Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad įniršusi minia šaukė „žudikai“, o kai kurie žmonės į atvykusią delegaciją svaidė purvą. Pranešama, kad karalius bandė nuraminti minią ir pasikalbėti su vietos gyventojais, tačiau tai padaryti jam nepavyko.

Incidento metu teko įsikišti policijai ir sulaikyti dešimtis žmonių.

Sekmadienį karalius Felipe VI (Felipė VI) ir karalienė Letizia (Leticija), lydimi ministro pirmininko Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir kitų pareigūnų, aplankė labiausiai nuo potvynių nukentėjusį Paiporto miestą Valensijos regione.

Daugiausia minios pykčio, regis, sulaukė P. Sanchezas ir Valensijos regiono vadovas Carlosas Mazonas (Karlosas Masonas), kurį žmonės ragino trauktis iš pareigų.

Savaitės pradžioje prasidėjusios liūtys sukėlė potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai 200 žmonių. Tai yra daugiausiai aukų nusinešusi tokia nelaimė šioje Vakarų Europos šalyje nuo 1973-iųjų.

Daug gatvių šalyje vis dar užkimštos suvirtusiomis transporto priemonėmis ir nuolaužomis, kai kuriais atvejais gyventojai įkalinti savo namuose. Kai kuriose vietose vis dar nėra elektros, vandentiekio ir pastovaus telefono ryšio.

The post Ispanijos karaliaus ir premjero vizitas potvynių nuniokotame Valensijos regione sukėlė pasipiktinimą appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienį Rusija paskelbė federalinę nepaprastąją padėtį Orenburgo regione, kur Uralo upė užtvindė didžiąją dalį Orsko miesto, o dabar pasiekė pavojingą lygį pagrindiniame Orenburgo mieste.

Regione „prognozuojamas oro temperatūros kilimas, aktyvus sniego tirpimas ir upių kilimas“, socialiniuose tinkluose pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija, pridūrusi, kad „užtvindyta daugiau kaip 10 400 gyvenamųjų namų“.

Rusija jau evakavo tūkstančius žmonių, daugiausia Orenburgo regione netoli Kazachstano.

Didžioji dalis Orsko miesto buvo užlieta po to, kai liūtys pralaužė netoliese esančią užtvanką.

Orenburgo srities valdžia pranešė, kad Uralo upė Orske „nuslūgo devyniais centimetrais“, tačiau vandens lygis pagrindiniame Orenburgo mieste, kuriame gyvena apie 550 tūkst. žmonių, pasiekė pavojingą ribą.

„Orenburge per parą vandens lygis pakilo 16 centimetrų iki 872 centimetrų“, pranešė regiono vyriausybė.

Rusijos žiniasklaida citavo miesto merą Sergejų Salminą, kuris teigė, kad potvynis gali būti beprecedentis, ir įspėjo apie priverstinę evakuaciją.

Rusijos orų stebėjimo tarnyba „Rosgidromet“ teigė, jog prognozuojama, kad trečiadienį Orenburge potvynis pasieks piką ir kad nukentės keli miesto rajonai.

Institucijos taip pat įspėjo, kad neišvengiamai kils vandens lygis Sibiro Tiumenės ir Kurgano regionuose, o didelės Tobolo upės lygis turėtų pakilti.

Apie 300 tūkst. gyventojų turinčio Kurgano, esančio netoli Kazachstano sienos, avarinės tarnybos pranešė, kad pradėjo „prevencinę evakuaciją“ ir perkėlė 571 žmogų.

Kremlius nurodė Kurgano ir Tiumenės valdžios institucijoms būti budrioms dėl „gamtos anomalijų“.

The post Rusijoje - didžiulis potvynis appeared first on LAIKMETIS.

„Tuneliai tarp Londono Šv. Pankracijaus ir Ebsflito [tarptautinių stočių] ir toliau užtvindyti, todėl traukinių paslaugos negali būti teikiamos. Todėl „Eurostar“ teko priimti sudėtingą sprendimą atšaukti visus reisus likusią dienos dalį“, – sakoma bendrovės pranešime.

Prieš Kalėdas Prancūzijos profesinės sąjungos surengė didelį streiką, o šįkart buvo užtvindyti du tuneliai netoli Ebsflito tarptautinės stoties Kente.

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos paskelbė perspėjimus dėl lietaus, sniego ir ledo didelėse šalies teritorijose.

Šimtai keliautojų liko įstrigę Šv. Pankracijaus stotyje, kai „Eurostar“ atšaukė visus reisus bent iki 16 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku.

Iš Niujorko atvykę jaunavedžiai 29-erių Nicole Carrera (Nikol Karera) ir jos 31-erių vyras Christopheris (Kristoferis) sakė, kad jų planai Naujuosius metus sutikti Paryžiaus Disneilende buvo sugadinti.

„Dabar mes nenusigausime į Paryžių bent iki rytojaus šešių vakaro“, – sakė sutuoktiniai, pridūrę, kad vietoje to paprasčiausiai pasivaikščios po Prancūzijos sostinę.

Kita keliautojų pora, 25-erių Christina David (Kristina Deivid) ir 26-erių Georgina Benyamin (Džordžina Benjamin) iš Sidnėjaus planavo, kad Paryžius bus jų paskutinė stotelė Europoje prieš skrendant namo.

Ch. David sakė, kad ji jaučiasi nusivylusi, pikta ir liūdna bei pridūrė, kad daug žmonių verkė, ir jos dabar neturi, kur apsistoti.

Bendrovės „Eurostar“ traukiniai keliauja iš Londono į Paryžių, Briuselį ir Amsterdamą per Ašfordą, esantį pusiaukelėje tarp Londono ir pietinės Anglijos pakrantės, atsiprašė klientų už sutrikimus.

Traukinių operatorius „Southeastern Railway“ socialiniame tinkle „X“ parašė: „Prognozuojame, kad šiandien tarp Šv. Pankracijaus ir Ašfordo tarptautinių stočių greitieji traukiniai nekursuos.“

„Dirbame, kad pašalintume tuneliuose kilusį potvynį“, – teigiama pranešime.

„Southeastern Railway“ pridūrė, kad „dėl potvynio tarp Ebsflito tarptautinės stoties ir Londono Šv. Pankracijaus tarptautinės stoties užblokuotos visos linijos“.

„Sutrikimų tikimasi iki dienos pabaigos“, – nurodė operatorius.

Chaotiško eismo metai

36-erių Simonas Shaw (Saimonas Šo) ir jo 37-erių metų žmona Heather (Heter) iš centrinės Anglijos turėjo vykti į Prancūzijos Alpes slidinėjimo atostogų su draugais ir šeima.

„Mes tik atvykome ir pamatėme, kad viskas atšaukta šį rytą. Tai buvo chaosas“, – sakė S. Shaw.

Nauji sutrikimai ištiko po to, kai Prancūzijos profesinės sąjungos nutraukė streiką, surengtą likus kelioms dienoms iki Kalėdų, įstrigdžiusį keliautojus ir sustabdžiusį krovinių vežimą.

Netikėtas streikas sukėlė kelias valandas trukusį chaosą Paryžiaus ir Londono geležinkelio mazguose.

Pasiekus susitarimą, susisiekimas traukiniais „Eurostar“ buvo atnaujintas gruodžio 22 dieną. Profesinės sąjungos tuomet paskelbė, kad derybų rezultatai jas tenkina.

Šeštadienio atšaukimai užbaigia metus, per kuriuos Jungtinės Karalystės keliautojų kelionės buvo sutrikdytos dėl streikų, audrų ir kitų problemų.

Balandį dėl didesnio nei tikėtasi keleivių skaičiaus ir oro sąlygų keliautojams į Prancūziją teko iki 16 valandų laukti Doveryje.

Tuometinė vidaus reikalų sekretorė Suella Braverman (Sjuela Braverman) neigė, kad vėlavimai buvo „Brexito“ pasekmė.

Rugpjūtį skrydžius į Jungtinę Karalystę ir iš jos sutrikdė techninis gedimas, turėjęs įtakos oro eismo valdymo sistemoms, o lapkritį dėl audros „Ciaran“ buvo atšauktos kelionės keltais ir skrydžiai.

Keliautojams įtakos turėjo ir daugiau nei metus trunkantys geležinkelio darbuotojų streikai dėl darbo užmokesčio ir sąlygų, kilus pragyvenimo išlaidų krizei.

Nors praėjusį mėnesį geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad jos nariai balsavo už susitarimą dėl darbo užmokesčio, mašinistams atstovaujanti profsąjunga „Aslef“ dar nepasiekė sutarimo.

55,75 proc. „Eurostar“ akcijų turi Prancūzijos valstybinė kompanija „SNCF Voyageurs“.

Per COVID-19 pandemiją „Eurostar“ vos nebankrutavo, bet buvo išgelbėta akcininkams, įskaitant Prancūzijos vyriausybę, skyrus 290 mln. eurų finansinę pagalbą.

The post Pietryčių Anglijoje atšaukti „Eurostar“ reisai ne vieną privertė keisti Naujųjų metų planus appeared first on LAIKMETIS.

Pranešimas apie įvykį buvo gautas trečiadienio rytą, po 7 val. 

Tarnyboms buvo pranešta, kad Kintų seniūnijoje, Sakūčių kaime, Tilto gatvėje, automobilis įvažiavo į apsemtą kelio ruožą, srovė jį nunešė nuo kelio, automobilis apsemtas.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atvykę gelbėtojai nustatė, kad automobilis „Peugeot“ važiavo keliu, kuriuo dėl potvynio uždraustas eismas. Dalį automobilio vandens srovė buvo nunešusi nuo kelio, vanduo buvo apsėmęs pusę automobilio.

Vyras iš savo automobilio buvo iškeltas į ugniagesių autocisterną, o automobilis buksyravimo lynu ištemptas į sausą kelio ruožą.

Ugniagesių pagalbos trečiadienį prireikė ir Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos gyventojams. Buvo pranešta, kad apsemtas jų namo rūsys.

Atvykę ugniagesiai namo rūsyje rado apie 1,5 m vandens ir jį išsiurbė.

Ugniagesių pagalbos Priekulės seniūnijos gyventojams prireikė ir per Kalėdas – Liaunų kaimo gyventojas paprašė pagalbos perkelti jį su šuniuku iš apsemto kiemo į Priekulės miestą.

Kelias iki gyventojo apsemtas vandeniu, vanduo siekė apie vieną metrą.

Gelbėtojai motorine valtimi nuplaukė apie 400 metrų. Gyventojas su gyvūnu buvo parplukdytas į sausumą. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ketvirtadienį skelbia, kad šalyje stebimas 1-94 cm vandens lygio kilimas. Vakarinėje, pietvakarinėje dalyje, vietomis, 1-77 cm kritimas. Stichinis vandens lygis tebestebimas Minijoje ties Priekule, Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne.

Artimiausiu metu numatomas vandens lygio svyravimas.

The post Šilutės rajone potvynio vanduo nuo kelio nunešė automobilį appeared first on LAIKMETIS.

* Praėjusią parą šalyje nustatyta 600 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar keturi žmonės. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis padidėjo iki 389,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 2405 žmonės, antrą – du. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 220 tūkst. 212, mirė 3615 žmonių. 

* Latvijoje per praėjusią parą nustatyta 119 naujų COVID-19 atvejų, mirė trys žmonės. Sergamumas per pastarąsias dvi savaites šioje šalyje siekia 348 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Nuo pandemijos pradžios čia iš viso patvirtinti 104 tūkst. 224 užsikrėtimo atvejai, mirė 1934 žmonės.

* Estijoje per praėjusią parą registruoti 383 nauji užsikrėtimai, mirė devyni asmenys. Sergamumas COVID-19 per pastarąsias dvi savaites Estijoje siekia 1053,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Nuo pandemijos pradžios čia iš viso patvirtintas 109 tūkst. 781 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, 950 pacientų mirė.

* Lenkijoje nustatyti 9902 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, 64 žmonės mirė. Iš visoje šioje valstybėje buvo patvirtinti 2 mln. 448 tūkst. 463 užsikrėtimo atvejai, 55 tūkst. 5 žmonės mirė.

* Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 8646 nauji COVID-19 atvejai, mirė 343 žmonės. Nuo pandemijos pradžios čia iš viso nustatyta 4 mln. 589 tūkst. 540 COVID-19 atvejų, 100 tūkst. 717 žmonių mirė. 

* Prancūzijoje šią savaitę bus pradėta gaminti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina, pranešė Prancūzijos televizija. Gamyba bus pradėta Prancūzijos farmacijos kompanijos „Delpharm“ gamykloje, veikiančioje Sen Remi prie Avro komunoje. Pirmoji čia pagamintos vakcinos partija turėtų būti paruošta trečiadienį.

Vardas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Laikinoji kalbos politikos pakomisė teigia, kad valstybės pavadinimo Baltarusija lietuvių kalboje keisti nereikėtų, nes jis sistemiškai sudarytas iš tautovardžio baltarusiai, jo baigmuo yra tipinis valstybių pavadinimų baigmuo. Keisti pavadinimą Baltarusiją į Baltarusia (Belarusia) Lietuvos prašo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Centralizavimas. Sveikatos apsaugos ministerija iki kitų metų vidurio planuoja įkurti centralizuotą Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.

Teismas. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu vėl stojo prieš teismą, nagrinėjantį jam iškeltą korupcijos bylą, o prezidentas inicijavo derybas, turinčias padėti suformuoti naują kabinetą po aiškių nugalėtojų neatnešusių parlamento rinkimų. Vyriausybės vadovas kaltinamas priėmęs netinkamų dovanų ir siekęs lengvatų žiniasklaidos magnatams mainais už palankų jo nušvietimą savo leidiniuose. B. Netanyahu kaltę neigia.

Potvynis. Indonezijoje ir kaimyniniame Rytų Timore mažiausiai 91 žmogus žuvo ir dar dešimtys tebėra dingę po staigių potvynių ir žemės nuošliaužų.

The post Svarbiausi balandžio 5 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą nustatyti 482 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1002 COVID-19 pacientai, iš jų 98 – reanimacijoje. Sergamumas per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 243 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 502, Estijoje – 795 atvejus.

* Valdžios institucijos paskelbė, kad Lietuva kovą turėtų gauti per 300 tūkst. vakcinos dozių, o balandį – per 755 tūkst. „Įsibėgėjantis vakcinavimo procesas, spartėjantis COVID-19 vakcinų tiekimas ir aktyvios Europos Komisijos pastangos spartinti vakcinų gamybą leidžia tikėtis, kad jau šių metų vasarą Lietuvoje pasieksime visuomenės imunitetą“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda. 

* Latvijoje britiška koronaviruso atmaina rasta aštuoniuose procentuose tirtų mėginių. Ji jau nustatyta Rygoje, Daugpilyje, Rėzeknėje ir Duobelėje. Latvijos Vyriausybė perspėja, kad jau balandžio pradžioje ji gali tapti dominuojančia. Kai kurie tyrimai rodo, kad britiška atmaina yra labiau užkrečiama.

* JAV prezidentas Joe Bidenas per televizijas kreipėsi į tautą ir tylos minute pagerbė koronaviruso aukas, kai jų skaičius šalyje peržengė pusę milijono. Prezidentas paragino amerikiečius laikytis saugumo rekomendacijų ir skiepytis nuo viruso. Pagerbiant pandemijos aukas, ant Baltųjų rūmų ir federalinių pastatų visoje šalyje bei JAV ambasadose visame pasaulyje vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo.

Diskusija dėl mokesčių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė surengė pirmąjį darbo grupės susitikimą dėl mokestinių lengvatų peržiūros. Po posėdžio ministrė pranešė, kad Seimo pavasario sesijoje jokių sprendimų nebus, įvertinus neapibrėžtumą dėl koronaviruso pandemijos, jie gali būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Finansų ministrė žada, kad bus diskutuojama dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Ministerijos pateiktose skaidrėse nurodoma, kad buvo gauti pasiūlymai atsisakyti lengvatų ūkininkams, šildymui, nekilnojamajam turtui, žadama svarstyti galimybę suvienodinti įvairių verslo formų apmokestinimą. 

Potvynis. Vidaus reikalų ministerija perspėjo, kad šiemet gali kilti didelis pavasario potvynis, atsakingos tarnybos dėl to surengė pasitarimą su savivaldybėmis. Manoma, kad vanduo pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.

Oro tarša. Pastarosiomis dienomis šalyje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, gyventojams patariama nesportuoti lauke, o namus vėdinti tik dienos metu. Aukšta tarša laikysis keletą dienų, ji fiksuojama visoje Europoje.

Padėtis Sakartvele. Sakartvelo policija sulaikė pagrindinį šalies opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. Per opozicijos lyderio šalininkų ir policijos susirėmimus nukentėjo 17 žmonių. Nerimaujama, kad šis sulaikymas gali dar pagilinti politinę krizę, besivystančią po pernai įvykusių ginčijamų rinkimų. Opozicijos lyderis atmeta jam pareikštus kaltinimus dėl masinių neramumų organizavimo per 2019 metais vykusius antivyriausybinius protestus ir vadina juos politiškai motyvuotais. Šalies parlamentas patvirtino gynybos ministrą ir buvusį premjerą Iraklijų Garibašvilį naujuoju ministru pirmininku, jo pirmtakui praėjusią savaitę atsistatydinus dėl planų suimti opozicijos lyderį.  

Kompromisas su „Facebook“. Australijos vyriausybei sutikus pakeisti pirmąjį pasaulyje įstatymą, numatantį, kad technologijų milžinės privalo mokėti žiniasklaidai už dalijimąsi jos turiniu, socialinis tinklas „Facebook“ pranešė atšauksiantis Australijos žiniasklaidos priemonių blokadą.

Spaudimas Mianmarui. Tarptautinė bendruomenė didina spaudimą perversmą įvykdžiusiems Mianmaro kariškiams dėl smurto prieš demonstrantus. Didžiojo septyneto šalys paskelbė pareiškimą, kad kovinių šaudmenų naudojimas prieš beginklius žmones yra nepriimtinas ir turi sulaukti atsako, o JAV įvedė sankcijas dar dviems Mianmaro generolams. 

The post Svarbiausi vasario 23-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas džiaugiasi greičiu. Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi vakcinavimo mastais, šalyje per vieną parą nuo koronaviruso pasiskiepijus per 10 tūkst. žmonių. Praėjusį ketvirtadienį skiepijimo skaičiai perkopė 10 tūkst. ribą: pirma skiepo doze paskiepyta 5754, antra – 4226 žmonės. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze šiuo metu iš viso paskiepyti 121 tūkst. 113 žmonės, abiem dozėmis – 66 tūkst. 897 žmonės.

Koronaviruso situacija. Lietuvoje šeštadienį buvo pranešta apie 561 naują COVID-19 atvejį per parą, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių. Sekmadienio statistika buvo 463 nauji koronaviruso atvejai, devynios mirtys. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,7 atvejo.

Barų akcija. Dėl pandemijos keturis mėnesius uždaryti barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surengė akciją, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į finansinius sunkumus. Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo. Akcijos metu barų darbuotojai bei klientai penkiolika minučių susirinko lauke prie savo darboviečių ar mėgstamų pasibuvimo vietų.

Izoliavosi ministras. Po turėto didelės rizikos kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu izoliavosi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, A. Dulkys tęs darbą nuotoliniu būdu, jaučiasi gerai, nėra jokių koronaviruso infekcijai būdingų požymių.

Parama A. Navalnui. Lietuvos iniciatyva grupė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų sekmadienio vakarą susitiks su įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiais. Neformalus susitikimas su Leonidu Volkovu ir Ivanu Ždanovu Briuselyje rengiamas Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvakarėse. ES ministrai pirmadienį gali apsispręsti dėl sankcijų keletui Rusijos pareigūnų, reaguojant į A. Navalno įkalinimą. 

Partizanų artimųjų DNR bankas. Kelios valstybės institucijos svarsto galimybę įsteigti pokario partizanų artimųjų DNR banką, kad radus nužudytųjų palaikus būtų galima juos identifikuoti. Dėl tokio banko steigimo šiuo metu tariasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus universitetas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų tarnyba.

Atstovavimas EVT. Vyriausybė svarsto keisti tvarką dėl Lietuvos pozicijų Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimams rengimo. Šiuo metu pagal nusistovėjusią tvarką pozicijos dėl EVT rengiamos Vyriausybėje, bet pačiuose susitikimuose dalyvauja prezidentas. I. Šimonytė šią savaitę pasiūlė savaitei atidėti klausimą dėl Lietuvos pozicijų kitą savaitę vyksiančioje nuotolinėje EVT vaizdo konferencijoje, sakydama, kad „reikia pasvarstyti apie Europos Sąjungos klausimų derinimo nutarimo bendresnius pakeitimus“.

Galimas potvynis. Hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad savaitgalį staigiai pakilus oro temperatūrai galima sulaukti potvynio, tačiau kol kas sunku prognozuoti jo mastus. Specialistai sako, kad vanduo gali pakilti panašiai kaip ir prieš 11 metų.

A. Navalno teismai. Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį atmetė Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apeliaciją dėl laisvės atėmimo bausmės, jam paskirtos praeitą mėnesį grįžus į Rusiją po gydymosi Vokietijoje. Taip pat Maskvos teismas šeštadienį jį pripažino kaltu šmeižto byloje prieš vieną karo veteraną. A. Navalnas įpareigotas sumokėti 850 tūkst. rublių (9,5 tūkst. eurų) baudą.

Rusija pranešė apie vakciną. Rusija šeštadienį paskelbė užregistravusi trečiąją vakciną nuo koronaviruso ir pažadėjo jau kovą pradėti ja skiepyti gyventojus. Rusija buvo pirmoji šalis, užregistravusi vakciną nuo COVID-19 rugpjūtį, kai klinikinių tyrimų galutiniai etapai dar nebuvo atlikti.

Paukščių gripas. Rusijoje patvirtintas pirmasis pasaulyje užsikrėtimo paukščių gripo virusu atvejis, šeštadienį pranešė vartotojų teisių agentūros „Rospotrebnadzor“ vadovė Ana Popova. Infekcija nustatyta septyniems žmonėms, dirbantiems viename paukštyne Rusijos pietuose, kur pernai gruodį buvo užfiksuotas paukščių gripo protrūkis.

Atsiveria Izraelis. Izraelis po dviejų karantino mėnesių pradeda atverti ekonomiką, vakcinavimo kampanijai ir trečiam visuotiniam karantinui pradėjus mažinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių. Sporto salės, baseinai, kino teatrai ir restoranai atveriami žmonėms, paskiepytiems dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis. Dauguma moksleivių po beveik dviejų mėnesių sugrįžo į klases, vėl atidaryti muziejai, bibliotekos, parduotuvių centrai. Kai kurie suvaržymai dėl lankytojų skaičiaus išlieka.

The post Svarbiausi savaitgalio įvykiai appeared first on LAIKMETIS.