Pasak tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, nuo šiol vaiko teisių gynėjų konsultacijos taps dar labiau prieinamos, bus teikiamos patogesniu žmonėms metu darbo dienomis bei šeštadieniais, tad didės galimybės pasikonsultuoti, pranešti apie vaiko teisių pažeidimą bei laiku gauti reikiamą pagalbą.

„Kreipimasis į Vaiko teisių liniją leidžia ne tik padėti sunkumus patiriančioms šeimoms, bet tokiu būdu kuriama visuomenė, kurioje vaikai yra vertinami ir jų gerovė yra prioritetas. Tad prailginus Vaiko teisių linijos darbo laiką, vaiko teisių gynėjai galės atsakyti į dar didesnį paklausimų skaičių, suteikti daugiau naudingų patarimų, dar daugiau vaikų bus išgirsta“, – pranešime cituojama vaiko teisių gynėjų vadovė.

Kaip ir iki šiol, vaiko teisių gynėjams bus galima skambinti, rašyti el. paštu ar pokalbiais internetu, o norint pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą, galima užpildyti formą vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje.

Vaiko teisių linija darbą pradėjo prieš dvejus metus – 2022 metais lapkričio 29-ąją.

Anot tarnybos, per pirmuosius veiklos metus į liniją kreipėsi daugiau nei 8 tūkst. žmonių, antraisiais metais skambučių skaičius išaugo iki 14 tūkstančių.

Vaiko teisių linijos vadovė Jolanta Griškonienė teigia, kad vis aktyvesni ir drąsesni tampa ir patys vaikai – per pirmuosius linijos darbo metus kreipėsi beveik 400 vaikų, antraisiais metais – beveik 700.

Pastebima, jog vaikus labiausiai domina klausimai susiję su santykiais šeimoje, tarp bendraamžių, patyčių tema.

Taip pat pastebima, kad vaikai, norėdami sužinoti atsakymus į jiems rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kada turėtų grįžti namo, kaip išvengti svaigiųjų medžiagų ar kaip saugiai naudotis internetu, į vaiko teisių gynėjus dažniau kreipiasi rašydami, o norėdami pranešti apie pažeidžiamas jų teises, pavyzdžiui, saugios aplinkos namuose trūkumą, nepriežiūrą, skambina telefonu.

Pasak tarnybos, kiekvieną mėnesį konsultacijų centro darbuotojai užpildo apie 200 pranešimų apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš kurių vidutiniškai dešimt pranešimų būna gauti iš pačių vaikų, pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikams reikia pagalbos „čia ir dabar“.

Aktualiausios konsultacijų temos – tėvų nesutarimai dėl bendravimo su vaiku ir galimybė pasikonsultuoti bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tad konsultacijų centras išlieka svarbia priemone, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius, kuria anonimiškai gali naudotis tiek vaikai, tiek suaugusieji.

The post Dvigubai išaugo kreipimųsi į Vaiko teisių liniją skaičius, tarnyba ilgina darbo laiką appeared first on LAIKMETIS.

„Mano supratimu vis tiek reikėjo tą įspėjimą padaryti, nepaisant to, kiek žmonės patys seka orų prognozes, kiek patys matė, kad yra ir didelė liūtis, ir vėjas nemažas“, – teigė premjerė. 

„Žinoma, kad dėl tų žinučių nei medžiai nebūtų nevirtę, nei nuošliauža nebūtų neatsiradusi Gedimino kalne, (...) bet galbūt kažkas būtų priėmęs sprendimus prisirišti savo daiktus, kad jie neskraidytų ar padaryti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams sekmadienį neišsiųstų perspėjimo pranešimų apie gresiančią audrą.

Kaip BNS anksčiau informavo PAGD, įspėjamieji pranešimai apie audrą į gyventojų mobiliuosius telefonus nebuvo siunčiami, nes prognozė nerodė stichinių ar katastrofinių reiškinių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teigia, kad PAGD apie artėjančią audrą buvo informuotas.

Už ekstremaliųjų situacijų valdymą šalyje atsakingas PAGD, savivaldybės, ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Institucijų veiksmus Vyriausybės lygiu koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Sudėtinga situacija

Elektros po audros vis dar neturi apie 30 tūkst. vartotojų, blogiausia situacija – Vilniaus rajone ir Panevėžyje, sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė.

„Apie 29 tūkstančiai vartotojų, bet svyruoja, tai galima sakyti, kad apie 30 tūkstančių (vartotojų be elektros – BNS). (...) Blogiausia situacija Vilniaus rajone, Trakuose, Širvintose dar liko, Panevėžys. Vilniaus rajonas ir Panevėžys“, – ketvirtadienio rytą BNS sakė R. Juodkienė.

Anot jos, situacija – sudėtinga.

„Sekasi ir sudėtingai, ir gerai, nes per praeitą parą pajungėm, labai didelį skaičių gražinom elektros energijos vartotojų, bet tinklas vis dar išdraskytas, kai kur ištisos linijos yra be laidų, tie visi laidai yra visi ant žemės, juos reikia pajungti, atstatyti atramas“, – teigė ESO atstovė. 

ESO vadovas Renaldas Radvila ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad kompensacijos vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei tris paras, bus pradėtos skaičiuoti pašalinus visus gedimus. 

„Skaičiavimą pradėsime ir vertinimą pradėsime tada, kai turėsime galutinius rezultatus, tai šiandieną nenorėčiau spekuliuoti ir įvardinti, koks tai skaičius galėtų būti. Ką galiu užtikrinti, tai kad klientams nereikės kreiptis ir patiems skaičiuoti valandų, kiek truko sutrikimo šalinimas ir ar reikia kreiptis į „Energijos skirstymo operatorių“, – sakė R. Radvila. 

„Per pusantro mėnesio mes visus klientus, kurie gali pretenduoti į šį kompensavimą, mes informuosime ir pateiksime instrukciją, kokių mums duomenų reikia tam, kad galėtume mes tas kompensacijas pervesti“, – pabrėžė jis.

Kompensacijas ESO skaičiuos kartu su energetikos rinkos reguliuotoju – Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Jos pirmininkas Renatas Pocius LRT radijui teigė, kad vartotojai galės kreiptis ir tada, kai žalą patirs kitokiomis formomis, pavyzdžiui, jei neturėdami elektros pirko kurą jos generatoriui. 

Jis taip pat pridūrė, kad vartotojai kompensacijos galės prašyti ir internetu. 

„Pirmiausia „Energijos skirstymo operatorius“ informuoja vartotoją apie tokią galimybę. Ką vartotojui reikia padaryti, tai tik pateikti prašymą nurodant tam tikrus rekvizitus. Tikrai turbūt nesudarys labai didelių kaštų pateikti tokią informaciją (...) tuo labiau, kad tai galima padaryti elektroniniu paštu, savitarnoje, niekur neišeinant iš namų“, – aiškino VERT pirmininkas.

ESO trečiadienį priminė, jog VERT patvirtinus avarijos faktą ir teritoriją, kompensacijos būtų mokamos tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei tris paras.

Bendrovės skaičiavimais, vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.

The post I. Šimonytė apie gyventojams neišsiųstus pranešimus laukiant audros: buvo geriau įspėti negu neįspėti appeared first on LAIKMETIS.

„Mes nuo to esame neapsaugoti – tai gali būti ryt, poryt, ir tikimybė, kad taip įvyks, didėja su kiekvienu mūsų blogu sureagavimu: kuo blogiau reaguosime, tuo didesnė tikimybė, kad tai kartosis“, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė patarėjas.

Jau anksčiau teigęs, kad melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas, K. Budrys pabrėžė, jog ateičiai turi būti parengti aiškūs reagavimo protokolai, o įstaigos neturėtų būti paliktos grėsmes vertinti pačios.

„Man atrodo, kad kokia yra tikrai identifikuota pamoka – turi būti parengti aiškūs reagavimo protokolai, jų ne per daug ir labai konkretūs. Jų gali būti trys: grėsmės lygis vienas, du, trys – policija įvertina. Antras dalykas, yra labai svarbu nepalikti perdėm daug erdvės pačioms ugdymo įstaigoms spręsti dabar jos vieną prevencinę priemonę įveda ar kitą prevencinę priemonę, – kalbėjo jis. – Visa terorizmo prevencija ar reagavimas – šitoje vietoje tai yra reagavimas – turi būti vienose rankose ir vykdoma policijos instrukcijų pagalba.“

Nuo penktadienio Lietuvos įstaigos jau gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje. Ketvirtadienį laiškų nebegauta.

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai yra regioninio lygio kibernetinė ataka. Nacionalinis krizių valdymo centras atakas sieja su Rusija.

Policija ragina gavus grasinančius laiškus nenutraukti vykdomų veiklų, konsultuotis specialiu numeriu  8 700 60 000, o skubiu pagalbos telefonu 112 patariama skambinti tik tuomet, jei apžiūrėjus patalpas ir teritoriją, randamas įtartinas objektas.

The post Melagingų pranešimų apie sprogmenis lavina - pamoka ateičiai, sako K. Budrys appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusias metais iš viso gauti 45 758 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus – tai yra 13 proc. daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei 2021 metais, skelbiama ketvirtadienį pristatytoje ataskaitoje.

18 proc. iš jų buvo pranešimai dėl galimo smurto prieš vaikus. Daugiau nei pusė pranešimų gauta iš policijos – 28 644, dar 2 927 pranešimai gauti iš tarnybos atstovo.

Kiti informacijos šaltiniai buvo vienas iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenantis skyrium (1927), anoniminiai pranešimai (1616) bei ugdymo įstaigos (1455).

Tarnybos teigimu, 36 proc. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.

Pernai iš viso fiksuoti 3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai, galimai nukentėjo 2866 vaikai. Šie rodikliai augo nuo 2020-ųjų, kuomet buvo atitinkamai fiksuoti 2877 smurto atvejai ir galimai nukentėjo 2486 vaikai. 2021-aisiais nustatyti 2935 galimi smurto atvejai ir 2594 galimai nukentėję vaikai.  

Anot ataskaitos, galimai fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai (1347) nei mergaitės (869), tuo tarpu seksualinį smurtą labiau patyrė mergaitės 256 (44 berniukai).

Ataskaitoje taip pat pastebima, jog šalyje augo globos šeimoje skaičius, bet mažėjo vaikų globos institucijose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo gyvybės langelių įsteigimo iki dabar juose buvo palikti 88 vaikai, iš jų 13 vaikų tėvai susigrąžino. Praėjusiai metais buvo palikti aštuoni vaikai.

Taip pat teigiama, jog praėjusiais metais 53 lietuvių šeimos įvaikino 59 be tėvų globos likusius vaikus, septyni buvo įvaikinti užsienio piliečių.

The post Pernai padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus appeared first on LAIKMETIS.