Šiuos sprendimus Kauno politikai priėmė bendru sutarimu.

Maironio premija poetei E. Drungytei skirta už pernai išleistą poezijos knygą „Bukolikos“.

Kauno miesto kultūros premijas taryba skyrė poetei, dramaturgei Aldonai Elenai Grigaliūnienei-Puišytei, tekstilininkei Almyrai Bartkevičiūtei-Weigel, architektų biurui „G. Natkevičius ir partneriai“, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistei Ingridai Kažemėkaitei-Kunigėlei ir aktoriui Liubomirui Laucevičiui.

Juos apdovanoti kultūros premijos teikimo komisija tarybai pasiūlė įvertinusi 25 paraiškas.

3 tūkst. eurų siekianti Maironio premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus, premija tam pačiam asmeniui teikiama tik vieną kartą.

Anksčiau Maironio premijos laureatas tapdavo ir festivalio „Poezijos pavasaris“ nugalėtoju, tačiau pernai Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba nutarė, kad nuo 2024 metų bus teikiamos dvi premijos – Kaune apdovanojamas Maironio premijos laureatas, o baigiamajame vakare Vilniuje vainikuojamas „Poezijos pavasario“ laureatas.

Kauno miesto kultūros premija skiriama kultūros ir meno kūrėjams už praėjusių metų sėkmingą kūrybinę ir meninę veiklą, ilgametę ir reikšmingą veiklą Kaune, įsimintiniausią kultūros iniciatyvą, geriausią jaunojo menininko ar kolektyvo debiutą.

Kasmet skiriama iki penkių kultūros premijų, vienos dydis – 3 tūkst. eurų.

The post Maironio premiją skirti poetei Erikai Drungytei appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Lietuvos žurnalistų draugija, premija R. Pupalaigytei skirta už viso gyvenimo profesionalią žurnalistinę veiklą, ištikimybę savo profesijai, ilgametę veiklą draugijoje.

1948 metais gimusi R. Pupalaigytė žurnalisto specialybę įgijo Vilniaus universitete, nuo 1976 metų dirbo „Kauno tiesos“, dabartiniame „Kauno dienos“ dienraštyje. Ji taip pat publikavo straipsnius dienraščiuose „Lietuvos aidas“, „Vakarų ekspresas“, savaitraštyje „XX amžius“, „Lietuvos rytas“.

Net 16 metų R. Pupalaigytė dirbo mėnraštyje „Caritas“, dabartiniame „Artuma“, ėmė redaguoti knygas. Šiuo metu ji bendradarbiauja su „Naujojo lanko“, „Artumos“, „Kalendoriaus“, „Kauko laiptų“ leidyklomis, „Ateities leidybos centru“ ir kt.

Pasak pranešimo, jos redaguotų arba sudarytų knygų skaičius viršijo pusę tūkstančio, pastarojo meto leidiniai: kardinolo Sigito Tamkevičiaus „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“, Vidmanto Vitkausko „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“, Ramunės Rachlevičiūtės „142 atvertys. Lietuvos menininkių autobiografijos“ ir kitos.

Šiuo metu laureatė dirba kalbos redaktore „Ateities“ žurnale ir rengia naują menotyrinę knygą.

Premija, pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, įsteigta 1998 metais tuometinės LŽD Centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą.

Ilgametis šios premijos mecenatas yra Seimo narys Kazys Starkevičius su šeima.

The post Žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei - S. Lozoraičio premija appeared first on LAIKMETIS.

Šių metų J. Ratzingerio premijos laureatas Michelis Fédou gimė 1952 m. Nuo 1987 m. jis yra dogminės teologijos ir patristikos profesorius jėzuitų Sèvres centre Paryžiuje. Jis yra daugybės publikacijų, visų pirma patristikos ir kristologijos temomis, autorius.

Josephas Weileris gimė 1951 m. Jis yra teisės profesorius, dėstantis keliuose JAV ir  Jungtinės Karalystės universitetuose; daugybės publikacijų konstitucinės teisės, tarptautinės teisės, Europos teisės ir žmogaus teisių klausimais autorius.

J. Ratzingerio premiją kasmet teikia Vatikane įkurtas J. Ratzingerio-Benedikto XVI fondas. Įskaitant šių metų laureatus, J. Ratzingerio premija bus apdovanoti jau 26 asmenys – teologai, filosofai, biblistikos, patristikos specialistai, taip pat kompozitoriai ir architektai iš 16 pasaulio šalių.

The post Prancūzų jėzuitas ir amerikiečių teisininkas laimėjo 2022 m. J. Ratzingerio premiją appeared first on LAIKMETIS.

Nacionalinės premijos taip pat skirtos choro dirigentui, kompozitoriui Vytautui Miškiniui, menotyrininkei Agnei Narušytei, aktoriui Vidui Petkevičiui, fotomenininkui Remigijui Treigiui, etnomuzikologei Daivai Vyčinienei, trečiadienį pranešė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.

V. Petkevičius premiją pelnė už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, A. Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, V. Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, R. Treigys apdovanotas už laiko ženklų poetiką fotografijoje, D. Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis, D. Vyčinienė – už  folkloristikos aktualizavimą.

„Labai kviesčiau visus išgirsti ne tik vardą ar pavardę vieną ar kito premijos laimėtojo, bet ir įsiklausyti į formuluotę, dėl ko ta premija buvo suteikta. Tegu formuluotė tampa tokiu lyg žemėlapiu, kuris mus palydėtų į kelionę po tų menininkų kūrybą, juos geriau pažįstant, juos labiau prisimenant ir tiesiog jais dar kartą didžiuojantis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Pasak A. Stonio, išrinkti laimėtojus buvę sunku, nes premijų vertų menininkų sąrašas buvo daug ilgesnis.

„Tas sąrašas, kurį mes gauname, liudija apie mūsų kultūros svorį, gyvybingumą, proveržį, kalba apie didžiulį indėlį, kurį yra palikę mūsų kultūros meistrai“, – teigė jis.

A. Stonio teigimu, renkant nacionalinių premijų laureatus reikia palyginti sunkiai palyginamus dalykus, įvertinti kūrybos svorį.

„Tie žmonės, kurie nepateko į galutinį sąrašą, tikrai nenorime pasakyti, kad sumažintume ar neigtume, ar menkintume jų indėlį į Lietuvos kultūrą. Jokiu būdu ne. Pripažįstame ir lenkiame galvą prieš tuos, kurie dalyvavo tame konkurse“, – sakė komisijos pirmininkas.

Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavusiam D. Liškevičiui šiemet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimo. Menininką prokuratūrai buvo apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai.

Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.

Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.

Pats D. Liškevičius teigė, kad videoperformanse „​Kliaksas / Restartas“ kalbama apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe, apie kaitą, patriotizmo ribas ir suvokimą.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narys vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila teigė, kad komisija peržiūrėjo šį menininko kūrinį.

„Pasirodė, kad jo kūrinys yra atvirkščias nei, kad buvo sakoma. Tačiau mes ne vieni sprendžiame, išklausėme ekspertų nuomones, peržiūrėjome visą autoriaus kūrybą, bet ne fragmentus, o visų septynerių metų kūrybą vertinome“, – per spaudos konferenciją sakė A. Raila.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai sudaro 32 tūkst. eurų.

The post Valstybės simbolių išniekinimu kaltintas D. Liškevičius gavo nacionalinę premiją appeared first on LAIKMETIS.

„Nuoširdžiai sveikinu šių metų premijos laureatą Mindaugą Survilą, kuris savo kūryba atveria gyvosios gamtos paslaptis. Akyla ir nešališka jo kameros akis mums parodo, kiek daug ir kokios įvairios gyvybės yra čia pat, šalia mūsų, ir primena, kad turime ją išsaugoti ateities kartoms“, – sveikindamas laureatą kalbėjo šalies vadovas.

Valstybės vadovas padėkojo Prezidentui Valdui Adamkui, Gabrieliui Gedvilai ir Danos Gedvilienės fondui už jų indėlį užtikrinant, kad Prezidento Valdo Adamkaus premija ir toliau burtų gyvenamajai aplinkai neabejingus žmones. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, Valdo Adamkaus darbai puoselėjant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos aplinką ne tik įkvepia, bet ir įpareigoja.

Renginyje taip pat dalyvavo ir režisierių sveikino Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

The post Šalies vadovas pasveikino Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį pranešė sostinės savivaldybė, premija bus teikiama birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Mero premijos vertė sieks tūkstantį eurų.

„Drąsa ir pasiaukojimas yra kiekvieno vilniečio DNR. Šiandien drąsa yra ne tik išgelbėti skęstantįjį, bet ir užstoti silpnesnį nuo patyčių, apginti savo nuomonę, ir daugelis kitų dalykų. Ieškome ir prašome atsiliepti visų, kurie pastebėjo tokį vaiką ar jaunuolį, teikti jo kandidatūrą premijai“, – pranešime cituojamas R. Šimašius.

Nominacijas iki gegužės 20-osios galima teikti adresu drasa@vilnius.lt.

Rašant laiškus, prašoma nurodyti už kokį poelgį ar veiklą siūlomas žmogus nusipelnė apdovanojimo.

M. Dordzikas – drąsus 16-metis, prieš 90 metų, 1931-iųjų balandžio mėnesį, per didįjį Vilniaus potvynį, bandė išgelbėti skęstantį berniuką Vilnelėje. Tačiau ir herojiškai į pagalbą skubėjęs M. Dordzikas, ir į upę įkritęs mažametis Chackelis Charmacas žuvo.

M. Dordziko atminimas įamžintas Maironio gatvėje, netoli tilto į Užupį.

Tai nedidelis, iš tamsaus granito nukaltas paminklas. Jo viršuje yra Aušros Vartų Dievo Motinos reljefinis atvaizdas, o po juo lenkų kalba iškalti žodžiai, skelbiantys, kad 1931 metų balandžio mėnesį netoliese, Vilnios upėje, didvyrio mirtimi, gelbėdamas mažą berniuką C. Charmacą, žuvo Amatų mokyklos moksleivis M. Dordzikas.

The post Drąsiausiam sostinės vaikui ar jaunuoliui bus teikiama M. Dordziko vardo premija appeared first on LAIKMETIS.

Ši portugalų rašytojo knyga laikoma reikšmingu XX a. pasaulio literatūros kūriniu – trumpuose mąslios, poetinės prozos tekstuose impresionistiškai leidžiamasi į žmogaus egzistencijos gelmes.

ačiū, Fernando, mudu įdomiai pabendravom.

„Fernando Pessoa, šitaip troškęs premijų, garbės, pripažinimo, viso to gyvas būdamas nesulaukęs, šiandien premijas padeda pelnyti kitiems. Kad ir pretenzingai skambės, gražu būtų pasakyti: ačiū, Fernando, mudu įdomiai pabendravom. Kaip, kokiu lygmeniu visa tai vyko, negalėčiau įvardyti. Nenorėčiau čia painioti mistikos nei ezoterikos, bet tai tikrai buvo ne vien tik išradingos vertėjo grumtynės su sakiniais. Tada – kas? „Kaip būtų gaila, jei kas atsakytų į šį klausimą!“ – replikuotų F. Pessoa kurio nors savo personažo lūpomis. „Nerimo knyga“ dabar man atrodo kaip monumentas žmogaus vaizduotei, jo prigimties slėpiniams. Ir, sakyčiau, Kalbai“, – teigia A. Musteikis, išvertęs ir minėto autoriaus pjesę „Jūreivis“. 

Pernai taip pat išleistos dar dvi A. Musteikio išverstos knygos: brazilų rašytojos Claricės Lispector romanas „Arti laukinės širdies“ ir Federico Fellini „Intymus žodynas“. Pasak vertėjo, pastaroji knyga savo amarkordiškomis gaidomis leido sugrįžti į Italiją, nuo kurios ir prasidėjo A. Musteikio vertimo kelias.  

„Ačiū skaičiusiems, vertinusiems, balsavusiems, įvertinusiems. Taip pat „Odilei“, pasodinusiai mane versti F. Pessoos. „Nerimo knyga“ – ne pirmas jos išleistas veikalas, už kurį skirtas Metų vertėjo krėslas. Dėkoju redaktorei Dianai Bučiūtei, beje, visų premijų, teikiamų už vertimą ir redagavimą, laureatei, dosniai besidalijančiai patirtimi. Vertimas – nepaliaujami mokslai. Mokomės iš kitų, kad padarytume, pasak F. Pessoos, saviškai“, – apibendrina Metų vertėjo krėslo premijos laureatas, kuris iš italų, portugalų ir latvių kalbų yra išvertęs per 40 knygų. 

Kasmet skiriama Metų vertėjo krėslo premija siekiama paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus į lietuvių kalbą. Premija siekia 1,5 tūkst. eurų. 

The post Audrius Musteikis pripažintas geriausiu metų vertėju appeared first on LAIKMETIS.

Dainininkas S. Zonys Jaunojo muzikos atlikėjo premija įvertintas už muzikos kultūros puoselėjimą, aktyvią kūrybinę veiklą ir sėkmingą dalyvavimą koncertinėje veikloje, kultūros sklaidos bei Lietuvos vardo garsinimą tarptautinėje muzikos erdvėje. 

Operos solistas S. Zonys bakalauro ir magistrantūros studijas baigė Klaipėdos universiteto Menų akademijoje, prof. Eduardo Kaniavos dainavimo klasėje. Nuo 2019 m. priklauso Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) operos solistų trupei. Tais pačiais metais pelnė „Metų operos vilties“ apdovanojimą už sėkmingus debiutus LNOBT scenoje. Joje nuo 2016 m. atliko per dešimtį vaidmenų. Dainininkas nuolat stažuojasi ir koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2017 m. debiutavo Jeruzalės operos festivalyje, kur atliko Marčelo vaidmenį G. Puccini operoje „Bohema“. S. Zonys yra tapęs keliolikos tiek tarptautinių, tiek Lietuvos konkursų prizininku bei laureatu. 

Šia Kultūros ministerijos premija siekiama įvertinti jaunųjų menininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai, paskatinti juos dar aktyvesnei kūrybinei raiškai. Kandidatais premijai gauti gali būti siūlomi jaunieji menininkai (asmenys nuo 14 iki 35 metų) arba jaunųjų menininkų kolektyvai.

The post Jaunojo muzikos atlikėjo premija – operos solistui Steponui Zoniui appeared first on LAIKMETIS.