Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentaras svarstė, ar taip nesukuriama papildoma grėsmė, kai Seimas tuo pačiu imasi svarstyti ir atlaisvinti ginklų naudojimo įstatymus.

„Seimo darbotvarkėje eina ginklų šaudmenų įstatymas, paskui – naminės degtinės įstatymas. Ar mes atlaisvindami ginklų šaudmenų įstatymus, leisdami žmonėms turėti automatinius ginklus namuose, plėsdami galimybę juos įsigyti, ar nesukeliam grėsmių“, – Seime žurnalistams sakė A. Veryga.

„Šiandieninė darbotvarkė yra totalus viso šito nesuvokimo pavyzdys, kai viena ranka mes balsuojame, kad žmonės būtų labiau pasirengę gynybai, turėtų šaunamus ginklus A kategorijos namuose, kita ranka Seimas neša siūlymus, kaip liberalizuoti alkoholinių gėrimų prekybą, vartojimą, kurti sąlygas vartojimo didinimui. Mes elgiamės ta prasme kaip šizofrenikai“, – aiškino jis.

viena ranka mes balsuojame, kad žmonės būtų labiau pasirengę gynybai, turėtų šaunamus ginklus A kategorijos namuose, kita ranka Seimas neša siūlymus, kaip liberalizuoti alkoholinių gėrimų prekybą

A. Veryga teigė, kad siūlymai dėl prekybos laiko pratęsimo yra žalingi. 

„Reklama čia yra mažiausia dedamoji ir problema, yra daugiau siūlymų, kurie, manau, yra žalingi, pirmiausia, Bagdono (liberalo Andrius Bagdono – BNS) siūlymas dėl prekybos laiko pratęsimo, – sakė A. Veryga.

„Tai ciniškai daroma žinant, kad yra paskelbti mokslinių tyrimų duomenys, kad sekmadienį po visų šitų sprendimų išorinių mirčių lygis susivienodino su kitų savaitės dienų, pirmadieniais vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų susilygino su kitom savaitės dienom, nes pirmadienį būdavo pikas, sekmadienį būdavo mirčių nuo išorinių priežasčių pikas. Dabar nešti sprendimą, kuris viską atsukinės atgal, yra mažų mažiausiai ciniška“, – teigė parlamentaras. 

Tuo metu A. Bagdonas teigė, kad 2018 metais įsigalioję alkoholio prekybos sugriežtinimai yra pertekliniai.

„2017 metais buvo priimta daug pakeitimų, ribojančių alkoholio prekybą, 2018 metais įsigaliojo visi šie sugriežtinimai, tačiau žiūrint duomenis apklausų, tai akivaizdu, kad lyginant skaičius nuo 2019 metų iki 2022 metų atliktų tyrimų duomenys, alkoholio vartojimo skaičius, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui niekaip nepasikeitė. Vienu litru padidėjo, kada buvo įvestas karantinas, o kitu laikotarpiu niekaip nepasikeitė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė jis. 

Anot A. Bagdono, pavyzdžiui, alkoholio prekybos ribojimas sekmadieniais iki 15 valandos sukelia neigiamų pasekmių gyventojams.

„Ypatingai kaimuose ar mažesnėse savivaldybėse, parduotuvės, kurios prekiauja maisto produktais, taip pat prekiauja ir alkoholiniais gėrimais. Akivaizdu, kad pajamos, gaunamos iš alkoholinių gėrimų, yra didesnės ir kuomet ateina ta 15 val. dažnu atveju parduotuvės apskritai užsidaro. Tai reiškia, kad nei duonos, nei pieno, nei kitų produktų tose gyvenvietėse žmonės negali įsigyti“, – aiškino A. Bagdonas.

Seimas antradienį imsis Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymo sekmadieniais, kaip ir kitomis dienomis, leisti alkoholio prekybą iki 20 val. Šiuo metu juo leidžiama prekiauti tik iki 15 val.  

A. Veryga taip pat abejojo siūlymu legalizuoti 100 litrų metinę naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose, kaip tai būtų apskaitoma.

„Tie, kurie nori naminę degtinę gaminti ir šiandien gali tą daryti, registravę įmonę, išsiėmę licenciją (...) Galim juokaut, galim ne, bet jei ūkininkams leidžiama, klausimas, kodėl kiti negalėtų“, – teigė A. Veryga.

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo įteisinti iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio, vadinamosios naminukės, gamybą, leidžiant kaimo turizmo sodybose jos pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų per metus.

The post A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški appeared first on LAIKMETIS.

Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.

„Šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromas barjeras prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. (...) Masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (alumi ir sidru) (...) neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais, alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais“, – nurodo ministerija.

Parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose siūloma leisti prekiauti alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midumi ir sidru (iki 8,5 proc.), natūralios fermentacijos vynuogių vynu, vaisių vynu, kitais fermentuotais gėrimais ir alkoholiniais kokteiliais (iki 15 proc.). 

Šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromas barjeras prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais

Be to, siūloma nustatyti, kad po kaimus važinėjančiose automobilių parduotuvėse būtų leidžiama prekiauti iki 8,5 proc. stiprumo alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, sidru.  

Ministerija taip pat siūlo panaikinti dalį vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų rūšių, vietoj 9 įvedant tik tris. Dabar penkios licencijos yra vienkartinės, išduodamos prekybai įvairiuose renginiuose ir mugėse.

„Toks didelis skirtingų licencijų skaičius ne tik suponuoja painiavą licencijos prašytojams, kurie norėdami vykdyti veiklą, turi įsigyti pasirinktos rūšies licenciją, bet ir licencijas išduodančioms institucijoms“, – teigia ministerija. 

Be to, siūloma numatyti galimybę rengti degustacijas ne tik parodose ir mugėse, bet ir šių gėrimų gamybos įmonių  patalpose.

„Draudimas vykdyti degustacijas alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose neturi poveikio alkoholio vartojimo prieinamumo didinimui ir vartojimo skatinimui, nėra tikslingas ar proporcingas. Degustacijos metu gamintojai turės galimybę didinti savo produkcijos žinomumą išimtinai pristatant savo gėrimus“, – teigia ministerija.

Be kita ko, ministerija siūlo išplėsti kai kurias reklamos išimtis – siūloma, kad reklama nebūtų laikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. 

Taip pat nurodoma, kad „Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“, Pigu.lt, Amazon.com ir kitoms bei internetinėms tarpininkavimo platformoms sudėtinga savo puslapiuose eksponuoti partnerių parduodamus alkoholinius gėrimus ir pateikti jų kainas – juose pateikta informacija laikoma reklama. 

Todėl siūloma nustatyti reklamos ribojimų išimtį, pagal kurią leistina informacija galėtų būti pateikiama ne tik prekybos ar viešojo maitinimo vietose, alkoholį gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, bet ir oficialiose socialinių tinklų paskyrose ar tarpininkų platformose.

Ministerijos teigimu, projektas turi būti pateiktas notifikuoti Europos Komisijai.

The post A. Armonaitės vadovaujama ministerija siūlo plėsti alkoholio prekybą šalyje appeared first on LAIKMETIS.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.

A. Verygos teigimu, anksčiau dėl jo siūlymo buvo daug nesusipratimų, nes nebuvo išlygos dėl cigarečių ir jų pildyklių pripažinimo vaistiniais preparatais. Dabar jis siūlo patikslinti įstatymo pataisas. 

„Siūlymo esmė yra paprasta – leisti elektroninėms priemonėms ir jų užpildui, kuris turėtų būti iš esmės nikotininis užpildas, prekiauti tik vaistinėse ir tik tais atvejais, kai šios elektroninės cigaretės ir jų pildyklės bus priskirtos vaistiniams preparatams ar kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms. Pirminiame įstatymo projekte nebuvo šito patikslinimo, dėl to gal kilo daug visokių nesusipratimų, nesusikalbėjimo“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė A. Veryga.

Jo teigimu, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos įteisintų tik teorinę galimybę e. cigaretėmis vaistinėse prekiauti taip pat, kaip ir, pavyzdžiui, rūkymo atsikratyti padedančiais specialiais pleistrais arba guma. 

„Kalbame viso labo tik apie teorinę galimybę, jeigu kažkas sukurtų šiuos prietaisus kaip standartizuotus, čia pavyzdį pateiksiu – kaip nikotininiai pleistrai, nikotininės kramtomos gumos ar inhaliatoriai. Tai jeigu tokia priemonė būtų sukurta, registruota kaip vaistinė priemonė, atitinkant visus farmaciniams preparatams keliamus reikalavimus, tai tik tada jie galėtų atsidurti vaistinėje“, – aiškino A. Veryga.

Anot jo, jeigu e. cigaretės ir jų pildyklės nebūtų pripažintos tokiu preparatu, jų prekyba Lietuvoje nebūtų galima

Anot jo, jeigu e. cigaretės ir jų pildyklės nebūtų pripažintos tokiu preparatu, jų prekyba Lietuvoje nebūtų galima. 

„Šiandien mes tokių preparatų niekur turbūt pasaulyje neturime. Tai viso labo būtų teorinė galimybė, o jeigu kalbėti paprastai ir realiai, tai jos iš rinkos šiandien Lietuvoje turėtų dingti“, – teigė A. Veryga. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Licencijavimo skyriaus vedėja Violeta Verseckienė sako, kad įstaiga palaikytų tokias pataisas, nes Europos Sąjunga jau yra išreiškusi susirūpinimą prekyba elektroninėmis cigaretėmis..

„Jau Europos Komisija irgi susirūpinusi prekyba šiais gaminiais ir savo ataskaitoje 2021 metais aiškiai pareiškė, kad tais atvejais, kai elektroninės cigaretės naudojamos kaip mesti rūkyti padedančios priemonės, jos turėtų būti reglamentuojamos farmacijos srities teisės aktais“, – komitete sakė V. Verseckienė.

Jos manymu, priėmus pataisas Lietuva galėtų būti pirmoji Bendrijoje, įvedusi draudimą prekiauti e. cigaretėmis.  

„Europos Sąjungoje būtume, tikėtina, pirmoji šalis, kuri įvestų tokį draudimą. (...) Nereikia bijoti būti tais pionieriais“, – sakė V. Verseckienė.

A. Veryga sako, kad pataisos būtinas, kad padėtų sukontroliuoti tokiose cigaretėse esančių medžiagų vartojimą: „Nėra normalios realios galimybės sukontroliuoti, kas yra pilama, ką žmogus nusipirkęs tą prietaisą paskui ten įsipila, ką jis naudoja, dėl to ir buvo parengtos šios įstatymo pataisos“.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sakė, kad pataisos nereikalingos, nes jeigu e. cigaretės būtų pripažintos medicininiais preparatais, jomis automatiškai būtų galima prekiauti vaistinėse. 

„Nebus absoliučiai niekas pakeista, nebent yra siekis, kad elektroninių cigarečių iš viso neliktų Lietuvoje. Elektroninės cigaretės bus registruojamos kaip vaistiniai preparatai, (...) jos jau automatiškai galės būti vaistinėse. Tai iš esmės šio projekto net nereikia, kad elektroninės cigaretės, kurios būtų registruojamos kaip vaistinis preparatas, atsidurtų vaistinėse“, – komiteto posėdyje sakė K. Nemaniūtė-Gagė.

Tuo metu Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė sakė, kad pataisomis siekiama užmaskuoti elektroninių cigarečių draudimą. 

„Iš tiesų akivaizdu, kad tai yra tiesiog dar vienas draudimas, draudimas šiuo atveju elektroninių cigarečių (...) Tai čia, sakyčiau, toks bandymas užmaskuoti ar įvilkti į kokį medikamentinį rūbą“, – komiteto posėdyje sakė M. Danielė.

Komiteto pirmininko Algimanto Matulo teigimu, pataisos dar bus svarstomos toliau.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė ankstesnėms pataisoms nepritarė.  

Seimo Teisės departamentas teigė, kad siekis šiuos produktus pardavinėti vaistinėse apskritai nedera su pačių vaistinių paskirtimi bei jų farmacinės veiklos turiniu, o nauja tvarka ne tik apribotų tokių produktų prieinamumą jaunimui, bet smarkiai susiaurintų galimybes jų įsigyti visiems žmonėms apskritai.    

Teisininkai sako, kad licencijas turinčios įmonės negalėtų prekiauti šiais produktais, nors jie „kažin ar galėtų būti laikomi pavojingesni ar kenksmingesni sveikatai nei patys tabako gaminiai“.  

Teisingumo ministerija įsitikinusi, kas naują tvarką, jeigu jai Seimas po svarstymo pritartų, reikėtų notifikuoti Europos Komisijoje.

Nuo 2022 metų liepos Lietuvoje uždrausta prekiauti įvairių skonių ir kvapų elektroninėmis cigaretėmis, tačiau jomis ir toliau prekiaujama.   

Siekiant mažinti šių rūkalų prieinamumą, apsaugoti nuo rūkymo vaikus, paauglius ir kuo labiau pavėlinti amžių, kai jauni žmonės pradeda rūkyti, Seimas uždraudė elektronines cigaretes, jei jų ar pildyklių skystyje yra cukraus ir saldiklių. 

The post A. Veryga: prekiauti e. cigaretėmis – arba vaistinėse, arba niekur appeared first on LAIKMETIS.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo projektui: už balsavo 90 Seimo narių, prie buvo trys, o 18 susiIaikė.   

Siūloma nuo sausio pradžios iki lapkričio pabaigos uždrausti populiariausius mažą triukšmą keliančius ir skirtus naudoti aptvertose teritorijose lauke arba vadinamuosius F2 kategorijos fejerverkus. Išimtis būtų taikoma tik tiems prekybininkams, kurie turės leidimą gaminti ir laikyti visų kategorijų pirotechnikos priemones, bet tik savose patalpose, pavyzdžiui, ginklų parduotuvėse.   

F2 kategorijos fejerverkų nebegalėtų įsigyti ir naudoti 16-17 metų jaunuoliai – tai daryti būtų galima tik nuo 18 metų.  

Toks draudimas galiotų ir degalinėms ar arčiau kaip 30 metrų nuo jų bei mokyklų

Taip pat siūloma apriboti nuotolinę tokių pirotechnikos priemonių, išskyrus skirtas naudoti būste, prekybą, nebent jeigu jas pristatytų licencijų turėtojai ir prieš įteikiant pirkėjui patikrintų jo amžių, supažindintų su fejerverkų naudojimo taisyklėmis. Toks draudimas galiotų ir degalinėms ar arčiau kaip 30 metrų nuo jų bei mokyklų. 

Prekybininkus taip pat norima įpareigoti per policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) iki lapkričio pabaigos pranešti, kuriose platinimo vietose būtų prekiaujama F2 kategorijos fejerverkais. To nepadarius prekiauti nebūtų galima.  

Vienas pataisų iniciatorių konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad visiško fejerverkų draudimo Lietuvoje negalima įvesti, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.  

Tačiau Seimas nusiteikęs savivaldybių taryboms leisti nustatyti profesionalių fejerverkų naudojimo tvarką ir vietas – jos savo teritorijoje galės uždrausti arba riboti fejerverkų naudojimą. Būtų galima šį draudimą taikyti arba visoje savivaldybės teritorijoje, arba konkrečiose zonose tam tikrais pasirinktais laiko tarpais.  

The post Dėl fejerverkų prekybos ir naudojimo ribojimų Seime liko paskutinis balsavimas appeared first on LAIKMETIS.

Legaliai prekiauti bus galima tik natūralaus tabako kvapo ir skonio rūkalais, ant kurių turės būti įspėjimai apie galimą žalą sveikatai – tai iki šiol nebuvo numatyta. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian BNS teigė, kad pastaruoju metu buvo stebimi bandymai išparduoti rūkalų likučius.

„Jau matome judėjimą, asortimentas mažėja, jie išsiparduoda“, – BNS praėjusią savaitę teigė ji.

G. Belian įsitikinusi, kad uždraudus prekiauti tabako gaminius su pridėtiniu skoniu ir kvapu, nepasikartos situacija, kai analogiško draudimo nepaisantys prekybininkai ir toliau prekiavo tokiomis elektroninėmis cigaretėmis.  

Tokių akibrokštų, kokie buvo su tais skoniais ir kvapais elektroninėse cigaretėse, nebus. Jas uždrausti buvo nacionalinis sprendimas, o čia yra europinis

„Tokių akibrokštų, kokie buvo su tais skoniais ir kvapais elektroninėse cigaretėse, nebus. Jas uždrausti buvo nacionalinis sprendimas, o čia yra europinis. Yra procedūros aprašytos, kas bus, kai paaiškės, kad rinkoje vis tik lieka tokie gaminiai, kaip reikia tikrinimo procedūras vykdyti“, – aiškino G. Belian.

Kaitinamojo tabako gaminiai su skoniais šiuo metu sudaro pusę viso kaitinamojo tabako asortimento, o juos renkasi 42 proc. kaitinamojo tabako pirkėjų. 

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, kaitinamasis tabakas sudaro trečdalį viso tabako gaminių asortimento, jo pardavimai kasmet auga.

„Maximos“ duomenys rodo, kad užpernai, palyginti su 2020-aisiais, kaitinamojo tabako pardavimai padidėjo penktadaliu – įtakos tam galėjo turėti 2020-aisiais įsigaliojęs draudimas prekiauti cigaretėmis su skoniais, pavyzdžiui, mėtinėmis cigaretėmis. Šiemet kaitinamojo tabako paklausa ūgtelėjo kiek daugiau nei 5 proc. 

 G. Belian teigimu, kaitinamojo tabako gaminiai labiausiai patrauklūs jauno amžiaus, iki 24 metų žmonėms. 

„Draudimu ir siekiama apsaugoti jaunimą, vaikus“, – tvirtino ji.  

Kaitinamojos tabako gaminius dabar siūlo „Philip Morris Baltic“ („Iqos“), tabako kompanija „Japan Tobacco International“ („Ploom“).

Lietuvoje beveik trečdalį parduodamų rūkalų sudaro kaitinamasis tabakas, o Vilnius, kuriame parduodama 38 proc. tokio tabako, yra labiausiai šį produktą vartojantis miestas pasaulyje. 

The post Kaitinamojo tabako gaminiai su skoniu ir kvapu nuo pirmadienio – draudžiami appeared first on LAIKMETIS.

Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pabrėžė, kad Rusijai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą ir ignoruojant tarptautine teise grindžiamą pasaulio tvarką būtina toliau griežtinti sankcijas Rusijai, stiprinti jų įgyvendinimą bei apsunkinti galimybes jų išvengti.

„Estija nori, kad į ES sankcijų paketą būtų įtrauktas visiškas prekybos embargas Rusijai“, – sakė M. Tsahkna.

Jo žodžiais, tokioje situacijoje, kai Rusijos agresijos tikslas yra panaikinti dabartinę Europos saugumo architektūrą ir taip sukelti grėsmę Estijos ir visos Europos Sąjungos egzistenciniams saugumo interesams, bet kokia prekyba su Rusija yra nepriimtina.

„Atvejui, jei ES lygmeniu nebus pasiekta pakankama parama visiškam prekybos embargui, patvirtinome alternatyvius siūlymus dėl sankcijų griežtinimo“, – sakė Estijos diplomatijos vadovas.

Jis paaiškino, jog šie siūlymai apima prekių, kurioms jau taikomos ES sankcijos, tranzito per Bendriją blokavimą, griežtesnį nei iki šiol Rusijos energetikos eksporto pajamų mažinimą, taip pat nuostatą, kad ES taikys Rusijos aktyvų įšaldymą tol, kol bus atlyginta karo Ukrainoje žala.

The post Estijos vyriausybė siūlo visiškai uždrausti prekybą su Rusija appeared first on LAIKMETIS.

Taryba tokią išvadą paskelbė išanalizavusi Seime registruotas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas, siūlančias sekmadieniais ir švenčių dienomis uždrausti dirbti maisto prekių ir gėrimų parduotuvėms, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 500 kv. metrų.

„Savaitgaliais ir švenčių dienomis leidžiant dirbti tik mažiesiems prekybos centrams gali sumažėti konkurencija lokaliose rinkose, kas galimai lemtų kainų didėjimą ir prekių bei aptarnavimo kokybės sumažėjimą“, – nurodo Konkurencijos taryba.

Pasak jos, prekybos tinklai, turintys daugiau mažų parduotuvių, atsidurtų palankesnėje padėtyje, kas vėlgi iškreiptų konkurenciją ir galėtų pabloginti vartotojų padėtį.

Taryba pataisų iniciatoriams siūlo atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, o nustačius, jog neigiama įtaka konkurencijai bus didesnė nei galimos teigiamos pasekmės, pakeitimų siūloma atsisakyti.  

Nuo 2024 metų sausio riboti prekybą savaitgaliais, per šventes yra pasiūlęs Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius narys Andrius Kupčinskas. Jo pataisą Konkurencijos tarybos įvertinti paprašė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.  

Savaitgaliais ir švenčių dienomis leidžiant dirbti tik mažiesiems prekybos centrams gali sumažėti konkurencija lokaliose rinkose, kas galimai lemtų kainų didėjimą ir prekių bei aptarnavimo kokybės sumažėjimą

A. Kupčinskas siūlo sekmadieniais ir Darbo kodekse nurodytomis švenčių dienomis – iš viso tokių yra 14 – uždrausti   prekybą maisto prekių ir gėrimų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kv. metrų. 

Parlamentaras siūlo leisti joms dirbti tik keturis sekmadienius per metus – po du prieš Kalėdas ir Velykas, kad gyventojai spėtų apsipirkti. Jis taip pat siūlo neleisti dirbtinai sumažinti prekybos ploto, o už tvarkos pažeidimą skirti baudą iki 0,7 proc. pajamų. 

Pataisas yra sukritikavę ir Seimo teisininkai: jie atkreipė dėmesį, kad beveik visi prekybos tinklai verčiasi nuotoline prekyba, kuri vyksta ir sekmadieniais. Jie, be kita ko, įspėja, kad priėmus pataisą, negalėtų prekiauti ir didesnės turgavietės, pavyzdžiui, Vilniaus  Kalvarijų, Benedikto ar Halės.  

Švenčių dienų dabar yra 12: sausio 1-oji, vasario 16-oji, kovo 11-oji, gegužės 1-oji, birželio 24-oji, liepos 6-oji, rugpjūčio 15-oji, lapkričio 1-oji ir 2-oji, gruodžio 24-26 dienos. Be to, sekmadieniais minima Motinos ir Tėvo dienos, o Velykos – sekmadienį ir pirmadienį.   

Lietuvoje diskusijos dėl prekybos centrų darbo laiko kyla nuo 2002 metų, kai didieji prekybininkai susitarė nedirbti per šventes, tačiau visi susitarimo laikėsi vos kartą – per tų metų Kalėdas.     

The post Konkurencijos taryba: negalima drausti prekybos savaitgaliais ir per šventes, nes tai ribotų konkurenciją appeared first on LAIKMETIS.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu Vyriausybė iš esmės pritarė pakeitimams, bet siūlo juos tobulinti numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų. Teigiama, jog tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti, prisitaikyti prie situacijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad ir verslas galėtų persiorientuoti, o žmonės persikvalifikuoti. Be to, anot jos, Vyriausybės išvada parengta remiantis ne emocijomis, bet ir duomenimis apie šio verslo finansinius rezultatus.

„Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta. Faktas tas, kad yra objektyvūs duomenys, yra žmonės, kurie dirba tuose versluose, yra jų darbo užmokestis, kuris yra gana kuklus, bet darbo rinkos situacija yra tokia, kad turint tiek laisvų darbo vietų, tai 900 ar kelis tūkstančius žmonių ta rinka pajėgi įtraukti į kitas veiklas“, – posėdyje sakė premjerė.

„Duodamas pereinamasis laikotarpis būtent tam, kad ir verslai galėtų persiorientuoti ir žmonės persikvalifikuoti, o finansiniai rezultatai nerodo, kad būtų to negausimo pelno tokios sumos, kokias čia paminėjo“, – pridūrė ji.

Česlovas Tallat-Kelpša posėdyje tikino, kad verslui, kuris gauna dešimtis ar net šimtą milijonų eurų metinių pajamų, numatyta tik 1 mln. eurų kompensacija nėra teisinga

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša posėdyje tikino, kad verslui, kuris gauna dešimtis ar net šimtą milijonų eurų metinių pajamų, numatyta tik 1 mln. eurų kompensacija nėra teisinga.  

„Nei nulis, nei vienas milijonas negali būti teisinga kompensacija verslui, kuris generuoja 50, 60, o kartais ir 100 mln. eurų per metus. Tai prasilenkia su Konstitucija ir nėra kalbos kol kas apie tikras ir teisingas kompensacijas“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša. 

Žemės ūkio ministerija teigia, kad rengdama pasiūlymus ji rėmėsi 2022 metais įmonės „Smart Continent LT“ atliktu kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimu. 

Jis parodė, kad kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir infrastruktūra, todėl verslo uždarymo išmoka siejama su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. eurų išmoka – čia vidutinis ūkis 2018 metais laikė 12,9 tūkst. žvėrelių, todėl vienam žvėreliui teko vidutiniškai 0,8 euro išmoka.

Šių metų sausio 1-ąją 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikoma beveik 1,2 mln. audinių, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, bendra vienkartinė kompensacija už verslo uždraudimą siektų apie 1 mln. eurų.

Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių paskutiniaisiais metais prieš įstatymo priėmimą, už vieną žvėrelį išmokant 1 eurą, o mokėjimus pradedant nuo 2024 metų. Įmonėms, gavusioms lengvatines valstybės paskolas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai jas grąžinus.

„Projektas pradėtas po didžiulio spaudimo Lietuvoje skleidžiant netiesą apie padėtį Lietuvos ūkiuose, ta netiesa ėjo ir toliau per visą svarstymą“, – pridūrė Č. Tallat-Kelpša.  

Žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis siūlė klausimą atidėti iki 2026 metų, kai jis bus svarstomas Europos Sąjungos lygiu. 

Pasak ŽŪM, nuo 2024 metų sausio žvėrelių augintojai nebegalėtų pasinaudoti parama iš nacionalinių ir Europos Sąjungos lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama. 

Ministerijos pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.

Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.

The post Vyriausybė siūlo drausti kailinių žvėrelių verslą nuo 2027-ųjų appeared first on LAIKMETIS.

„Tikiu, kad esame pasiekę tokią situaciją, kai (būtinas didesnis – BNS) tokių įmonių viešinimas, kurios toliau aktyviai prekiauja. Spauda turi viešinti, rodyti visuomenei. Tikiu mūsų žmonių branda ir požiūriu į tai, kas vyksta Ukrainoje ir yra mūsų žmonių matymas ir vertybinis suvokimas, kad tai negali būti toleruotina“, – penktadienį Žinių radijui tvirtino A. Mazuronis. 

„Taip, yra blogai, kad prekiauja, kad nesuvokia, kad santykių nereikėtų turėti su tomis šalimis ar toms šalims atstovaujamais juridiniais vienetais“, – pridūrė jis. 

Parlamentaro teigimu, priverstinės sankcijos tokiam verslui naudos neduos.  

„Neturėtume eiti represiniu keliu. Nes tos priverstinė sankcijos, mes jų galime aibę įvairiausių priimti... Tikiu, kad galime atsidurti tokioje situacijoje, kad tie, kas norės prekiauti, prekiaus bet kokiu atveju, ras būdų, kaip tai padaryti“, – kalbėjo A. Mazuronis.   

Pasak jo, tai įrodė Kinija – jai nuo 2021 metų rudens neįsileidžiant lietuviškos produkcijos, norintis prekiauti verslas rado būdų apeiti draudimus. 

„Laisvos rinkos erdvėje, kurioje gyvename, maža Lietuvėlei nesugebės priimti  jokių represinių priemonių, kurios užkardytų prekybą su tomis šalimis“, – tvirtino A. Mazuronis. 

Remdamasis Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) duomenimis, šią savaitę nacionalinis transliuotojas LRT pranešė, kad per dešimt praėjusių metų mėnesių eksportą į Rusiją nutraukė kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių, tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis. 

Daugiausia Lietuvos įmonių į Rusiją vežė optikos, medicinos ir matavimo prietaisus (90 įmonių), transporto priemones (87), elektros įrangą bei vaizdo garso aparatūrą (85), katilus ir mechaninius įrenginius (84), vatą, veltinius, virves (56).

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos eksporto į Rusiją vertė buvo 772 mln. eurų (atmetus elektros eksportą – 754 mln. eurų), tuo metu trečiąjį ketvirtį ji siekė 856 mln. eurų (655 mln. eurų).  

The post Blogai, kad kai kurios šalies įmonės prekiauja su Rusija - A. Mazuronis appeared first on LAIKMETIS.