Sudėtingoje šachmatų partijoje, kuri yra Europos politika, nedaugelis ėjimų yra tokie drąsūs ir lemtingi kaip Viktoro Orbano. Europą krečia įvairios krizės - nuo politinio paralyžiaus Vokietijoje iki gilėjančių ekonominių sukrėtimų visame žemyne - todėl V. Orbano veiksmai gali turėti didelės įtakos ES trajektorijai.

Vokietiją, Europos politikos galiūnę, šiuo metu kankina vidiniai nesutarimai jos koalicinėje vyriausybėje ir ji neturi aiškios krypties. Prancūzijoje vyksta politiniai sukrėtimai. Tuo tarpu tokios šalys kaip Ispanija ir Italija, nepaisant politinių laimėjimų, pasiektų vadovaujant tokiems lyderiams kaip Giorgia Meloni, nėra apsaugotos nuo chaoso. Nyderlandai patiria savo vadovybės militarizaciją, kai buvęs žvalgybos vadovas perėmė vyriausybės vairą.

Šios krizės sudarė palankią dirvą tam, ką vadinu ideologine beprotybe, kurio klaidinga politika žlugdė ekonomiką ir socialinę tvarką dėl savo žaliojo fanatizmo ir neobolševikinių eksperimentų. Pastarieji ES rinkimai parodė aiškų poslinkį į dešinę, o ši tendencija greičiausiai išliks ir stiprės, iš esmės pakeisdama politinį kraštovaizdį.

Dabartinį nepastovumą pabrėžia ir persiskirstymas Europos Parlamente, kur daugiau kaip 100 EP narių dabar veikia nepriklausomai nuo tradicinių frakcijų. Šie nesusiję EP nariai tampa vis svarbesni, todėl bet kokie koalicijų formavimai geriausiu atveju tampa spekuliaciniai, ypač atsižvelgiant į pagrindinių politinių grupių, tokių kaip Europos liaudies partija (ELP), socialistai ir demokratai (S&D), "Atnaujinkime Europą" (RE) ir žalieji, susiskaldymą.

per ateinančius šešis mėnesius laukia itin dinamiški pokyčiai, o V. Orbanas gali atlikti svarbų vaidmenį

Vis dėlto per ateinančius šešis mėnesius laukia itin dinamiški pokyčiai, o V. Orbanas gali atlikti svarbų vaidmenį. Nepaisant desperatiškų neobolševikų ir EPP bandymų nustumti Vengriją į šalį, liepos 1 d. prasidėsiantis V. Orbano pirmininkavimas ES reiškia, kad artimiausiu metu Vengrija diktuos didžiąją dalį ES darbotvarkės. Šis laikotarpis gali iš naujo apibrėžti ne tik Vengrijos vaidmenį Europoje, bet ir galimą jos įtaką platesniame geopolitiniame spektre.

Esu visiškai įsitikinęs, kad Viktoras Orbanas gali puikiai pasinaudoti šia priemone. Be to, slaptas M. Weberio vizitas į Budapeštą rodo, kad ir jis tai supranta. Šiomis aplinkybėmis Weberio žingsnius aiškinčiau kaip siekį sušvelninti Tuską. Weberis paprasčiausiai supranta, kad be ECR, M. Le Pen ir V. Orbáno jis gali pasiekti labai nedaug.

To pasekmės yra svarios ne tik Vengrijai, bet ir visai Europai. Kadangi politiniai pokyčiai Prancūzijoje grasina dar labiau destabilizuoti regioną, tokių veikėjų kaip Orbanas vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Kol Europos Sąjunga ir toliau žengia per šiuos neramius laikus, Viktoro Orbano veiksmai ir strategijos neabejotinai lems ne tik Vengrijos, bet ir viso žemyno ateitį. Jo gebėjimas pasinaudoti šia padėtimi gali tapti lemiamu momentu Europos politikoje.

The post Grzegorzas Górskis. Orbano ES strategija: viskas arba nieko appeared first on LAIKMETIS.

Rezoliucijoje keliamas klausimas, kaip Vengrija galės patikimai atlikti šią užduotį 2024 metais, jei ji neatitinka ES teisės ir vertybių.

Joje valstybių narių prašoma kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą, kad Vengrijai netektų šešis mėnesius pirmininkauti, kaip numatyta kitų metų antrąjį pusmetį.

Birželio 1 dieną EP nariai balsuos dėl penkių frakcijų – centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D), centristų frakcijos „Renew“, žaliųjų ir GUE/NGL (kraštutinių kairiųjų) frakcijų – pasiūlytos rezoliucijos.

Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga šį žingsnį pavadino prieš Vengriją nukreipta iniciatyva.

„Aiškiai pasakykime, kad pirmininkavimas ES Tarybai yra ne teisė, o pareiga, – teigė ji savo „Facebook“ žinutėje. – Tai, ką pažadėjome, atliksime sąžiningai, ir niekas negali to iš mūsų atimti.“

Anksčiau ministro pirmininko Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Gujašas) teigė, kad ES neturi jokios teisinės galimybės neleisti Vengrijai pirmininkauti blokui.

„Jei Europos Parlamentas priima tokį sprendimą, jis yra toks pat privalomas, kaip ir Azerbaidžano parlamento sprendimas“, – Budapešte žurnalistams sakė G. Gulyasas.

Tačiau Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas), griežtas V. Orbano kritikas, sakė: „Nemanau, kad V. Orbanas nusipelno šios scenos.“

Jis taip pat pavadino Vengrijos vadovą autokratu.

„Jis negerbia mūsų vertybių, negerbia mūsų demokratijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė D. Freundas ir pridūrė, kad Europos Parlamentas gali atsisakyti taikstytis su planuojamu Vengrijos pirmininkavimu.

„Jei V. Orbanui bus suteiktas pirmininko postas vykstant karui Ukrainoje, iš esmės bus suteiktas pirmininko postas geriausiam [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino draugui, ir, manau, kad kils pavojus ES saugumui“, – sakė jis.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą V. Orbanas atsisakė siųsti karinę pagalbą Kyjivui, nepritarė Briuselio į Rusiją nukreiptoms sankcijoms ir išlaikė ryšius su Kremliumi.

Nuo pat atėjimo į valdžią 59-erių nacionalistas nuolat konfliktuoja su ES vadovybe dėl įvairių klausimų – nuo žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybės iki migracijos ir LGBTIQ teisių.

ES įšaldė Budapeštui skirtą milijardų eurų finansavimą dėl abejonių, susijusių su teisinės valstybės principais ir korupcija.

The post Vengrija teigia, kad Budapeštas tinkamas pirmininkauti ES appeared first on LAIKMETIS.