Balandžio 10-osios rinkimai, kuriuose bus renkami 300 vietų Nacionalinės asamblėjos nariai, laikomi referendumu dėl Yoon Suk-yeolo, kuris 2022-aisiais prezidento kėdę laimėjo mažiausia persvara Pietų Korėjos rinkimų istorijoje.

Jo Tautos jėgos partija (PPP) tikisi susigrąžinti parlamento kontrolę, kuri nuo 2016-ųjų priklauso opozicijai, o tai būtų postūmis jo darbotvarkei, įskaitant planuojamas sveikatos priežiūros reformas, griežtą politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir pažadą panaikinti lyčių lygybės ministeriją.

Tačiau jei opozicija iškovos pergalę, kaip rodo kai kurios apklausos, ekspertai teigia, kad prezidentas, kurio reitingai jau ilgą laiką atsidūrę žemumose, gali iš esmės tapti neveiksniu iki kadencijos pabaigos 2027 metais.

„Jei po visuotinių rinkimų Tautos jėgos partija vis dar bus mažumos partija (...), bendradarbiauti su Nacionaline asamblėja bus labai sunku“, – sakė Sookmyungo (Sukmjungo) moterų universiteto politikos mokslų ir tarptautinių santykių profesorė Kang Joo-hyun (Kang Juhjun).

„Prezidentas greitai taps „šlubąja antimi“ ir (...) valstybinių reikalų galia labai sumažės“, – teigė ji naujienų agentūrai AFP.

Kadangi rinkimai įvyks beveik įpusėjus jo kadencijai, jie „gali atlikti Yoon Suk-yeolo administracijos valstybės valdymo įvertinimo ir vertinimo funkciją“, pridūrė profesorė ir nurodė, kad tai taip pat yra rinkimai, per kuriuos galima vertinti opozicinę partiją.

Nuo esminių klausimų nukrypusi kampanija

Kovo 31 dieną sociologinių tyrimų agentūros „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, pagrindinė opozicinė Demokratų partija (DP), vadovaujama Yoon Suk-yeolo varžovo Lee Jae-myung'o (Li Džemiungo), šiek tiek lenkia PPP – 37 prieš 35 procentus.

Likus savaitei iki balsavimo, draudžiama rengti naujas apklausas.

Apklausose taip pat figūravo naujai įkurta partija „Atkurti Korėją“, o tai rodo, kad daugelis rinkėjų nėra patenkinti nei vyriausybe, nei opozicija.

Jai vadovauja liūdnai pagarsėjęs buvęs teisingumo ministras Cho Kukas (Čo Kukas), kuriam gresia laisvės atėmimo bausmė už tai, kad, kaip įtariama, klastojo savo vaikų akademinius dokumentus, kad jie turėtų pranašumą stojant į koledžus ir aukštąsias mokyklas.

Lee Jae-myung'ui taip pat iškelta daugybė bylų, įskaitant įtariamą kyšininkavimą, susijusį su įmone, kuri, kaip įtariama, neteisėtai pervedė 8 mln. dolerių (7,4 mln. eurų) į Šiaurės Korėją. Jis neigia visus kaltinimus.

Ekspertų teigimu, ši rinkimų kampanija yra labiau nukreipta į rinkėjų nepasitenkinimo kurstymą nei į esmines politines diskusijas: PPP pasisako už Lee Jae-myung'o ir Cho Kuko įkalinimą, o DP žada nubausti Yoon Suk-yeolą už, kaip nurodo, netinkamą valdymą.

Pagrindiniai klausimai, įskaitant Seulo politiką branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos atžvilgiu, rinkimų kampanijos kalbose beveik nenagrinėjami, o svarbiausi rinkėjams rūpimi klausimai, tokie kaip infliacija ir tebesitęsiantis jaunesniųjų gydytojų streikas, buvo nustumti į antrą planą, sceną užleidžiant lyderių varžyboms dėl populiarumo.

svarbiausi rinkėjams rūpimi klausimai, tokie kaip infliacija ir tebesitęsiantis jaunesniųjų gydytojų streikas

„Visuomenės nuotaikos, kad šie rinkimai turėtų būti griežtas referendumas dėl Yoon [Suk-yeolo], pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo tiek, kad šiuos rinkimus galima vertinti tik kaip referendumo balsavimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos konsultantas Bae Kang-hunas.

„Šluboji antis“, o gal – „negyvas ančiukas“?

Apklausos netgi rodo, kad opozicija gali laimėti daugiau nei 200 vietų daugumą, o tai suteiktų jai galimybę inicijuoti prezidento apkaltą.

„Jei taip nutiktų, Yoon [Suk-yeolas] taptų ne tik „šlubąja antimi“, bet ir „negyvu ančiuku“, – sakė Bae Kang-hunas.

Anot jo, „jis praktiškai nieko negalėtų padaryti, turėdamas tokį vienpusišką parlamentą“, išskyrus status quo išlaikymą užsienio politikoje, kur Yoon Suk-yeolas siekia išspręsti ginčus su buvusia kolonijine galybe Japonija ir užmegzti glaudesnius ryšius su Vašingtonu siekiant pasipriešinti Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei.

Jei Yoon Suk-yeolas taps „šlubąja antimi“, JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija gali sudvejoti dėl Pietų Korėjos politikos tęstinumo, AFP sakė Honkongo miesto universiteto tarptautinių reikalų profesorė Claudia Junghyun Kim (Klaudija Jungjun Kim).

„Yoon [Suk-yeolas] vienareikšmiškai ir neabejotinai stojo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių pusėn, – teigė ji. – Tačiau, jei įvyks taip, kad Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vėl taps prezidentu, iškils ir politikos tęstinumo Vašingtone klausimas.“

The post Pietų Korėjoje vyksta parlamento rinkimai, siūlo atsisakyti lyčių lygybės ministerijos appeared first on LAIKMETIS.

„Šiaurės Korėjos kariuomenė šiandien maždaug nuo 9 iki 11 val. (nuo 2 iki 4 val. Lietuvos laiku) paleido daugiau kaip 200 sviedinių (...) Bengnjongo salos šiaurinėje dalyje ir Jonpjongo salos šiaurinėse vietovėse“, – per spaudos konferenciją sakė vienas Pietų Korėjos gynybos ministerijos pareigūnas.

Prie ginčijamos jūrinės sienos esančios Jonpjongo salos vietos pareigūnai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad civiliai gyventojai buvo paprašyti evakuotis.

Pietų Korėjai priklausanti Jonpjongo sala yra Geltonojoje jūroje. Ji yra maždaug už 80 km į vakarus nuo Inčono ir už 12 km į pietus nuo Šiaurės Korėjos Hvanghės provincijos pakrantės.

Bengnjongo saloje esančios valdžios institucijos taip pat pranešė apie įsakymą evakuotis.

2010 metų lapkritį Šiaurės Korėja į Jonpjongo salą paleido 170 artilerijos sviedinių. Per pirmąjį nuo 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo Pchenjano išpuolį prieš civilinę teritoriją žuvo keturi žmonės, įskaitant du civilius.

Po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) įtvirtino šalies kaip branduolinės valstybės statusą konstitucijoje ir išbandė keletą pažangių tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), abiejų Korėjų santykiai atsidūrė vienoje blogiausių pozicijų per pastaruosius dešimtmečius.

Per svarbiausius Pchenjano metų pabaigos politinius susitikimus Kim Jong Unas perspėjo dėl branduolinės atakos prieš Pietų Korėją ir paragino stiprinti Šiaurės Korėjos karinį arsenalą prieš ginkluotą konfliktą, kuris, kaip perspėjo, gali prasidėti bet kuriuo metu.

2023 metais Pchenjanas sėkmingai paleido žvalgybos palydovą, gavęs, Seulo teigimu, Rusijos pagalbą mainais į ginklų perdavimą Maskvai, jos karui Ukrainoje paremti.

The post Dėl netoli Pietų Korėjos salų paleistų sviedinių įsakyta evakuoti civilius appeared first on LAIKMETIS.

Ispanijoje gyvenanti sesuo misionierė Helena Oh Yun Geon teigė, kad, nepaisant to, jog katalikų nėra daug, „žmonės labai juos gerbia ir labai myli kunigus bei vienuolius", nors ir neišpažįsta to paties tikėjimo. Tai lemia jų tarpreliginės pastangos kartu dirbti ypač dėl vargšų teisių ir taikos visame pasaulyje, bet ypač dėl taikos tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos.

Sesuo viliasi, kad Pasaulio jaunimo dienos padės parodyti Katalikų Bažnyčios vienybę ir egzistavimą, taip pat parodyti korėjiečiams tikėjimo džiaugsmą. Jos nuomone, „dalijimasis tikėjimu su kitais ir mokymasis vieni iš kitų padės mums augti, kad mūsų tikėjimas būtų gyvesnis, stipresnis ir atviresnis".

Apie iššūkius dalinasi ir kiti vietos dvasininkai. Pavyzdžiui, tėvas Ramiro Zúñiga jau 24 metus dirba Pietų Korėjoje, kur yra „jauna, labai gyvybinga Bažnyčia, turinti daug laimėjimų" profesiniu, ekonominiu ir organizaciniu požiūriu.

Tačiau Bažnyčia taip pat susiduria su „daugybe iššūkių, nes ekonominė gerovė ne visada reiškia dvasinę gerovę tikėjime. Daugeliui žmonių ekonominis saugumas ir ,geras gyvenimas' tampa saugumu ten, kur Dievas nebereikalingas".

Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje vykęs „pakilimas, kai kiekvienoje bažnyčioje būdavo pakrikštijama šimtai žmonių", atslūgo, kaip ir „sumažėjo Mišiose dalyvaujančių vaikų, paauglių ir jaunuolių skaičius", - sakė misionierius ACI Prensa.

Seulo vyskupijos kunigas Yoo Sanghyukas paaiškino, kad „apie 10 proc. visų Korėjos gyventojų yra katalikai", ir pažymėjo, kad nors jų bendruomenės „sunkiais laikais sparčiai augo, dabar jos seka Europos bažnyčių pavyzdžiu" ir patiria tam tikrą nuosmukį.

Tačiau Katalikų Bažnyčia „vis dar turi gerą įtaką" šalyje, pažymėjo jis.

The post Iššūkiai, su kuriais susidurs Pietų Korėja organizuodama kitas Pasaulio jaunimo dienas appeared first on LAIKMETIS.

„Kita Pasaulio jaunimo dienų šventė bus Azijoje, ji vyks Pietų Korėjoje, Seule“, – sakė pontifikas susirinkusiems į baigiamąsias mišias Lisabonos pakraštyje esančiame parke.

„Taigi 2027 metais nuo vakarinio Europos krašto ji persikels į Tolimuosius Rytus, ir tai yra gražus Bažnyčios visuotinumo ženklas“, – kalbėjo argentinietis.

Apie 1,5 mln. vėliavomis mojuojančių jaunų piligrimų iš viso pasaulio minia džiaugsmingai pasitiko šią žinią.

Pasaulio jaunimo dienų, savaitę trunkančios katalikiškos šventės, metu vyksta įvairūs renginiai, įskaitant koncertus ir bendras maldas.

Šis renginys, iš pradžių numatytas 2022-ųjų rugpjūtį, bet dėl COVID-19 pandemijos atidėtas, Pranciškui buvo ketvirtasis. Katalikų Bažnyčios vadovu tapęs 2013-aisiais, tais pačiais metais jis vadovavo Pasaulio jaunimo dienoms Rio de Žaneire, 2016-aisiais – Krokuvoje, o 2019-aisiais – Panamoje.

Popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metais sumanyta iniciatyva – tai galimybė Vatikanui sutelkti jaunus katalikus tuo metu, kai pasaulietiškumas ir kunigų pedofilijos skandalai kai kuriuos verčia apleisti Bažnyčią.

2014 metais popiežius Pranciškus lankėsi Pietų Korėjoje – tai buvo pirmoji pontifiko kelionė į Aziją per pastaruosius 15 metų.

Ši šalis yra viena iš nedaugelio Romos katalikybės tvirtovių Azijoje. Apie 11 proc. iš maždaug 52 mln. Pietų Korėjos gyventojų yra katalikai – šis skaičius pastaraisiais dešimtmečiais augo.

The post Kitos Pasaulio jaunimo dienos - Pietų Korėjoje appeared first on LAIKMETIS.

Vizito, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, metu Yoon Suk-yeolas jau apsilankė Bučos mieste.

„Prezidentas iš pradžių apžiūrėjo Bučos miesto žudynių vietą netoli sostinės Kyjivo ir Irpinės miestą, kur raketų atakos buvo nukreiptos pirmiausia į civilinius gyvenamuosius rajonus“, – sakoma Yoon Suk-yeolo biuro pranešime.

Jame priduriama, kad vėliau šeštadienį Yoon Suk-yeolas susitiks su V. Zelenskiu.

Pietų Korėja, devinta pagal ginklų eksportą pasaulio valstybė, yra nusiuntusi su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai humanitarinės pagalbos, taip pat pardavusi tankų ir haubicų svarbiai Kyjivo sąjungininkei Lenkijai.

Tačiau Seulas seniai vykdo politiką netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas ir neatsisako jos nepaisydamas JAV, sąjungininkių Europoje ir pačios Ukrainos prašymų.

Per Yoon Suk-yeolo susitikimą su V. Zelenskiu, kuris yra raginęs Seulą svarstyti galimybę tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta Pietų Korėjos pagalbai.

Pietų Korėja, kuri formaliai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, gamina nemažai ginkluotės, suderinamos su NATO ginkluote, įskaitant tankus, haubicas ir sviedinius.

Seulas yra užsiminęs, kad galėtų persvarstyti savo politiką netiekti letalios ginkluotės. Yoon Suk-yeolas anksčiau šiais metais sakė, kad tai padaryti galėtų paskatinti kokia nors didelio masto Rusijos ataka prieš civilius.

Tačiau gegužę Pietų Korėja atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad jos gaminami artilerijos sviediniai vežami į Ukrainą, ir sakė, kad jos pozicija netiekti Kyjivui letalios ginkluotės nepakito.

Ekspertai įspėja, kad Pietų Korėja yra keblioje padėtyje dėl savo ekonominių ryšių su Rusija, kuri 2022-aisiais buvo jos 15-ta pagal svarbą prekybos partnerė, ir dėl Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai.

The post Pietų Korėjos prezidentas lankosi Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

„Sovietų Sąjungos atkūrimas. Toks yra jo gyvenimo tikslas. Kadangi diplomatinėmis priemonėmis to pasiekti neįmanoma, jis išbandė įvairiausius grasinimus ir energijos pavertimą ginklu. Galiausiai tai nepavyko. Tada jis nusprendė tapti atviru agresoriumi“, – interviu Pietų Korėjos laikraščiui „Chosun Ilbo“ V. Putino motyvus aiškino V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas priminė, kad ilgą laiką prieš plataus masto invaziją V. Putinas visais įmanomais būdais vengė net telefoninio pokalbio su Ukrainos vadovybe.

„Yra tik viena priežastis – jis neturi ką pasakyti. Putinas puikiai supranta, kad jo noras jėga užimti Ukrainą yra akivaizdus. Tad apie ką jis gali su manimi kalbėtis? Putinas tiesiog nori karu įsiveržti į Ukrainą ir sunaikinti ukrainiečius. Kitas Putino tikslas – Baltarusija“, – teigė V. Zelenskis.

Praeitą savaitę Maskva ir Minskas pasirašė dokumentus dėl Rusijos branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.

Vašingtone įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW) nurodo, kad šis žingsnis neturi karinės prasmės, todėl tikėtina, kad Kremlius taip bando gauti Baltarusijos kariuomenės kontrolės instrumentų. 

Pats Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paragino Kazachstaną ir kitas posovietines šalis prisijungti prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, kad ir jos gautų branduolinių ginklų.

Pats Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paragino Kazachstaną ir kitas posovietines šalis prisijungti prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės

V. Zelenskis minėtam korėjiečių laikraščiui taip pat sakė, jog Ukraina tikisi, kad Pietų Korėja suteiks gynybinės karinės įrangos, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų, padėsiančių atremti Rusijos atakas, remdamasi „Reuters“ praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Per interviu V. Zelenskis padėkojo už Pietų Korėjos pažadą atsiųsti išminavimo mašinų ir humanitarinę pagalbą, kurios bendra vertė siekia apie 230 mln. dolerių (214,65 mln. eurų). Kartu jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia oro gynybos sistemų ir ankstyvojo perspėjimo sistemų, antradienį pranešė „Chosun Ilbo“.

„Žinau, kad yra daug apribojimų, susijusių su parama ginklams, tačiau šie principai neturėtų būti taikomi gynybos sistemoms ir įrangai, skirtai mūsų turtui apsaugoti. Priešlėktuvinė sistema nėra ginklas, o vien gynybinė įranga. Turime turėti dangaus skydą, kad galėtume atkurti Ukrainą, ir aš labai tikiuosi, kad Pietų Korėja mus parems šioje srityje“, – leidiniui sakė V. Zelenskis.

The post V. Zelenskis: kitas V. Putino tikslas – Baltarusija appeared first on LAIKMETIS.

Korėjos katalikų skaičius siekia 5 949 862, t. y. tik 11 817 daugiau nei ankstesniais metais, teigiama neseniai Korėjos katalikų vyskupų konferencijos paskelbtame metraštyje „Korėjos Katalikų Bažnyčios statistika 2022".

Proporcingai lyginant su visais Korėjos gyventojais (52 628 623), šis skaičius sudaro 11,3 proc., panašiai kaip ir ankstesniais metais. Tačiau, palyginti su 2021 m., bendras šalies gyventojų skaičius sumažėjo 104 077 žmonėmis.

Remiantis statistiniais duomenimis, 2022 m. vidutinis sekmadieninių pamaldų dalyvių skaičius siekė 699 681, t. y. 11,8 proc. visų tikinčiųjų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 3 proc.  Tai atspindi 2022 m. situaciją, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo panaikinti sekmadienio pamaldų apribojimai. 2019 m. Mišiose dalyvaudavo 18,3 proc. katalikų.

Bendras naujai pakrikštytųjų skaičius 2022 m. buvo 41 384, t. y. 13,3 proc. daugiau nei 2021 m.

Katalikų kunigų skaičius šiek tiek padidėjo, o vienuolių skaičius sumažėjo. Bendras kunigų skaičius 2022 m. yra 5 703, arba 77 kunigais daugiau nei ankstesniais metais.

Tarp pasauliečių 42,9 proc. sudaro vyrai ir 57,1 proc. moterys. Tikinčiųjų, kuriems 65 m. ir daugiau, yra 26,4 proc. Statistika rodo, kad 55,9 proc. visų katalikų gyvena didžiuosiuose miestuose. Palyginti su praėjusiais metais, 2022 m. parapijų skaičius padidėjo 5.

Katalikybės augimas Pietų Korėjoje daugiausia siejamas su jos indėliu į šalies demokratizaciją nuo karinės diktatūros XX a. 7-8 dešimtmetyje.

Krikščionybė į Korėją atėjo per japonų invaziją 1592 m., kai kai kurie korėjiečiai buvo pakrikštyti, tikriausiai krikščionių japonų kareivių. Krikščionybė Korėjoje prasidėjo kaip vietinis pasauliečių judėjimas, kai 1784 m. Kinijoje pakrikštytas korėjietis Yi Seung-hun pradėjo krikštyti kitus.

Augant tikėjimui, katalikai patyrė sunkumų ir persekiojimų iš valdžios institucijų, kurios laikė Bažnyčią ardomąja įtaka. Korėjos valdovai katalikų tikėjimą ėmė vertinti kaip klaidingą, atmetantį konfucianizmo principus ir palankiai vertinantį Vakarų agresiją.

The post Pietų Korėjoje toliau didėja katalikų skaičius appeared first on LAIKMETIS.

Bylą, kuri bus perduota Aukščiausiajam Teismui, iškėlė homoseksualų pora So Seong-wookas (So Seongvukas) ir Kim Yong-minas (Kim Jongminas), kurie gyvena kartu ir 2019-aisiais iškėlė vestuves. 

Tačiau tai neturėjo jokios teisinės galios, kadangi Pietų Korėja nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų. 

2021-aisiais So Seong-wookas padavė Nacionalinę sveikatos draudimo tarnybą į teismą, nes ji nutraukė išmokas jo partneriui, kurį jis buvo užregistravęs kaip savo išlaikomą asmenį, sužinojusi, kad jie yra gėjų pora. 

Praėjusiais metais žemesnės instancijos teismas priėmė Nacionalinei sveikatos draudimo tarnybai palankų sprendimą, tačiau antradienį Seulo Aukštasis teismas šį sprendimą atšaukė, kas faktiškai reiškia nurodymą tarnybai atnaujinti išmokų mokėjimą So Seong-wooko partneriui. 

„Džiaugiamės. Tai ne tik mūsų pergalė, bet ir daugelio tos pačios lyties porų ir LGBTQ šeimų Korėjoje pergalė“, – po teismo sprendimo sakė pora, pasak jų advokato Park Han-hee (Pak Hanhi).

Teismas nusprendė, kad tarnyba nepateikė „pagrįstų racionalių priežasčių“, dėl kurių tos pačios lyties asmenų sąjungos būtų vertinamos kitaip nei įprastinės santuokos

Teismas nusprendė, kad tarnyba nepateikė „pagrįstų racionalių priežasčių“, dėl kurių tos pačios lyties asmenų sąjungos būtų vertinamos kitaip nei įprastinės santuokos, matyti iš sprendimo kopijos, kurią teisininkas parodė AFP.

„Kiekvienas gali būti mažuma, o būti mažuma paprasčiausiai reiškia skirtis nuo daugumos, o ne klysti ar būti neteisingam“, – sakoma sprendime.

„Pripažįstama, kad šioje byloje pastebėta diskriminacinė praktika pažeidžia lygybės principą“, – nurodoma jame.

Naujienų agentūrai AFP Nacionalinė sveikatos draudimo tarnyba teigė, kad ketina pateikti apeliacinį skundą. 

„Šis sprendimas yra svarbus, nes tai yra pirmas sprendimas, kuriuo teisiškai pripažįstamos tos pačios lyties asmenų poros, priimtas bet kokios lygio Pietų Korėjos teisme“, – teigė teisių gynėjų organizacijos „Amnesty International“ atstovė Jang Boram (Džang Boram).

Nors Pietų Korėjos laukia „ilgas kelias iki diskriminacijos panaikinimo...šis sprendimas suteikia vilties, kad išankstinės nuostatos gali būti įveiktos“, nurodė ji.

Nors šioje šalyje nepripažįstamos tos pačios lyties asmenų santuokos, tačiau homoseksualūs santykiai nėra laikomi nusikaltimu. Paprastai LGBTQ žmonės Pietų Korėjoje stengiasi gyventi nepastebimai. 

Aktyvistai jau ilgą laiką pabrėžia, jog reikia priimti teisės aktus, draudžiančius diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. 

Pietų Korėjos parlamente jau kelerius metus nesutariama dėl daug diskusijų sukėlusio antidiskriminacinio įstatymo.

The post LGBT aktyvistai švenčia pergalę Pietų Korėjoje appeared first on LAIKMETIS.

Tai pirmas toks bandymas nušalinti vyriausybės ministrą.

Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Lee Sang-minas (Li Sangminas) buvo spaudžiamas atsistatydinti po griežtos kritikos dėl jo reakcijos į 2022 metų spalio 29-osios tragediją, kai populiariame, naktiniu gyvenimu garsėjančiame Itevono rajone žuvo dešimtys Helovino kostiumais vilkėjusių ir šventusių žmonių, daugiausia į trečią dešimtį metų įkopusių merginų.

Lee Sang-mino įgaliojimai dabar bus sustabdyti, kol reikalą išspręs Konstitucinis Teismas. Už ministro apkaltą balsavo 179, prieš – 109 parlamentarai, pagal partines linijas opozicijos kontroliuojamame parlamente.

Apkaltos pasiūlyme teigiama, kad nepaisydamas savo, kaip vidaus reikalų ministro, atsakomybės, Lee Sang-minas „nesiėmė krizių prevencijos priemonių įvykiams, kai susirenka didelės minios“.

Parlamento balsavimas įvyko po kelis mėnesius trukusio, sausį užbaigto specialaus tyrimo, parodžiusio, kad buvo padaryta didžiulių planavimo ir reagavimo klaidų. Vis dėlto tyrėjai neapkaltino jokio vyriausybės ar nacionalinės policijos aukšto rango pareigūno.

Lee Sang-mino įgaliojimai dabar bus sustabdyti, kol reikalą išspręs Konstitucinis Teismas

Apkaltos pasiūlyme sakoma, kad Lee Sang-mino pradinė reakcija į spūstį prisidėjo prie to, kad gelbėtojų dislokavimas vėlavo ir buvo prastai koordinuojamas. Jame taip pat kritikuojamas iškart po nelaimės paskelbtas ministro pareiškimas, kad didesnių policijos ir ugniagesių pajėgų dislokavimas nebūtų užkirtęs kelio nelaimei. Vėliau Lee Sang-minas dėl šio komentaro atsiprašė.

„Jis ne tik nevykdė savo vaidmens, skirto pagal pagal konstituciją, bet ir nederamomis pastabomis pažeidė bazinį sąžiningumą, kurio reikalaujama iš aukšto rango pareigūnų“, – sakoma dokumente.

Prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) biuras, tvirtai gynęs Lee Sang-mino reakciją į tragediją, pasmerkė apkaltą ir sakė, kad tai bus „gėdingas epizodas parlamento istorijoje“.

Apkalta rengiama Seulo miesto pareigūnams ginčijantis su Itevono tragedijos aukų šeimomis dėl jų organizuoto memorialo. Valdžia sako, kad jis neteisėtas, ir grasina jį nugriauti.

Gedinčios šeimos pastatė altorių netoli merijos Seulo centre, bet pareigūnai nori, kad jis būtų perkeltas į rūsį vienoje Itevono metropoliteno stotyje.

2017 metais buvo surengta apkalta tuometinei Pietų Korėjos prezidentei Park Geun-hye (Pak Gjunhė), bet šalyje dar niekad nebuvo imtasi tokių veiksmų prieš ministrus.

The post P. Korėjos parlamentas balsavo už apkaltą ministrui dėl 150 gyvybių nusinešusios „Helovino" spūsties appeared first on LAIKMETIS.

Statulos grąžinimas buvo ilgam atidėtas po to, kai viena Pietų Korėjos šventykla pareiškė esanti jos savininkė, tvirtindama, kad viduramžiais statulą greičiausiai pagrobė japonų piratai, kol galiausiai ji atsidūrė šventykloje Cušimos saloje, tikriausiai 1527 metais.

Pietų Korėjos šventykla tikriausiai apskųs sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) sakė, kad jo vyriausybė ragins Seulą sudaryti sąlygas greitai grąžinti statulą į Japoniją.

50 cm paauksuota bronzinė Budos statula buvo viena iš dviejų, kurias iš Cušimos „Kannonji“ šventyklos pavogė vagys, bandę jas parduoti Pietų Korėjoje.

Netrukus po to, kai policija atgavo daiktus iš vagių, kurie buvo suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Pietų Korėjos vyriausybė šventyklai grąžino kitą statulą.

Tačiau „Buseoksa“ šventykla vakariniame pakrantės Seosano mieste padavė ieškinį, siekdama užkirsti vyriausybei kelią grąžinti kitą statulą, teigdama, kad yra teisėta jos savininkė.

„Buseoksa“ šventykla vakariniame pakrantės Seosano mieste padavė ieškinį, siekdama užkirsti vyriausybei kelią grąžinti kitą statulą, teigdama, kad yra teisėta jos savininkė

Korėjos istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad statula, saugoma valstybiniame mokslinių tyrimų institute centriniame Tedžono mieste, buvo sukurta apie 1330-uosius, kad būtų saugoma „Buseoksa“ šventykloje.

2017 metais Tedžono apygardos teismas nusprendė, kad vyriausybė turėtų jai grąžinti statulą, teigdamas, kad ji į Japoniją greičiausiai buvo išvežta dėl vagystės ar apiplėšimo.

Tačiau trečiadienį Tedžono aukštasis teismas panaikino sprendimą, teigdamas, kad Japonijos „Kannonji“ šventykla įgijo teisėtą nuosavybės teisę į statulą, nes ją nepertraukiamai valdė.

Pagal Japonijos civilinę teisę asmuo ar subjektas gali įgyti nuosavybės teisę į turtą, kuris iš pradžių jam nepriklausė, jei jį „taikiai ir atvirai“ valdo ne mažiau kaip 20 metų.

Tai reiškia, kad „Kannonji“ yra teisėta statulos savininkė nuo 1973-ųjų, nes 1953-iaisiais ji save įregistravo kaip juridinį asmenį, nusprendė Tedžono aukštasis teismas.

Teismas taip pat teigė, kad, nepaisant to paties pavadinimo, sunku nustatyti, ar dabartinė „Buseoksa“ šventykla turėtų visiškai paveldėti XIV a. statutą saugojusios šventyklos teises, nes trūksta dokumentų, įrodančių religinės tapatybės, organizacinės struktūros ir nuosavybės teisių perėmimą.

„Buseoksa“ atstovai kritikavo sprendimą ir sakė, kad su savo teisininkais aptars, ar pateikti apeliaciją Aukščiausiajam Teismui.

„Tikriausiai turėsime pateikti apeliaciją, nes šiandienos sprendimas buvo sunkiai suprantamas ir stokojo teisinės logikos“, – sakė Lee Sang-geunas (Li Sangjunas), vadovaujantis budistų lyderių ir pilietinių aktyvistų komitetui, siekiančiam, kad statula būtų grąžinta į „Buseoksa“.

“I’m grateful that the justice upheld our request,” he told Japan's TBS television. “I hope to see the statue returned to Kannonji as soon as possible.”

Sekko Tanaka (Sekas Tanaka), buvęs „Kannonji“ vyriausiasis vienuolis, palankiai įvertino teismo sprendimą, tačiau kėlė klausimus, kodėl byla užsitęsė daugiau nei dešimtmetį, nors iš esmės ji buvo susijusi su „paprasta vagyste“.

„Esu dėkingas, kad teisingumas patenkino mūsų prašymą, – sakė jis Japonijos televizijai TBS. – Tikiuosi, kad statula kuo greičiau bus grąžinta į „Kannonji“.“

The post P. Korėja ir Japonija santykius dėl šventų statulų aiškinasi teisme appeared first on LAIKMETIS.