Tai nuspręsta šeštadienį Kaune įvykusiame partijos tarybos posėdyje ir visuotiniame suvažiavime, pranešė partija.

Kaip rašoma jos pranešime, tarybos posėdžio metu, į kurį susirinko daugiau nei 60 rinkimų apygardų teritorijose veikiančių partijos skyrių pirmininkų, buvo įtvirtintos svarbios partijos strateginės kryptys ir patvirtinti pagrindiniai sprendimai, nustatant tvirtą pagrindą būsimai veiklai Lietuvos politinėje arenoje, išryškinta partijos struktūra ir pasirengimas veiksmingai reaguoti į politinius iššūkius. 

„Visuotinio suvažiavimo metu Petras Gražulis vienbalsiai perrinktas partijos pirmininku. Buvo patvirtintas preliminarus kandidatų į Europos parlamentą sąrašas, išrinkti nauji partijos valdymo organai ir patvirtinta partijos Europos parlamento 2024 m. rinkimų programa. Susirinkę dalyviai aktyviai diskutavo ir teikė pasiūlymus dėl partijos plėtros ir ateities politinėje arenoje“, – rašoma partijos pranešime.

Perrinktas partijos pirmininkas dėkojo susirinkusiems už vienybę, siekiant geresnės Lietuvos ateities. Pabrėžė bendros veiklos svarbą grindžiama vertybėmis, atsakingumu ir teisingumu.

Perrinktas partijos pirmininkas dėkojo susirinkusiems už vienybę, siekiant geresnės Lietuvos ateities

Suvažiavimo metu priimtas svarbus sprendimas kelti P. Gražulį kaip kandidatą į prezidentus, „tokiu būdu visuomenei pristatant aktyvią partijos veiklą ir stiprų norą aktyviai dalyvauti ir prisidėti prie šalies politinio gyvenimo, formuojant jos ateitį“.

Partijos pirmininko pavaduotojais patvirtinti: Naglis Puteikis, Sigitas Karkauskas ir Ramojus Girinskas.

Partijos valdybos nariais patvirtinti: P. Gražulis, N. Puteikis, S. Karbauskas, R. Girinskas, Sigitas Janavičius, Snieguolė Tamulaitienė, Vicentas Vaitkus, Elvyra Alšauskienė, Kęstutis Čeponis, Tomas Baranauskas, Emilija Fedaravičienė, Nerijus Bakasėnas. 

Partija skelbia esanti ketvirta pagal dydį politinė jėga šalyje, vienijanti virš 700 žmonių.

„Išreikštas partijos narių noras stiprinti gretas, kviečiant prisijungti prie partijos visus Lietuvos žmones, parodo atvirumą ir norą veikti visuomenės labui kartu. Partijos visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas akcentuoti stabilumą politikoje ir žmonių gerovę kaip pagrindines vertybes, parodo Tautos ir Teisingumo sąjungos įsipareigojimą kurti teisingą ir klestinčią Lietuvą. Partija yra pasirengusi įgyvendinti pokyčius, remiantis dialogu, atvirumu ir bendradarbiavimu, siekiant užtikrinti visų Lietuvos žmonių gerovę ir laisvę demokratijos principu“, – rašoma pranešime.

Teismui yra perduota baudžiamoji byla, joje P. Gražulis kaltinamas LGBTIQ atstovų niekinimu.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną. 

Politinės kampanijos dalyviais jau registruoti antros kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, Darbo partija – pirmininko Andriaus Mazuronio kandidatūrą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir politinės kampanijos dalyviais registravosi advokatas Ignas Vėgėlė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, medikas Eduardas Vaitkus, Zenonas Andrulėnas.

The post Tautos ir teisingumo sąjunga į prezidentus kelia P. Gražulio kandidatūrą  appeared first on LAIKMETIS.

Griežtosios linijos respublikonai jį kaltina daugybe netesėtų pažadų bei bendravimu su demokratais. 

Šis manevras atskleidė chaotišką respublikonų tarpusavio kovą, artėjant 2024-ųjų prezidento rinkimams, o tikėtinam kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) įsirašius į istoriją kaip vieninteliam buvusiam ar esamam prezidentui, kuriam pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose.

Pirmininko nušalinimas įvyko pirmą kartą per 234 metų Atstovų Rūmų istoriją. 

Atstatydinimą palaikė tik saujelė griežtosios linijos respublikonų. Tačiau vietas Atstovų Rūmuose beveik po lygiai dalijasi abi partijos ir demokratams prisijungus prie aštuonių maištaujančių respublikonų, o ne puolant gelbėti K. McCarthy, šis neturėjo jokių galimybių išsilaikyti.

„Buvau 55-uoju Atstovų Rūmų pirmininku – tai labai didelė garbė. Mėgavausi kiekviena minute“, – po balsavimo žurnalistams sakė K. McCarthy, leidęs suprasti, kad neketina vėl kandidatuoti.

„Noriu pasakyti, kad elgtis teisingai ne visada lengva, bet būtina. Nesigailiu, jog pasisakau už tai, kad valdymas yra svarbesnis už nuoskaudas“, – pridūrė jis.

58-erių buvęs verslininkas sukėlė konservatorių pyktį, kai savaitgalį priėmė įstatymą dėl finansavimo, kurį palaikė Baltieji rūmai, siekdami išvengti vyriausybės uždarymo.

Floridos konservatorius Mattas Gaetzas (Matas Geitsas), raginęs surengti balsavimą, tikėjosi, kad jam pavyks nuversti K. McCarthy vos su keliais respublikonais, kuriems padėtų demokratai, nenorintys gelbėti pirmininko, visai neseniai pradėjusio itin politizuotą apkaltos prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) tyrimą.

„Kevinas McCarthy šiandien nušalintas todėl, kad niekas nepasitiki Kevinu McCarthy, – sakė M. Gaetzas. – Kevinas McCarthy davė daugybę prieštaringų pažadų, o kai juos visus reikėjo įvykdyti, jis atsitraukė.“

Pietų Karolinos respublikonė Nancy Mace (Nensi Meis) sakė, kad taip pat nusivylė K. McCarthy, žadėjusiu pateikti teisės aktų balsavimui, bet to taip ir nepadariusiu.

Demokratai atkreipė dėmesį į jo sprendimą nesilaikyti susitarimo su J. Bidenu dėl išlaidų ribojimo, dėl kurio buvo susitarta anksčiau šiais metais vykusiose derybose dėl federalinio biudžeto.

Po K. McCarthy nušalinimo J. Bidenas per savo spaudos sekretorių paskelbė pareiškimą, kuriame paragino Atstovų Rūmus skubiai išrinkti jį pakeisiantį asmenį, teigdamas, kad neatidėliotini iššūkiai, su kuriais susiduria šalis, nelauks.

The post JAV Atstovų Rūmų pirmininko nušalinimas - pirmą kartą per 234 metų istoriją appeared first on LAIKMETIS.

Į pirmininkus taip pat kandidatuoja keturi partijos Vilniaus skyriaus nariai: skyriaus tarybos narys Vytautas Danilevičius, privatus investuotojas Benediktas Krasniauskas, kandidatė į Vilniaus merus praėjusiuose merų rinkimuose, CIO.lt IT vadovų klubo vadovė Eglė Radvilė bei gydytojas-odontologas Vytautas Tamošiūnas.

Kandidatų sąrašą dar šiomis dienomis turi patvirtinti Liberalų sąjūdžio taryba.

Partijos pirmininko rinkimai, surengus visuotinį narių balsavimą, vyks elektroninėje erdvėje rugsėjo 4–8 dienomis

Partijos pirmininko rinkimai, surengus visuotinį narių balsavimą, vyks elektroninėje erdvėje rugsėjo 4–8 dienomis.

Prireikus pakartotinio balsavimo, jis numatytas rugsėjo 14–16 dienomis ir būtų baigiamas rugsėjo 16 dieną per Liberalų sąjūdžio suvažiavimą.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.

The post Nauji rinkimai: į Liberalų sąjūdžio pirmininkus kandidatuoja penki politikai  appeared first on LAIKMETIS.

Šie rinkimai gegužės 26 dieną surengti iki V. Ščiglienės pirmosios kadencijos pabaigos likus pusmečiui ir nežinant, ar ji bus paskirta dirbti į naujos kadencijos komisiją.

Be to, renkant pirmininką, kuris turėtų dirbti ateinančius ketverius metus, dalies komisijos narių kadencija jau buvo pasibaigusi, dalies baigsis po kelių mėnesių.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis BNS pripažino, kad šie ankstyvi rinkimai jį nustebino, kita vertus, jo teigimu, jie nėra neteisėti.

V. Ščiglienės teigimu, Paveldo komisijos nariai surengti pirmininko rinkimus pasiūlė, žinodami, kad komisija pirmininko kandidatūrą Seimui turi pateikti iš anksto.

Įstatyme numatyta, jog pirmininko kandidatūrą Seimo Kultūros komitetui komisija teikia likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki pareigas einančio vadovo kadencijos pabaigos. 

V. Ščiglienės įgaliojimai Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje baigsis kitų metų sausį.

Į klausimą, ar teisinga, kad būsimos kadencijos pirmininką renka senos sudėties komisija, dabartinė vadovė nurodė, jog „Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme nėra reglamentuota, kad pirmininko rinkimams reikia sulaukti visos Paveldo komisijos pasikeitusios sudėties“.

„Šis atvejis privertė kilstelėti antakį, bet kriminalo tikrai čia nėra“, – BNS sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Būtent Kultūros komiteto teikimu Paveldo komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas.

„Komisija yra atskaitinga Seimui, bet tikrai nepavaldi Seimui. Jie turi savo reglamentą, pagal kurį nusprendė surengti rinkimus. Gal dėl to, kad vasara – šiltesnis metų laikas, nes šiaip pagal visą logiką jie (rinkimai – BNS) turėtų vykti rudenį, net vėlyvą rudenį“, – teigė V. Juozapaitis.

Anot jo, objektyviau būtų, kad vadovą rinktų ta komisija, kuri ir dirbs su tuo pirmininku. Be to, dabar neaišku, aš V. Ščiglienė išvis bus paskirta Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare.

„Jeigu ji nebus perrinkta komisijos nare, negalės eiti ir pirmininkės pareigų“, – teigė komiteto vadovas.

Jis pabrėžė, kad Kultūros komitetas priekaištų dėl darbo neturi nei pirmininkei, nei pačiai komisijai.

Pristatydama programą antrai kadencijai V. Ščiglienė išskyrė veiklos tęstinumo poreikį ir keturias pagrindines naujos kadencijos gaires: kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimą, bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas, švietimo, kultūros, mokslo, meno ir paveldo integralumo aktualizavimą bei paveldo sklaidą ir komunikaciją, nurodoma komisijos pranešime.

Pasak V. Ščiglienės, per pirmąją kadenciją pavyko instituciją reformuoti ir grąžinti prie įstatyme numatytų komisijos funkcijų bei pareigų. Anot jos, svarbu išlaikyti ir akcentuoti ekspertinį, profesionalumu bei kompetencijomis grįstą patariamąjį įstaigos pobūdį.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių. Du iš jų skiria prezidentas, keturis – Seimas Kultūros komiteto teikimu, dar keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.

Ši komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.

The post Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje – siūlymas dabartinę pirmininkę skirti antrai kadencijai appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki parlamentarai.

KT pirmininkas paskirtas trejiems metams, nes 2026 metais baigsis G. Godos kadencija teisme.

Ankstesnės Konstitucinio Teismo pirmininkės Danutės Jočienės kadencija baigėsi kovo 16 dieną.

Kaip tvirtina Prezidentūra, šalies vadovas G. Godą vertina kaip aukščiausios kvalifikacijos teisininką, kurio mokslinė ir pedagoginė patirtis, ekspertinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės žinios bei ilgametė teisėjo darbo patirtis prisidės prie itin atsakingų KT pirmininko pareigų.

G. Goda iki šiol KT vadovavo laikinai, jis teisme dirba nuo 2017-ųjų.

Teisinį išsilavinimą G. Goda įgijo Vilniaus universitete ir J. V. Gėtės universitete. 1995 metais jis Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. Nuo 1991 metų teisininkas dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, o nuo 2020-ųjų yra šio fakulteto partnerystės profesorius.

G. Goda iki šiol KT vadovavo laikinai, jis teisme dirba nuo 2017-ųjų

G. Goda 1995–2002 metais buvo Teisės instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos apeliacinio teismo, Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento konsultantas. 1996–2002 metais ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, 2002–2005 metais buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, nuo 2005 iki 2017 metų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, nuo 2017 – KT teisėjas.

Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kovo 16 dieną Seimas KT teisėjais paskyrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, mokslininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.

Nauji teisėjai pakeitė kadencija baigusius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir D. Jočienę.

The post G. Goda paskirtas Konstitucinio Teismo pirmininku appeared first on LAIKMETIS.

„Dabar atėjo laikas visiems mūsų puikiems respublikonų Atstovų Rūmų nariams balsuoti už Keviną, užbaigti sandorį ir iškovoti pergalę, – socialiniame tinkle paskelbė D. Trumpas. – Respublikonai, nepaverskite didingo triumfo milžinišku ir gėdingu pralaimėjimu.“

Antradienį Kongrese įsivyravo sumaištis, nes dešiniojo sparno respublikonų grupė neleido favoritui K. McCarthy tapti Atstovų Rūmų pirmininku per tris žeminančius balsavimus, vadinamus priekaištu partijos vadovybei.

Norint tapti Atstovų Rūmų pirmininku, paprastai reikia daugumos – bent 218 – balsų, bet šis skaičius gali būti ir mažesnis, jei dalis narių nedalyvauja ar susilaiko per balsavimą. Atrodo, kad K. McCarthy svarsto tokią strategiją.

Dabar atėjo laikas visiems mūsų puikiems respublikonų Atstovų Rūmų nariams balsuoti už Keviną, užbaigti sandorį ir iškovoti pergalę

Per tris pirmuosius balsavimus K. McCarthy gaudavo ne daugiau kaip po 203 balsus – prieš jį balsuodavo iki 20 iš 222 Rūmų respublikonų.

Daugelio balsavimų Atstovų Rūmų pirmininkui išrinkti nebuvo prireikę nuo 1923 metų, o ilgiausia ir sunkiausia kova dėl šio posto – su 133 balsavimais – tęsėsi du mėnesius nuo 1855 metų pabaigos, vykstant debatams dėl vergijos, prieš Pilietinį karą.

Tikimasi, kad trečiadienį nuo vidurdienio (19 val. Lietuvos laiku) Atstovų Rūmai rengs tolesnius balsavimus, kol kas nors surinks daugumą.

The post D. Trumpas ragina respublikonus palaikyti K. McCarthy Atstovų Rūmų pirmininko rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

BNS žiniomis, konservatorių frakcija antradienį bendru sutarimu pritarė Ž. Pavilionio kandidatūrai į šias pareigas. Jis buvo vienintelis pasiūlytas kandidatas.

Pagal Seimo statutą, toliau Seimo URK pirmininku Ž. Pavilionį rinks komiteto nariai, o galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

Ž. Pavilionis komiteto pirmininko poste pakeis į Europos audito rūmus dirbti išvykstančią Laimą Liuciją Andrikienė

Ž. Pavilionis komiteto pirmininko poste pakeis į Europos audito rūmus dirbti išvykstančią Laimą Liuciją Andrikienė.

Ž. Pavilionis jau anksčiau nuo kadencijos pradžios vadovavo Seimo URK, tačiau iš pareigų pasitraukė metų pradžioje raginamas frakcijos.

Jis atsistatydino po išsakytos viešos kritikos Vyriausybei, kad nesugebėjo sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

The post Konservatoriai į Seimo Užsienio reikalų komitetų vadovus deleguoja Ž. Pavilionį appeared first on LAIKMETIS.

Po slapto balsavimo trečiadienį kitai kadencijai VLKK nariais siūloma skirti šešis dabartinius komisijos narius.

Jais perrinkti Albina Auksoriūtė, Laimantas Jonušys, Lina Murinienė, Rūta Kazlauskaitė, Vidas Valskys ir Vilma Zubaitienė.

Jei Seimas pritars, VLKK taip pat dirbs Daiva Sinkevičiūtė, Dalia Gedzevičienė, Edmundas Budvytis, Jurga Trimonytė Bikelienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Vilija Sakalauskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Vitalija Stravinskienė bei Žydronė Kolevinskienė.

Dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis surinko šešis balsus ir komisijos nariu nebebus skiriamas.

Dabartinis Dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis surinko šešis balsus ir komisijos nariu nebebus skiriamas

„Pirmininką rinksime po dviejų savaičių. Dabar prašome komiteto narių konsultuotis, klausinėti, kas gali būti pirmininku“, – paskelbus balsavimo rezultatus sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. 

Iš viso į VLKK narius buvo pateikta 30 kandidatūrų. Komitetas atrinko 16. Vienas – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas. 

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams.

Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.

The post VLKK bus atnaujinta, A. Antanaitis komisijai nebevadovaus appeared first on LAIKMETIS.

Jo kandidatūrą palaikė 252 dalyvavę partijos nariai iš 393 balsavusių.

„Nuoširdžiai tikiu, kad tai, ką aš kalbėjau prieš rinkimus, bus ta darbotvarkė, ta programa, pagal kurią aš, įsivaizduoju, turėčiau vykdyti savo darbus. Tai ir bus tai, kad komanda, apie kurią aš kalbėjau, man atrodo ir bus tas pagrindas, kuris turi būti sėkmingo mūsų tolesnio judėjimo į priekį pagrindas“, – teigė išrinktas partijos vadovas. 

Pirmasis darbas – aktyvinti pasiruošimą rinkimams

A. Mazuronis teigė, kad pirmasis jo darbas tapus pirmininku – aktyvinti partijos pasirengimą kitų metų vasarį-kovą vyksiantiems savivaldos rinkimams. 

„Pirmas darbas neatidėliotinas, kurį jau reikėjo padaryti vakar, tai suformuoti partijos centrinį rinkimų štabą ir maksimaliai, kiek galima, aktyvinti pasirengimą savivaldos rinkimams“, – žurnalistams sakė išrinktas partijos vadovas. 

„Darbų nepadaryta pakankamai nemažai, todėl sukaupti, sukonsoliduoti visus resursus, išsiaiškinti realią situaciją skyriuose, suformuoti tam tikrus pagalbos paketus skyriams, kad maksimaliai skyriai galėtų pasiruošti savivaldos rinkimams ir turėti maksimaliai gerą rezultatą, kokį galima turėti“, – teigė A. Mazuronis. 

Pasak jo, dabartinė politinė situacija yra naudinga opozicinėms jėgoms. 

„Dabar tos aplinkybės, kurios formuojasi politiniame lauke, jos nepaprastai  naudingos opozicinėms jėgoms. Dabar, tiesiog, reikia griebti tai, kas, tiesiog, ir taip krenta iš dangaus, nes, akivaizdu, kad valdantieji daro labai daug klaidų“, – teigė A. Mazuronis. 

Atmetė jungimąsi su kitomis partijomis

Naujasis Darbo partijos pirmininkas teigė nematantis galimybių jungtis su kitomis politinėmis jėgomis. Pasak jo, tam  nepritaria ir partijos skyriai. 

„Nematau tokios galimybės ir poreikio, pasakysiu atvirai. Jungimasis vis tiek turėtų kilti iš apačios, iš skyrių visu pirma – tai yra iš tų žmonių, kurie yra partijos sudedamoji dalis“, – sakė A.  Mazuronis. 

„Vieninga vyraujanti nuomonė yra, kad jokio jungimosi nereikia, jokio jungimosi partija tikrai nenori. Mes tikrai turime pajėgumų, kompetencijos ir energijos formuoti savo komandą“, – pridūrė jis. 

A. Mazuronis tikino, jog Darbo partija niekada nebuvo vieno žmogaus politinė jėga. 

„Tikrai nesakyčiau, kad tai buvo vieno žmogaus (V. Uspaskicho – BNS) partija. Taip, lyderis buvo stiprus, labai matomas, dabar situacija bus šiek tiek kitokia, tačiau tai nekeičia esmės, kad partija buvo, yra ir bus komandinio veikimo politikoje organas“, – sakė naujasis „darbiečių“ lyderis. 

A. Mazuronis partijai vadovaus artimiausius dvejus metus.

Vadovauti partijai pretendavo ir parlamentaras Aidas Gedvilas bei advokatas Marijus Velička.

Jiems atiteko atitinkamai 48 ir 93 balsai.

Partijos skyriai taip pat buvo pasiūlę laikinai partijai vadovaujančio Viktoro Fiodorovo, Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, Valentino Bukausko, Vigilijaus Juknos, Vaidos Giraitytės-Juškevičienės ir Prano Jurkaičio kandidatūras, tačiau jie suvažiavimo metu paskelbė pirmininko rinkimuose nedalyvausiantys. 

Naujas partijos lyderis išrinktas vietoj birželį atsistatydinusio partijos steigėjo Viktoro Uspaskicho.

Ilgametis Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas birželio viduryje paskelbė pasitraukiantis iš pareigų, nes nori „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“. Jis sakė liekantis aktyviu partijos nariu, toliau atstovaus partijai Europos Parlamente.

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas su pertraukomis jai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą jis į pirmininko postą išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį.

Suvažiavimo metu taip pat vienbalsiai patvirtintas Darbo partijos pirmininko pavaduotojų skaičius – vietoje 12 jų bus 14. Pavaduotojais išrinkti Alvydas Meištas, Raimundas Markauskas, Vaida Pocė, A. Gedvilas, V. Jukna, V. Giraitytė-Juškevičienė, Alicija Ščerbaitė, Rolandas Janickas, Antanas Makarevičius, V. Bukauskas, M. Velička, V. Kuzmarskis, I. Kačinskaitė-Urbonienė ir V. Fiodorovas.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.

The post A. Mazuronis - naujasis Darbo partijos pirmininkas appeared first on LAIKMETIS.

„Pranešu, kad atsistatydinu iš Darbo partijos pirmininko posto ir tuo užbaigiu savo, kaip aktyvaus politiko gyvenimą. Darbo partija man, kaip politikui, yra didelis gyvenimo etapas, sentimentai nevienareikšmiški, nes tai buvo ir yra pirma mano politinė organizacija, kurios nariu aš tapau, o dar ir jos vadovu“, – partijos nariams išplatintame laiške sako V. Uspaskichas.

Jis teigė pasitraukiantis, nes norintis „suteikti partijai naują impulsą, naujų idėjų, jaunatviškumą“.

„Nenumaldomai, anksčiau ar vėliau ateina ta diena, kai baigiasi vienas gyvenimo etapas, o tam, kad prasidėtų naujas – reikalingi nauji sprendimai. Aš ne tik tikiu, bet ir žinau – žmogus ateina į šį pasaulį mokytis, lavintis, keistis, o tam, kad sugebėtų tai įgyvendinti, jis turi judėti į priekį per naujas pamokas, išbandymus ir naujų idėjų skleidimą“, – sakoma V. Uspaskicho laiške.

Jis tvirtino į politiką atėjęs vedamas idealizmo, turėjęs daug galimybių realizuotis politiniame gyvenime – už jas dėkoja ir atsiprašo, kad nesugebėjo tinkamai visų galimybių panaudoti.

Jis tvirtino į politiką atėjęs vedamas idealizmo, turėjęs daug galimybių realizuotis politiniame gyvenime

„Žinoma, kai ką pavyko padaryti, kai ko ne. Buvo daug klaidų dėl patirties stokos, konjunktūrinių aplinkybių ir kitų priežasčių“, – sako V. Uspaskichas.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas antradienį BNS sakė, kad V. Uspaskicho sprendimas buvo netikėtas.

„Mažiau nei prieš metus esame perrinkę pirmininką dar vienai kadencijai, tad tas apsisprendimas buvo netikėtas“, – teigė jis.

„Aišku, kažkada turėjo tai įvykti. Pirmininkas visą laiką kalbėdavo, kad turi ribas, kiek gali pirmininkauti partijai, jis nėra tas, kuris nori visą gyvenimą tai daryti“, – sakė V. Fiodorovas.

Antradienį planuoja rinktis Darbo partijos prezidiumas, kad patvirtintų laikinąjį organizacijos vadovą. Juo greičiausiai taps vienas iš septynių vicepirmininkų.

Partijos suvažiavimas, per kurį būtų renkamas naujas lyderis, turi būti surengtas per porą mėnesių.

V. Fiodorovas pabrėžė, kad V. Uspaskichas lieka aktyviu partijos nariu, atstovaus partijai Europos Parlamente.

Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas su pertraukomis jai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą jis į pirmininko postą išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį.

Opozicinė Darbo partija Seime turi devynių narių frakciją, partija turi apie 10 tūkst. narių.

The post V. Uspaskichas atsistatydina iš „Darbo" partijos pirmininko pareigų ir baigia aktyvią politinę karjerą appeared first on LAIKMETIS.