Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma. 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas. BNS teigė, kad Seimo komisijos atliktas tyrimas atskleidė keletą pagrindinių faktorių, kurie rodo apie galimai neskaidrią veiklą.

„Tai yra, kad galimai vis dėlto buvo neskaidrūs ir nelygias sąlygas kandidatams sudarantys santykiai tarp kandidato į prezidentus G. Nausėdos ir VSD vadovo, kad galimai buvo neteisėtai rinkta informacija, neteisėtai atskleista G. Nausėdos štabui informacija apie žmones“, – BNS sakė VDU politologas.

„Šitie faktoriai viena vertus, kaip ir komisijos išvados, sudaro prielaidas kreiptis ir į Generalinę prokuratūra, taip pat kelia klausimą ir dėl paties prezidento pažeidžiamumo. O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje“, – tvirtino jis.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Išvadą patvirtinus Seimui, komisijos nariai patvirtino svarstysiantys kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

Tiek I. Kalpokas, tiek Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad visgi apkalta G. Nausėdai vargiai įmanoma. 

Parodė neskaidrius santykius

I. Kalpokas teigė, kad neskaidrios veiklos įspūdį sustiprina ir komisijos konstatuoti prezidento aplinkos ryšiai su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

„Kitas dalykas, dar skandalingesnis, – santykiai su Baltarusijos trąšų importuotojais, ir tai, kad, tikėtina, buvo bandoma daryti prezidentūrai įtakai“, – teigė jis. 

Anot jo, nors šie faktoriai sudaro prielaidas kelti klausimą dėl galimo priesaikos sulaužymo ir apkaltos, ji vargiai įmanoma.

„Aišku, šį kartą turime kitokią politinę situaciją, tikrai nemanau, kad viskas baigtųsi apkalta. Ko gero, net sudaryti apkaltos komisijos vargiai pavyktų. Bet tas žodynas, kuris yra vartojamas, jis yra labai stipriai panašus į tai, kuo buvo kaltinamas prezidentas R. Paksas“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Jo teigimu, rinkiminių metų fone lengva komisiją kaltinti politikavimu ir, panašu, kad tokios strategijos laikosi Prezidentūra.

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui.

„Vis dėl to reikia turėti omenyje, kad abu pareigūnai, panašu, turi pilną prezidento palaikymą ir to jiems užtenka, kad jie liktų einamose pareigose. Man atrodo, šioj vietoj tas kausimas ir užsidaro“, – kalbėjo jis. 

Politologas pabrėžė, kad komisijos išvados yra labai svarbios tuo, kad Seimas atliko parlamentinės kontrolės funkciją ir komisija atsakė į tuos klausimus, kurie buvo iškilę. Tai, koks bus jų poveikis, anot I. Kalpoko, yra rinkėjų rankose.

Atsakymų nerado

KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad komisijos išvados jai neatsakė į visus klausimus ir jų liko tiek pat, kiek perskaičius žurnalistikos tyrėjų Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“. 

„Klaustukų man lieka pakankamai daug. Sakykime, vis tiek, prezidento įsitraukimas ar įtraukimas – čia labai svarbūs dalykai, jie taip ir nepaaiškėjo iki galo“, – teigė politologė. 

Anot jos, išvadose esame iškarpyto teksto, kuris visuomenei neprieinamas ir negali būti viešinamas, kuris galbūt atskleistų daugiau informacijos. 

„Iš pačių išvadų visgi galima numanyti, kad komisija kalba tik apie galimą ar numanomą prezidento dalyvavimą, tikrų įrodymų mes vis tiek iš išvadų negalime atsakyti, kad čia tikrai buvo prezidento aiškus dalyvavimas. Matyt, čia būtų pats svarbiausias momentas“, – kalbėjo ji. 

Anot jos, liko klausimas ir dėl prezidento sąsajų su baltarusiškų trąšų importuotojais. 

„Nesuprasi, ar čia tos asmenybės, ar kitos, bet tai nėra gerai, jeigu čia buvo poveikis. Čia, sakyčiau, yra žymiai didesnė problema negu privačių ar viešų asmenų tikrinimas. Nes jeigu buvo tas poveikis, tai saugumas neatliko savo darbo“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, šioje situacijoje žodį turėtų tarti konstitucinės teisės specialistai, nes kol kas KU atstovė teigė matanti „procedūrinių skylučių dėl kurių iki apkaltos galima ir nenueiti“.

„Mano pozicija tokia – apkaltai reikia labai tvirtų ir aiškių išvadų, kadangi matau daugiau klausimų, negu atsakymų, man kol kas kyla abejonių būtent dėl procedūrinių dalykų, negu dėl turinio pačios apkaltos“, – teigė politologė.

Rizikos G. Nausėdos aplinkoje, nuslėptas tyrimas

Apie pusmetį VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija išvadas registravo šį antradienį.

Be kita ko, ji  konstatavo, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos vertinimu, tai „daro prezidentą pažeidžiamą“, o G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose konstatuojama, kad VSD neinformavo institucijų ir sprendimų priėmėjų apie atliktą tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, įžvelgė teisinio reglamentavimo sudarytas galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

The post Politologai: komisijos išvados leistų kreiptis į prokurorus, prezidento apkalta nepavyks appeared first on LAIKMETIS.

„Valstybei kol kas neigiamų padarinių nėra, bet tai yra tam tikras ir įspėjimas koalicijos partneriams, kad mes galime turėti atskirąją nuomonę, ir ne faktas, kad mes visada balsuosime, kaip konservatoriai tikisi, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. – Jie turbūt įsivertino, kad rimtų pasekmių nebus, bet proga priminti, kad jų balsas yra svarbus, buvo labai gera.“

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis BNS teigė, kad kol kas „raudonas vėliavas“ dėl koalicijos griūties kelti dar anksti.

„Aišku, opozicijai naudinga tokią tezę iškelti. Kita vertus, tokių plyšių valdančiosios koalicijos santykiuose visada buvo, nereikia net politologų įžvalgos“, – kalbėjo politologas.

2024 metų biudžeto projektą iš antradienio darbotvarkės išbraukti pasiūlė „darbiečiai“. Anot jų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertindamas parlamentarų, komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.

Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai – „laisviečiai“ Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė.

„Manevro laisvė“

R. Urbonaitė teigia, kad taip balsuoti du Laisvės frakcijos atstovai sau galėjo leisti, nes pradėti svarstyti biudžetą dar yra laiko, be kita ko, „argumentai opozicijos nebuvo iš piršto laužti“.

„Dangus negriūva, bet „laisviečiai“ nepraleido progos parodyti, kad jiems skauda ir kad jie taip pat gali pasinaudoti tam tikromis situacijomis, jog parodytų, kad automatiškai koalicijos partneriai palaikomi nebus“, – sakė politologė.

Dangus negriūva, bet „laisviečiai“ nepraleido progos parodyti, kad jiems skauda ir kad jie taip pat gali pasinaudoti tam tikromis situacijomis

Pasak jos, nors įtampa valdančiojoje koalicijoje nemažėja, priėmimo stadijoje partneriai už biudžetą greičiausiai balsuos vieningai.

„Ar jie taip drąsiai elgtųsi, jei tai būtų biudžeto priėmimo stadija, aš jau abejoju, – kalbėjo R. Urbonaitė. – Jie nėra tokie kvaili, kad nesuprastų savo balsavimo galimų pasekmių, o čia visi suprato, kad manevro laisvė yra, bet lygiai taip pat suprato, kad erzelis bus, kad apie tai kalbės, kad koalicijos partneriai bus nepatenkinti.“

„Ar čia mes galime tikėtis visiškos dramos ir tragedijos finišo tiesiojoje, aš dar būčiau labai atsargi“, – pridūrė ji.

Nesutarimų tarp valdančiųjų buvo kilę ir anksčiau.

„Laisviečiai“ nepalaiko konservatorių siūlymo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jie taip pat pasigenda aktyvesnės partnerių paramos dėl programinių nuostatų, įskaitant partnerystės įteisinimą. 

„Programiniai nesutarimai tiesiog išsilieja ir į biudžeto dalykus“, – teigė M. Jastramskis.

Prasiveržiančios emocijos

Kol opozicijos atstovai teigia įžvelgiantys krizę koalicijoje, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad klausimas dėl biudžeto buvo procedūrinis, todėl jo sureikšminti nereikėtų.

Savo ruožtu politologai pabrėžia, jog toks elgesys gali būti siejamas ir su artėjančiais rinkimais.

„Banalu, bet yra rinkiminis periodas ir Laisvės partija, nežinau, ar sąmoningai, ar nesąmoningai, bando tikriausiai parodyti distanciją tarp savęs ir konservatorių, kad geriau galbūt pasirodytų ateinančiuose metų rinkimuose“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.

„Čia, tiesą sakant, nėra naujas dalykas ir vien tik Laisvės partijos dalykas. Jei mes pasižiūrėtume kadencijas anksčiau, tai paskutiniais metais iki Seimo rinkimų padaugėja nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje, bandymų parodyti nepriklausomybę“, – pridūrė jis.

M. Jastramskiui antrino ir R. Urbonaitė. Pasak jos, „laisviečiai“ rodo „tam tikrą nepaklusnumą, kas, beje, jų rinkėjams gali visai patikti“.

„Aišku, čia labai svarbu neperlenkti lazdos, nes jei tavo tikslas savaime bus pagalių pakaišiojimas, tai vienu metu gali pradėti atrodyti nesolidžiai“, – kalbėjo politologė.

Ji taip pat teigė, kad tokį elgesį galima aiškinti prasiveržiančiomis emocijomis.

„Jau čia tų konfliktų buvo tiek, kad natūralu, jog yra ir daug emocijų. Negalvokime, kad politikai viską daro tik labai racionaliai apskaičiavę. Aš manau, kad emocijos čia irgi veikia. Raskevičiaus atveju, mes tikrai matome tas emocijas: matome knygų deginimą, šį balsavimą“, – sakė R. Urbonaitė.

Kol kas neaišku, kada klausimas dėl kitų biudžeto grįš į Seimo salę. Jo priėmimas laikomas vienu svarbiausių rudens sesijos darbų.

The post Politologai: kelių „laisviečių“ sprendimas palaikyti opoziciją – įspėjimas konservatoriams appeared first on LAIKMETIS.

„Kas beateitų ateityje, kurios pozicijos (jie laikytųsi), ar sutaptų tai su prezidento nuomone, ar nesutaptų, prezidentas ir jo atstovai susitiks su žmonėmis, nes prezidentas nebijo bendrauti su žmonėmis ir nemano, kad tą daryti reikia tik vieną kartą per ketverius metus“, – penktadienį žurnalistams sakė Povilas Mačiulis.

„Jeigu yra klausimų ir rūpimų temų, visada reikia bendrauti“, – pabrėžė jis.

Pasak patarėjo, neišeiti ir nepakalbėti su tokiu skaičiumi žmonių būtų nepagarba.

„Neišeiti prezidentui ar prezidento atstovui pakalbėti su žmonėmis būtų mažų mažiausiai nepagarba. Ar atsiminsime protestą dėl Astravo AE, kai išėjo pats prezidentas, vakar, deja, pats prezidentas išeiti negalėjo dėl užimtos darbotvarkės, tai tą darbą atlikau aš“, – penktadienį sakė P. Mačiulis.

Dalies politologų ir apžvalgininkų kritikos sulaukė P. Mačiulio ketvirtadienio susitikimas su protestuotojais dėl valdžios vykdomos šeimos politikos.

Patarėjas tuomet padėkojo „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ tęsėjams už aktyvumą, paragino girdėti vieniems kitų pozicijas ir išreiškė nerimą dėl vėluojančio Referendumo konstitucinio įstatymo. P. Mačiulis sakė, kad nuo liepos 1-osios Lietuvos piliečiai praras pilietinę teisę į referendumą“, nes Seimas laiku nepriėmė konstitucinio įstatymo.

„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, iš valdžios atstovų, kad klausti piliečių nuomonės – nereikia. Klausti nuomonės – reikia. Ar referendumu, ar apklausomis“, – kalbėjo jis.

Protesto akcija dėl valdžios vykdomos šeimos politikos prasidėjo antradienį prie Seimo, trečiadienį protestuotojai buvo nuvykę prie Vyriausybės, ketvirtadienį – prie Prezidentūros. Jie reikalavo neratifikuoti Stambulo konvencijos, nesvarstyti partnerystę įteisinančio įstatymo, nesvarstyti disponavimo mažu kiekiu narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, išbraukti iš Seimo darbotvarkės Tautinių mažumų įstatymo projektą, „nedelsiant nutraukti prievartą prieš šeimas, prieš jų valią ir be laisvo apsisprendimo vykdant privalomą vaikų testavimą, atverti visas mokyklas kontaktiniam mokymui“.

The post Kas beateitų prie Prezidentūros, prezidentas susitiks su žmonėmis – patarėjas appeared first on LAIKMETIS.