Pirmąjį šio posakio dėmenį „melskis” uoliau vykdome suspaudus sunkumams. Kreipiamės į Jėzų, prašome Marijos ir Juozapo užtarimo spręsdami šeimos problemas, nesutarimus, maldaudami gydyti nuoskaudas. Prašome ugdyti kantrybę, naikinti egoizmą, nesusipratimus. Tačiau sukalbėję maldą kartais neįvykdome antrosios posakio dalies, tarsi neatliekame „namų darbų”. Tiesiog laukiame, kad aplinkiniai šeimynykščiai taptų malonūs, sukalbami, didžiadvasiški.

Negalime teisintis vien tuo, kad iš prigimties esame impulsyvūs, emocingi, sunkiai suvaldomo temperamento. Verta ne tik prieš išpažintį atlikti sąžinės sąskaitą, bet ir nuolat turėti prieš akis planą, kaip kovoti su savo ydomis. Žinau, kad yra tokių žmonių ar situacijų, kurios daro mane nekantrų, net sukelia pyktį. Gal galiu ką nors pakeisti, kad vėl neužlipčiau ant to paties grėblio?

Tačiau turbūt daugiau tokių, kurie suklumpa ne dėl darbo, bet dėl maldos stokos. Juk daugybę kartų per dieną – laukdami eilėje, vairuodami automobilį ar net priverstinai žvelgdami į bukinančią reklamą – galime lūpomis ir širdimi šnabždėti: „Jėzau, Marija, Juozapai“. Tai darydami įvykdysime apaštalo Pauliaus raginimą iš šios dienos skaitinio: „Visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui“.

Ateikime prie prakartėlės ir išliekime savo širdį Šventosios Šeimos akivaizdoje – išguldykime savo problemas bei sunkumus, susijusius su šeima, mokykla, studijomis ar darbu. Maldaukime pagalbos, kad mūsų gyvenimas patiktų Dievui, kad galėtume Jėzaus pavyzdžiu „augti malone“.

Tai, kad Išganytojas atėjo į pasaulį ir augo šeimoje, rodo, jog šeima nėra laisvai keičiamas sociologinis darinys. Dievo Sūnus patvirtino, kad šeima yra tikrojo žmogiškumo ugdytoja. Žinoma, yra tėvų, netinkamai auklėjančių vaikus, net žalojančių juos. Tačiau kitokiems socialiniams dariniams, vadinamosioms laisvosioms sąjungoms, galima taikyti tuos pačius priekaištus. Ne šeimoje užaugusiu žmogumi lengva manipuliuoti. Jei šeimą bandoma išstumti iš visuomenės, pati visuomenė tampa amorfine mase, kuria lengvai manipuliuoja technologijos ir žiniasklaidos priemonės.

Tai, kad Išganytojas atėjo į pasaulį ir augo šeimoje, rodo, jog šeima nėra laisvai keičiamas sociologinis darinys.

Evangelijoje pabrėžiama, kad Šventoji Šeima vadovavosi Mozės įstatymu. Šventosios Šeimos maldingumą atskleidžia jos kelionė į Jeruzalės šventovę. Tai nėra tik privati maldinga praktika. Čia peržengiamos šeimos ribos siekiant melstis didesnėje bendruomenėje.

Kartais pasigirsta priekaištų, esą religija yra tik privati kiekvieno žmogaus sritis. Reiškiama nuomonė, jog religingumo raiška galima tik individuali, bet kokia nustatyta tvarka esą griauna maldos spontaniškumą. Tačiau juk kitose gyvenimo srityse vyrauja tam tikra tvarka, garantuojanti gyvenimo saugumą, produktyvumą, žmonių tarpusavio ryšius. Šventosios Šeimos pavyzdys liudija, kaip giluminį ryšį su Viešpačiu išreiškia tikėjimo pareigų atlikimas. Panašiai ir visais laikais: kas nesimeldžia bažnyčioje, nesimeldžia ir šeimoje.

Evangelijoje vaizduojama scena rodo vis labiau bręstančią Jėzaus savimonę. Ši scena taip pat atskleidžia tą retą akimirką, kai jame spontaniškai prasiveržia kažkas netikėto, sukėlusio nuostabą net jo tėvams. Susidaro įspūdis, kad įvyksta ne kažkas naujo, bet tiesiog prasiveržia tai, kas jau seniau jame slypėjo. Evangelistas Lukas pabrėžia, kad vaikelis Jėzus „augo išmintimi“. Gyvenimo patirties jis įgijo ir iš tėvų. Marija ir Juozapas buvo Jėzui pavyzdys įvairiose situacijose, tėvai mokė praktinių dalykų, padėjo apsispręsti. Marija ir Juozapas supažindino vaiką su Šventojo Rašto ir maldos išmintimi. Dievas apdovanoja žmones per kitus žmones, o pirmiausia – per tėvus.

Šventykloje dvylikamečio Jėzaus žodžiai skamba taip, tarsi jis būtų pirmąkart suvokęs save patį. Į Marijos priekaištą jis atkerta: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ Šiuos žodžius sako tas, apie kurį čia pat pabrėžiama, jog buvo klusnus. Žengdamas per vaikystės amžiaus slenkstį, Jėzus patvirtina savo gyvenimo programą: jis radikaliai paskelbė savo klusnumą dangiškajam Tėvui ir jo žodžiui. Jaunuolį Jėzų taip giliai apėmęs šis suvokimas, kad jam nė neateina į galvą, kaip jo tėvai galėtų manyti kitaip. Jo mintys ir veiksmai jam atrodo savaime suprantami.

Aplinkiniams šis Jėzaus žodis yra „tamsus“, ne iki galo suvokiamas. Trūksta paaiškinimo, kas yra tie „Tėvo reikalai“. Ar tai jo Tėvo šventovė? Ar Tėvo planai ir nutarimai? Ar Dievo žodis? Nors šie „Tėvo reikalai“ nėra išvardijami, juos galima numanyti. Dvylikametis Jėzus nurodo pamatinę savo gyvenimo kryptį.

Vėliau Jėzus pasakys ir daugiau daugiaprasmių ir „tamsių“ žodžių. Nelengva ir neįmanoma Dievo apstybę išreikšti žmonių kalba. Žmogiškasis indas tam per menkas. Dievo žodžio tamsa yra tamsi tik mums. Tamsa ir akinanti šviesa daro tą patį poveikį – mus apakina. Žmogus pakelia dieviškąją tikrovę tik mažomis dozėmis.

The post Šventoji Šeima appeared first on LAIKMETIS.

Kefija buvo matoma gruodžio 7 d. pristatant Betliejaus prakartėlę popiežiui Pranciškui Vatikano Pauliaus VI salėje. Po keturių dienų, gruodžio 11 d., galvos apdangalas, ėdžios ir Jėzaus skulptūra buvo pašalinti iš scenos be jokio paaiškinimo.

Vykstant Izraelio ir Hamaso karui, juodai baltai languotas kefija tapo palestiniečių palaikymo simboliu. Tačiau projektui vadovavęs 39 metų menininkas iš Betliejaus Johny Andonia sakė, kad tai tik simbolis, skirtas palestiniečių „egzistencijai“ simbolizuoti ar parodyti.

Šventojo Sosto spaudos tarnybos direktorius Matteo Bruni sakė JAV katalikų naujienų agentūrai CNA, kad Vatikanas laikosi tradicijos Kūdikėlį Jėzų paguldyti į prakartėlę per Kūčias. Įprasta, kad visa scena pirmiausia pristatoma popiežiui, po to Jėzaus statulėlė nuimama, paliekant tuščias ėdžias iki oficialios Kalėdų pradžios.

Kalbėdamas su CNA Andonia sakė, kad nesitikėjo tokio masto reakcijos į kefiją, nors visą sceną patvirtino žmonės Vatikane per Kalėdų prakartėlės įrengimą gruodžio 5 d.

„Tiesą sakant, tai atsirado spontaniškai, nes žinojome, kad kūdikėlis Jėzus iki gruodžio 24 d. turi būti uždengtas arba jo neturi būti, ir [koordinatorius vietoje] pasiūlė uždengti jį kefija“, - gruodžio 13 d. sakė menininkas.

„O jie pasakė ne, ne, nedengti jo. Ir tada jis paklausė, ar galiu ją tada uždėti po [vaikeliu Jėzumi], ir žmonės… tuo metu atsakingi žmonės sutiko uždėti kefiją po vaikeliu Jėzumi, ir taip viskas įvyko.“

Andonia sakė, kad nesutinka su kai kurių sluoksnių komentarais, jog kefija simbolizuoja smurtą ar kitų žmonių išnaikinimą. „Tai tik pripažinimas“, - sakė jis. „Ši kefija simbolizuoja žmones, kurie pastatė Kalėdų prakartėlę“.

Jis pridūrė nemanąs, kad Vatikanas grąžins kefiją atgal, kai Kalėdų išvakarėse bus grąžintas į ėdžias ir kūdikis Jėzus.

Associated Press pranešė, kad Izraelio ambasada prie Šventojo Sosto atsisakė komentuoti, ar ji skundėsi dėl kefijos, ar prašė ją pašalinti.

The post Betliejaus amatininkų sukurta prakartėlė sukėlė diskusijas appeared first on LAIKMETIS.

Gyventojai susirinko miestelio aikštėje ir protestuodami skambino bažnyčios varpais. Saugumo pajėgos padėjo malšinti įtampą.

Vandalai veikė naktį, paėmė iš prakartėlės Kūdikėlio Jėzaus statulą ir netoliese paliko pistoletą.

Keservano rajonas laikomas Libano maronitų katalikų tvirtove. Jame yra tokių svarbių paminklų kaip Libano Dievo Motinos šventovė Harisoje ir maronitų patriarchatas Bkerkėje.

Daugelis mano, kad tai bandymas advento laikotarpiu sukelti sumaištį šalyje, kurioje šiuo metu gyvena daug perkeltųjų asmenų iš karo nuniokotų regionų.

Nepriklausomai nuo to, kokie buvo šio veiksmo motyvai, incidentas sukėlė visuotinį pyktį.

Parapijos kunigas tėvas Charbelis Salamehas kartu su gyventojais miesto aikštėje pasmerkė vandalizmą ir nuramino juos.

Trumpame vaizdo įraše jis sakė: „Mes ir toliau budriai saugosime savo miestą. Laikomės nuostatos išsaugoti savo vienybę ir darną, nes Viešpats mus suvienija. Galbūt tai proga mums visiems susirinkti čia ir pasimelsti priešais šią Kristaus gimimo sceną už tuos, kurie bando sėti nesantaiką.“

Jis tęsė: „Nedarykime skubotų išvadų: tegul Dievas atleidžia tiems, kurie bando mus destabilizuoti. Mes esame čia, kad pasiliktume - tai mūsų žemė ir mūsų sritis. Kaip Bažnyčios vaikai meldžiamės, kad tas, kas įvykdė šį aktą, suprastų, jog mūsų šventos vietos negali būti lengvai pažeidžiamos.“

„Tai, kas įvyko, reikalauja didelio sąmoningumo, nes impulsyvumas tokiomis aplinkybėmis gali mums pakenkti. Meldžiamės, kad Viešpats Jėzus atneštų ramybę į žmonių širdis ir protus, į mūsų šalį, Libaną, šiuo sunkiu metu“, - sakė jis.

Po incidento Salamehas pakeitė dingusią Kūdikėlio Jėzaus statulėlę kita iš Šv. Šarbelio bažnyčios, kad laikinai užpildytų tuštumą. Į įvykio vietą atvyko saugumo pajėgos, aptvėrė teritoriją ir pradėjo tyrimą, kad išsiaiškintų aplinkybes ir nustatytų kaltininkus.

The post Libane vandalai išniekino prakartėlę appeared first on LAIKMETIS.

"Šiemet mūsų bažnyčioje Prakartėlė kitokia nei įprastai", - rašoma parapijos feisbuko paskyroje. "Nematome čia nei gražių gėlių žiedų, nei gražiai šviečiančių lempučių. Nerasite čia nei sudėtų gyvulėlių, nei samanėlių pakloto."

"Kūdikėlis Jėzus guli tarp griuvėsių. Lygiai tokių pačių griuvėsių tarp kurių šiuo metu gyvena žmonės, kurie už lango mato sprogstančių bombų vaizdus, naktimis girdi šūvius.

Tarp tokių griuvėsių pasaulį palieka ne viena gyvybė, tačiau tarp tokių pačių griuvėsių pasaulį išvysta ir nauja gyvybė.

Per visą tą kalėdinį šurmulį, per kalėdinį "cukrų" ir blizgučius turbūt pamiršome, kad pasaulyje yra neramu. Todėl šios Prakartėlės misija yra priminti, kad turime melstis už taiką, kad turime padėti karo nuskriaustiesiems. Kiekvienuose griuvėsiuose guli Kūdikėlis Jėzus, kuris laukia mūsų", - teigiama parapijos pranešime apie prakartėlę.

The post Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje įrengta ypatinga prakartėlė appeared first on LAIKMETIS.

Kristaus gimimo scena įrengta 18 000 kvadratinių metrų ploto (apie 4,5 hektaro) parke, kuris ankstesniais metais buvo įrengtas kituose Kolumbijos miestuose, pavyzdžiui, Bogotoje, Medeljine ir Kalyje. Iniciatyva prasidėjo 2010 m., ją skatino kolumbietis Fabianas Rojasas (Fabjanas Rohasas), bendrovės "Nativity World", atsakingos už ekskursijas, vadinamomis "didžiausiomis pasaulyje Kristaus gimimo scenomis", vadovas.

Bendrovė kviečia šeimas apsilankyti ir "šiame naujajame amžiuje atkurti Kalėdų esmę vietoje, kuri suteikia mums galimybę keliauti laiku atgal, patirti kitokias, natūralaus dydžio, Kalėdas suaugusiesiems ir vaikams, nepaprastai pabendrauti per Kūdikėlio Jėzaus gimtadienį".

Šiam tikslui pasiekti buvo pastatyti statiniai, vaizduojantys tokias vietas kaip šventojo Juozapo dirbtuvė, karaliaus Erodo rūmai, ėdžios, kuriose gimė Kristus, ir kitas scenas.

Tai leidžia lankytojams įvertinti Biblijos ištraukų, pavyzdžiui, arkangelo Gabrieliaus apreiškimo Mergelei Marijai, Erodo veiksmų, Jėzaus gimimo ir Trijų išminčių apsilankymo, vaizdavimą. Nuo gruodžio 16 d. kartu su susirinkusiaisiais bus meldžiamasi tradicine Kalėdų novena.

"Didžiausia pasaulyje Kristaus gimimo scena" Barankiljoje bus eksponuojama iki sausio 8 d.

The post Kolumbijoje įrengta didžiausia pasaulyje Kristaus gimimo scena appeared first on LAIKMETIS.

Rokiškio Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčios klebonas, dekanas Eimantas Novikas sako, jog kasmet norisi nors šiek tiek kitokios prakartėlės, kuri truputį būtų ir staigmena. Nors siužetas – Šventoji Šeima su kūdikėliu Jėzumi tvartelyje – statulėlės gal ir tos pačios, bet vizija, išdėstymas, dekoracijos kaskart keičiasi. O šiemet prakartėlė ne tik Rokiškyje turėtų būti ypatinga – sukanka 800 metų, kaip šv. Pranciškus Asyžietis Greko vietovėje Italijoje įrengė pirmąją gyvą prakartėlę.

Todėl norima įdėti visas pastangas, kad ji būtų kuo įspūdingesnė, kalbanti apie Viešpaties gailestingumą šiais neramiais sumaiščių laikais. Vizijų, kaip tai padaryti, yra, bet jos dar tobulintinos. Todėl dekanas visų paslapčių neišduoda, bet nori pakviesti visus, turinčius idėjų, galinčius kuo nors prisidėti, duoti žinią, skambinti ar rašyti parapijos kunigams.

The post Rokiškėnai kviečiami prisidėti prie prakartėlės kūrimo appeared first on LAIKMETIS.

Šiais metais norima Šv. Petro aikštėje atkurti 1223 m. Kalėdų prakartėlės atmosferą, kai šventasis Pranciškus, grįžęs iš kelionės į Šventąją Žemę, nusprendė pavaizduoti Jėzaus gimimo sceną ir tai jis padarė Grečo miestelyje, kuris jam priminė Betliejų, praneša „Vatican News".

Vatikano Kalėdų prakartėlė, kuri kasmet būna vis kitokia, bus atidengta per ceremoniją Šv. Petro aikštėje.

Per tą patį renginį pirmą kartą šį sezoną bus įžiebta ir Kalėdų eglutė.

Vatikane Šv. Petro aikštėje ir Pauliaus VI salėje esančios Kalėdų prakartėlės „atgaivins 1223 m. Kalėdų atmosferą…, kai šventasis Pranciškus, grįždamas iš kelionės į Šventąją Žemę, paprašė atkurti Jėzaus gimimą Betliejų primenančiame kaime", sakoma pranešime spaudai.

2023 m. Kalėdų metu sukanka 800 metų, kai šv. Pranciškus Asyžietis Grečio kalvos miestelyje, esančiame maždaug į šiaurę nuo Romos, įrengė pirmąją prakartėlę.

Be tradicinių Marijos, Juozapo, vaikelio Jėzaus, jaučio ir asilo figūrų, natūralaus dydžio tapytos terakotinės statulos vaizduos šv. Pranciškų ir kai kuriuos kitus veikėjus.

Minint šią sukaktį šiemet Šv. Petro aikštėje bus įrengta prakartėlė pagal šv. Pranciškaus prakartėlės pavyzdį ir ją sukurs Grečo miestelio apylinkių meistrai. Tuo tarpu Kalėdų eglė bus atgabenta iš šiaurės vakarų Italijos Pjemonto regiono.

Prakartėlės atidengimas ir Kalėdų eglės įžiebimas Šv. Petro aikštėje vyks šeštadienį, gruodžio 9 d.

Kalėdų eglutė ir prakartėlė stovės per visą Kalėdų laiką iki 2024 m. sausio 7 d., Viešpaties Krikšto šventės.

Prakartėlę ir eglę dovanojančių Italijos vyskupijų delegacijas priims popiežius Pranciškus.

The post Šv. Petro aikštėje bus įrengta prakartėlė pagal šv. Pranciškaus prakartėlės pavyzdį appeared first on LAIKMETIS.

Tirkšlių bažnyčios lankytojus ir svečius šiemet pasitinka neįprasta prakartėlė. Ji įrengta seniausiame Žemaitijoje paplitusiame antžeminiame gyvenamajame pastate – nume (numas – literatūrinis žodis, žemaičiai jį vadintume noms, nums).

Du medžio meistrai – Dovydas Ušinskas ir Antanas Viskantas suvienijo jėgas, kad padarytų sumažintą numo pastato kopiją pagal Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, eksponuojamo numo pavyzdį. Restauratorius D. Ušinskas sumažino mastelį ir parengė brėžinį, o A. Viskantas pagal jį ėmėsi numo pastato kopijos gamybos. 

Kalėdiniu laikotarpiu nume kasmet bus įrengiama prakartėlė, o visą kitą laiką jis atliks muziejinio eksponato vaidmenį – kad į bažnyčią atėję žmonės matytų, kaip gyveno mūsų protėviai, kokios anuomet buvo statybos tradicijos, pats gyvenimo būdas, ką galime išsaugoti bei pritaikyti šių dienų kaimiškoje architektūroje.

Kalėdiniam laikotarpiui pasibaigus, numas su mažosios architektūros elementais, liks bažnyčioje visus metus, laukdamas kitų Šv. Kalėdų ir kaimynų – Spurganų etnoarchitektūrinės sodybos ir Voveriuose esančios žemaitiškos dviejų galų trobos statinių kopijų. 

Projekto iniciatoriai – Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapija bei Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, partneriai – Lietuvos liaudies buities muziejus, Tirkšlių kultūros centras, Tirkšlių seniūnijos bendruomenė, rėmėjai – Mažeikių rajono savivaldybė, Tirkšlių parapija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

The post Tirkšlių bažnyčios lankytojus ir svečius šiemet pasitinka neįprasta prakartėlė appeared first on LAIKMETIS.

Miesto aikštėje nuo 2019 m. stovi didžiausia pasaulyje Betliejaus prakartėlė, vaizduojanti milžiniškas Šventosios Šeimos figūras. Kūdikėlio Jėzaus figūros ilgis - daugiau kaip 3 metrai, Mergelės Marijos - daugiau kaip 10 metrų, o šventojo Juozapo - daugiau kaip 17 metrų.

Šią prakartėlę sukūrė vietinis menininkas José Manuelis García Esquiva (Chozė Manuelis Garsija Eskviva), kuriantis figūras iš dirbtinių medžiagų ir metalo.

Šiais metais prie Šventosios Šeimos prisijungė trys išminčiai. Didžiausias iš jų, Baltazaras, yra daugiau kaip 16 metrų aukščio, Kasparas - šiek tiek žemesnis, o Melchioras - 11 metrų.

Be to, į prakartėlės kompoziciją taip pat įtrauktos šešios angelų figūros, esančios skirtingose Alikantės vietose. Du angelai yra 8 m aukščio, kiti - 9 m.

„Norime, kad Alikantė taptų Kalėdų sostine. Šiomis ypatingomis dienomis laimę ir džiaugsmą mums teikia monumentalios ėdžios ir šeši didingi angelai. Jie jau tapo neabejotina turistų traukos vieta ir padeda skatinti vietos prekybą", - sako meras Luisas Barcala (Luisas Barkala).

The post Ispanijoje atidaryta didžiausia pasaulyje prakartėlė appeared first on LAIKMETIS.

Gyvoji prakartėlė kvietė žavėtis įsikūnijusio Dievo švelnumu ir kūdikiu, gimusiu iš M. Marijos, kuris yra kiekvieno asmens gyvenimo šaltinis ir parama, kaip pažymėjo mons. R. Makrickas, Didžiosios M. Marijos bazilikos nepaprastasis komisaras, pristatydamas gyvąją prakartėlę, kuri ir keliavo per Romos miestą.

Procesija su gyvuoju Kristaus gimimu prasidėjo prie Romos katedros, Laterano šv. Jono bazilikos, ir ėjo pagrindine Merulanos gatve iki Didžiosios Marijos bazilikos.

Procesijoje dalyvavo Marijos ir Juozapo drabužiais apsirengę žmonės, gatvėje vaidinę, kaip Betliejuje ieškoma vietos nakvynei.

Gyvąją prakartėlę įgyvendino Toskanos ir kitų Italijos regionų, taip pat Romos vyskupijos parapijų ir asociacijų atstovai.

Renginį remia Romos miesto municipalitetas ir Romos vyskupija.

Po gyvosios prakartėlės inscenizavimo popiežiaus vikaras Romos miestui kard. A. De Donatis pradės Kalėdų novenos šventimą.

Gyvosios prakartėlės kelionės pradžioje bus paminėtas Šv. Pranciškus Asyžietis, pirmosios žinomos gyvosios prakartėlės prieš aštuonis šimtmečius (1223 m.) sumanytojas.

Prie iniciatyvos, kurią, pasak Romos vyskupijos, „paskatino popiežius Pranciškus, kuris asmeniškai patikrino šį projektą", prisijungė aktoriai iš įvairių Italijos vietovių.

Daugiau nuotraukų.

The post Romos gyventojus džiugino keliaujanti gyvoji prakartėlė appeared first on LAIKMETIS.