„Tai pirmas žingsnis. Bažnyčia įvykdė savo įsipareigojimą“, - sakė fondo „Selam“ prezidentas Gilles Vermot-Desroches (Žilis Vermotas-Derošesas).

„Pradinė penkių milijonų eurų suma bus skirta kompensacijų reikalavimams įvykdyti, kuriuos nagrinėja nepriklausoma komisija, sudaryta po spalį paskelbtos piktnaudžiavimo ataskaitos“, - teigė naujienų tarnyba.

Nepriklausoma komisija dėl seksualinės prievartos Bažnyčioje (toliau CIASE) nustatė, kad per pastaruosius septynis dešimtmečius Bažnyčioje Prancūzijoje buvo plačiai paplitusi seksualinė prievarta, todėl buvo raginama imtis reformų.

Tai pirmas žingsnis. Bažnyčia įvykdė savo įsipareigojimą.

500 puslapių ataskaitoje, prie kurios pridėta apie 2 000 puslapių patvirtinamųjų dokumentų, ji pranešė, kad, jos vertinimu, nukentėjo 330 000 žmonių, iš kurių maždaug 216 000 buvo kunigų išnaudotos aukos.

Nors šios savaitės AFP pranešime teigiama, kad CIASE „nustatė, jog per pastaruosius septynis dešimtmečius dvasininkai išnaudojo 216 000 nepilnamečių, o šis skaičius išaugo iki 330 000, kai buvo įtraukti ieškiniai prieš pasauliečius Bažnyčios narius, pavyzdžiui, katalikiškų mokyklų mokytojus“, iš tikrųjų komisija, apklausdama 1950-2020 m., nustatė 2 700 piktnaudžiavimo aukų, o dar 4 800 - atlikusi archyvinius tyrimus.

„Po to, bendradarbiaudama su apklausų agentūra ir Prancūzijos sveikatos ir medicininių tyrimų institutu, komisija apskaičiavo bendrą galimų dvasininkų išnaudojimo aukų skaičių 1950-2020 m., kuris siekė 216 000. Komisija apskaičiavo, kad tuos piktnaudžiavimo aktus įvykdė 3 200 dvasininkų prievartautojų.“

nukentėjo 330 000 žmonių, iš kurių maždaug 216 000 buvo kunigų išnaudotos aukos.

„Bažnyčia nematė ir negirdėjo, nepastebėjo silpnų signalų, nesiėmė griežtų priemonių, kurios buvo būtinos“, - sakė komisijos pirmininkas Jeanas-Marcas Sauve (Žanas-Markas Sovė), kai buvo paskelbta pirminė ataskaita. Daugelį metų Bažnyčia rodė „gilų, visišką ir net žiaurų abejingumą aukų atžvilgiu“, - teigė jis.

Komisija pateikė 45 rekomendacijas dėl reformos, įskaitant Kanonų teisės kodekso peržiūrą, geresnį seminaristų įžvalgumą ir ugdymą, konkrečių pripažinimo mechanizmų, pavyzdžiui, viešų ceremonijų, liturginių švenčių, skirtų paminėti patirtas kančias, ir paminklų aukoms bei jų kančioms atminti, sukūrimą.

CIASE paragino Bažnyčią išmokėti aukoms savo lėšomis, užuot prašius tikinčiųjų prisidėti, sakė AFP.

Bažnyčia už ieškinius dėl piktnaudžiavimo sumokės parduodama nekilnojamąjį turtą ir pasinaudodama savo finansiniais ištekliais. Tačiau Bažnyčia taip pat priims ir tikinčiųjų aukas į fondą.

The post Prancūzijos Katalikų Bažnyčia surinko daugiau nei 22 milijonus eurų seksualinio išnaudojimo aukoms appeared first on LAIKMETIS.

Chateauduno Madlenos bažnyčia (Eure-et-Loire) neabejotinai patraukė televizijos laidos vedėjo Julien Cohen dėmesį. „Grįžau namo ir pasakiau: Vau! Tai būtent tai, ko man reikia“, - pasakojo jis, kai aplankė kelias antikvarinių daiktų aukciono namų vietas.

Grįžau namo ir pasakiau: Vau! Tai būtent tai, ko man reikia.

Tačiau vienintelis „kabliukas“ yra tas, kad nors bažnyčia priklauso savivaldybei, naudos gavėja yra Šartro vyskupija. Pagal 1907 m. Prancūzijos įstatymą dėl viešo pamaldų atlikimo vyskupija naudojasi ypatingu statusu: „Bažnyčia yra naudojama pamaldų šventimui. Bet koks kitoks naudojimas draudžiamas įstatymu.“

Vietinė Prancūzijos žiniasklaida patikslino vienintelę išimtį: „Nebent ji būtų nenaudojama, t. y. nepriskirta pamaldoms, o tam, aišku, reikia žvelgti į įstatymą.“

Šartro vyskupas sakė, kad apie tai buvo informuotas tik paskutinę akimirką, prieš pat pasirodant straipsniui vietinėje spaudoje. Julien Cohen savo ruožtu paaiškino: „Aš neketinu kovoti, kad Chateaudune būtų pastatyti antikvarinių daiktų aukcionų namai. Jei tai bus čia, tuo geriau, jei ne, eisime kitur.“

The post Prancūzijos televizijos laidų vedėjas nori įsigyti katalikų bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzijos žiniasklaidoje jo pareiškimas dėl laipsniško religinių pastatų nykimo sukėlė didelį nerimą, nes ši šalis pasižymi giliomis krikščionybės tradicijomis ir ne veltui vadinama „vyriausia bažnyčios dukra“. Frankų karalius Chlodvigas I krikščionybę priėmė 496 m., kuomet daugelis dabartinės Europos valstybių dar buvo pagoniškos.

E. de Lamaze į visuomenę kreipėsi po to, kai gaisras sunaikino XVI a. bažnyčią, esančią Normandijoje, Šiaurinėje Prancūzijoje. Nelaimingu atsitikimu laikomas šios bažnyčios gaisras kilo balandžio 15-ąją, praėjus lygiai dviems metams po visą pasaulį sukrėtusio gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. 2019 m. balandį šios katedros, apimtos liepsnų vaizdai, televizijų ekranuose apskrieję mūsų planetą, sujaudino ne tik krikščionis, bet ir netikinčius ar kitoms religijoms priklausančius, tačiau istoriniam paveldui neabejingus žmones.

Šis gaisras tuomet labai akivaizdžiai parodė daug gilesnę Prancūzijos visuomenės problemą – rimtus religinių paminklų išsaugojimo sistemos trūkumus kartu su didėjančiu priešiškumu religijai.

Pasak E. de Lamaze, nors jo pateikta statistika apie kas dvi savaites prarandamą religinį pastatą bei juos niokojančius gaisrus, kurių du trečdalius sudaro tyčiniai padegimai, oficialiai apima visų religijų pastatus, faktiškai kalba eina apie katalikų istorinio paveldo paminklus. Katalikų maldos namai Prancūzijoje vis dar sudaro daugumą religinių objektų, o tokių pastatų šalyje priskaičiuojama apie 45 000.

Katalikų maldos namai Prancūzijoje vis dar sudaro daugumą religinių objektų.

„Be to, jeigu vienas krikščionių pastatas sunaikinamas kas dvi savaitės, tai tokiu pačiu tempu pastatomas naujas musulmonų religinis objektas. Tai sukuria lūžio tašką“, - sako E. de Lamaze.

Paryžiaus religinio paveldo observatorijos prezidentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad statistiškai per dieną nukenčia du krikščionių religiniai objektai – du trečdaliai šių incidentų susiję su vagystėmis, vienas trečdalis – su išniekinimu. Prancūzijos policijos teigimu 2018 m. buvo užfiksuoti net 877 tokie išpuoliai prieš katalikų maldos vietas.

E. de Lamaze atskleidė, kad vos per dešimtmetį tokių išpuolių skaičius išauga keletą kartų, nors dar 2008 m. fiksuoti 129 vandalizmo aktai prieš bažnyčias. „Jau aštuntojo dešimtmečio pradžioje rašytojas ir žurnalistas Michelis de Saint Pierre'as išleido knygą „Sugriuvusios bažnyčios, nykstanti Bažnyčia“. Šioje knygoje autorius jau tuomet skambino pavojaus varpais, tačiau nuo knygos pasirodymo iki dabar situacija pablogėjo dešimteriopai, o gal netgi šimteriopai“, - pasakoja E. de Lamaze.

Šiuo metu išnykimo grėsmė pakibusi virš 5000 katalikų pastatų. Be didėjančio priešiškumo, kurį tokie religiniai objektai patiria, šios religinės vietos taip pat kenčia nuo didelio valdžios institucijų abejingumo ir aplaidumo. Tokia padėtis iš dalies susidarė dėl to, kad pagal 1905 m. Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymą katalikų religiniai objektai perėjo savivaldybių žinion. Savivaldybės, tapusios jų savininkėmis, daugeliu atvejų negali finansiškai užtikrinti reikiamos priežiūros.

„Šie religiniai objektai jau daugiau nei šimtmetį nesulaukia reikiamos priežiūros, juose neįrengtos priemonės, turinčios apsaugoti nuo gaisro ar įsilaužimo“, - sako E. de Lamaze.

religiniai objektai jau daugiau nei šimtmetį nesulaukia reikiamos priežiūros, juose neįrengtos priemonės, turinčios apsaugoti nuo gaisro ar įsilaužimo.

Jis paaiškino, kad tik 15 000 katalikų religinių objektų yra oficialiai saugomi kaip istoriniai paminklai, o kiti 30 000 pastatų praktiškai paliekami sunykti.

Tačiau net ir Prancūzijos katedras, kurios turi specialų statusą ir yra saugomos valstybės, pastaruoju metu užklupo gaisrai. Nors visas pasaulis matė Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisrą, dar prieš jį buvo užsidegusi katedra Tarn mieste, o 2020 m. degė katedros Rennes ir Nanto miestuose.

„Dabartinis kultūros ministras siekia sukurti apsaugos chartiją, tačiau padėtis yra itin rimta ir, deja, nematau nei realaus supratimo, nei atsakomybės jausmo, susiduriant su šiuo esminiu iššūkiu mūsų nacionaliniam paveldui“, - sakė de Lamaze.

Pasak jo, be religinio aspekto, čia kyla pavojus būtent Prancūzijos kultūrai, nes šios meno ir architektūros brangenybės yra neatsiejama Prancūzijos dvasios ir didybės dalis. „Ir jei taip tęsime toliau, vieną dieną mūsų paveldas bus visiškai sugriautas. Mes viską prarasime“, - perspėjo Paryžiaus religinio paveldo observatorijos prezidentas.

The post Kodėl Prancūzijoje kas dvi savaitės išnyksta religinis pastatas? appeared first on LAIKMETIS.

Bažnyčia nori „pripažinti savo atsakomybę prieš visuomenę, prašydama atleidimo už šiuos nusikaltimus ir nusižengimus“, sakoma vyskupų pareiškime, paskelbtame po susitikimo pietiniame Lurdo mieste.

Prancūzijos vyskupų konferencija 2018 metų lapkritį susitarė suformuoti tyrimų komisiją, Katalikų Bažnyčią šalyje ir užsienyje sukrėtus virtinei vaikų išnaudojimo skandalų.

Komisijai vadovaujantis Jeanas-Marcas Sauve (Žanas Markas Sovė) anksčiau šį mėnesį sakė, kad nuo 1950 metų šių nusikaltimų aukomis galėjo tapti mažiausiai 10 tūkst. nepilnamečių. Šie skaičiai paremti duomenimis, gautais iš nusikaltimų aukoms ir liudininkams įkurtos karštosios linijos. 

Vyskupai nuspendė, kad būtina prisiimti atsakomybę „už praeitį, dabartį ir ateitį“, sakė Prancūzijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas monsinjoras Olivier Leborgne (Olivjė Lebornė) penktadienį per virtualiai vykusią spaudos konferenciją.

Pasak jo, siūloma finansinė parama būtų vienkartinė išmoka, finansuojama iš specialaus fondo. Specialiai sudaryta nepriklausoma patarėjų grupė turės įvertinti prašymus ir priimti sprendimą dėl išmokos dydžio, atsižvelgiant į „fondo lėšas“.

Tačiau Katalikų Bažnyčia pabrėžia, kad šios išmokos nėra „nei kompensacija, nei reparacija“, sakė Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas Ericas de Moulinsas-Beaufort'as (Erikas de Mulensas Boforas) per vaizdo konferenciją.

Dėl kunigams ir aukšto rango Katalikų Bažnyčios veikėjams pareikštų įtarimų visame pasaulyje prasidėjo teismo procesai, buvo mokamos išmokos, taip pat buvo pakeisti Bažnyčios nuostatai.

2019 metų gegužę popiežius Pranciškus naujomis priemonėmis įpareigojo visus, ką nors žinančius apie lytinį išnaudojimą Bažnyčioje, pranešti apie tai savo bažnytinei vadovybei.

The post Prancūzijos Katalikų Bažnyčia mokės vienkartinę išmoką pedofilijos aukoms appeared first on LAIKMETIS.