Rinkos dalyviai ofsetu, o institucijos pramoniniu bendradarbiavimu vadina mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vyriausybę netrukus turėtų pasiekti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektas, kuriuo pramoninis bendradarbiavimas ir būtų apibrėžtas.

Jo taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau ministerija teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.

Verslo atstovai sako pozityviai pasitinkantys šias permainas, bet teigia, kad dar yra ką tobulinti.

Tik karinės įrangos pirkimui

Įteisinti pramoninį bendradarbiavimą norima įpareigojant užsienio gamintoją ar tiekėją tam tikrą dalį svarbių kariuomenei pirkimo sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdyti Lietuvoje, teigiama aiškinamajame įstatymų pakeitimų rašte. 

Anot jo, ofsetas būtų taikomas tik siekiant užtikrinti prioritetinius kariuomenės pajėgumus ir perkant valstybei svarbią karinę įrangą, kurios sąrašą tvirtintų Vyriausybė, o pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimų vertė negalėtų viršyti 30 proc. perkamos karinės įrangos vertės.

Siūloma įsigijimo suma, kai būtų galima taikyti pramoninį bendradarbiavimą, turėtų būti ne mažiau 5 mln. eurų (be PVM).

Valstybė netaikytų pramoninio bendradarbiavimo, kai pirkimas su šia sąlyga vieną kartą jau neįvyko – taip būtų apsisaugoma nuo neproporcingai didelės vertės pasiūlymų, išlyga galiotų ir tais atvejais, kai nerandama tinkamo tiekėjo.

Pramoninio bendradarbiavimo sutartis turėtų būti sudaroma taip, kad jos sąlygos įmonei nesuteiktų konkurencinio pranašumo ne karinės paskirties produktų rinkai visoje ES rinkoje.

Valstybės dėl ofseto su ginkluotės gamintojais paprastai susitaria norėdamos plėsti vietos verslo kompetencijas ginklų gamybos ar remonto srityse bei siekdamos paremti gynybos pramonę.

Pramoninio bendradarbiavimo sutartis turėtų būti sudaroma taip, kad jos sąlygos įmonei nesuteiktų konkurencinio pranašumo ne karinės paskirties produktų rinkai visoje ES rinkoje

Krašto apsaugos viceministrė Greta Tučkutė interviu BNS teigė, kad visos naujos pramoninio bendradarbiavimo sąlygos sudarys galimybę į kariuomenės pirkimus iš užsienio įsitraukti Lietuvos įmonėms. 

„Pramoninis bendradarbiavimas iš tiesų yra svarbus tuo, kad jis užtikrina nacionalinį saugumą ir gynybą, užtikrina tiekimo grandines ir galimybes vietoje turėti produktus, servisą, įrangą, kurios mums labiausiai reikia“, – sakė G. Tučkutė.

LGPSA: pirma – derybos, po to sutartys

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas BNS sakė, kad sąlygos pramoniniam bendradarbiavimui Lietuvoje yra, o ar jis vyks, priklausys nuo ginkluotę perkančios krašto apsaugos sistemos sprendimų.

Pasak jo, svarbiausia, kad dėl dalyvavimo būtų susitarta iki sutarčių pasirašymo, tai yra, kad ofseto būtinybė būtų Lietuvos valstybės derybinė pozicija.

„Labai svarbu pažymėti, kokiu būdu to bus siekiama – ar pirma pasirašant sutartį ir paskui klausiant, kuo galite prisidėti, ar prieš pasirašant sutartį laužyti (stambiesiems gamintojams – BNS) rankas ir reikalauti, kad būtų tam tikra vertė įsigyjama per Lietuvos įmones. Turi būti pilnavertės tikros derybos, o ne, kaip iki šiol būdavo, pasirašoma sutartis, o paskui klausiama – kuo galėtume prisidėti prie Lietuvos gynybos pramonės“, – sakė V. Sabaliauskas.

Jo manymu, Valstybės gynimo tarybos sprendimas Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“ galėtų būti tokio bendradarbiavimo pavyzdys, tačiau šalis jau susilpnino savo pozicijas.

„Kaip viskas atrodo: pirmiausiai yra paskelbiama, kad įsigysime vokiškus tankus, o paskui pradedama galvoti apie tai, ko gi čia būtų galima reikalauti iš vokiečių, kai jau pasakyta, kad bus įsigyjama“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė BNS sakė, kad įstatymo laukiama, nes tikimasi ofseto naudos.

„Tai yra pramonės siekis, (...) kad būtų ekonominė nauda Lietuvai irgi kažkokia iš tų didžiųjų pirkimų. Tai mes tikrai laukiame to įstatymo, tai įvilkimas į teisinę raidę to bendrabiavimo, ofseto, mes tikrai tikimės, kad bus efektas. Aišku, reikėtų pagrindimo, kad Europos Komisija nepriekaištautų, kad nelegaliai ofsetą taikai, bet ir kitos šalys taiko“, – teigė E. Suslavičiūtė.

Lietuvos įmonės gali prisidėti prie stambių užsakymų

Abiejų asociacijų vadovai sako esantys tikri, kad Lietuvoje yra užtektinai įmonių, kurios galėtų viena ar kita apimtimi padėti vykdyti stambius užsakymus. 

Anot V. Sabaliausko, Lietuvos bendrovės kaip lygiaverčiai partneriai gali dalyvauti užsakytos technikos ar ginkluotės gamyboje, taip pat vykdant jų priežiūrą. 

„Kas liečia gamybą, tai mes turime įvairių sričių pramonę – tiek metalo apdirbimo, tiek lazerių, elektronikos, optikos. Visose pramonės srityse gali mūsiškiai, mūsų gamintojai visiškai lygiaverčiai dalyvauti“, – teigė LGSPA vadovas.

„Aptarnavimas yra ne mažiau svarbi sritis, prisimenant tų pačių boxerių (pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ – BNS) bokštelius, kai kovido (Covid pandemijos – BNS) metu negalėjo specialistai iš užsienio šalių atvažiuoti čia ir modernizuoti, remontuoti, tai Lietuvoje yra labai svarbu turėti savo specialistus“, – pridūrė jis.

E. Suslavičiūtė teigė, kad įsigytos technikos priežiūra yra paprasčiausias Lietuvos įmonių dalyvavimo pavyzdys, tačiau ne mažiau svarbu joms yra gauti žinių iš tokios veiklos.

„Tai ne tas pats, kad tiesiog nusiperki malūnsparnį ar tanką, tau jį pristato ir tuo baigiasi sandoris (...) Priklauso nuo pirkimo objekto, bet tikrai galima atrasti jei ne vieną, tai kitą nišą ar sritį, kur Lietuvos įmonės galėtų įsijungti. Atsirastų nauja ar esama įmonė, kuriai perduoti know-how, kaip prižiūrėti tą įrangą, tu jau perimi žinias, su kuriomis po kažkiek metų galbūt kažką daugiau galima daryti, kažkokius komponentus gaminti pagal jų specifikaciją“, – kalbėjo NGPA vadovė.

Skatinimo programos veiks tik esant kariuomenės poreikiui

Parengtos įstatymų pataisos taip pat numato gynybos ir saugumo pramonės skatinimą, gynybos technologijų vystymo ir inovacinės veiklos finansavimą, tarp jų – specialius valstybės užsakymus, konkursines programas bei technologinius iššūkius. 

Valstybės užsakymai gynybos ir saugumo technologijoms vystyti išsiskirtų galimybe organizuoti produktų sukūrimą ir įsigijimą netaikant dabar privalomo minimalaus dalyvių skaičiaus (3–4), nes dėl specifikos jų rinkoje tiek nebūna.

Konkursinės programos būtų skirtos remti technologijų vystymą įmonėms skiriant dotacijas, o technologiniai iššūkiai būtų paremti premijų schema, taip skatinant inovatyvių produktų kūrimą per sutartis ir dotacijas.

V. Sabaliauskas sako, kad programos bus veiksmingos tik tuo atveju, jeigu bus kuriamos pagal šalies kariuomenės poreikius, o ne taikant jas prie jau sukurtų gaminių.

„Jeigu tos programos bus taip, kaip iki šiol, kad kažkas kažką sukūrė ir pasiūlė – gal padarom programą, kad tuos pinigus įsisavinti – tai tada mes tikrai nieko nepasieksime. Bet jeigu bus atsižvelgiama į kariuomenės poreikius, sprendžiamas problemas, trūkumus ir apskritai žiūrint į priekį, tada šitie pinigai ir šios programos bus labai vertingos, gali būti neįkainojamos ateityje“, – teigė V. Sabaliauskas.

Pasak E. Suslavičiūtės, kariuomenė Lietuvos gamintojus skatintų pirkdama jų produktus bandymams, o pagal jų rezultatus formuodama didesnius užsakymus.  

„Naujų produktų kūrimui irgi gal reikėtų, iš principo, pasižaidimui, kažkokių pirkimų. Pavyzdžiui, po kelis vienetus nupirkti, pasibandyti. Pavyzdžiui, tinkamus galėtų didesniais kiekiais užsakyti (...) Tai yra naudinga, nes įmonės gautų grįžtamąjį ryšį. Tai tokių kažkokių instrumentų norėtųsi, nesakau, kad tam reikia leisti milijonus“, – pridūrė ji. 

Verslo atstovai: ginklų kūrimui permainos yra būtinos 

Krašto apsaugos ministerija taip pat siūlo keisti ginklo kūrimo reguliavimą ir atskirti reikalavimus pagal stadijas – pradiniame etape jie būtų ne tokie griežti. 

V. Sabaliauskas sako, kad dabartinis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas neatitinka gynybos pramonės poreikių. 

„Ten yra nearti dirvonai. Visiškai nepritaikyta ir netinkama gynybos pramonei, bet mes stipriai nelipame ant šitos žaizdos (...) Esminės mūsų pataisos, kurios buvo skirtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui dar ir anksčiau, jos visos guli stalčiuje, jų niekas nesistengia suprasti. Tikrai dar reikės šioje vietoje daug įdėti darbo ir pastangų“, – BNS sakė V. Sabaliauskas. 

Pasak jo, kuriant ginklus reikia arba turėti daugybę brangios įrangos, arba užsakyti atskiras detales skirtingose pramonės bendrovėse, bet jos turėtų laikytis itin griežtų, ginklams taikomų reikalavimų, dėl to užsakymų priimti negali.

„Dabar situacija tokia, kad net ir vieną varžtelį ginklui pagaminti, visas cechas ar net visa gamykla turi būti įrengta pagal seifo reikalavimus (...) Kur ta detalė keliauja, visur turi būti aptverta, saugoma ginkluota apsauga, kameromis ir visokiais kitokiais dalykais“, – aiškino asociacijos vadovas.

E. Suslavičiūtė sakė sutinkanti, jog reikalavimai ginklų kūrimui yra per griežti.

„Mūsų asociacijai ši tema mažiau aktuali, bet mes sutinkame, kad įstatymas ne tokiam tikslui buvo rengtas. Reikalavimų yra tikrai, sakykime, perteklinių, jeigu tu dar nesi to galutinio produkto stadijoje, surinkime. Ten tikrai yra dalykų iš verslo pusės ne visai logiškų“, – sakė E. Suslavičiūtė.

Pirmas žingsnis

Asociacijų atstovai sakė, kad parengtos įstatymų pataisos yra geros, bet jas dar reikia tobulinti

Pasak V. Sabaliausko, dabartinis pataisų variantas yra tobulintinas, tačiau net ir toks galėtų būti priimtas. 

„Rengiant šių įstatymų pataisas, pakeitimus ir panašiai dalyvavome kaip asociacija pilna apimtimi, teikėme savo siūlymus, pastabas, pastebėjimus. Į juos buvo atsižvelgiama ir, aišku, tas, kas gavosi, nėra idealus kūrinys, jis yra tobulintinas, bet šiam momentui mes esame priėmę sprendimą, kad jis tegul išeina toks, koks yra, to pakanka, o vėliau jau tobulinsime, tegul jis tik pasiekia savo paskirtį“, – teigė LGSPA direktorius.

NGPA valdybos pirmininkė E. Suslavičiūtė taip pat sakė, kad dabartines pataisas galima tobulinti.

 „Džiaugiamės, kad pakeitimai vyksta (...) bet viskas reikalauja laiko, pasitikėjimo augimo tarp visų institucijų ir verslo, tai tikrai dar yra, ką mes čia galėtume pagerinti“, – kalbėjo ji.

Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą KAM registravo dar pernai rudenį, po kelis mėnesius trukusio derinimo jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Pritarus projektui Vyriausybėje, jis būtų teikiamas Seimui.

The post Verslas tikisi naudos iš įteisinto pramoninio bendradarbiavimo gynybos užsakymuose appeared first on LAIKMETIS.

„Labai svarbu, jog Lietuvos investicijos į gynybą nebūtų suvokiamos taip, kad dabar čia reikia atiduoti paskutinius marškinius, viską dėti tik vardan gynybos pajėgumų stiprinimo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. 

„Juk mes galime vystant Lietuvos gynybos pramonę palikti daug daugiau pinigų Lietuvos ekonomikoje“, – pridūrė jis. 

Pasak V. Mitalo, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios į gynybos pramonės įmones pritraukia ir rizikos kapitalą, o dalis jos produkcija yra išbandyta Ukrainoje. 

„Tai leidžia mums tiek perkant ginkluotę sau, tiek perkant ginkluotę Ukrainai ir jai dovanojant šitame brutaliame kare, į gynybos pajėgumų vystymą žvelgti ne tik kaip į išlaidas, bet ir kaip dabar esančias ar kažkada būsimas pajamas“, – teigė V. Mitalas. 

„Jeigu tie pinigai (ginkluotės ar amunicijos įsigijimui – BNS) liktų Lietuvoje, tada mes suprastume, kad kažkoks beatodairiškas mokesčių didinimas, kuris kai kurių politikų lūpose čia lyg ir už kampo, gali būti ir nebūtinas“, – pridūrė jis.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę sakė, kad ministerija kitais metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą.

ministerija kitais metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą

Anot jos, ministerija jau parengė ir šiuo metu derina su institucijomis Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą, kuris suteiks daugiau galimybių įmonėms augti.

Krašto apsaugos ministerijai trečiadienį Vyriausybei teikiant šaukimo į kariuomenę pokyčius, kurie, pasak ministro Arvydo Anušausko, sudarytų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę, V. Mitalas pabrėžia, kad dėmesį pirmiausia reikėtų skirti investicijoms į infrastruktūrą ir kitoms priemonėms.

„Mano supratimu, visuotinio šaukimo idėja viena vertus nei buvo sustabdyta, nei yra kažkokia panacėja, kuri dramatiškai pakeistų Lietuvos saugumo būklę į gerą. Su šiuo paaiškinimu aš labai smalsiai lauksiu, ką Krašto apsaugos ministerija pasiūlys, kai mes davėme užduotį, kad nešti investicijų infrastruktūros grafiką, apsvarstyti, kaip ne tik šaukimu, bet ir krašto apsaugos savanorių pajėgų patrauklumu mes kai kurias problemas sprendžiame“, – teigė V. Mitalas.

„Tie darbai ne iki galo anksčiau buvo padaryti, gal dabar yra padaryti“, – pridūrė jis.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

The post V. Mitalas: investuojant į gynybą, būtina stiprinti ne tik pajėgumus, bet ir jos pramonę  appeared first on LAIKMETIS.

„Valstybės gynimo taryboje buvo priimtas sprendimas steigti nacionalinę diviziją. (...) Tai galėtų kainuoti milijardą eurų, jeigu būtų kuriamas tankų batalionas arba mažiau, pavyzdžiui, ketvirtį milijardo eurų, jeigu būtų kuriama tankų kuopa, – viskas priklausys nuo priimtų sprendimų“, – BNS nurodė KAM.

Pasak ministerijos, krašto apsaugos sistemos ekspertai neseniai atliko rinkos analizę ir nustatė, kokie tankai labiausiai atitiktų Lietuvos kariuomenės poreikius. 

„Rinkos analizės rezultatai buvo svarstyti KAM Gynybos resursų taryboje ir planuojami pristatyti artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Preliminariuose planuose – tankų įsigijimai iki bataliono dydžio“, – BNS teigė KAM.  

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, jog tai būtų puiki galimybė plėsti šalies gynybos pramonę.   

„Didžiausias pliusas būtų, jeigu Lietuvos gynybos pramonės įmonės patektų į gamybos grandinę, tai būtų ir eksporto galimybės, ir pajamų generuotų. (...) Institucijos labai aiškiai turėtų suprasti ir rodytų tą kritinę valią, kad taip turėtų būti daroma“, – BNS teigė V. Sabaliauskas. 

Anot jo, Lietuvos įmonės galėtų atlikti tankų priežiūrą, remontą. 

„Burti nesinorėtų, nes ta skaičių magija gali būti labai klaidinanti, bet turime 88 „Boxer'ius“ (šarvuota mašina, paprastesnis už tanką karinis vienetas – BNS) už 388 mln. eurų. Padalinam iš 88, vienas „Boxeris“ kainavo 4,5 mln. eurų. Tai tankas gali kainuoti dvigubai-trigubai brangiau“, – sakė asociacijos vadovas.

Padalinam iš 88, vienas „Boxeris“ kainavo 4,5 mln. eurų. Tai tankas gali kainuoti dvigubai-trigubai brangiau

Pasak V. Sabaliausko, tai būtų vienas didžiausių karinės technikos pirkimų Lietuvoje, o jos išlaikymas kainuos triskart tiek, kiek kainuoja pats tankas. 

„Tos informacijos kol kas nežinom (kiek tankų numatoma įsigyti – BNS), tik iš viešos diskusijos galima išskaičiuoti, kad jeigu turėtume diviziją, tai bus apie 50 tankų plius minus, (...) Gal skamba kaip nedidelis skaičius, bet tikrai tai yra galingas kumštis“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.  

Jo teigimu, šalies įmonės aptarnavo sąjungininkų, Ukrainos tankus, todėl naujų tankų priežiūrai būtų pasiruošusios. Be to, Lietuvos bendrovės galėtų juos surinkti, pagaminti dalį komponentų. 

„Geriausiu atveju šiuo metu Lietuvoje gali būti tik remontuojami tankai. (...) Suvirinti tanką galima, bet visų technologijos procesų tikrai neatkartosime, (...) bet sudaryti liniją gamybiniams surinkimams tikrai įmanoma“, – sakė asociacijos vadovas.

„Turime metalo apdirbimo pramonę, kuri geba apdirbti labai didelių gabaritų metalo gaminius, (...) tai didelę dalį darbų tikrai būtų galima padaryti Lietuvoje“, – teigė V. Sabaliauskas.

Anot jo, pasaulyje apskritai nėra daug tankų gamintojų – kelios įmonės JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Korėjos įmonė Lenkijoje.

V. Sabaliauskas pridūrė, kad didelė dalis Europos šalių domisi tankų įsigijimu, o net juos įsigijus dabar Lietuvą jie pasiektų po 5 metų ar daugiau.  

„Tas gamybos procesas gali trukti ir 5 metus, ir ilgiau tokiam kiekiui, bet jeigu dalį darbų, tokių, kaip komplektacijos dėjimas, startavimas įvairių komponentų, jie būtų gaminami Lietuvoje, tai tą procesą būtų galima ir sutrumpinti“, – sakė jis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę teigė, kad kuriant diviziją reikia divizinio lygmens pajėgumų: ugnies palaikymo, sunkiosios technikos, pavyzdžiui, tankų. Jis nedetalizavo nei planuojamos įsigyti technikos skaičiaus, nei valstybių, iš kurių jie galėtų būti perkami.

Pasak A. Anušausko, Lietuvos gynybos finansavimas šiuo metu siekia apie 2,9 proc., įvertinus ir lėšas, skirtas karinei infrastruktūrai, tačiau jis pabrėžia, kad siekiant įkurti diviziją 3 proc. finansavimas turi būti siekiamybė.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė Lietuvoje šiuo metu gali gaminti dronus, anti-dronų sistemas, nuotolinius minų valdiklius, termovizorius ir optinę įrangą, karines šarvines liemenes, išminavimo įrangą bei išminuotojo apsauginius kostiumus.

Asociacijos teigimu, jie yra ne tik išbandyti Ukrainos mūšiuose, bet ir aukštai vertinami jas išbandžiusių karių.

Divizija yra daugelio valstybių kariuomenės pagrindinis taktinis junginys, kurį sudaro 2–4 brigados ar pulkai, 10–20 tūkst. karių. Brigadoje yra 3–5 tūkst. karių, arba 3-6 batalionai, batalione – nuo 300 iki 1 tūkst. karių.

2022 metais Lietuvos kariuomenėje buvo 11,5 tūkst. karių profesionalų, 5,3 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių, teigiama KAM 2022 metų ataskaitoje „Krašto apsaugos sistema: skaičiai ir pokyčiai“.

Anot ataskaitos, 2022 metų KAM biudžetas siekė 1,5 mlrd. eurų, o 2021 metais – 1,1 mlrd. eurų.

The post Lietuvos kariuomenės planai įsigyti tankų – lūkestis gynybos pramonei appeared first on LAIKMETIS.

Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis.

„Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.

„Nesiveldamas į labai tikslius skaičius, galiu tik pasakyti, kad tokių elektros kainų, kokias mes turėjome rugpjūčio mėnesį, mano manymu, daugiau nebebus“, – pridūrė D. Kreivys.   

Ministras atsisakė patikslinti, kokių konkrečiai dar priemonių imsis Vyriausybė mažindama elektros kainą verslui, tačiau nurodė, kad tai gali būti įvairios subsidijos, lengvatinės paskolos, mokesčių atidėjimas.

„Nesiveldamas į labai tikslius skaičius, galiu tik pasakyti, kad tokių elektros kainų, kokias mes turėjome rugpjūčio mėnesį, mano manymu, daugiau nebebus“

„Rytoj bus paskelbtas Vyriausybės planas, kaip bus su tomis kompensacijomis. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet Vyriausybė tikrai be įvairių subsidijų ruošia didžiulį lengvatinių paskolų paketą verslui, kad verslas irgi taptų gaminančiais elektros vartotojais“, – sakė D. Kreivys.  

„Čia labai aiškus signalas vidutiniu laikotarpiu, kaip galima užtikrinti verslo konkurencingumą“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, jau 2024-2025 metais Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių bus pagaminama daugiau nei 50 proc. šaliai reikalingos energijos ir tai darys didžiulę įtaką kainoms.

„Kainos po dvejų-trejų metų sumažės dramatiškai“, – sakė D. Kreivys.

„Šis ruduo bus labai sunkus, artėjanti „geopolitinė žiema“ dėl prieš mus, Europą vykdomo energetinio karo taip pat labai sunki, bet mes turime atsilaikyti ir laimėti šį karą“, – pridūrė ministras.

Verslas anksčiau rugsėjį buvo užsiminęs, kad tam, kad įmonės neprarastų konkurencingumo optimali elektros kaina turėtų būti apie 25 centus (be PVM) už elektros kilovatvalandę.

The post D. Kreivys: kitąmet elektros kaina verslui galėtų mažėti iki 35 centų appeared first on LAIKMETIS.

Tos dienos, kuri buvo skirta Šilalės dekanato kunigų bei tikinčiųjų piligrimystei, 12 val. pagrindinėms Šventosioms Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, abu vyskupų generalvikarai ir keletas kitų kunigų. Šventųjų Mišių metu giedojo Šilalės parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Antano Kazlausko.

Šventųjų Mišių, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikino Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis pasidžiaugė, jog šiandien į Šventovę susirinko jos rėmėjai ir geradariai, Kryžiaus Kelio koplyčių globėjai, verslininkai, pramoninkai ir pakvietė juos lydėti malda.

„Meldžiamės už verslininkus ir visus darbo vietas kuriančius, kad jų pasiekti laimėjimai prisidėtų prie visuomenės gėrio. Šiemet ir ši Bazilika atsinaujino, nes buvo restauruotos ir naujai nudažytos šoninės navos. O taip pat ir koplytėlės turi savo globėjus, kurie jomis nuolat rūpinasi. Viešpats teatlygina visiems Bažnyčios rėmėjams stipria sveikata ir savo palaima“, - Telšių vyskupijos ganytojas.

Jis taip pat pasveikino į atlaidus atvykusius: LR Seimo narį Joną Varkalį, Šilalės rajono savivaldybės merą Algirdą Meiženį ir vicemerą Tadą Bartkų, visus Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelio koplyčių globėjus – geradarius, UAB „Pamario restauratorius“ generalinį direktorių Aldą Kliuką, vykdžiusį Bazilikos restauravimo darbus, nuolatinius Šventovės rėmėjus, verslininkus Almą ir Vidmantą Jonikas.

Sakydamas pamokslą Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila išryškino verslo ir pramonės žmonių įdirbį visuomenėje kuriant ekonomiką taip padedant dirbantiesiems turėti pakankamai pajamų pragyvenimui, kuriant jų šeimų gerovę ir taip prisidedant prie bendro gėrio kūrimo.

Vyskupas analizavo Šventojo Rašto skaitinį, kuriame tekstas iš Senojo Testamento pasakoja garsiąją Juozapo istoriją. Šis jaudinantis ir labai pamokantis pasakojimas iš Senojo Testamento išryškiną vieną svarbų akcentą – Tėvo Jokūbo ir sūnaus Juozapo susitikimą po daugelio prievartinio išsiskyrimo metų.

Išryškėja itin svarbi Jokūbo meilė, kuri yra Dangaus Tėvo meilės įvaizdis. Tokios meilės pagrindu Dangaus Tėvas nori dalintis su žmonėmis tuo visokeriopu gėriu, kuris yra danguje. Dėl to jis siunčia savo Sūnų, kad susigrąžintų žmoniją ir ją atpirktų.

Pamokslininkas išryškino svarbą visuomenėje stiprinti solidarumą, vienybę, pasitikėjimą, geranoriškumą, kad kiekvienas, o ypač verslo žmogus, į savo šalies gyvenimą įneštų gero, o ne vien tik rūpintųsi savimi ir savo interesais.

Senojo Testamento Juozapas būtent toks – vietoj to, kad keršytų už skriaudą savo broliams, jis tampa jų gelbėtoju, negana to ir pats Egipto faraonas, sužinojęs jo gyvenimo istoriją, siunčia savo vežimus, kad taip pagelbėtų Juozapo gentainiams atsikraustyti į Egiptą.

Taip Dievo ir artimo meilė mus moko pirmiausia pastebėti tą, kuriam sunku ir per tai mus augina. Vyskupas išryškino būtinybę atpažinti svarbą daryti gera kitiems ir krauti sau lobį danguje: „Gyvenimo žemėje dienos netruks amžinai.

Tad svarbu, kad ir sukaupto žemiško kapitalo dėka kurtume ir dvasinį kapitalą danguje.

Pagal Didįjį Dievo įsakymą dėmesys, meilė Dievui ir artimui – viena geriausių dvasinių investicijų. Gerasis Dievas tepadeda taip daryti. Marija, šioje šventovėje tituluojama Šeimų Karaliene, temoko geranoriškumo, solidarumo, Dievo ir artimo meilės“, - sakė baigdamas pamokslą Vilkaviškio vyskupijos ganytojas.

Šventųjų Mišių pabaigoje, vyskupams suteikus palaiminimą, į susirinkusiuosius kreipėsi LR Seimo narys Jonas Varkalys ir Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis. Jie savo kalboje išryškino Bažnyčios ir Valstybės bei Savivaldos valdžios bendradarbiavimo svarbą, nes bendromis jėgomis kuriant gyvenimą ir rūpinantis žmonėmis galima pasiekti geriausių rezultatų. Buvo dėkojama vyskupams bei visiems dvasininkams už dvasinį žmonių palaikymą ir įdirbį ugdant žmonių dorybes bei moralę.

Šventųjų Mišių pabaigoje, vyskupams suteikus palaiminimą, į susirinkusiuosius kreipėsi LR Seimo narys Jonas Varkalys ir Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis. Jie savo kalboje išryškino Bažnyčios ir Valstybės bei Savivaldos valdžios bendradarbiavimo svarbą, nes bendromis jėgomis kuriant gyvenimą ir rūpinantis žmonėmis galima pasiekti geriausių rezultatų. Buvo dėkojama vyskupams bei visiems dvasininkams už dvasinį žmonių palaikymą ir įdirbį ugdant žmonių dorybes bei moralę.

Piligrimai, verslininkai, Kryžiaus Kelio koplyčių globėjai, lydimi abiejų vyskupų ir būrio kunigų, padedami giesmininkų ir dūdorių, patraukė į Kryžiaus kelią ir nebodami didelio karščio ir tvankos, nuoširdžioje bendroje maldoje garbino Dievą, įsimąstė į Dievo meilę žmogui, klausėsi Kalnų stotyse sakomų pamokslų. Kryžiaus Kelio apmąstymo malda buvo paaukota už geradarius ir rėmėjus, kad jų niekada nepritrūktų ir Dievas laimintų jų kilnius darbus bei siekius.

Po visų pamaldų vyskupai, kunigai ir verslo bei pramonės atstovai, geradariai ir rėmėjai susitiko nuotaikingoje agapėje, kur turėjo progos bičiuliškam tarpusavio pabendravimui.

The post Žemaičių Kalvarijoje buvo meldžiamasi už kuriančius darbo vietas appeared first on LAIKMETIS.