„Tai buvo aukščiausio rango ir gebėjimų šalies politikas. Nuomonės vienu ar kitu klausimu išsiskirdavo, bet jis turėjo retą politikų tarpe gebėjimą ieškoti kompromiso, šnekėtis ir nepamesti iš akių šalies nacionalinių interesų“, – BNS sakė buvęs socialdemokratų partijos pirmininkas, parlamentaras Gintautas Paluckas.

Anot jo, G. Kirkilas paliko ryškų pėdsaką „Lietuvos politikos istorijos puslapiuose“.

G. Paluckas buvusį bendražygį prisimena ne tik kaip politiką, bet kaip ir daugybę pomėgių turėjusią asmenybę.

„Visi įsivaizduoja, kad politikai yra pilki ir neįdomūs. Man teko pažinti tą įdomesnę pusę. Gediminas buvo žvejys, dalindavomės ir trofėjų nuotraukomis, maloniai kalbėdavome ir apie tuos dalykus, kurie yra už politikos. Kai politika supykdo, tai žmogiškumas ir gebėjimas bendrauti suartina“, – pasakojo socialdemokratas.

„Labai netikėta, nes jis iki paskutinės dienos buvo darbštus, viešo gyvenimo reikalų į šalį nebuvo paleidęs. Tikrai didelis netikėtumas“, – pridūrė jis.

Č. Juršėnas: tai buvo įvairialypė asmenybė

Buvęs Seimo pirmininkas, LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, kad G. Kirkilas buvo vienas ryškiausių šalies politikų.

„Prisimenu jį kaip įvairialypį, šakotą ir įdomų veikėją. (...) Jis buvo aktyvus, kartais ginčydavomės, bet dažniausiai sutardavome. Kai kur mūsų nuomonės išsiskirdavo, bet tai netrukdė darbuotis Lietuvos labui iki pat pabaigos“, – BNS sakė Č. Juršėnas.

Pasak jo, Atgimimo laikotarpiu G. Kirkilas suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos komunistų partijai atsiskiriant nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

„Jis aktyviai reiškėsi mums atsiskiriant nuo Maskvos“, – pasakojo Č. Juršėnas.

Į Seimą G. Kirkilas pirmą kartą į Seimą išrinktas 1992-aisiais. Buvusį bendražygį Č. Juršėnas prisimena kaip vieną aktyviausių Seimo narių visose kadencijose, kuomet dirbo drauge.

„Tai buvo žmogus, kuris dalyvavo aptariant įvairiausius klausimus“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas.

Č. Juršėnas teigimu, išskirtinis įrašas G. Kirkilo biografijoje yra jo darbas premjero poste ir vadovavimas mažumos vyriausybei.

„Tai pirmas kartas mūsų naujoje istorijoje“, – teigė jis.

Č. Juršėno teigimu, G. Kirkilas visą gyvenimą mėgo rašyti.

„Jis juk iki paskutinių dienų rašė komentarus internetinėse svetainėse“, – dalijosi buvęs parlamento vadovas.

2K projektas išliks istorijoje

Seimo narys Algirdas Sysas kartu su G. Kirkilu Seime dirbo nuo 1996-ųjų. Parlamentaras vadovavimą mažumos vyriausybei taip pat išskyrė kaip vieną ryškiausių G. Kirkilo politinės karjeros momentų.

„Garsus susitarimas su Andriumi Kubiliumi – 2K projektas. G. Kirkilo vadovavimas išliks istorijoje, kai jis diplomatiškai sugebėjo sutarti ir su dešiniaisiais, kad Vyriausybė veiktų, kad būtų vykdomas biudžetas, kad būtų priimami sprendimai“, – pasakojo A. Sysas. 

Socialdemokratas prisimena, kad su G. Kirkilu būdavo galima kalbėti įvairiausiomis temomis.

„Gediminas buvo šiltas, atviras, bendraujantis žmogus“, – sakė A. Sysas.

Apie buvusio premjero G. Kirkilo mirtį pranešta šeštadienį. Jam buvo 72-eji.

2006–2010 metais G. Kirkilas ėjo ministro pirmininko pareigas, 1992–2020 metais G. Kirkilas buvo Seimo narys, 2004–2006 metais ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.

2007–2009 metais buvo LSDP pirmininkas, 2017 metais iš partijos pasitraukė ir įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (dabar Lietuvos regionų partija), iki 2021 metų buvo jos pirmininku.

The post G. Kirkilas paliko ryškų pėdsaką „Lietuvos politikos istorijos puslapiuose“ - LSDP bendražygiai appeared first on LAIKMETIS.

Kovą atliktos apklausos duomenimis, neigiamas G. Jakšto vertinimas kovą siekė 39,5 proc., kai vasarį – 27,9 procento.

G. Jakštas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų. Dėl susidariusios situacijos prieš kelias savaites jis premjerei Ingridai Šimonytei buvo atnešęs atsistatydinimo prašymą, tačiau pastarojo ministrė pirmininkė tąkart netenkino.

„Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys BNS sakė tikėjęsis, kad kilus pasipiktinimui dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, pablogės pasitikėjimas švietimu, tačiau apklausa to neparodė.

„Ministro labai pablogėjo reitingas, bet pačios (švietimo – BNS) sistemos lyg ir nieko“, – kalbėjo jis.

G. Nausėdą palankiai vertina 64,9 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 15,4 proc., vasario mėnesį šalies vadovas sulaukė 66,6 proc. palankių ir 15,1 proc. nepalankių vertinimų.

Antrąją vietą užima Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai vertina 50,4 proc. šalies gyventojų, o nepalankiai 27,3 proc. apklaustųjų. Vasarį šie skaičiai atitinkamai buvo 48,7 ir 29,5 procento.

Trečioje vietoje yra buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, turintis 44 proc. teigiamų ir 28,3 proc. neigiamų vertinimų, kai vasario mėnesį palankiai jį vertino 48,4 proc. apklaustųjų, neigiamai – 26 procentai.

Toliau populiariausių politikų sąraše rikiuojasi opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis, sulaukęs 39,3 proc. palankių vertinimų ir 35,9 proc. nepalankių. Vasario mėnesi šie skaičiai atitinkamai buvo 39,2 ir 36 procentai.

Po jo – opozicinės Darbo partijos vadovas, Seimo narys Andrius Mazuronis, sulaukęs 36,9 proc. teigiamų vertinimų ir 29,8 proc. neigiamų vertinimų (37,6 ir 29,8 procento vasarį).

Seimo pirmininkę, Liberalų sąjūdžio vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen teigiamai įvertino 34,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 42 proc. respondentų. Vasario mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 36,9 ir 39 procentai.

Toliau sąraše eina opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis su 33,7 proc. apklaustųjų palaikymu (38,1 proc. vasarį). 42,8 proc. šalies gyventojų jį vertina nepalankiai (39,4 proc. vasarį).

Regionų partijos pirmininką, parlamentarą Joną Pinskų palankiai vertina 27,2 proc. lietuvių, o nepalankiai vertina 27,6 proc. šalies gyventojų (30,2 ir 27,2 proc. vasarį).

Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai vertina 26,5 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 47,8 proc., kai vasario mėnesį jis sulaukė 26,7 proc. palankių ir 46 proc. nepalankių vertinimų.

„Turbūt čia blogiausias jo rezultatas yra, bet Kaune jis yra su pliuso ženklu“, – sakė V. Gaidys.

Populiariausiųjų dešimtuką užbaigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ją teigiamai vertina 22,1 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 35 procentai (24,3 ir 30,5 proc. vasarį).

Daugiausiai neigiamų vertinimų (69,8 proc.) sulaukė užsienio reikalų ministras, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, vasarį tokių buvo 66,5 procento. Premjerę I. Šimonytę nepalankiai vertina 63,5 proc. šalies gyventojų, kai vasarį – 56,1 procento.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Waldemarą Tomaszewskį (Valdemarą Tomaševskį) nepalankiai vertina 62 proc. apklaustųjų (59,7 proc. vasarį), Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę – 61,7 proc. respondentų (60,3 proc. vasarį).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko kovo 15–23 dienomis. Apklaustas 1001 šalies gyventojas, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

The post Ženkliai pablogėjo švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto vertinimas - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

RKI 2020 m. išreiškė susirūpinimą, kad Vokietijos visuomenės uždarymas namuose gali lemti didesnį vaikų mirtingumą ir kitus neigiamus padarinius. RKI ekspertai taip pat nepritarė FFP2 veido kaukių įvedimui, teigdami, kad trūksta duomenų, pagrindžiančių tokią priemonę.

"Būtų prasminga aktyviai komunikuoti, kad būtų aišku, kodėl RKI nerekomenduoja šios priemonės", - pažymima protokole dėl FFP2 kaukių taisyklių įgyvendinimo. Agentūra protokole netgi pažymi, kad ji būtų pranešusi visuomenei, jog nepalaiko FFP2 kaukių reguliavimo, tačiau pastebėtina, kad agentūra to niekada nepadarė, nepaisant protestų prieš privalomas kaukes ir kitas griežtas priemones.

2 500 puslapių dokumentuose taip pat yra ištrauka, kurioje pažymima, kad ekspertai įspėjo, jog uždarymas gali "padaryti daugiau žalos nei naudos", ekspertams nurodant epideminius „lokdaunus" Afrikoje ir ten pastebėtus neigiamus rezultatus.

Dokumentai atskleidė, kad Vokietijos politikai, priešingai ekspertų nuomonei, dramatizavo situaciją. Tai buvo daroma siekiant įgyvendinti prievartos priemones ir apriboti pagrindines teises. Dabar raginama paviešinti likusią dokumentų dalį, nes vis dar redaguojama daugiau nei tūkstantis ištraukų, kurios sudaro trečdalį viso teksto, datuojamo "krizių padalinio" posėdžių, vykusių nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. balandžio, užrašais.

Dokumentų paviešinimas sukėlė šoką Vokietijoje ir paskatino net kairiąsias partijas, pavyzdžiui, žaliuosius, paraginti "visapusiškai peržiūrėti" vykdytą koronaviruso politiką. Kitos partijos, pavyzdžiui, Alternatyva Vokietijai (AfD), ragina imtis aktyvesnių veiksmų, įskaitant komisijos tyrimą.

Dokumentų paviešinimas sukėlė šoką Vokietijoje ir paskatino net kairiąsias partijas, pavyzdžiui, žaliuosius, paraginti "visapusiškai peržiūrėti" vykdytą koronaviruso politiką

Politikai ragina RKI panaikinti redakcinius įrašus ir viešai paskelbti visas išvadas, be to, laukia tolesni teismo procesai. Tuo tarpu diskusijos ir toliau verda, o žyma #RKIFiles portale X jau sukūrė 45 000 pranešimų.

Vos poros pranešimų pavyzdys rodo, kad daugelis vokiečių vis dar jaučia pyktį dėl vykdytos koronaviruso politikos.

"Bavarijos žemės valdžia iki 2022 m. pavasario kankino vaikus su kaukėmis - net kūno kultūros pamokose. Ne todėl, kad tam buvo mokslinių įrodymų, o todėl, kad Markusui Söderiui patiko koronaviruso griežtojo šalininko vaidmuo. #RKIFiles", - rašė vienas X vartotojas.

"Gerai, kad RKI protokolai įtraukti į platesnę diskusiją! Tačiau negali būti tokio dalyko kaip pigus atleidimas. Dėl koronaviruso 2/3 vokiečių tapo ypač agresyvūs prieš 1/3 nesutikusių su ribojimais. Antrankiai turi būti uždėti nusikaltėliams".

Virusologas reaguoja į pranešimą

Virusologas Klausas Stöhras, kadaise buvęs PSO pandemijos komisaras, sakė, kad atskleisti protokolai dar kartą rodo, jog "rizikos vertinimas nebuvo pagrįstas duomenimis". Pasak Stöhro, "plaukai jam šiaušėsi, kai buvo kalbama apie (Vokietijos) pandemijos planą".

Stöhr'as taip pat komentavo tai, kad RKI protokolai atskleidė, jog ekspertai sakė vyriausybei, kad yra nedaug duomenų, pagrindžiančių platų kaukės pritaikymą visuomenei.

"O tai, kad tai, kas buvo žinoma apie FFP2 kaukes, buvo visiškai ignoruojama, buvo "daug daugiau duomenų, kur buvo matyti, kad darbas nebuvo pagrįstas įrodymais", - sakė jis.

Kaip kitus pavyzdžius mokslininkas nurodė "komendanto valandą, sienų uždarymą, 2G/3G (teritorijos, apribotos pagal skiepijimo statusą) ir šalutinį uždarymo poveikį". Stöhr pažymėjo, kad "visa tai yra dalykai, kurie buvo žinomi - įskaitant tai, kad vakcinos negalėjo sustabdyti viruso plitimo". Jis sakė, kad vakcinos negalėjo sustabdyti pandemijos, ir "nuo pat pradžių buvo aišku, kad vakcina to padaryti negali".

Dabar jis ragina sudaryti komisiją arba atlikti peržiūrą, kad ateityje būtų išvengta klaidų, kurias padarė vyriausybė Covid-19 laikais.

Virusologas Hendrikas Streeckas, kuris buvo paskirtas į RKI ekspertų tarybą, taip pat pareiškė: "Esu labai nustebęs, kad buvo užtušuoti ištisi puslapiai, pavyzdžiui, apie skiepus", - sakė jis laikraščiui "Welt". "Ir man įdomu, kas ten parašyta, kodėl visuomenė neturėtų to matyti".

Lauterbachą apima panika?

Federalinis sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas (SPD) su siaubu reagavo į ataskaitoje pateiktas išvadas. Būdamas federaliniu sveikatos apsaugos ministru didelę pandemijos dalį, jis dažnai tapdavo pagrindiniu kritikos taikiniu tų, kurie nepritaria Vokietijos Covid-19 politikai.

"Informacija yra gerai, bet neturime leisti, kad socialinėje žiniasklaidoje atsirastų sąmokslo teorijų dėl užsienio vyriausybių kišimosi", - rašė jis X platformoje. Kodėl jis minėjo "užsienio vyriausybes", liko neaišku, tačiau kairiųjų pažiūrų politikai, užspeisti į kampą, dažnai griebiasi teiginių apie "užsienio kišimąsi" ir "Rusiją".

Nepaisant raginimų peržiūrėti politiką, Lauterbachas desperatiškai siekia išvengti tokio rezultato ir taip pat atvirai atmeta komisijos sudarymą, kaip ragina AfD ir BSW partijos.

Lauterbachas teigia, kad tai būtų naudinga tik "nedidelei grupei politikų, taip pat žmonėms, kurie galbūt atstovauja radikalioms idėjoms". Jis teigia, kad jie išvadas panaudotų "politikuoti prieš valstybę".

Žaliųjų sveikatos politikas Janoschas Dahmenas, vienas agresyviausių kraštutinės Covid-19 politikos šalininkų, sakė: "Man atrodo, kad toks įnirtingas neteisingų gandų skleidimas taip pat yra užsienio žvalgybos tarnybų poveikio mūsų visuomenei Rusijos karo prieš Ukrainą fone rezultatas, siekiant dar labiau suskaldyti visuomenę ir paversti politiką neveiksnia."

The post Skandalas Vokietijoje: politikai žinojo, kad karantinas COVID-19 metu sukels daugiau žalos, nei naudos appeared first on LAIKMETIS.

„VSD apgailestauja, kad komisijos tyrimo išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis“, – rašoma antradienį žiniasklaidai išplatintame komentare.

Anot VSD, jos parengtos iš esmės ignoruojant departamento pateiktus duomenis, Žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija.

„VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – nurodoma komentare.

Antradienį paskelbtose Seimo komisijos išvadose, be kita ko, teigiama, jog VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G. Nausėdos arba informacija buvo perduota jo pavedimu. Išvadose konstatuojama, kad D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino.

D. Jauniškis, rinkdamas informaciją apie dabartinio šalies vadovo aplinkos žmones, jam talkino

Be to, jose nurodoma, jog VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Komisija taip pat konstatavo, kad už VSD pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ D. Jauniškis.

Komisija išvadas patvirtino vienbalsiai, bet jos veikloje, išskyrus demokratą Vytautą Baką, nebuvo opozicijos atstovų. Šias išvadas dar turės patvirtinti Seimas.

The post VSD apie Seimo komisijos išvadas: sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybai appeared first on LAIKMETIS.

„Gynybos mokesčio klausimu mūsų vienijama bendruomenė yra vieninga – toliau palaikome visuotinumu paremto gynybos mokesčio idėją ir kaip verslas esame pasiruošę prisidėti, tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik dvejus metus“, – LVK pranešime pirmadienį teigė A. Romanovskis.

Jis pabrėžia, kad papildomų mokesčių gynybos poreikiams gali neužtekti ir siūlo inicijuoti diskusiją Europos Sąjungoje dėl specialaus gynybos finansavimo mechanizmo.

„Nuo mūsų galimybių įgyvendinti šiuos sprendimus ir atgrasyti priešą priklausys visos Europos Sąjungos ateitis ir gyvybingumas, todėl turėtume siekti, kad dalis mūsų ir kitų sieną su priešiškomis valstybėmis turinčių šalių gynybos poreikių būtų finansuojami bendromis ES lėšomis“, – nurodė LVK prezidentas.

LVK nuomone, po koronaviruso pandemijos Europos Komisijos pristatyta ir šiuo metu vis dar įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) galėtų tapti pavyzdžiu bendram ES saugumo ir gynybos finansavimo modeliui.

„Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas, nes negebėjimas atgrasyti karo gali kelti egzistencinę grėsmę Europai“, – prabrėžė A. Romanovskis.

Rusijos agresija kelia nepalyginamai didesnius iššūkius Europos Sąjungai nei COVID-19 – tai Europos išlikimo klausimas

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo. Jo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

I. Šimonytė yra sakiusi, kad tokiems planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo. Šiuo metu partijų sutartas rodiklis yra 2,52 proc. BVP.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai siūlo didinti PVM ar pelno mokesčius, taip pat įvesti naują gynybos mokestį.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos sudaro 2,75 proc. BVP, iš jų 2,52 proc. – biudžeto asignavimai, o likusi dalis –  solidarumo mokestis. 

The post Verslo konfederacija – už naują visuotinį gynybos mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis ir jo pavaduotojas Maciejus Wąsikas per praėjusių metų spalio mėn. rinkimus buvo išrinkti parlamento nariais, nors jų partija prarado valdžią dėl naujos parlamentinės daugumos. Abu jie buvo sulaikyti prezidento rūmuose sausio 9 d. vakare.

Sausio 10 d. partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) surengė spaudos konferenciją prie ministro pirmininko Donaldo Tusko biuro, kurioje perskaitė Kamińskio pareiškimą, apie bado streiką.

"Mano nuteisimą laikau politinio keršto aktu", - rašė buvęs ministras. "Todėl, kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką."

Jis pareikalavo nedelsiant paleisti jį, Wąsik ir dar du buvusius Centrinio antikorupcijos biuro (CBA) veikėjus, kurie taip pat buvo nuteisti toje pačioje byloje. Trečiadienio vakarą Maciejaus Wąsiko žmona per televiziją "Respublika" pranešė, kad jos vyras, kaip ir Mariuszas Kamińskis, taip pat pradėjo bado streiką.

Teisingumo ministro pavaduotoja Maria Ejchart, komentuodama Kamińskio sprendimą badauti, sakė, kad jo veiksmai buvo "jo paties laisva valia ir kad kiekvienas turi teisę nevalgyti ir negerti".

kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką

Tačiau ji pridūrė, kad kadangi šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje, valstybė yra už jį atsakinga ir užtikrins, kad jo sveikata būtų stebima ir būtų imtasi veiksmų, pavyzdžiui, jis būtų patalpintas į kalėjimo ligoninę. Vis dėlto ji pripažino, kad priverstinį maitinimą gali leisti tik teismas.

Ejchart neigė, kad Kamińskis yra politinis kalinys, nes jis neatitinka 2012 m. Europos Tarybos nustatytų kriterijų.

Gruodį apeliacinis teismas Kamińskiui ir Wąsikui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, nors 2015 m. prezidentas Andrzejus Duda jiems suteikė malonę.

Buvo nustatyta, kad jie veikė neteisėtai per korupcijos skandalo tyrimą tuo metu, kai J. Kamińskis vadovavo federaliniam kovos su korupcija padaliniui (CBA) ankstesnėje PiS vyriausybėje, kuri valdė 2005-2007 m.

Dėl jų esą savavališkai inicijuoto sekimo kai kurie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai teismo buvo nuteisti kalėti už kyšininkavimą.

Iš pradžių jie buvo nuteisti 2015 m., tačiau dar tebeskundžiant šį nuosprendį, PiS sąjungininkas Duda jiems suteikė malonę. Jis tai padarė praėjus dienai po to, kai Kamińskis buvo paskirtas ministru naujoje PiS vadovaujamoje vyriausybėje, kuri valdžioje išbuvo iki praėjusio mėnesio.

Tačiau praėjusiais metais Aukščiausiojo Teismo kolegija nusprendė, kad šios malonės negalioja, nes jos buvo suteiktos prieš priimant galutinį, privalomą apkaltinamąjį nuosprendį. Tai atvėrė kelią Kamińskio ir Wąsiko apeliacinių skundų nagrinėjimui gruodžio mėn., kai asmenims buvo paskelbtos privalomos laisvės atėmimo bausmės.

Nepaisant šio sprendimo, kitas aukščiausios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas, nusprendė, kad Aukščiausiasis Teismas neturi teisės kvestionuoti prezidento malonės. O praėjusią savaitę atskira Aukščiausiojo Teismo kolegija taip pat faktiškai pripažino malonę galiojančia.

Todėl PiS ir prezidentas Andrzejus Duda tvirtina, kad malonės lieka galioti ir kad gruodžio mėn. nuosprendžiai jų atžvilgiu neturėtų būti vykdomi. Lenkijos konservatoriai tvirtina, kad šie politikai tapo D. Tusko ir jo partijai prijaučiančių teisėjų auka dėl Kamińskio ir Wąsiko veiksmingumo kovojant su korupcija.

Dėl skirtingų teismų sprendimų dvikovos analitikai kalba apie chaosą Lenkijos teisinėje sistemoje, kuri leido konkuruojančioms politinėms partijoms pasirinkti jų interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.

The post Suimti politikai Lenkijoje vadinami politinio susidorojimo aukomis, skelbia bado streiką appeared first on LAIKMETIS.

Sulaikymai įvyko vėlų antradienio vakarą prezidento rūmuose, kuriuose A. Dudos sąjungininkas, buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) ir jo buvęs pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas), gavę prezidento kvietimą, praleido kelias valandas.

Abu vyrai buvo išrinkti į parlamentą per spalį įvykusius rinkimus, po kurių dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) turėjo perduoti valdžią centristų koalicijai. Tačiau penktadienį žemųjų parlamento rūmų pirmininkas pareiškė, kad M. Kaminskio ir M. Wasiko įgaliojimai buvo panaikinti.

M. Kaminskis, kuris save laiko politiniu kaliniu, sakė, kad protestuodamas prieš savo sulaikymą paskelbs bado streiką.

„Mano nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus atimant iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinį kerštą“, – sakoma Teisingumo ministerijai atsiųstame pareiškime.

Mano nuteisimą už kovą su korupcija ir neteisėtus veiksmus atimant iš manęs parlamentaro mandatą vertinu kaip politinį kerštą

M. Kaminskis ir M. Wasikas buvo sulaikyti po to, kai apeliacinis teismas 2007 metais iškeltoje byloje skyrė jiems dvejų metų laisvės atėmimo bausmes už įgaliojimų viršijimą.

Trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais A. Duda paragino žmones nusiraminti, tačiau išreiškė palaikymą abiem savo sąjungininkams ir pridūrė, kad pastarųjų dienų įvykiai jį labai sukrėtė.

„Nenurimsiu, kol Mariuszas Kaminskis ir jo kolegos nebus laisvi“, – sakė A. Duda.

Abu sulaikyti vyrai neigia kaltinimus ir remiasi 2015 metais jiems suteikta A. Dudos malone, kurią vėliau anuliavo Aukščiausiasis Teismas.

Tuo metu, kai antradienį policija nuvyko į jų namus, abu jie pasirodė šalia A. Dudos per ceremoniją prezidentūroje.

The post Lenkijos prezidentas apie dviejų politikų sulaikymą: esu šokiruotas appeared first on LAIKMETIS.

"Globalistams patiko žmonių kontrolė, todėl jie nori, kad ateityje tai taptų nauju standartu", - sakė Europos Parlamento narys ir „Respublika" judėjimo pirmininkas Milanas Uhrikas (Milan Uhrík), praneša Slovakijos naujienų portalas Denník N. - "Tam ir ruošiamasi naujuoju pandemijos susitarimu".

PSO pandeminės sutarties projektas, kurį ketinama baigti rengti svarstyti 2024 m. vyksiančioje 77-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, turėtų būti "pasaulinis susitarimas dėl pandemijų prevencijos" ir būtų taikomas 194 organizacijos valstybėms narėms. Kaip pranešė LifeSiteNews, pandeminiu susitarimu esą "siekiama didesnio teisingumo ir veiksmingumo pandemijų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į jas srityje, visapusiškai bendradarbiaujant nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu".

Iniciatyva pradėta įgyvendinti 2021 m. gruodį, reaguojant į tai, ką PSO pavadino "katastrofišku tarptautinės bendruomenės nesugebėjimu parodyti solidarumą ir teisingumą reaguojant į koronavirusinės ligos (COVID-19) pandemiją".

hebreyesus teigė, kad pasipriešinimas sutarčiai grindžiamas "dezinformacija" ir kad susirūpinimas dėl nacionalinio suvereniteto praradimo yra "nesąmonė"

Siūlomos sutarties, kuri buvo pasiūlyta kartu su naujais PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (IHR) pakeitimais, kritikai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl globalizuotos visuomenės sveikatos kontrolės poveikio valstybių narių suverenitetui. PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus teigė, kad pasipriešinimas sutarčiai grindžiamas "dezinformacija" ir kad susirūpinimas dėl nacionalinio suvereniteto praradimo yra "nesąmonė".

Tačiau, nepaisant Ghebreyesuso teiginių, Slovakijoje, kur rinkėjai neseniai išrinko prieštaringai vertinamą ministrą pirmininką Robertą Fico, politikai pasisako prieš būsimą sutartį. Pasak kai kurių įstatymų leidėjų, sutartis yra "globalistinis" siekis perimti valdžią iš atskirų valstybių, prisidengiant pasirengimu ekstremalioms situacijoms.

Slovakijos nacionalinės partijos (SNS) aplinkos ministras Tomašas Taraba (Tomáš Taraba) teigė, kad "vyriausybė nesutiks su jokia PSO sutartimi, pagal kurią nacionalinis suverenitetas sprendžiant bet kokią pandemiją būtų perduotas viršvalstybinei institucijai", pagal Denník N.

Jis sakė, kad toks planas perduoti nacionalinį suverenitetą buvo "išplatintas sutarties darbiniuose dokumentuose", "kur PSO neva turi teisę paneigti valstybių suverenitetą ir žmogaus teises".

R. Fico pasisakė prieš karinės pagalbos teikimą Ukrainai, griežtai pasisakė prieš masinę migraciją iš Artimųjų Rytų šalių ir atmetė LGBT darbotvarkę. Nors karjeros pradžioje jis buvo komunistų partijos narys, kairiosios grupuotės jį kaltino dėl autoritarizmo ir lygino su Vengrijos konservatyviųjų pažiūrų lyderiu Viktoru Orbanu ir buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl jo nacionalistinės retorikos ir dabartinių globalistinių prioritetų atmetimo.

R. Fico pasisakė prieš karinės pagalbos teikimą Ukrainai, griežtai pasisakė prieš masinę migraciją iš Artimųjų Rytų šalių ir atmetė LGBT darbotvarkę

Pranešama, kad lapkričio 17 d. sakytoje kalboje naujai išrinktas premjeras pareiškė, kad jo partija "nepritars Pasaulio sveikatos organizacijos galių stiprinimui suverenių valstybių sąskaita valdant kovą su pandemijomis".

Kaip teigiama socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame kalbos vertime į anglų kalbą, R. Fico sutartį pavadino "nesąmone", kurią "galėjo sugalvoti tik godžios farmacijos kompanijos, pradėjusios įžvelgti kai kurių vyriausybių pasipriešinimą privalomam skiepijimui".

"Pagal Slovakijos Respublikos Konstituciją, tokių tarptautinių sutarčių galiojimui Pasaulio sveikatos organizacijos naudai reikalingas Slovakijos Respublikos Nacionalinės tarybos pritarimas", - pranešė jis ir pridūrė, kad "nemano, jog suverenios Slovakijos politinės partijos išreikš tokį pritarimą", o jo partija "tikrai to nepadarys".

Pasipriešinimas PSO sutarčiai neapsiribojo vien Slovakija. Naujoji Zelandija, prieš pasirašydama sutartį, reikalavo atlikti "nacionalinių interesų testą", o Estija visiškai atmetė šį planą.

JAV daugybė respublikonų gubernatorių, įstatymų leidėjų ir aktyvistų kėlė nerimą dėl siūlomos PSO sutarties, kuri, kaip nerimauja kritikai, iš esmės perleistų nacionalinį suverenitetą tarptautinei organizacijai tokiose ekstremaliose visuomenės sveikatos situacijose kaip COVID-19.

Praėjusiais metais Floridos respublikonų gubernatorius ir 2024 m. GOP kandidatas į prezidentus Ronas DeSantisas pasisakė prieš šį pasiūlymą, teigdamas, kad "elitas" per COVID-19 pandemiją propagavo "pražūtingą politiką" ir kad "niekaip" Florida "niekada nepritars" pasauliniam susitarimui.

Pietų Dakotos respublikonė gubernatorė Kristi Noem, Virdžinijos respublikonas gubernatorius Glennas Younkinas ir Floridos respublikonų senatorius Marco Rubio taip pat atmetė sutarties ir IHR pakeitimus, o M. Rubio teigė, kad pakeitimai "perduotų Amerikos visuomenės sveikatos sprendimų kontrolę korumpuotai PSO".

Organizacijos "Moterų teisės be sienų" prezidentė Reggie Littlejohn 2022 m. teigė, kad jei tuo metu svarstomos pataisos būtų įgyvendintos, jos "labai apribotų JAV suverenitetą - mūsų gebėjimą patiems nuspręsti, ar kažkas laikytina nepaprastąja padėtimi sveikatos srityje, o jei taip, tai koks metodas būtų geriausias".

Šių metų pradžioje paskelbtame dokumento projekte, atrodo, dar kartą patvirtinamas nacionalinis suverenitetas pandemijų metu, tačiau daroma aiški išimtis šalims, kurių politika tariamai yra žalinga.

Dokumente teigiama, kad "pagal Jungtinių Tautų chartiją ir tarptautinės teisės principus" PSO valstybės narės pasilieka "suverenią teisę nustatyti ir valdyti savo požiūrį į visuomenės sveikatą, ypač į pandemijų prevenciją, pasirengimą joms, reagavimą ir sveikatos sistemų atkūrimą, vadovaudamosi savo politika ir teisės aktais, su sąlyga, kad jų jurisdikcijai priklausanti ar kontroliuojama veikla nepadarys žalos jų tautoms ir kitoms šalims".

Lieka neaišku, kaip PSO praktiškai nustatys, ar valstybių narių veikla padarė ar nepadarė "žalos savo tautoms ir kitoms šalims".

COVID-19 protrūkio metu šalys ir valstybės, kurios nesilaikė nacionalinių ir tarptautinių rekomendacijų ir atsisakė įvesti kaukes, skiepus, uždarymo taisykles ir t. t., sulaukė plataus kairiosios žiniasklaidos priemonių pasmerkimo, kurie teigė, kad šios valstybės ir valstybės, nesilaikydamos prieštaringai vertinamų ir dažnai žalingų visuomenės sveikatos rekomendacijų, skatina viruso plitimą.

The post Slovakijos politikai apie PSO sutartį: globalistų mėginimas susilpninti tautas appeared first on LAIKMETIS.

Šalies vadovą teigiamai vertina 61,9 proc., o neigiamai – 17,2 proc. apklaustųjų. Liepą palankiai vertinančiųjų buvo 68,8 proc., o neigiamai – 14 procentų.

Į antrąją vietą sugrįžo Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, ją palankiai vertina 48 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 23,9 proc. respondentų (49 proc. ir 23,7 proc. liepą).

Tuo metu į trečiąją poziciją smuktelėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, turintis 44 proc. teigiamų balsų ir 25,1 proc. neigiamų (50 proc. ir 21,4 proc. liepą).

„Pasakyčiau, kad iš esmės greičiau nieko neįvyko, nei kad įvyko. G. Nausėdos, A. Anušausko reitingai smuko, bet, man atrodo, kad čia yra vienintelis aiškinimas, nors, aišku, jų gali būti ir daugiau: liepą abiejų reitingai buvo labai pakilę dėl NATO viršūnių susitikimo, o dabar tiesiog reitingai sugrįžo į jiems būdingą lygmenį“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Toliau populiariausių politikų sąraše rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurią teigiamai vertina 36,1 proc., o neigiamai – 36,6 proc. apklaustųjų (31,8 proc. ir 39,5 proc. liepą), opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis, sulaukęs 32,5 proc. palankių vertinimų (36 proc. liepą), 38 proc. apklaustųjų jį vertino neigiamai (34,7 proc. liepą).

Antrąjį penketuką pradeda opozicinės Darbo partijos vadovas, Seimo narys Andrius Mazuronis, sulaukęs 29,7 proc. teigiamų vertinimų ir 27,8 proc. neigiamų (32 proc. ir 25,6 proc. liepą).

Po jo rikiuojasi opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis su 27,8 proc. respondentų palaikymu (30,1 proc. liepą). 45 proc. apklaustųjų jį vertina nepalankiai (44,8 proc. liepą). Toliau seka Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Jį palaiko 27,2 proc., o nepalaiko – 39,7 proc. apklaustųjų (31,1 proc. ir 42 proc. liepą).

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovą Artūrą Paulauską teigiamai įvertino 24,9 proc. respondentų (25 proc. liepą). Tuo metu neigiamai jį vertina 26 proc. apklausos dalyvių (27,1 proc. liepą).

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką baigia opozicinės Regionų partijos pirmininkas, parlamentaras Jonas Pinskus su 24,3 proc. palankių vertinimų bei 23,9 proc. nepalankių (24,5 proc. ir 25,9 proc. liepą).

Daugiausia neigiamų vertinimų sulaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – tokią nuomonę išsakė 62,9 proc. respondentų (64,5 proc. liepą).

Toliau su 60 proc. neigiamų vertinimų rikiuojasi Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (64,4 proc. liepą), parlamentaras Petras Gražulis su 56,8 proc. neigiamų balsų (58,8 proc. liepą), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kurį neigiamai vertina 56,4 proc. apklaustųjų (54 proc. liepą) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (Valdemaras Tomaševskis), turintis 56,1 proc. neigiamų balsų (62,7 proc. liepą).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko rugsėjo 14–23 dienomis, apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai. Maksimali tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.

The post G. Nausėda išlieka populiariausiu politiku Lietuvoje - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

Įdomu tai, kad nors Švietimo ministerijos atstovai pradžioje neigė, tačiau dabar jau neginčija, kad „barjerinės plėvelės oraliniam seksui“ gamybos paveikslėlis yra tiksliai ten, kur ir įvardinau: programos priede – metodinėje medžiagoje. Ministro patarėja Agnė Andruškevičienė priduria – „metodinė medžiaga jau yra... gyvenimo įgūdžių programą palydinčiose rekomendacijose“, o vaikams vien „pasiskaityti ir pasižiūrėti paveiksliuką neužteks, reikės praktinių veiklų, kuriose vaikai dalyvauja, patiria...“

Primenu, kad pamokos apie lytinio akto saugumo priemones pradedamos jau septintoje klasėje – 12-13 metų vaikams. Apie tai minėjau laidoje. Paminėjau ir tai, kad lytiškumo ugdymo programos dalis nebuvo derinama su moksleivių tėveliais ir jų organizacijomis. Programoje neliko šeimos, kaip ir pačios lyties – programa „lyčiai neutrali“ su „socialinės lyties“ prezumpcija. Kitaip tariant, programa yra kraštutinių liberalų ideologinis produktas, o tai netiesiogiai patvirtina patys programos kūrėjai ir ministerijos atstovai.

Citatos? Profesorė Natalija Stomina viešojoje Švietimo ministerijos konsultacijoje primena: „vaikai nemokomi lyčių atpažinimo“, „programoje nėra (informacijos) apie lyčių ypatingus skirtumus“, „kokia bus SOCIALINĖ LYTIS, ar vėliau žmogus norės atskleisti, kokios jis lyties, tai yra jo asmeninis pasirinkimas“. Apibūdindama, kas yra šeima, profesorė pabrėžia: „šeima yra vienoje, sakykim, vietoje vedančių bendrą ūkį, gyvenančių kartu vaidmenų pasirinkimo prasme...“ ir t.t.

Iš vienos pusės – liūdna, kai žiniasklaida koncentruojasi ne į turinį, bet į iš konteksto išrauktą vieną frazę. Iš kitos pusės – džiaugiuosi, kad mano pasisakymas pabudino žiniasklaidą, politikus ir Prezidentą, privertė aiškintis Švietimo ministerijos atstovus, Gyvenimo ugdymo programos kūrėjus ir padėjo demaskuoti tuos, kurie iš šios programos pelnosi.

Kreipiuosi į visus savo vaikus mylinčius tėvelius ir kviečiu susivienyti. Nesiskaičiuoti partijomis, pamiršti trumpalaikę politinę ar viešųjų ryšių naudą, atmesti neapykantą ar nemeilę, bet susivienyti bendram tikslui. Priminsiu jau daug kartų kartotą, svarbų demokratinės konstitucinės valstybės principą – vaikai yra šeimos dalis, jie nėra valstybės nuosavybė. Tėvai NEVARŽOMI RŪPINASI VAIKŲ RELIGINIU IR DOROVINIU AUKLĖJIMU PAGAL SAVO ĮSITIKINIMUS. Tėvai ir tik jie, atsižvelgdami į savo pasaulėžiūrą bei savo vaikų psichoemocinę patirtį ir būklę, gali spręsti, kur, kada ir kaip supažindinti savo vaikus su intymiais lytiškumo klausimais. Todėl turime nutraukti arba sustabdyti programos lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams. Mažų mažiausiai, turime pasiekti, kad ši mokymo dalis taptų neprivaloma, tai yra, pasirenkamu dalyku, atsižvelgiant į tėvų sprendimą.

Įrankių veikimui turime kiekvienas:

Tėveliai gali rašyti įvairias peticijas, siųsti laiškus ir reikalavimus ministerijai, dalyvauti konferencijose, rinktis į diskusijas ar taikius susibūrimus;

Pilietinės organizacijos gali ruošti tekstus tėveliams, organizuoti laiškų siuntimą politikams ir valstybės institucijoms, kviesti į konferencijas, aptarimus ar taikius mitingus;

Politikai, nesiskirstydami į valdančiuosius ir opoziciją, tačiau susivieniję ideologiniu pagrindu, gali skubos tvarka keisti atitinkamą įstatymą, kviesti ministrą Seime atsiskaityti ir atsakyti į klausimus, ar net teikti ministrui interpeliaciją ir t.t.;

Premjerė gali... ne, manau, premjerė jau nei gali, nei nori. Nebent jos partiečiai – krikščionys demokratai ar besikuriantys respublikonai – gerokai spusteltų. Jie dar gali;

Ir Prezidentas gali. Visų pirma įtakoti ministrą, kurį vos prieš kelis mėnesius pats paskyrė, tuo išreikšdamas savo pasitikėjimą naujuoju švietimo ministru. Dar gali drąsiai ir aiškiai telkti visuomenę tikrai vertybinei politikai, besiremiančiai pilietine laisve, o ne ideologizuoto autoritarizmo apraiškomis.

Esu tikras, kad ženkliai daugiau yra žmonių, mylinčių savo vaikus, nei projektų pinigus. Nebijau pažadėti, kad jei ne šiemet, tai po dvejų metų šios programos nebeliks 2024-aisiais iš politikos išmetus tuos, kurie savo gerbūvį kuria „apvogdami“ mūsų konstitucines teises ir žalodami mūsų vaikų pasaulėžiūrą.

Susivienykime ir šiame etape kiekvienas darykime tai, ką turime ir galime.

The post Prof. Ignas Vėgėlė. Kreipiuosi į visus savo vaikus mylinčius tėvelius ir kviečiu susivienyti appeared first on LAIKMETIS.