Turkijos lyderis ketvirtadienį su popiežiumi Pranciškumi buvo aptaręs Izraelio ir Hamas“ karą, sakydamas Katalikų Bažnyčios vadovui, kad Izraelio atakos pasiekė žudynių lygį ir kad tarptautinės bendruomenės tyla yra gėda žmonijai.

„Praėjusią naktį suintensyvėjo Izraelio bombardavimas Gazos Ruože ir vėl buvo nukreiptas prieš moteris, vaikus ir nekaltus civilius gyventojus bei pagilino tebesitęsiančią humanitarinę krizę, – pareiškė R. T. Erdoganas socialiniame tinkle „X“. – Izraelis turi nedelsdamas nutraukti šią beprotybę ir nutraukti savo atakas.“

Izraelis penktadienį paskelbė intensyvinantis išpuolius Gazos Ruože, dėl kurių šioje palestiniečių teritorijoje buvo nutrauktas ryšys.

Tai vyksta praėjus trims savaitėms po daugiausiai aukų Izraelio istorijoje pareikalavusio išpuolio, nuo kurio islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir, anot Izraelio pareigūnų, pagrobė daugiau kaip 220 žmonių.

Penktadienį „Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per Izraelio smūgius Gazos Ruože jau žuvo 7 326 žmonės, iš jų daugiau kaip 3 tūkst. vaikų.

The post Turkijos prezidentas: tarptautinės bendruomenės tyla dėl Izraelio - gėda žmonijai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak kartu su popiežiumi keliaujančio naujienų agentūros AFP reporterio, popiežiaus lėktuvas Budapešte nusileido prieš pat 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Budapešte Pranciškų, kaip įprasta, lydės jo gydytojas.

86 metų argentinietis pontifikas lankysis tik sostinėje, nes vis dar yra silpnos sveikatos po to, kai prieš mėnesį buvo gydomas ligoninėje nuo bronchito.

Vykdant didelę saugumo operaciją, susijusią su vizitu, Vengrijos sostinėje jau kelias dienas blokuojamos pagrindinės gatvės.

Prezidento rūmuose Pranciškų priims prezidentė Katalin Novak, vietos žiniasklaidai sakiusi, kad prieš vizitą lavina savo ispanų kalbos įgūdžius. Vėliau popiežius susitiks su V. Orbanu.

Nuo 2010 metų valdžioje esantis Vengrijos premjeras gindamas tai, ką vadina krikščioniškąja Europa, nuolat vartoja prieš migraciją nukreiptą retoriką.

Tai prieštarauja pontifiko palankesniam požiūriui į tuos, kas bėga nuo skurdo ar konfliktų.

Vis dėlto pernai per audienciją Vatikane Pranciškus padėkojo iš kalvinistų šeimos kilusiam V. Orbanui už tai, kad Vengrija priima nuo karo bėgančius ukrainiečius.

Likus penkiems mėnesiams iki Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios popiežius buvo trumpam atvykęs į Budapeštą, kur dalyvavo tarptautiniame religiniame renginyje. Tuomet jis pažadėjo grįžti į Vengriją, kur 39 proc. gyventojų yra katalikai.

Pirmoji Pranciškaus kalba vizito metu bus pasakyta penktadienio vidurdienį, kai jis kreipsis į Vengrijos pareigūnus, diplomatus ir pilietinės visuomenės narius.

Sekmadienį pontifikas pareiškė, kad lankysis „kaip piligrimas, visų draugas ir brolis“, o Vengrijos pareigūnai pabrėžė, kad jo vizitas nėra politinis įvykis.

Praėjusį mėnesį susirgęs bronchitu popiežius tris naktis praleido ligoninėje. Tai pakurstė nerimą dėl jo ilgalaikės sveikatos ir vadovavimo Katalikų Bažnyčiai ateities.

The post Budapešte popiežių lydi ir jo gydytojas appeared first on LAIKMETIS.

Apie rengiamą dokumentą jis užsiminė balandžio 22 d. italų kalba sakytoje kalboje, kuria buvo pradėtas dikasterijos, skatinančios šeimos pastoraciją ir tikinčiųjų pasauliečių misiją, posėdis. K. Farrellas kalbėjo apie tai, kaip svarbu teikti pagalbą ir patarimus „tiems, kurie patiria įvairaus pobūdžio santuokos krizes".

„Šiuo atžvilgiu dikasterija taip pat rengia tekstą, kuris konkrečiai rūpinsis - kaip Jūs, Jūsų Šventenybe, pageidavote - vyrais ir moterimis, kurie, iširus nesėkmingai santuokai, gyvena naujose sąjungose", - sakė K. Farrellas įžanginėje kalboje.

Jis neatskleidė, kada dokumentas bus paskelbtas.

Bažnyčia moko, kad išsiskyrę ir antrą kartą susituokę be santuokos paskelbimo negaliojančia katalikai neturi priimti šventosios Komunijos; šį mokymą dar kartą patvirtino šventasis Jonas Paulius II 2005 m. apaštališkajame paraginime Familiaris consortio.

Popiežius Pranciškus savo pontifikato metu yra sakęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju gali būti situacijų, kai išsiskyrę ir antrą kartą susituokę katalikai gali naudotis Eucharistija, įskaitant atvejus, kai sutuoktiniai santuokoje praktikuoja skaistumą.

Neseniai duotame interviu popiežius Pranciškus į klausimą, ar išsiskyrę ir antrą kartą susituokę katalikai gali priimti Eucharistiją, atsakė: „Negalime numenkinti žmogiškosios situacijos į normatyvinę."

Interviu popiežius Pranciškus patarė pažvelgti į tai, ką jo pirmtakas Benediktas XVI sakė santuokų negaliojimo klausimu, patvirtindamas, kad „didelė dalis bažnytinių santuokų negalioja dėl tikėjimo stokos".

„Ir pagalvokite apie tai: kartais [žmogus] nueina iki santuokos ir atrodo, kad tai labiau visuomeninis priėmimas, o ne sakramentas, - sakė popiežius Pranciškus. - Kai jaunieji sako ,amžinai', kas žino, ką jie turi omenyje tą [sakydami]."

The post Vatikanas rengia dokumentą išsiskyrusioms ir antrą kartą susituokusioms poroms appeared first on LAIKMETIS.

Vatikano prokuroras Alessandro Diddi (Alesandro Didi) balandžio 11 d. sakė, kad popiežius Pranciškus suteikė jam „maksimalią veiksmų laisvę tirti [Orlandi bylą] plačiu mastu be jokių sąlygų".

„Popiežius Pranciškus atkakliai siekia absoliutaus skaidrumo, tiesos paieškų ir apsivalymo", - sakė A. Diddi interviu Italijos laikraščiui „Corriere Della Sera".

E. Orlandi buvo Popiežiškųjų rūmų prefektūros pasiuntinio ir Vatikano miesto valstybės piliečio Ercole Orlandi (Erkolio Orlani) penkiolikmetė dukra. Jos dingimas 1983 m. birželio 22 d., išėjus į muzikos pamoką Romoje, dominavo laikraščių antraštėse ir daugelį metų buvo spekuliacijų objektas.

Balandžio 11 d. A. Diddi susitiko su Orlandi vyresniuoju broliu Piero ir jo advokatu. Pasak Vatikano atstovo spaudai Matteo Bruni (Matėjaus Bruni), susitikimas, kurio paprašė brolis, buvo proga jam „padaryti savo pareiškimus ir pateikti bet kokią turimą informaciją apie bylą, kurią sausio mėn. pradėjo nagrinėti Vatikano teisingumo skatintojas".

„Šių metų sausį iš popiežiaus gavau užduotį nagrinėti šią bylą ir… nusprendžiau surinkti visą rastą informaciją į vieną bylą, iš karto supratęs turimos medžiagos aktualumą", - sakė A. Diddi.

„Kartu su šia iniciatyva Italijoje buvo sudaryta parlamentinė tyrimo komisija, todėl tarp abiejų valstybių vyks vaisingas bendradarbiavimas."

Popiežius Pranciškus paskyrė A. Diddi vyriausiuoju prokuroru 2022 m. rugsėjį. Prieš paskyrimą jis jau dirbo pagrindiniu tyrėju Vatikano pagrindinėje finansų byloje prieš kaltinamąjį kardinolą Angelo Becciu (Andželo Bečiu) ir dar devynis asmenis. Jis taip pat yra dirbęs advokatu baudžiamosiose bylose Romoje.

Interviu A. Diddi patikslino, kad jo tyrimas apsiriboja tik Vatikano miesto valstybės ribomis. Jis teigė: Tai yra labai svarbus klausimas. Aš turiu didelę autonomiją, tačiau, atlikdamas tyrimus Italijos teritorijoje, būtinai turiu bendrauti su Romos prokuratūra ir naujuoju prokuroru Francesco Lo Voi".

Sausio mėnesį Vatikano teisingumo skatintojas ( iš esmės prokuroras, red. past.) paskelbė, kad bylos tyrimas bus atnaujintas atsižvelgiant į kelis šeimos prašymus.

Vatikano pareiškime nebuvo išsamiau išdėstytos priežastys, dėl kurių byla atnaujinama, tačiau visuomenės susidomėjimas šia byla atsinaujino praėjusių metų rudenį, kai „Netflix" kanalas išleido filmą „Vatikano mergaitė: Emanuelos Orlandi dingimas" (angl. „Vatican Girl: The Disappearance of Emanuela Orlandi").

Marko Lewiso (Marko Liuiso) režisuoto tikrais faktais paremto dokumentinio serialo premjera vyko 2022 m. spalio mėn. Seriale buvo rodomi interviu su asmenimis, kurie pateikė daugybę mergaitės dingimo teorijų, iš kurių nė viena nepasitvirtino.

2020 m. balandį Vatikano teisėjas oficialiai nutraukė bylą, kuri buvo atnaujinta ankstesniais metais po to, kai dingusios mergaitės šeimos nariai pradėjo manyti, kad mergaitės palaikai gali būti Vatikano kapinėse.

Atlikus šį tyrimą galiausiai buvo leista atidaryti du kapus Teutonų kolegijos kapinėse, esančiose Vatikanui priklausančioje teritorijoje greta miesto-valstybės; nustatyta, kad šie kapai buvo visiškai tušti, o netikėto posūkio metu Vatikano pareigūnai netoliese esančioje anksčiau nežinomoje kaulų saugykloje aptiko tūkstančius žmogaus kaulų - tik ne mergaitės.

The post Vatikano prokuroras: popiežius Pranciškus nori tiesos apie „Vatikano mergaitės" dingimą appeared first on LAIKMETIS.

„Visuotinė Šventojo Sosto turto paskirtis suteikia jam bažnytinį viešąjį pobūdį", - rašė popiežius vasario 23 d. motu proprio.

„Šventojo Sosto subjektai [turtą] įsigyja ir naudoja ne sau, kaip privatus savininkas, - tęsė jis, - bet Romos popiežiaus vardu ir autoritetu, siekdami savo institucinių tikslų, kurie taip pat yra vieši, taigi bendram labui ir tarnaudami Visuotinei Bažnyčiai."

Dokumentas apie Šventojo Sosto „prigimtinę teisę" įsigyti laikinąsias gėrybes sustiprina popiežiaus vykdomą Šventojo Sosto finansų centralizavimą.

The post Popiežius Pranciškus stiprina Vatikano finansų centralizavimą appeared first on LAIKMETIS.

Jis ragina: melskimės už pagyvenusius žmones, kad jie taptų švelnumo mokytojais, kad jų patirtis ir išmintis padėtų jaunesniems su viltimi ir atsakomybe žvelgti į ateitį.

Anot popiežiaus, kai kalbame apie šeimą, negalime nekalbėti apie pagyvenusių žmonių svarbą. Žmonijos istorijoje mūsų dar niekada nebuvo tiek daug, tačiau nežinome, kaip gyventi šį naują gyvenimo etapą: yra daug senatvei skirtų priežiūros planų, bet mažai gyvenimo projektų.

„Mes, vyresnio amžiaus žmonės, labai džiaugiamės, kai mumis rūpinamasi, apie mus galvojama ir esame mylimi. Tačiau ir mes patys esame arba galime būti švelnumo mokytojai. Dar ir kaip! Šiame prie karo pripratusiame pasaulyje mums reikia tikros švelnumo revoliucijos. Todėl mums tenka didelė atsakomybė prieš naująsias kartas", - primena Šventasis Tėvas.  

Popiežius ragina - atsiminkime: seneliai ir pagyvenę žmonės yra kaip duona, kuri maitina mūsų gyvenimą, jie yra paslėpta tautos išmintis, todėl reikia juos gerbti. Kaip tik todėl įsteigiau jiems skirtą dieną.

The post Popiežiaus ragina liepą melstis už pagyvenusius žmones appeared first on LAIKMETIS.

Markas Andrew Lewisas gimė 1959 m. JAV. 1980 m. įstojo į Jėzaus Draugiją ir 1991 m. buvo įšventintas kunigu.

Po studijų JAV, 1995 m. Toronto universitete jis apsigynė istorijos daktaro disertaciją. 1996–2004 m. jis dirbo Jėzaus Draugijos istorijos institute Romoje, nuo 1998 m. ėjo direktoriaus pareigas, taip pat dėstė Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 2005 m. jis grįžo į Jungtines Amerikos Valstijas ir dėstė Spring Hilo koledže; 2008–2014 m. buvo vienos iš JAV jėzuitų provincijų vadovas.

2017 m. Markas A. Lewisas grįžo dėstyti į Grigaliaus universitetą, 2019 m. buvo paskirtas prorektoriumi.

Popiežiškojo Grigaliaus universiteto istorija siekia 1551 m., kai Jėzaus Draugijos įkūrėjas šv. Ignacas Lojola Romoje įsteigė pirmąją jėzuitų kolegiją.

Popiežius Grigalius XIII 1581 m. suteikė kolegijai naujas patalpas ir ją pakelė į universiteto rangą. Pagal šio popiežiaus vardą jis vadinamas Grigaliaus universitetu. Beje, tas pas popiežius 1579 m. įkūrė ir Vilniaus universitetą.

The post Amerikietis jėzuitų kunigas paskirtas vadovauti Romos Popiežiškajam Grigaliaus universitetui appeared first on LAIKMETIS.

Besišypsantis pontifikas suėmė vaikų rankas, eidamas per palatą ligoninėje, šiuo metu priėmusioje 19 ukrainiečių.

„Melskimės už juos, (...) per karą sužeistus vaikus, esančius „Bambino Gesu“, – anksčiau šeštadienį sakė Pranciškus, kalbėdamas vaikų chorui.

„Tai sudėtingas metas. Mes čia, Romoje, padėsime jiems atsigauti“, – pridūrė jis.

Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Matteo Bruni žurnalistams sakė, kad šiuo metu ligoninėje prie pat Vatikano bei jos padalinyje Palidoro vietovėje, už poros dešimčių kilometrų nuo Romos, yra penkiadešimt ukrainiečių vaikų.

Tai įvairiomis patologijomis (onkologinėmis, neurologinėmis ir kitomis) sergantys pacientai, atvykę pirmosiomis konflikto dienomis. Pastarosiomis dienomis į ligoninę atgabenta ir keletas vaikų su sunkiomis žaizdomis nuo sprogimų.

The post Popiežius aplankė ukrainiečius vaikus ligoninėje: padėsime jiems atsigauti appeared first on LAIKMETIS.

Daug pasakojimų apie šv. Juozapą, priminė Pranciškus, išliko vadinamosiose apokrifinėse Evangelijose. Jie nėra blogi, priešingai, gražūs, tačiau tai atsakas į krikščioniško pamaldumo troškimą užpildyti tuos dalykus, apie kuriuos kanoninėse Evangelijose nėra daug kalbama. Apokrifiniai pasakojimai nėra Dievo Žodis, skirtingai nuo kanoninių Evangelijų, kuriose glūdi visos tikėjimui ir krikščioniškam gyvenimui reikalingos esminės tiesos.    

Štai kaip rašo evangelistas Matas: „Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti“ (Mt 1, 18–19).

Reikia prisiminti senojo Izraelio vedybų papročius. Santuoką sudarė dvi fazės. Pirmoji – tai oficialus pažadas, tarsi susižadėjimas. Nors moteris dar metus likdavo gyventi su tėvais, ji jau buvo laikoma pažadėtojo vyro žmona. Antrąją fazę sudarė šventiškas, iškilmingas persikėlimas iš tėvų namų į vyro namus.

Tad faktas, kad Marija tapo nėščia prieš pradedant gyventi kartu, galėjo reikšti, jog ji nebuvo ištikima. Tad buvo galima ar net privaloma ją įskųsti, o įstatymas už tai numatė mirties bausmę užmėtant akmenimis (Įst 22, 20–21). Tiesa, vėliau užmėtymo akmenimis buvo atsisakyta, paliekant civilines ir baudžiamąsias sankcijas. 

Evangelija sako, kad Juozapas buvo teisus, nes pakluso įstatymui. Tuo pat metu meilė Marijai, pasitikėjimas ja pasiūlė būdą, kuris atsižvelgtų ir į įstatymą, ir į nuotakos garbę: „tylomis ją atleisti“, be triukšmo, be viešo pažeminimo, be teismo ir atkeršijimo. Toks buvo Juozapo šventumas. Bet, tęsia pasakojimą evangelistas Matas, „kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.

Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios.

Taigi, į Juozapo įžvalgas įsiterpė Dievo balsas, kuris apreiškė kai ką daugiau nei jo paties teisumas ar teisingumas. Ir mums, pažymėjo Pranciškus, labai svarbu stengtis gyventi teisingai, tačiau tuo pat metu jausti, kad reikia Dievo pagalbos, platesnio žvilgsnio į gyvenimo aplinkybes. Dažnai jaučiamės įkalinti to, kas įvyko, nelaimių, bjaurių dalykų kaliniai. Tačiau būtent už dramatiškiausių gyvenimo aplinkybių slepiasi Apvaizda, kuri palengva apšviečia ir suteikia joms, taip pat ir skausmui, prasmę. Negerai užsidaryti skausme, gyventi apkartusia širdimi. 

„Norėčiau stabtelėti prie vieno Evangelijoje pasakojamos istorijos akcento, kuris mums dažnai praslysta pro akis“, – sakė popiežius Pranciškus. Anot jo, galime įsivaizduoti, kokias svajones puoselėjo Marija ir Juozapas po sužadėtuvių apie savo gyvenimą, apie savo ateitį. Bet kai Dievas taip nelauktai įsikišo į jų gyvenimą, abu atvėrė širdis naujai tikrovei, nors iš pradžių nebuvo lengva. 

Tačiau kai įsimylėjimas ir jo lūkesčiai išsisemia, gali prasidėti tikra meilė.

„Brangūs broliai ir seserys, dažnai mūsų gyvenimas nevyksta taip, kaip jį įsivaizdavome. Ypač meilės santykiuose mums sunku pereiti nuo įsimylėjimo iki brandžios meilės logikos“, – sakė popiežius, pakvietęs gerai pamąstyti apie jaunavedžius.

Įsimylėjimą dažnai lydi tam tikras svaigulys, įsivaizduojama tikrovė, neatitinkanti realių faktų. Tačiau kai įsimylėjimas ir jo lūkesčiai išsisemia, gali prasidėti tikra meilė. Mylėti nereiškia tikėtis, kad kitas žmogus ar gyvenimas atitiktų mūsų įsivaizdavimą, bet visiškai laisvai prisiimti atsakomybę už gyvenimą tokį, koks jis yra. Tokia yra Juozapo pamoka mums. 

Mylėti nereiškia tikėtis, kad kitas žmogus ar gyvenimas atitiktų mūsų įsivaizdavimą, bet visiškai laisvai prisiimti atsakomybę už gyvenimą tokį, koks jis yra.

Popiežius priminė epizodą iš Evangelijos pagal Joną, kuriame pasakojama apie įstatymo žinovų užuominą Jėzui, kad jų kilmė „ne tokia“. Ko gero, jie žinojo apie Marijos nėštumą ir tokiu būdu norėjo jam įkąsti. Pasak popiežiaus, jam tai vienas iš bjauriausių epizodų.

Juozapas pasirinko ir priėmė gyvenimą tokį, koks jis yra: nuotaką, kuri jau laukėsi sūnaus. Iš įsimylėjimo jis perėjo į brandžios meilės logiką. 

„Sužadėtiniai krikščionys kviečiami liudyti tokią meilę, drįstančią iš įsimylėjimo virsti brandžia meile. Tai reiklus pasirinkimas, kuris nesukausto gyvenimo, bet sustiprina meilę, kad ji ištvertų laiko išbandymus“, – sakė Pranciškus. 

Sužadėtiniai krikščionys kviečiami liudyti tokią meilę, drįstančią iš įsimylėjimo virsti brandžia meile.

Pasak jo, tiesa, kad įsimylėjimo romantiką ištirpdo kasdienybė, darbas, rūpestis vaikais. Ar tai reiškia, kad nelieka ir pačios meilės? Ne, lieka brandi meilė. Taip pat gali atsitikti, kad susipykstama, kad keliamas balsas, kad sudūžta kokia lėkštė. Tačiau tai vyksta, ko gero, nuo Adomo ir Ievos laikų, tai kasdienė duona.

Tačiau ką daryti, kad pyktis nepakenktų santuokiniam gyvenimui? Neužbaigti dienos be susitaikymo, be susitaikinimo ženklo ar žodžio. Šaltasis karas kitą dieną yra labai pavojingas. Nereikia leisti, kad nauja diena prasidėtų karu. Tai labai padės santuokiniam gyvenimui. Perėjimas iš įsimylėjimo į brandžią meilę yra reiklus, bet tokiu keliu turime eiti, kvietė Šventasis Tėvas, katechezę užbaigęs malda į šv. Juozapą.

The post Popiežiaus katechezė: šv. Juozapas mus moko mylėti brandžiai appeared first on LAIKMETIS.

„Tai apčiuopiama Romos Katalikų Bažnyčios vadovo solidarumo su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, išraiška, patvirtinanti, kad Vatikanas pripažįsta problemą, su kuria šiandien susiduria Kipro Respublika dėl padidėjusių migrantų srautų, ir būtinybę teisingai paskirstyti juos tarp ES valstybių narių“, - sakė Kipro vyriausybės atstovas spaudai Marios Pelekanos (Mariosas Pelakanosas).

Tai apčiuopiama Romos Katalikų Bažnyčios vadovo solidarumo su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, išraiška.

Šį ketvirtadienį popiežius Pranciškus išvyks į Viduržemio jūros salą Kiprą penkių dienų vizito, kurio metu taip pat lankysis Graikijoje. Tikimasi, kad kelionės metu bus atkreiptas dėmesys į sunkią migrantų, siekiančių patekti į Europą, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, padėtį.

Paskutinį kartą popiežius Pranciškus Graikijoje lankėsi 2016 m. ir į Romą atsivežė tris sirų pabėgėlių šeimas iš Morijos pabėgėlių stovyklos Lesbo saloje. Tarp su popiežiaus pagalba perkeltų pabėgėlių buvo ir Majidas Alšakarji (Madžidas Alšakarji), kuris, būdamas 15 metų, pabėgo iš Sirijos pilietinio karo. Po penkerių metų M. Alshakarji dabar studijuoja Romos universitete, kad įgytų odontologo specialybę, ir savanoriauja Sant Egidio katalikų bendruomenėje, padėdamas priimti naujus pabėgėlius Italijoje.

„Mums buvo leista pradėti naują gyvenimą naujoje šalyje... Tai graži patirtis“, - sakė jis. Popiežius Pranciškus ne kartą ragino vyriausybes „nepamiršti žmogiškojo migracijos veido“. „Viena vertus, didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių rinkose migrantų darbo jėga yra labai paklausi ir sveikintina kaip būdas kompensuoti jos trūkumą. Kita vertus, migrantai paprastai atmetami ir sulaukia daugelio juos priimančių bendruomenių pasipiktinimo“, - sakė jis.

Mums buvo leista pradėti naują gyvenimą naujoje šalyje... Tai graži patirtis.

„Ši tendencija ypač išryškėjo per pandemiją, kai daugelis būtiniausių darbuotojų buvo migrantai, tačiau jiems nebuvo suteiktos „Covid – 19“ ekonominės pagalbos programų lengvatos ir net galimybė naudotis pagrindine sveikatos priežiūra ir skiepais“, - pridūrė popiežius.

„Katalikų Bažnyčia ir jos institucijos, įsišaknijusios savo šimtmečių patirtyje, tęs savo misiją - priimti, apsaugoti, skatinti ir integruoti keliaujančius žmones“, - sakė jis.

The post Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją appeared first on LAIKMETIS.