2024 metų ruduo į Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją, atnešė smarkių liūčių, sukėlė potvynių. Liūtys ir po jų pakilęs upių vanduo griovė užtvankas ir pylimus, užpylė miestus ir kaimus. Labai stipriai nuo potvynių ir liūčių nukentėjo Pietų Lenkijos miestai, per audras žuvo žmonės. Dėl smarkių liūčių kilus potvyniams buvo užtvindyti namai, apgadinti tiltai ir keliai.

Nuo pirmųjų pastarosios ekologinės krizės dienų Lenkijos maltiečiai padeda nukentėjusiems žmonėms apsemtose teritorijose. Nysa ir Glucholazy regionuose jau trūksta pagalbos rankų – čia situacija yra kritinė, nes kovoti su potvynio padariniais trukdo gamtos neramumai.

Lietuvos maltiečiai savanoriai kilo į pagalbą kolegoms Lenkijoje. Lapkričio 22 d. jie išvyko teikti humanitarinės pagalbos. Delegacijoje 4 vyrai ir 4 moterys: Lietuvos, Ukrainos, Amerikos piliečiai. Tai medicinos, inžinerijos, statybų, savanorių valdymo, lenkų kalbos specialistai, pasiruošę savaitę kartu su Lenkijos maltiečiais vykdyti visus potvynio padarinių likvidavimo darbus. Šiuo metu svarbiausia – humanitarinė ir infrastruktūrinė pagalba, kad nukentėjusieji galėtų grįžti į saugų ir normalų gyvenimą.

„Suprasdami, kad susitvarkyti su tokio mąsto potvynio padariniais yra itin sudėtinga, operatyviai reaguojame į kolegų, bičiulių maltiečių Lenkijoje, pagalbos šauksmą. Kokia reali padėtis ir kokie darbai laukia, sužinosime tik nuvykę į vietą, bet pagrindinės užduotys, kurių imsimės, tai pastatų valymas, jų paruošimas žiemai, maisto ruoša ir paskirstymas padedantiesiems“, –  informacija apie skubų išvykimą į Lenkiją dalijosi maltiečių savanorystės procesų vadovė Violeta Masteikienė.

The post Lietuvos maltiečiai savanoriai kilo į pagalbą kolegoms Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.

Molio lentelė, iš pradžių rasta 1882 m. Sipare, senovės Babilonijos mieste netoli dabartinio Bagdado (Irakas), daugiau nei šimtmetį kėlė iššūkį archeologams ir mokslininkams. Tačiau neseniai įvykęs proveržis iššifruojant ant lentelės paviršiaus esantį klinio raštą atskleidė naujų detalių, siejančių senovės babiloniečių tikėjimus su pasauliui žinomais pasakojimais apie potvynius.

Lentelėje, vos didesnėje už delną, pavaizduotas seniausias žinomas pasaulio žemėlapis.

„Jei atidžiai įsižiūrėsite, pamatysite, kad plokščiame molio paviršiuje nubrėžtas dvigubas apskritimas su užrašu klinio raštu „Tai yra Karčioji upė“, - aiškina Britų muziejaus kuratorius daktaras Irvingas Finkelis.

Šio dvigubo apskritimo viduje pavaizduotas Babilonas, apsuptas vandens ribos, vaizduojančios Mesopotamiją. Eufrato upė ir keli dideli miestai, įskaitant patį Babiloną, pažymėti žemėlapio ribose.

Už šio „žinomo pasaulio“ ribų plokštelėje vaizduojamos trikampės figūros, kurios, kaip manoma, simbolizuoja kalnus arba tolimus, paslaptingus kraštus. Šios vietos siejamos su nežemiškomis savybėmis, kurias Finkelis apibūdina kaip „magijos ir paslapties kupinas vietas“.

Užrašuose apie šiuos regionus pasakojama apie keistus kraštus, kuriuose niekada nešviečia saulė, auga brangūs medžiai ir klajoja milžiniški neskraidantys paukščiai, rašo Finkelis.

Jis pažymi, kad aštuoni pirmapradžiai trikampiai, arba regionai, sudaro sferų tinklą už babiloniečių kasdienės tikrovės ribų. Vienas iš šių regionų, atskleistas neseniai atliktos analizės metu, stulbinamai panašus į biblinį pasakojimą apie Nojaus arką.

Kitoje lentelės pusėje pateikiamas gidas po šiuos svetimus kraštus, kuriame išsamiai aprašoma, su kuo gali susidurti nuotykių ieškotojas, keliaujantis į „nežinią“.

Vienas užrašas informuoja, kad norint pasiekti ketvirtąjį trikampį, „reikia nueiti septynias lygas“, o po to tyrinėtojas ras „kažką tokio pat tūrio kaip parsiktu laivas“.

Lentelėje, vos didesnėje už delną, pavaizduotas seniausias žinomas pasaulio žemėlapis.

Šis retas terminas „parsiktu“ reiškia tikslų laivo dydį ir buvo rastas tik keliose kitose babilonietiškose lentelėse, ypač Babilono potvynio istorijoje, kurioje yra didžiulė arką primenanti struktūra. Šį milžinišką laivą pastatė Utnapištymas, babilonietiškasis Nojus, vykdydamas dievo Ea nurodymus, kad apsaugotų savo šeimą ir įvairius gyvūnus nuo artėjančio tvano.

Anot daktaro Finkelio, Imago Mundi žemėlapyje esančiuose klinio rašto užrašuose aprašoma ši senovinė „arka“, kuri, pasak legendos, sustojo ant Urartu vadinamo kalno. Biblijoje rašoma, kad Nojaus arka sustojo ant Ararato - to paties kalnų masyvo, kurį babiloniečiai vadino Urartu, teigia mokslininkai.

„Tai rodo, kad istorija buvo ta pati, ir, žinoma, vienas dalykas vedė prie kito“, - aiškina Finkelis. Babiloniečiams arkos kelionė buvo istorinis faktas, atsispindintis jų kosmologijoje ir geografijoje.

Babiloniečių legenda apie tvaną prilygsta ne tik Nojaus istorijai, bet ir kitiems senovės Artimųjų Rytų pasakojimams. akivaizdu, kad šios civilizacijos turėjo bendrą kultūrinę atmintį apie didįjį tvaną.

Gilgamešo pasakojimas apie tvaną žinomas iš maždaug 3000 metų senumo lentelių, o biblinis pasakojimas apie Nojaus tvaną datuojamas maždaug prieš 5000 metų, todėl išryškėja senas ir giliai įsišaknijęs ryšys tarp šių civilizacijų mitologijų.

Finkelis aiškina, kad ši istorija apie didžiulį potvynį, išgyvenimą ir vėlesnį arkos liekanų stebėjimą ant kalno babiloniečiams buvo daugiau nei legenda. Ji buvo įausta į jų pasaulėžiūrą ir kosmologiją. Imago Mundi žemėlapyje ši istorija vaizduojama ir pažodžiui, ir simboliškai. Pasak Finkelio, šis vaizdas reiškė žinomo pasaulio ribas ir žemės „anapus“ pradžią - mitų ir vaizduotės vietą.

Iš naujo atradus šį senovinį ryšį tarp babilonietiškų ir biblinių pasakojimų apie tvaną, vėl įsiplieskia diskusijos apie Nojaus arką ir galimą jos sustojimo vietą ant Ararato kalno, pažymima „Daily Mail“ pranešime.

Stambulo technikos universiteto mokslininkai, tyrinėję Ararato kalno erdvę, neseniai aptiko jūrinio molio ir senovinės žmonių veiklos įrodymų, datuojamų maždaug prieš 3-5 tūkst. metų. Jų atradimai kelia klausimų, ar senoviniai potvyniai suformavo vietos kraštovaizdį ir įkvėpė šias potvynių legendas.

Nors dauguma istorikų Nojaus arką laiko simboliniu, o ne istoriniu pasakojimu, archeologiniai radiniai ir tekstų analizės toliau skatina dirbti tuos, kurie domisi galimais realiais tokių istorijų įkvėpimo šaltiniais.

Imago Mundi lentelė ne tik atskleidžia babiloniečių pasaulio ir kosmoso suvokimą, bet ir patvirtina, kad senovės kultūros visuose Artimuosiuose Rytuose turėjo bendrą atmintį apie didįjį tvaną, įamžintą šioje trapioje molinėje lentelėje.

The post Iššifruotame „Babilonijos pasaulio žemėlapyje“ pasakojama apie pasaulinį tvaną appeared first on LAIKMETIS.

Austrijoje šios savaitės pradžioje smarkiai nukentėjo Heiligenkreuzo cistersų abatija Vienos miške, vienas seniausių pasaulyje nuolat gyvenančių cistersų vienuolynų. Vienuolyno teritorijoje esantis upelis išsiveržė ant krantų ir užtvindė didelę teritorijos dalį.

Didžiulę žalą patyrė ir toje pačioje teritorijoje esanti Leopoldino kunigų seminarija, garsėjanti savo vaidmeniu kunigų ugdymo srityje.

„Žala yra didelė“, - pirmadienį sakė seminarijos direktorius Martinas Leitneris, „CNA Deutsch", CNA naujienų partneriui vokiečių kalba.

„Visos grindys suniokotos, refektoriuje ir pusryčių kambaryje, taip pat virtuvėje visos spintelės įmirkusios ir jas reikia pakeisti.“ Visiškas pirmojo aukšto remontas yra „neišvengiamas“, pridūrė jis, pažymėdamas, kad vis dar nežinomas visas žalos mastas.

Lenkijoje smarkiai nukentėjo istorinis pranciškonų vienuolynas Klodzko mieste. Buvo užlietas bažnyčios vidus ir visas pirmasis barokinio pastato aukštas.

„Iki pirmojo aukšto trūko vos penkių žingsnių“, - „OSV News" lenkų kalba sakė vienuolyno kustodas Ignacy Szczytowski (Ignasijus Šitovskis), kaip pranešė „Domradio". Jis dėkojo, kad savanoriams pavyko išgelbėti vertingus daiktus, įskaitant barokinę Mergelės Marijos statulą, perkeliant daiktus į aukštesnius aukštus.

Manoma, kad žala sieks kelis milijonus eurų.

Lenkijos Vroclavo miestas ruošiasi potvyniui, kuris, kaip tikimasi, piką pasieks ketvirtadienį. Savanoriai ir gelbėjimo tarnybų darbuotojai dirbo visą naktį, perduodami smėlio maišus, kad sutvirtintų upės krantus ir apsaugotų pastatus.

Kreipdamasis į Vroclave vykusį susitikimą dėl krizės, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sakė: „Šiąnakt įvyko daug įvykių. Mums prireiks skubios informacijos iš tų vietų, kurios sulaukė didelio vandens“, - pranešė „Reuters‘".

Vengrijoje valdžios institucijos atidarė užtvanką šiaurės vakaruose, kad nukreiptų vandenį iš Leitos upės į avarinį rezervuarą ir apsaugotų Mošonmadiarovaro miestą, praneša „Reuters“.

Popiežius Pranciškus trečiadienį per savaitinę bendrąją audienciją Šventojo Petro aikštėje kalbėjo apie potvynių sukeltus „tragiškus sunkumus“.

„Užtikrinu visus savo artumu, ypač melsdamasis už žuvusiuosius ir jų šeimas“, - sakė popiežius.

Šventasis Tėvas pasimeldė už nukentėjusiuosius ir padrąsino vietos katalikų bendruomenes, dirbančias teikiant pagalbą nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms.

„Caritas“ Austrijoje įsteigė visoje šalyje veikiančią karštąją liniją, kad nukentėjusiems nuo potvynio būtų suteikta skubi pagalba.

Pasak „CNA Deutsch", Vienos konsultavimo telefonu tarnyba pranešė, kad labai padaugėjo pagalbos skambučių.

„Mūsų darbuotojai savanoriškai dirba prie telefonų, kad galėtų būti pastoraciniais konsultantais visiems nukentėjusiems“, - aiškino direktorė Carola Hochhauser (Karola Hočhauser)

Konsultavimo paslaugą Austrijos sostinėje teikia ir Katalikų bažnyčia, ir liuteronų bendruomenė.

The post Dėl potvynių daugybė Bažnyčios institucijų Europoje patyrė didelę žalą appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau šią savaitę smarkios liūtys nusinešė 14 žmonių gyvybių, o Emilijos-Romanijos regiono miestų ir miestelių gatvės virto upėmis.

Lyjant dar daugiau, regiono valdžios institucijos pratęsė „raudonąjį“ orų pavojų iki sekmadienio.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) šeštadienį pareiškė, kad anksčiau išvyksta iš Japonijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo, kad galėtų spręsti nepaprastosios padėties klausimus.

„Atvirai kalbant, negaliu likti taip toli nuo Italijos tokiu sudėtingu momentu“, – sakė ji žurnalistams ir padėkojo 5 000 žmonių – nuo gelbėtojų iki savanorių – sutelktų padėti nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms.

Ji taip pat padėkojo savo kolegoms G-7 lyderiams už jų pagalbos pasiūlymus.

Tikimasi, kad sekmadienį G. Meloni aplankys kai kurias labiausiai nuo stichijos nukentėjusias vietoves.

Ravenos valdžia šeštadienį įsakė nedelsiant evakuoti daugiau kaimelių, kuriems iškilęs pavojus.

Šeštadienį netoli Lugo sudužo sraigtasparnis, dalyvavęs bandant atkurti elektros tiekimą, ir buvo sužeistas vienas iš keturių juo skridusių žmonių, pranešė priešgaisrinė tarnyba.

Dėl potvynių regione susidarė daugiau kaip 305 nuošliaužos, sugadinta arba uždaryta daugiau kaip 500 kelių.

Bolonijos meras Matteo Lepore (Matėjas Leporė) šeštadienį sakė, kad prireiks „mėnesių, o kai kur galbūt metų“, kol bus sutvarkyti keliai ir infrastruktūra.

The post Daugiau kaip 36 tūkst. italų buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių appeared first on LAIKMETIS.

Vakarų Vokietija potvyniai smogė stipriausiai, jie taip pat paveikė Belgiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus, palikdami gatves ir namus panirusius į purviną vandenį ir izoliuodami ištisas bendruomenes.

Per tris katastrofos dienas vien Vokietijoje aukų skaičius išaugo iki 133, tačiau gelbėtojai perspėja, kad prasidėjus teritorijų tvarkymui rūsiuose ir namų griuvėsiuose kūnų greičiausiai bus rasta ir daugiau.

Praeitą naktį buvo pralaužta užtvanka Heinsbergo rajone, esančiame per 65 kilometrus į pietvakarius nuo Diuseldorfo, todėl šimtai gyventojų turėjo evakuotis.

Labiausiai paveiktų Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemių gyventojai, pabėgę nuo potvynio, pradeda grįžti į savo namus.

„Banga į namą įsiveržė akimirksniu“, – sakė kepėja Cornelia Schloesser (Kornelija Šlėser), kalbėdama apie trečiadienį vidurnaktį Šuldo miestelį užklupusį potvynio srautą, sunaikinusį šimtmečio senumo šeimos verslą.

„Pastarosios 48 valandos buvo košmariškos, vaikščiojom ratais, tačiau nieko negalime padaryti“, – pridūrė ji, apžiūrinėdama krūvas metalo, stiklo ir medienos nuolaužų, susikaupusių buvusioje parduotuvės vitrinoje.

Sunkiai aprėpiama užduotis

Dalyje nukentėjusių vietų ugniagesiai gelbėtojai, vietos pareigūnai ir kariai, kai kur net pasitelkdami tankus, pradėjo milžiniškos apimties darbus, valydami gatves užkimšusias šiukšlių krūvas.

„Ši užduotis yra sunkiai aprėpiama“, – prisipažino Zolingeno meras Timas Kurzbachas (Timas Kurcbachas).

Tikrasis katastrofos mastas aiškėja tik dabar, vertinant apgadintus pastatus, kurių dalį teks nugriauti. Taip pat stengiamasi atkurti dujų, elektros tiekimą ir telefono ryšio paslaugas.

Ryšio tinklų sutrikimai apsunkina galimybes įvertinti dingusiųjų skaičių, o dauguma kelių potvynių apsemtame Aro upės slėnyje tebėra nepravažiuojami.

„Manome, kad rasime daugiau aukų“, – sakė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje esančio Erftštato merė Carolin Weitzel (Karolina Veicel).

Be kita ko, šiame mieste potvynis sukėlė grėsmingą purvo nuošliaužą.

Reino krašto-Pfalco žemės vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas (Rogeris Levencas) vietinei žiniasklaidai teigė, kad dingusiai laikoma apie 60 žmonių, dar daugiau nei 600 sužeista.

Federalinė vyriausybė planuoja įkurti specialų paramos fondą, kurio žalos kompensavimo suma turėtų siekti kelis milijardus eurų.

Kanclerė Angela Merkel, penktadienį grįžusi iš katastrofos aptemdytos kelionės į Vašingtoną, pažadėjo suteikti „trumpalaikę ir ilgalaikę vyriausybės paramą“ nukentėjusiems regionams.

Ji dar nenuvyko į nelaimės zoną iš sostinės Berlyno, tačiau jos atstovas spaudai penktadienį sakė palaikantis ryšius su žemių vadovais dėl kanclerės „greito vizito katastrofos vietoje“.

Dėmesys klimato kaitai

Vokietijoje potvyniams nusinešus mažiausiai 133 gyvybes, klimato kaita vėl atsiduria Vokietijos rinkimų kampanijos dėmesio centre. Rugsėjo 26 numatomi Budestago rinkimai, kurie žymės A. Merkel 16 metų trukusio vadovavimo pabaigą.

Vokietija ateityje „privalo daug geriau pasiruošti“, sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ir pridūrė, kad „šie ekstremalūs orai yra klimato kaitos pasekmė“.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas (Arminas Lašetas), A. Merkel įpėdiniu siekiantis tapti konservatyvių pažiūrų politikas, sakė kad regionui tai „istorinio masto nelaimė“.

Vokietijos Žaliųjų partijos kandidatė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) nutraukė atostogas ir išvyko į paveiktą teritoriją, o socialdemokratas Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pažadėjo „nebiurokratinę paramą“.

Savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad ryšys tarp globalinio atšilimo ir ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip potvynį sukėlusios didžiulės krituliai pastarosiomis dienomis, paskatins atkreipti dėmesį į kandidatų pozicijas klimato pokyčių atžvilgiu.

„Artimiausiomis dienomis bus tvirtinama, kad tai nėra kampanijos klausimas, bet, žinoma, jis toks yra“, – nurodė leidinys ir pridūrė, kad dėl klimato kaitos laukiama vis daugiau gaivalinių nelaimių.

„Žmonės nori žinoti, kaip politikai vadovaus, nutinkant kažko panašaus“, – teigiama joje.

Kaimyninėje Belgijoje žuvusiųjų skaičius išaugo iki 27, o viename regione be elektros liko daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.

Liuksemburgas ir Nyderlandai taip pat nukentėjo nuo stiprių liūčių, užliejusių daugybę vietovių ir privertusių tūkstančius evakuotis Mastrichte.

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pažadėjo pradinį 50 milijonų eurų greitosios pagalbos paketą piliečiams, patyrusiems potvynių žalą.

Nyderlandų premjeras dėl mirtinų potvynių kaltina klimato kaitą

Europą niokojančios galingos audros „be abejonės“ yra klimato pokyčių rezultatas, penktadienį pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas.

Naujausiais skaičiavimais, Vakarų Europai smogusių niokojamų potvynių aukų skaičius šeštadienį perkopė 150, daugiausia žmonių žuvo Vokietijoje.

Keli pietų Nyderlandų miestai šią savaitę patyrė potvynių žalą, tačiau ne tokią didelę kaip Vokietijoje ir Belgijoje. Be kita ko, Olandijoje apie žuvusiuosius nepranešama.

Vėlai penktadienį pietinėje Limburgo provincijoje apsilankęs premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) buvo paklaustas, ar pasaulio klimato atšilimas prisidėjo prie katastrofos. Vyriausybės vadovas atsakė: „Be jokios abejonės.“

„Nenoriu skelbti skubotų pareiškimų, tačiau kažkas tikrai vyksta, būkime atviri“, – pridūrė jis.

Kol kas daugiau nei milijonas eurų surinkta padengti nuostoliams, patirtiems labiausiai nukentėjusiems Nyderlandų regionams, pranešė šalies naujienų agentūra ANP.

Norint išvengti ateityje galinčių ištikti su potvyniais susijusių nelaimių, „pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – ir, laimei, Nyderlanduose tą darome – tai suteikti vietos upėms“, kalbėjo M. Rutte.

Po didelių potvynių 1993-aisiais ir 1995-ųjų pradžioje, kai reikėjo evakuoti 250 tūkst. žmonių ir milijoną gyvūnų, olandai pertvarkė teritorijas aplink upes.

Upių pakrantėms išplėsti buvo investuota daugiau nei du milijardai eurų. Projektas baigtas užpernai.

„Girdime kaimynines šalis sakant: „Turime dar daug ko pasimokyti iš olandų, kad būtume pasirengę būsimiems potvyniams ateinančiais metais“, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat pabrėžė, kad ir patys Nyderlandai turi „išmokti pamokas“ bei užduoti sau klausimą, „ką dar galime nuveikti“.

The post Vokietijoje potvyniams nusinešus mažiausiai 133 gyvybes, kalbama apie klimato kaitą appeared first on LAIKMETIS.

Vakarų Vokietija potvyniai smogė stipriausiai, jie taip pat paveikė Belgiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus, palikdami gatves ir namus panirusius į purviną vandenį ir izoliuodami ištisas bendruomenes.

Per tris katastrofos dienas vien Vokietijoje aukų skaičius išaugo iki 133, tačiau gelbėtojai perspėja, kad prasidėjus teritorijų tvarkymui rūsiuose ir namų griuvėsiuose kūnų greičiausiai bus rasta ir daugiau.

Dėl šios didelės gamtos nelaimės, sukeltos keletą dienų trukusio intensyvaus lietaus, Vokietija sulaukė daug solidarumo ir užuojautos, tarp kurių buvo ir Šventasis Sostas. Penktadienio ryte Popiežiaus valstybės sekretorius pasiuntė telegramą Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentui Franz-Walter Steinmeier, kurioje rašo, kad dramatiškos žinios apie potvynius Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Reino krašte-Pfalce giliai sujaudino ir popiežių.

Jis „maldoje mini asmenis, kurie prarado gyvybę, ir gedi kartu su jų artimaisiais. Ypatingai meldžiasi už tuos, kurie laikomi dingusiais, už sužeistuosius, už patyrusius žalą ar praradusius turtą dėl gamtos stichijos. Jiems visiems, taip pat skubią pagalbą teikiančios pajėgoms ir kitiems gelbėtojams užtikrindamas savo dvasinį artumą, popiežius Pranciškus meldžia Dievo apsaugos ir pagalbos“, – rašoma telegramoje. 

The post Mirtini potvyniai Europoje sujaudino popiežių appeared first on LAIKMETIS.

"Bijau, kad visą šios nelaimės mastą pamatysime tik artimiausiomis dienomis", - Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė Vašingtone, kur ji susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Galingi potvynių srautai netikėtai smogė kelių regionų gyventojams ir smarkiai nuniokojo teritorijas. Populiarus laikraštis "Bild" šią gaivalinę nelaimę pavadino "mirties potvyniu".

Kaimyninėje Belgijoje žuvo mažiausiai devyni žmonės. Liuksemburgą ir Nyderlandus taip pat smarkiai paveikė liūčių sukelti potvyniai. Iš Mastrichto miesto evakuota tūkstančiai gyventojų.

Tačiau skaudžiausią smūgį patyrė Vokietija, kur žuvo mažiausiai 59 žmonės. Aukų skaičius tikriausiai didės, nes labiausiai paveiktose Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemėse daug žmonių tebėra dingę.

Reino krašto-Pfalzo žemėje esančiame Arveilerio rajone iki šiol nežinomas apie 1,3 tūkst. žmonių likimas. Vis dėlto vietos pareigūnai sakė "Bild", kad šį didelį skaičių tikriausiai lemia neveikiantis telefono ryšys.

Regiono vidaus reikalų ministras Rogeris Lewentzas (Rogeris Levencas) sakė transliuotojui SWR: "Manome, kad 40, 50 ar 60 žmonių tebėra dingę. Kai tokį ilgą laiką negauni iš žmonių jokių žinių... turi baimintis blogiausia."

"Aukų skaičius ateinančiomis dienomis tikriausiai didės", - pridūrė pareigūnas.

The post Potvynių užlietoje Vokietijoje žuvo dešimtys žmonių, šimtai tebėra dingę appeared first on LAIKMETIS.