Šiam teiginiui pritaria 72 proc. apklaustųjų Lietuvoje, nepritaria – 20 procentų. Kitos didžiausios ES plėtros entuziastės – Lenkija, Airija, Kroatija ir Ispanija (po 68 proc.). Mažiausiai spartesnę plėtrą palaiko Čekijos (37 proc.), Slovakijos (40 proc.), Austrijos, Kipro (po 41 proc.) ir Vokietijos (43 proc.) gyventojai.

Beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad jeigu kitą savaitę būtų surengti Europos Parlamento (EP) rinkimai, labai tikėtina, jog jie rinkimuose balsuotų. Tai beveik atitinka ES vidurkį (68 proc.). Piliečių pareigą ir konkretaus kandidato palaikymą lietuviai nurodo kaip svarbiausius motyvus dalyvauti EP rinkimuose. Jie Lietuvoje vyks kitų metų birželio 9 dieną.

„Pastaruosius penkerius metus mes klausėmės. Ir Europos Parlamentas įvykdė savo pažadus. Mes kovojame su skurdu, socialine atskirtimi ir klimato kaita, kuriame darbo vietas ir giname ES vertybes, tokias kaip demokratija, žmogaus teisės ir žodžio laisvė“, – sako Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Anot jos, demokratija nėra savaime suprantamas dalykas.

„Privalome ją saugoti ir išlaikyti, ateidami į rinkimus. Kiekvienas balsas ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose yra svarbus“, – teigė ji. 

Vertina narystės ES naudą

Lietuvos gyventojai išlieka vieni didžiausių ES entuziastų – 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad narystė ES yra naudinga šaliai. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp ES šalių. Palyginimui – vidutiniškai septyni iš dešimties visoje ES atliktos apklausos dalyvių nurodė, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai.

Svarbiausi narystės ES privalumai, kuriuos išvardijo apklausos dalyviai Lietuvoje, yra indėlis į taikos išlaikymą ir saugumo didinimą (43 proc.), ekonominis augimas (41 proc.) bei naujos darbo galimybės (37 proc.).

Svarbiausi narystės ES privalumai, kuriuos išvardijo apklausos dalyviai Lietuvoje, yra indėlis į taikos išlaikymą ir saugumo didinimą

Vertinant pragyvenimo lygį, kuriam įtakos turėjo COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje bei auganti infliacija, ES gyventojai tapo šiek tiek optimistiškesni nei prieš šešis mėnesius.

Apklausos duomenimis, 61 proc. Lietuvos gyventojų teigė manantys, kad jų gyvenimo lygis kitais metais blogės, ir tai yra 8 proc. punktais mažiau nei šių metų pavasarį. Tuo tarpu 34 proc., arba 9 proc. punktais daugiau nei pavasarį, galvoja, kad jų padėtis nesikeis. Tik trys procentai Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų gyvenimas šiais metais pagerėjo.

Patiria sunkumų

Apklausa parodė, kad daugiau kaip trečdalis europiečių, 37 proc., kartais arba dažnai turi sunkumų susimokėti sąskaitas. Lietuvoje šiuo atžvilgiu padėtis geresnė – 28 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje dažnai arba kartais sunkiai susimoka sąskaitas. Vis dėlto kova su skurdu išlieka aktualia problema 49 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Vidutiniškai 70 proc. ES piliečių mano, kad ES veiksmai turi įtakos jų kasdieniniam gyvenimui (Lietuvoje – 65 proc.).

„Ši Eurobarometro apklausa rodo, kad Europa yra svarbi. Sudėtingame geopolitiniame ir socialiniame bei ekonominiame kontekste piliečiai tiki, kad Europos Sąjunga ras sprendimus. Dauguma europiečiu mano, kad ES veiksmai teigiamai paveiks jų kasdieninį gyvenimą“, – taip apklausos rezultatus komentavo R. Metsola.

Rugsėjį ir spalį Europos Parlamento užsakymu Eurobarometro apklausą visose 27-iose ES šalyse daugiausia tiesioginiu būdu vykdė viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Verian“. Iš viso buvo apklausta 26 523 ES gyventojų, iš jų Lietuvoje – 1 017. 

The post Apklausa: lietuviai labiausiai palaiko ES plėtrą, dauguma balsuotų EP rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien turime konstatuoti, kad 1,6 mlrd. europinės paramos savivaldybėms vis dar yra po biurokratiniu užraktu, atrodo, kad jis nukris pakankamai greitai“, – per spaudos konferenciją penktadienį Prezidentūroje vykstant Regionų forumui sakė P. Baltokas.

Pasak patarėjo, iki šiol strigęs procesas per pastarąjį mėnesį pajudėjo į priekį ir tai „teikia vilties, kad iki šių metų pabaigos bus suplanuoti 35 proc., o iki kitų metų vidurio – 100 procentų“.

„Paskutinio mėnesio sparti eiga leidžia tikėtis, kad išlaikius tokį tempą grįšime į vis dar ne pačias sparčiausias, bet suplanuotas vėžes, iki kitais metais galėsim išleisti į gyvenimą pirmuosius projektus, kurie pagelbės savivaldybėse gyvenantiems žmonėms“, – pažymėjo patarėjas.

Pasak jo, pirmasis projektas jau patektas ir svarstomas, dėl socialinės globos Utenos regione.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad europinė parama įsisavinama per lėtai ir įgyvendinant Regionų plėtros programą buvo šiek tiek „užsikuista vietoje“, dėmesio jai pritrūko tiek iš regionų, ir iš centrinės valdžios.

„Nežinau, ar sustingom, ar aptingom, bet tie greičiai, kuriais pasileis europinė parama, mūsų tikrai nedžiugina. Džiaugiuosi, kad šitas spurtas bus įjungtas paskutinį mėnesį, jau pirmoji kregždė, pirmasis projektas vertinimui Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateiktas“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

„Finansinis laikotarpis 2021–2027 metų, dabar yra 2023 metai – ne visai įpusėjo, bet kol kas į gyvenimą paleista pirmoji kregždė, pirmas projektas. Tikėkimės, kad bus suplanuota 35 proc. iki metų pabaigos, iki kitų metų pirmo pusmečio pabaigos – 100 proc., bet norėjosi, kad tie procesai vyktų gerokai greičiau“, – atkreipė dėmesį LSA vadovas.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, kad lėšas „reikia naudoti, ir kuo skubiau“.

„Pagrindinis iššūkis dabar – kuo spartesnis Regionų plėtros programos įgyvendinimas. Kokybiškas, vietos poreikiais pagrįstas planavimas yra labai svarbus, tačiau visi nekantriai laukiame ir konkrečių projektų“, – sakė jis.

Regionų plėtros programą Vyriausybė patvirtino praėjusių metų birželį, jai įgyvendinti numatyta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES lėšų.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, šiuo metu savo plėtros planus jau yra patvirtinusios visos 10 regionų plėtros tarybų, taip pat baigtos tvirtinti visos 14 regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių.

Regionų plėtros tarybos numato iki šių metų pabaigos suplanuoti pažangos priemonių, tai yra – konkrečių projektų, už ne mažiau kaip už 35 proc. Regionų plėtros programoje numatytų lėšų.

The post Skelbiama, kad 1,6 mlrd. eurų vertės Regionų plėtros programa pajudėjo į priekį appeared first on LAIKMETIS.