktyvumo appeared first on LAIKMETIS.

Taip Prezidentūra reagavo į antradienį paskelbtą Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, kad G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

„Respublikos Prezidentas negavo dovanų ar paslaugų. Teatro spektaklyje jis dalyvavo ne kaip privatus asmuo, o vykdydamas Konstitucijos 77 ir 84 straipsniuose nustatytas valstybės vadovo pareigas ir atsižvelgdamas į diplomatinio protokolo reikalavimus“, – rašoma BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

Konstitucijos 77 straipsnis numato, kad prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Tuo metu 84 straipsnis detaliau apibrėžia prezidento pareigas.

VTEK antradienį nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone pernai buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.

VTEK antradienį nustatė, kad G. Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle Londone pernai buvo privataus pobūdžio

Atlikusi tyrimą, komisija nusprendė, kad G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį – gauti, o bilietus jam ir jo žmonai pripažino neteisėta dovana, kurią priimti draudžia minėtas įstatymas.

Tuo metu E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šios nuostatos taip pat draudžia tarnybines pareigas ir tarnybinį statusą naudoti asmeninei naudai gauti bei naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Pernai pavasarį G. Nausėdai lankantis Londone, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pakvietė jį su sutuoktine į miuziklą „Operos Fantomas“, o bilietus nupirko už ambasados pinigus.

Vėliau ambasadorius teigė, kad tai buvo nesusipratimas, kurį ištaisė ir sumokėjo iš savo lėšų. Bilietai kainavo 1,6 tūkst. eurų.

The post Prezidentūra nesijaučia pažeidusi įstatymus, teigia vykdę Konstitucines pareigas appeared first on LAIKMETIS.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, staigus akcizo pakilimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams.

„Prezidentas ragina Vyriausybę peržiūrėti akivaizdžiai nepakankamai įvertintą sprendimą dėl staigaus akcizo naftos dujoms padidinimo, nedelsti ir priimti situaciją koreguojančius sprendimus“, – teigiama Prezidentūros atsiųstame komentare BNS.

Prezidento nuomone, Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo nesudarė pakankamai palankių galimybių vartotojams prisitaikyti bei susikurti alternatyvų.

„Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams ir laikytinas Vyriausybės klaida vartotojų atžvilgiu“, – nurodo Prezidentūra.

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM).

Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams ir laikytinas Vyriausybės klaida vartotojų atžvilgiu

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį BNS teigė, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šio mokesčio.

Anksčiau jis sakė, kad taršus ir daugiausia iš Rusijos importuojamas kuras turi brangti, o lengvatos naikinimas buvo gerai apgalvotas sprendimas, tuo metu gyventojams ir verslui bus suteikta nemažai laiko ir finansinės paramos rasti alternatyvas SND.

Prezidentūra pritaria siekiui mažinti taršaus kuro naudojimą, bet ragina kartu vertinti ir tokių sprendimų poveikį vartotojams, kad jiems pokyčiai netaptų papildoma finansine našta. 

„Prezidentas supranta ir remia iniciatyvas, skirtas taršaus iškastinio kuro vartojimo Lietuvoje mažinimui ir jo atsisakymui. Lygiai taip pat prezidentas aiškiai pasisako už subalansuotus sprendimus, kuriais nebūtų staiga sukeliama neproporcinga finansinė našta buitiniams ir verslo vartotojams, ypač tiems, kurie neturi jokių alternatyvų arba stokoja galimybių greitai pakeisti naudojamą kuro rūšį“, – teigiama komentare.

„Vartotojams turi būti sudaryta efektyvi ir veiksminga paramos sistema adaptuotis prie tokių pokyčių, kai valstybės lygmeniu atsisakoma taršaus iškastinio kuro rūšių“, – nurodoma jame.

„Reuters“ pernai sausio pabaigoje pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis 2022 metais, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, SND importas iš Rusijos 2022 metais, palyginti su 2021 metais, augo 8,1 karto iki 72,4 tūkst. tonų ir sudarė 55,4 proc. viso šio kuro importo (130,8 tūkst. tonų).

The post Prezidentūra ragina Vyriausybę nedelsiant peržiūrėti sprendimą dėl dujų akcizo appeared first on LAIKMETIS.