Norint geriau suprasti kardinolo Pierbattistos Pizzaballos asmenybę, reikia pradėti nuo jo gimtųjų šiaurės Italijos Lombardijos kaimų.

Būsimasis Jeruzalės patriarchas gimė 1965 m. Kastel Litegijo kaimelyje, jauniausias iš trijų, Pietro Pizzaballos ir Marijos Magdalenos Tadini šeimos, brolių. Jo vaikystę formavo „paprastas ir autentiškas pasaulis“, kaip pats yra pasakojęs savo vyskupų šventimų metu 2016 m. rugsėjį. Tai buvo laikas, kai kaimo gyvenimas jau nyko, tačiau dar buvo juntama paskutinė jo dvasia – pieno parsinešimas iš tvarto, šienapjūtė, paprasti žaidimai ir kasdienis kuklumas. „Tik bėgant laikui supratau, kaip tas pasaulis mane paveikė – išmokė santūrumo ir nuoširdumo“, – sakė jis. Būtent šie bruožai vėliau išsipildė pranciškoniškoje jo tapatybėje.

„Devynerių jis jau žinojo, kad nori tapti kunigu“, – prisiminė jo mama. „Jis buvo labai tuo įsitikinęs, jautė pašaukimą nuo pat mažens. Iš pradžių aš priešinausi – nenorėjau, kad jis eitų į seminariją. Tačiau jis buvo toks atkaklus, kad galiausiai pasidaviau ir užrašiau jį į mažąją seminariją Bolonijoje. Dabar, žvelgdama atgal, galiu pasakyti – tai buvo labai išmintingas sprendimas.“

Pizzaballa ypatingai žavėjosi vietiniu kunigu Don Pèrsecu, kuris atvykdavo į kaimą dviračiu. „Žmonės jo laukdavo, jį mylėjo, o jis mylėjo juos“, – sakė Pizzaballa. „Palikau namus anksti, bet tie metai man labai įstrigo – jie įkūnijo mano pirmąjį pašaukimą. Norėjau būti kaip Don Pèrsecas.“

Vienuolikos metų jis įstojo į mažąją Le Grazie seminariją Riminyje, kurią valdė pranciškonai. Ten jis pirmąkart išgirdo apie misijas. Tuo metu jis svajojo ne apie Šventąją Žemę, o apie Kiniją – seminarijoje buvo misionierių, kuriuos po 1949 m. iš šios šalies išvarė Mao režimas. „Jie dažnai pasakodavo apie savo patirtis, ir aš tada sakydavau: 'Aš irgi noriu būti misionieriumi, kaip jie.’“

1984 m. jis baigė seminariją Feraroje ir rugsėjo 5 d. įstojo į Mažesniųjų brolių ordiną. Pradžioje noviciatą atliko La Vernoje, o 1985 m. rugsėjį davė laikinus įžadus. 1989 m. spalio 10 d. Bolonijoje, Šv. Antano bažnyčioje, davė amžinuosius įžadus. 1990 m. rugsėjo 15 d. kunigu jį įšventino Bolonijos arkivyskupas kardinolas Giacomo Biffi. Vos po mėnesio jis buvo išsiųstas į Studium Biblicum Franciscanum Jeruzalėje, kur įgijo Biblijos teologijos licenciatą.

„Išvykau šiek tiek nenorėdamas, bet paklusdamas“, – prisiminė Pizzaballa, kuris tikėjosi studijuoti Romoje. Pirmąją dieną Jeruzalėje – 1990 m. spalio 7-ąją – jis dar kalbėjo tik itališkai ir savo gimtuoju Bergamo dialektu. „Tai buvo Pirmosios intifados laikotarpis. Atvykau septintosios dienos vakare, o jau kitą rytą, Musulmonų kvartale, vyko susirėmimas, per kurį žuvo 22 žmonės… Tai buvo labai ypatinga pradžia.“

Šį laikotarpį jis apibūdina kaip „kultūrinį šoką“ ir „dvasinę dykumą“: „Buvo sunku suprasti, kodėl esu čia. Nekalbėjau vietos kalbomis, nesuvokiau tos smurto realybės. O dar artėjo Persijos įlankos karas. Tačiau visa tai buvo išganinga – priverčiau save ieškoti, kokios yra gilesnės mano pašaukimo ir klusnumo įžado priežastys.“

Pripažinus jo meilę Senajam Testamentui, 1995–1999 m. jis buvo siunčiamas studijuoti į Hebrajų universitetą Jeruzalėje. 1998 m. tapo Biblijos hebrajų kalbos ir judaizmo docentu Studium Biblicum Franciscanum ir Studium Theologicum Jerosolymitanum. Tuo metu jis buvo vienintelis krikščionis, studijavęs Šventąjį Raštą Hebrajų universitete. „Tai buvo pirmas kartas, kai atsidūriau nekrikščioniškoje aplinkoje“, – pasakojo jis. Pizzaballos žydų bendramoksliai ėmė klausinėti apie jo tikėjimą, pašaukimą, Evangeliją ir Jėzų – šie pokalbiai virto tikru tarpreliginiu dialogu.

Pizzaballa taip pat laisvai kalba angliškai, o šiuolaikinę hebrajų kalbą įvaldė taip puikiai, kad bendradarbiavo rengiant Romos Mišiolą hebrajų kalba ir vertė liturginius tekstus. 1999 m. liepos 2 d., po devynerių metų Jeruzalėje, jis buvo paskirtas tarnauti Šventosios Žemės kustodijoje – pranciškonų provincijoje Artimuosiuose Rytuose. Tuo metu jis taip pat ėjo vicerektoriaus pareigas hebrajiškai kalbančių katalikų bendruomenei.

2001 m. jis tapo Šv. Simono ir Onos vienuolyno vyresniuoju Jeruzalėje, kur kasdien priimdavo piligrimus, trokštančius geriau pažinti Bibliją. 2004 m., būdamas vos 39-erių, jis buvo paskirtas 167-uoju Šventosios Žemės kustodu – šias pareigas ėjo dvylika metų.

Priimdamas paskyrimą, jis sakė: „Ilgai svarsčiau, ar sutikti. Klusnumas – tai ne tik nurodymo vykdymas. Jei bendruomenė aiškiai ir laisvai išrenka tave, neturėdamas rimtų priežasčių negali atsisakyti. Turi priimti tai kaip tarnystę.“

Vienas pirmųjų jo sprendimų buvo, kad besiformuojantys jauni vienuoliai turi mokytis bent vienos iš trijų vietinių kalbų – arabų, hebrajų arba graikų. Taip siekta geresnės integracijos į Izraelio kontekstą.

Taip pat jis pažymėjo, kad naujos pareigos reiškia ir aktyvesnį ekumeninį bendravimą: „Dialogo būdas Rytuose visai kitoks nei Vakaruose. Reikia žinoti savo vaidmenį ir jo laikytis, kitaip – būsi nesuprastas.“

Apie žmogiškuosius pokyčius jis sakė: „Anksčiau gyvenau paprasčiau – buvo daugiau laiko maldai, darbui, tyrimams. Dabar – jokio privatumo. Ir vienatvės daugiau. Kai turi atsakomybę, keičiasi ir santykiai su artimais žmonėmis – kartais tenka nuvilti net tuos, kuriuos myli ar gerbi. Tą reikia priimti.“

2008 m. Pizzaballa tapo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos patarėju santykiams su judaizmu. 2010 m. dalyvavo Vyskupų sinode Artimųjų Rytų tema. 2014 m. jis organizavo istorinį susitikimą Vatikano soduose tarp popiežiaus Pranciškaus, Izraelio prezidento Shimono Pereso, Palestinos lyderio Mahmoudo Abbaso ir Konstantinopolio patriarcho.

Jo kadencija kaip kustodo baigėsi 2016 m. gegužės 20 d. Tų pačių metų liepos 15 d. jis buvo paskirtas Jeruzalės Lotynų patriarchato apaštaliniu administratoriumi sede vacante, gavęs arkivyskupo titulą ir Verbės titularinę vyskupiją. Rugsėjo 15 d. jis buvo konsekruotas vyskupu Bergamo katedroje.

Paklaustas, kodėl pasirinko vyskupišką šūkį „Tau pakanka mano malonės“ (Sufficit tibi gratia mea), jis atsakė, kad paskyrimas buvo netikėtas, nes 40 metų patriarchais buvo tik arabai. „Nebuvau tam pasirengęs. Jaučiau, kad nesu vertas. Tačiau pasitikėjau Dievo malone, kuri visada ateina su kryžiumi.“

Popiežiaus Pranciškaus sprendimas paskirti laikiną administratorių buvo reakcija į tuo metu patriarchate kilusias administracines krizes. „Pizzaballos administracija“ buvo sėkminga – 2020 m. spalio 24 d. jis paskirtas Jeruzalės lotynų patriarchu ir automatiškai tapo Šventosios Žemės katalikų ordinarų asamblėjos pirmininku.

2023 m. liepos 9 d. popiežius Pranciškus paskelbė, kad įtraukia jį į būsimų kardinolų sąrašą. Rugsėjo 30 d. Pierbattista Pizzaballa tapo pirmuoju istorijoje Jeruzalės lotynų patriarchu, paskirtu kardinolu, ir pirmuoju kardinolu, gyvenančiu Izraelio valstybėje.

2023 m. spalio 7 d., praėjus vos savaitei po konsistorijos, prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Po dviejų savaičių patriarchas paskelbė maldos ir pasninko už taiką dieną, pareikšdamas, kad yra pasirengęs paaukoti save kaip įkaitą mainais į vaikų paleidimą.

Kelios dienos po to jis kreipėsi į pasaulį, ragindamas: „Sustabdykite šį karą, šį beprasmį smurtą.“ Jis pabrėžė, kad „tai, kas įvyko spalio 7-ąją pietų Izraelyje, yra visiškai nepriimtina“, bet kartu pridūrė, kad „ši nauja smurto banga Gazoje jau pareikalavo daugiau nei penkių tūkstančių gyvybių, tarp jų – daugybės moterų ir vaikų.“

2024 m. gegužės 1 d. kardinolas Pizzaballa oficialiai perėmė savo titulininę Šv. Anupro bažnyčią – dviem savaitėmis vėliau nei planuota dėl karo veiksmų. Tą patį mėnesį, po ilgų derybų su vietos valdžia, jis asmeniškai aplankė Gazą, aukojo šv. Mišias Šventosios Šeimos katalikų parapijoje ir lankėsi ortodoksų parapijoje. Patriarchatas, bendradarbiaudamas su Maltos ordinu, ten vykdo humanitarinę misiją, teikdamas maisto ir medicinos pagalbą.

Pizzaballos paskyrimas kardinolų kolegijon, įvykęs vos prieš pat karo protrūkį, dar labiau sustiprino tarptautinį dėmesį šiam dvasininkui iš Bergamo, kuris jau daugelį metų tarnauja viename sudėtingiausių ir svarbiausių regionų krikščioniškojo išganymo istorijoje.

Jo kandidatūra į Šv. Petro sostą svarbi žvelgiant į Artimųjų Rytų reikšmę šiuolaikinėse geopolitinėse pervartose. Jis yra gabus administratorius, nedalyvauja Romos kurijai būdingose intrigose, yra autentiškas tarpreliginio dialogo ir ekumeninių santykių žinovas, taip pat jis turi tarptautinį žinomumą. Tačiau jo amžius, kuris jį išrinkus popiežiumi žadėtų ilgą pontifikatą, gali tapti rimta kliūtimi antrajam istorijoje pranciškonui tapti Katalikų Bažnyčios vadovu.

The post Beveik po tūkstančio metų pertraukos į Šv. Petro sostą pretenduoja pranciškonas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pasakojama Artimųjų Rytų katalikų žinių agentūros Abouna pranešimuose, sklypą katalikų bendruomenei padovanojo Jordanijos karalius. 2009 metais šią vietą aplankė popiežius Benediktas XVI, jis ir palaimino dviejų katalikiškų bažnyčių, lotynų apeigų ir melkitų apeigų, kertinius akmenis.

Kardinolas P. Parolinas konsekravo jau užbaigtą lotynų apeigų katalikų bažnyčią, kuri priklausys Jeruzalės lotynų patriarchato jurisdikcijai.

Svarbu pridurti, kad Jordanijos karalystė Kristaus krikšto vietoje prie Jordano upės, kuri 2015 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, parengė piligriminio kaimelio projektą. Jame turėtų iškilti dešimt įvairioms Bažnyčioms priklausančių maldos namų ir kita infrastruktūra, kaip kad du vienuolynai, vyrų ir moterų, bei svečių namai, kurie prisišliejo prie konsekruotos katalikų Viešpaties Krikšto bažnyčios.

Šiuose vienuolynuose gyvens Įsikūnijusio Žodžio instituto, Argentinoje gimusios vienuolinės šeimos, nariai, vyrai ir moterys, kurie rūpinsis piligrimų priėmimu, Mišių ir kitų apeigų šventimu. Tai nemažas įsipareigojimas, bet galima priminti, jog ši bendruomenė jau yra susipažinusi su gyvenimu Šventojoje Žemėje, su jos vargais ir džiaugsmais. Prieš keletą mėnesių Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa vadovavo Mišioms, kuriose paminėtas pirmojo Įsikūnijusio Žodžio instituto misionieriaus atvykimo į Jeruzalę 30 metų sukaktis.

Viešpaties Krikšto bažnyčia, kurioje telpa virš tūkstančio žmonių, o kartu su šventoriumi – iki dviejų tūkstančių asmenų, taip pat tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.

„Ilgai laukėme šios dienos. Penkiolika metų laukėme šio išskirtinio ir gražaus įvykio, kurio sulaukėme šiais metais“, – sausio 10 dienos rytą iškilmės vietoje, prie bažnyčios durų, sakė kardinolas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas, visų pirma sveikindamas du iškiliausius svečius – Jordanijos karaliui atstovaujantį princą Ghazi Ibn Muhammadą, kuris taip pat atsakingas už karalystės religinius bei kultūrinius reikalus ir, galima priminti, prisidėjo prie Jėzaus Krikšto vietos atskleidimo 1995 metais, prie jos, buvusios karinės zonos, kur civiliams buvo draudžiama įžengti, atvėrimo piligrimams ir infrastruktūros vystymo.

Viešpaties Krikšto bažnyčia tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.

Kitas svarbus svečias – popiežiui Pranciškui, Jėzaus krikšto vietą prie Jordano aplankiusiam 2015 metais, atstovaujantis kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius.

Patriarchas P. Pizzaballa dėkojo visiems, kurie įvairiais būdais, aukomis, žiniomis ir įsipareigojimu, prisidėjo prie Viešpaties Krikšto bažnyčios ir piligriminio komplekso atsiradimo. Jis paminėjo Kristaus Kapo ordino riterio Nadimo Al-Muashero šeimą, kuri ne vien paaukojo didelę auką, bet ir rūpinosi sklandžia statybų eiga. Bažnyčia pastatyta iš Tafouhi, gelsvojo Hebrono akmens, o jos vitražai įkvėpti Šartro katedros. Greta bažnyčios eina trijų kilometrų „Šv. Jono Krikštytojo takas“, integruotas į 700 kilometrų ilgio „Jordanijos taką“, skirtą ištvermingiausiems.

Kardinolas P. Pizzaballa priminė, kad Al-Muashero šeimos įsipareigojimas kilo iš skaudžios asmeninės aplinkybės – 2008 metais netoli Kristaus Krikšto archeologinio parko automobilio avarijoje žuvo jos sūnus Aymanas. Kaip kita proga yra sakęs Kristaus Kapo ordino narys, jis pajautė troškimą gedului suteikti maldos, atminimo ir vilties pavidalą, o Kristaus Krikšto bažnyčios projektas jam tapo Apvaizdos ženklu.

Kardinolas dėkojo kitiems geradariams – Jordanijos karališkajai šeimai, Vengrijos valstybei, katalikiškoms šalpos asociacijoms ir pavieniams aukotojams, Dieviškojo Žodžio Instituto nariams. Patriarchas priminė, kad Kristaus Krikšto bažnyčios konsekracija sutampa su 25-osiomis viso Patriarchato piligrimystės į šią vietą metinėmis ir su 2025 metų Jubiliejumi. Jis linkėjo, kad piligrimai gausiai lankytų naująją bažnyčią, vieną iš jubiliejinių patriarchato bažnyčių, ir čia gautų daug dvasinių vaisių, kaip tie, kurie, galima pridurti, kadaise šioje vietoje ieškojo Šv. Jono Krikštytojo, jo paties žodžiais, rengusio kelią „didesniam už jį“.

Po įžanginės kalbos kardinolas P. Parolinas vadovavo konsekracijos apeigoms. Jis pašventintu aliejumi patepė altorių, į kurį buvo sudėtos šv. Jono Pauliaus II, pirmojo šią vietą 2000 metais aplankiusio popiežiaus, ir 2024 metų spalį Romoje kanonizuotų Damasko kankinių, ispanų pranciškonų ir pasauliečių maronitų, relikvijos.

The post Jordanijoje Vatikano valstybės sekretorius konsekravo Viešpaties Krikšto bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

„Per Kalėdas švenčiame šviesą ir klausiame: kur yra ši šviesa? Šviesa yra čia, šioje bažnyčioje. Šviesos šaltinis yra Jėzus Kristus, kuris yra ir mūsų gyvenimo šaltinis. Jei galime būti šviesa pasauliui, tai tik dėl jo. Per Kalėdas meldžiu, kad Jėzus suteiktų mums šią šviesą“, – tęsė kardinolas iš Gazos, kuri pastaraisiais mėnesiais dažnai buvo minima pirmosiose žiniasklaidos antraštėse ir įkūnija vieną iš ilgiausių, istoriškai, geopolitiškai ir emociškai sudėtingiausių konfliktų visame pasaulyje.

„Gyvename tamsiu metu ir apie tai nereikia daug kalbėti, nes jūs tai gerai žinote. Šiais laikais pirmiausia turime atsigręžti į Jėzų, nes jis suteikia mums jėgų ištverti šią tamsą. Pastaraisiais metais išmokome, kad negalime pasikliauti žmonėmis. Kiek pažadų buvo duota ir neišpildyta? Kiek smurto ir neapykantos kilo dėl žmonių?“, – klausė Jeruzalės lotynų patriarchas.

„Kad tvirtai laikytumėmės vilties, turime būti giliai įsišakniję Jėzuje. Jei esame su juo susiję, galime kitaip žvelgti vieni į kitus. Nežinau, nei kada, nei kaip baigsis šis karas, ir kaskart, kai, atrodo, artėjame prie pabaigos, viską pradedame iš naujo. Tačiau anksčiau ar vėliau karas baigsis ir mes turime neprarasti vilties. Kai karas baigsis, viską atstatysime: savo mokyklas, ligonines ir namus. Turime išlikti atsparūs ir kupini jėgų. Kartoju: niekada jūsų nepaliksime ir padarysime viską, ką galime, kad jus palaikytume ir jums padėtume. Tačiau svarbiausia, kad neleistume neapykantai įsiskverbti į mūsų širdis. Jei norime išlikti šviesa, mūsų širdyse turi veikti tik Jėzus“, – kalbėjo ganytojas.

Jeruzalės lotynų patriarchato paskelbtame komunikate nurodoma, jog kardinolas Gazoje liko iki gruodžio 23 dienos ryto. Dėl išskirtinių aplinkybių, kuriose atsidūrė mažutė Gazos katalikų bendruomenė, jau gruodžio 22 dieną patriarchas aukojo jiems Kalėdų Mišias Šv. Šeimos parapijos bažnyčioje. Parapijos komplekse, galima pridurti, daug mėnesių glaudėsi, aplink vykstant susirėmimams, kone visi Gazos katalikai, tarp 500 ir 600 asmenų. Komunikate nurodoma, kad kardinolas P. Pizzaballa atgabeno humanitarinės pagalbos, jam buvo pristatyti ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Pagal galimybes, Jeruzalės lotynų patriarchatas ir Maltos ordinas siunčia humanitarinę pagalbą Gazos katalikų parapijai, kuri išdalinama visiems kvartalo gyventojams, musulmonams. Patriarchui taip pat buvo papasakota apie svarbiausius poreikius ir artimiausius planus, įskaitant katalikiškos mokyklos veiklos atnaujinimą. 

Kaip ir kitais kartais, patriarchas P. Pizzaballa aplankė Šv. Porfirijaus ortodoksų parapiją, mat dabartiniu metu Gazos krikščionių bendruomenių solidarumas ir brolybė yra viena iš būtinų sąlygų atsispirti išmėginimams, išorėje ir tikinčiųjų širdyse.

„Jeruzalės lotynų patriarchatas meldžia, kad šios Kalėdos atneštų naują viltį, jog Gazos ruože ir visame regione vykstanti tragedija pasibaigs ir prasidės šviesesnė bei taikesnė ateitis visiems“, – rašoma patriarchato komunikate.

The post Jeruzalės lotynų patriarchas aplankė Gazos katalikų parapiją appeared first on LAIKMETIS.

„Taikai reikia aiškių ir tvirtų visų tikinčiųjų gestų liudijimo, tačiau ją taip pat reikia skelbti ir ginti tokiais pat aiškiais žodžiais. Negalime tylėti neteisybės akivaizdoje ar kviesti žmones gyventi taikiai ir atsiskirti", - ketvirtadienį per ‚lectio magistralis‘ Popiežiškajame universitete pažymėjo kardinolas .

„Tačiau lengvatinis pasirinkimas vargšams ir silpniesiems nepaverčia mūsų politine partija“, - pridūrė jis.

Negalime tylėti neteisybės akivaizdoje .

Valandą trukusi paskaita, pavadinta „Taikos pastoracijos bruožai ir kriterijai“, buvo paskutinė dalis iš universitete vykstančio taikos mokslų ir tarptautinio bendradarbiavimo studijų ciklo, kurį pradėjo mokyklos Popiežiškasis pastoracinis institutas „Redemptor Hominis“.

Kardinolas pabrėžė, kad Izraelio ir „Hamas" konfliktas yra ne tik vietinės, bet ir visuotinės Bažnyčios problema.

„Esu linkęs pasakyti, kad konfliktas nėra laikinas ar antraeilis klausimas mūsų Bažnyčios gyvenime“, - tęsė kardinolas; priešingai, pasak jo, jis „dabar yra neatsiejama ir sudedamoji mūsų, kaip Bažnyčios, tapatybės dalis“.

Esu linkęs pasakyti, kad konfliktas nėra laikinas ar antraeilis klausimas mūsų Bažnyčios gyvenime.

Pizzaballa pabrėžė: „Todėl kalbant apie taiką reikia kalbėti ne apie abstrakčią temą, bet apie gilią krikščionių gyvenimo žaizdą, kuri sukelia kančią ir nuovargį, didelį nuovargį bei giliai paliečia mūsų visų žmogiškąjį ir dvasinį gyvenimą“.

Pabrėždamas konflikto visuotinumą, jis pridūrė, kad jis susijęs su kiekvieno vyskupijos gyventojo asmeniniu gyvenimu ir todėl yra neatsiejama Bažnyčios gyvenimo, jos pastoracijos dalis.

Dieną prieš paskaitą Pizzaballa perėmė savo titulinę Romos Šv. Onufrijaus bažnyčią, kurioje kalbėjo apie istorinius, simbolinius ir teologinius Šventosios Žemės ir Romos Bažnyčios ryšius, dar kartą išreikšdamas Šventosios Žemės svarbą visuotinei Bažnyčiai.

„Jeruzalės Bažnyčia yra Bažnyčios motina, čia glūdi visos visuotinės Bažnyčios šaknys, tai vieta, kuri ir šiandien išlaiko vietinį ir visuotinį pobūdį“, - sakė jis per gegužės 1 d. homiliją.

The post Jeruzalės lotynų patriarchas teigia, kad taika Šventojoje Žemėje turi būti grindžiama dialogu ir veiksmais appeared first on LAIKMETIS.

Galima priminti, kad kardinolo P. Pizzaballa įžengimas į Šv. Anupro bažnyčią ant Gianicolo kalvos, visai šalia Vatikano, buvo numatytas balandžio 15 dieną. Tačiau dėl itin įtemptos padėties tarp Izraelio ir Irano, dėl tomis dienomis surengtos masinės raketų ir dronų atakos prieš Izraelį paskutinę akimirką kelionę teko atšaukti.  

Homilijoje Jeruzalės lotynų patriarchas pažymėjo, jog kardinolo titulas, pirmiau už garbę, yra atsakomybė. Jo atsakomybė yra būti ganytoju ir kurti Dievo karalystę taip pat dabartiniame kontekste. O šis, homilijoje priminė kardinolas P. Pizzaballa tai, ką jau ne kartą sakė įvairiuose pastarųjų mėnesių interviu, išsiskiria nematytu susipriešinimo, neapykantos, poliarizacijos ir smurto lygiu. Net užuojauta yra poliarizuota – kiekviena pusė jaučiasi didžiausia auka ir reikalauja absoliučios empatijos. Supratingumo parodymas kitos pusės kančiai ar lūkesčiams suvokiamas kaip priešiškumas.  

Net užuojauta yra poliarizuota – kiekviena pusė jaučiasi didžiausia auka ir reikalauja absoliučios empatijos.

Tačiau ir šiomis aplinkybėmis karo sūkuryje būtina liudyti Dievo buvimą, kuris yra ne magiškas, bet, kaip rašoma Evangelijoje, – tarsi mažytė sėkla, kuri palengva auga. Dievo karalystė nėra magiškas įvykis ar vienas veiksmas, bet pats krikščionių gyvenimo būdas, kuris neleidžia apsiriboti vienu siauru naratyvu.

Pasak kardinolo, viena iš taikos sąlygų yra trijų principų – tiesos, teisingumo ir atleidimo – suderinimas. Be atleidimo tiesa ir teisingumas rizikuoja virsti kaltinimu. O atleidimas be tiesos ir teisingumo rizikuoja tapti padaryto blogio pateisinimu.

Po įžengimo ceremonijos kardinolas P. Pizzaballa atsakė į žurnalistų klausimus. Viename buvo priminta, kad  po „Hamas“ teroristinės atakos prieš Izraelį, kurios metu taip pat buvo paimta daug įkaitų, Jeruzalės lotynų patriarchas pasiūlė juos paleisti, o mainais įkaitu paimti jį patį. Tomis dienomis, atsakė kardinolas P. Pizzaballa, jis jautė, kad turi daryti viską, kas įmanoma, dėl žmonių ir dėl padėties nuramdymo.

Atsakydamas į kitą klausimą apie palestiniečius remiančių grupių protestus JAV universitetuose, kai kur įvykusius susirėmimus, užimtas patalpas, kardinolas P. Pizzaballa pripažino, kad jį liūdina itin poliarizuotos pozicijos ir ten, kur turėtų vykti diskusijos 360 laipsnių kampu. Tokia poliarizacija, pakartojo jis, nėra tai, kas gali padėti rasti krizės sprendimus.   

Kardinolo P. Pizzaballa įžengimo į Šv. Anupro bažnyčią ceremonijoje dalyvavo daug Jeruzalės Šv. Kapo riterių ordino narių. Ši bažnyčia Romoje yra viso ordino motininė bažnyčia. O paties ordino misija – remti Jeruzalės lotynų patriarchatą. Ordinas remia keliasdešimt katalikiškų mokyklų, kurias lanko virš 20 000 vaikų, ir kitas Jeruzalės lotynų patriarchato veiklas Šventojoje Žemėje.

The post Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa įžengė į savo kardinolišką bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Interviu, duotame Italijos katalikų televizijos tinklui TV2000 ir šeštadienį paskelbtame „Vatican News", P. Pizzaballa, Izraelyje, Palestinos teritorijose, Jordanijoje ir Kipre gyvenančių lotynų katalikų vadovas, kalbėjo: „Karas ir bombos niekada neišsprendžia problemų, priešingai, visada sukuria naujų.

Kalbėdamas apie žuvusiuosius per sprogdinimus, jis teigė: „Tų šeimų, kurios jau ilgą laiką kenčia, skausmas yra didžiulis, ir mes esame su jomis."

Ketvirtadienį į bažnyčios teritorijoje esantį pastatą pataikiusios raketos sprogimai nusinešė 18 žmonių, įskaitant vaikus, gyvybes.

Tarp nužudytųjų buvo 17 stačiatikių ir vienas musulmonas.

Valstybės departamento ataskaitoje teigiama, kad 2019 m. Gazoje gyveno „ne daugiau kaip 1 000 krikščionių". P. Pizzaballa sakė, kad Gazos miesto katalikų bendruomenė nusprendė pasilikti.

„Pirmiausia todėl, kad jie nežino, kur eiti, o taip pat ir todėl, kad sako, jog jokia vieta Gazos Ruože nėra saugi", - aiškino jis.

„Tikėkimės, kad tiems, kurie priima sprendimus, sugrįš protas", - sakė patriarchas per interviu.

„Meldžiamės, kad ši situacija kuo greičiau baigtųsi", - pridūrė dvasininkas žurnalistams.

Dabartinė nuniokota bažnyčia buvo pastatyta per kryžiaus žygius, o XIX a. perstatyta.

The post Kardinolas P. Pizzaballa: nepaisant nieko, Gazos katalikų bendruomenė nusprendė pasilikti appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas pasirengęs padaryti bet ką

„Hamas" teigia, kad įkaitais laiko apie 200 žmonių. Tuo tarpu vykdomos naujos brutalios atakos. Spalio 18 dieną JTO generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), kaip ir ankstesnėmis dienomis, reikalavo paliaubų.

Manoma, kad dauguma įkaitų yra civiliai gyventojai, kurie buvo paimti per spalio 7 d. „Hamas" išpuolį prieš Izraelį.

Kardinolas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala) žurnalistams teigė, kad yra pasirengęs padaryti bet ką, kad įkaitai būtų paleisti.

„Esu pasiruošęs mainams, bet kam, jei tai gali atnešti laisvę, kad vaikai grįžtų namo, - sakė jis. - Jokių problemų. Iš mano pusės yra visiškas pasiruošimas. Pirmiausia reikia stengtis iškovoti įkaitų išlaisvinimą".

Karo paaštrėjimas

Karas sparčiai paaštrėjo po to, kai antradienio vakarą Gazos mieste esančioje ligoninėje, kurioje po įsakymo evakuotis buvo ne tik pacientų, bet ir pabėgėlių, įvyko sprogimas.

Ir Izraelis, ir „Hamas" neigia atsakomybę už sprogimą.

Spalio 17-osios vakare įvyko nauja drama Šventojoje Žemėje, tęsiantis karo epizodams, kuriuos išprovokavo teroristinė „Hamas“ ataka, sulaukusi smarkaus Izraelio kariuomenės atsako – anglikonų administruojamos Al Ahli ligoninės Gazoje teritorijoje nukrito sprogmuo.

Al Ahli arabų ligoninė Gazoje, kuri patyrė smūgį spalio 17 dienos vakare, nuo 1982 metų yra administruojama Jeruzalės anglikonų vyskupijos. Žiniasklaidos pranešimuose galima rasti ir „baptistų ligoninės“ pavadinimą, kuris primena ankstesnį ligoninės gyvavimo etapą: nuo 1954 iki 1982 metų ją valdė baptistų sveikatos misija. Tačiau dar anksčiau, 1882 metais, ją įsteigė ir administravo būtent anglikonai.     

Nusikaltimas žmoniškumui

Spalio 17 dienos vakare Jeruzalės anglikonų vyskupija griežčiausiais žodžiais pasmerkė smūgį ligoninei, kuris negali būti pavadintas kitaip, kaip tik nusikaltimu žmoniškumui. 

Pagal humanitarinę teisę ligoninės turi būti neliečiamos šventovės.

Tarptautinė bendruomenė turi įsikišti, kad tokios nežmogiškos atakos nesikartotų, rašo „Vatican News".

Pasak Jeruzalės anglikonų vyskupijos pranešimo, ji visose savo bendruomenėse, parapijose ir institucijose paskelbs gedulo už aukas dieną, bet spalio 18 d. popietę surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo įvairūs Jeruzalės Bažnyčių ganytojai, įskaitant Jeruzalės lotynų patriarchą Pierbattista Pizzaballa OFM, anglikonų vyskupas Hosamas Naoumas patikslino, jog gedulas tęsis tris dienas.

Jis taip pat negalėjo nurodyti tikslaus aukų skaičiaus, bet patvirtino, kad jų daug: ligoninės teritorijoje, pasikliaudami jos neliečiamumu, slėpėsi daug šeimų.

Anglikonų vyskupas nesiėmė vertinti ir to, kuri pusė ir kokiomis aplinkybėmis sudavė smūgį ligoninei. 

Pasak jo, jis nesąs karo ekspertas, bet  manąs, kad ligoninės turi būti neliečiamos vietos, o tai, kas įvyko, yra nusikaltimas. 

Patiriami sunkumai

Praėjusią savaitę kardinolas P. Pizzaballa dienraščiui „Daily Wire" pasakojo apie sunkumus, kylančius evakuojant ir remiant katalikų grupę Gazoje.

„Neturime vietos, kur juos evakuoti toje sienos pusėje, o daugelio neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių neturime kaip pervežti, net jei ir turėtume vietą, - sakė jis. - Taigi šiuo metu esame bejėgiai".

Tačiau jis pridūrė, kad šiuo metu Izraeliui būtų „nerealu" bandyti derėtis su „Hamas".

„Turime sustabdyti smurtą, karą, o tada pažiūrėti, ką galime padaryti, kai šio karo griuvėsiai atsidurs priešais mus", - sakė jis.

Kardinolas P. Pizzaballa iš karto grįžo į Jeruzalę

Kardinolas P. Pizzaballa spalio 10 d. sugrįžo į Jeruzalę – į savo Bažnyčios sostą.

Patriarchas, pokalbyje su italų spaudos atstovais pažymėjo, kad sugrįžęs į namus pamatė ištuštėjusią Jeruzalę: gatvėse labai mažai eismo. Kartą pasigirdo sirenų kauksmas. Žmonės užsidarę savo namuose.

P. Pizzaballa skubiai sugrįžo į Šventąją Žemę iš Italijos po grupuotės „Hamas“ įvykdyto žiauraus išpuolio Izraelyje.

Jeruzalės Lotynų patriarchatas informavo, kad numatytos iškilmės patriarchate pagerbti patriarchą jo skyrimo kardinolu proga atidėtos.

Anot patriarcho, Izraelis bijo naujų išpuolių, todėl kontrolę vykdo labai kruopščiai, bet vis dar galima judėti.

Bažnyčios Jeruzalėje galva Šventojoje Žemėje gyvena daugiau kaip tris dešimtmečius.

Nuo 2016 m. patriarchato tikinčiųjų bendruomenei vadovaujantis italas pranciškonas, 58 m. Pierbattista Pizzaballa paklaustas apie piligrimus anksčiau pažymėjo, kad Šventoji Žemė yra piligrimystės žemė, o prasidėjusio karo metu vyko daug piligrimysčių.

Tai, kas įvyko buvo tarsi ūmus ugnikalnio išsiveržimas, kurio niekas negalėjo numatyti, pažymėjo jis.

Šventosios vietos toliau veikia. Tai iš esmės principo reikalas, jos yra maldos namai, o tai, ko šiuo metu labiausiai reikia, yra malda, kalbėjo kardinolas P. Pizzaballa.

Spalio 17 d. kardinolas skelbė pasninko ir maldos už taiką dieną.

„Visų Šventosios Žemės (katalikų) ordinarų vardu kviečiu visas parapijas ir religines bendruomenes surengti pasninko ir maldos už taiką bei susitaikymą dieną, - kvietė jis. - Prašome, kad spalio 17 d., antradienį, visi pasninkautų, susilaikytų ir melstųsi. Surenkime Eucharistijos adoracijas, kalbėkime Rožinį Švč. Mergelei Marijai".

„Nors daugelyje mūsų vyskupijų turbūt nebus įmanoma sukviesti didelių susibūrimų, parapijose, religinėse bendruomenėse ir šeimose galima surengti paprastas, kuklias ir bendras maldos akimirkas", - pridūrė kardinolas.

„Taip mes visi, nepaisydami nieko, susibūrę ir susivieniję bendrai maldai, išsakysime Dievui Tėvui savo taikos, teisingumo ir susitaikymo troškimą“, – anksčiau rašė Jeruzalės lotynų patriarchas. 

The post Jeruzalės Bažnyčios vadovas pasiūlė save mainais už Izraelio įkaitus appeared first on LAIKMETIS.

Lotynų patriarchato, kuriam vadovauja kardinolas Pizzaballa, rašytinis pareiškimas buvo paskelbtas šeštadienio vakarą. Komentuodamas arabų ir Izraelio konfliktą, kardinolas rašė, kad "iš Gazos ruožo kilusi operacija ir Izraelio kariuomenės reakcija sugrąžina mus į blogiausius mūsų naujausios istorijos laikus".

Pasak Jeruzalės katalikų hierarcho, "kalbame apie abiejų pusių karinę kampaniją, kuri savo forma, dinamika ir mastu kelia didelį nerimą".

Izraelio ambasadorius Vatikane pareiškė, kad Lotynų patriarchato tekstas "labai nuvilia ir kelia nerimą", nes jam "būdingas amoralus dviprasmiškumas".

The post Izraelio ambasada prie Šventojo Sosto sukritikavo Jeruzalės patriarcho poziciją appeared first on LAIKMETIS.

Patriarchas, pokalbyje su italų spaudos atstovais pažymėjo, kad sugrįžęs į namus pamatė ištuštėjusią Jeruzalę: gatvėse labai mažai eismo. Kartą pasigirdo sirenų kauksmas. Žmonės užsidarę savo namuose. Jie bijo, pažymėjo Pierbattista Pizzaballa, skubiai sugrįžęs į Šventąją Žemę iš Italijos po grupuotės „Hamas“ įvykdyto žiauraus išpuolio Izraelyje. Jeruzalės Lotynų patriarchatas informavo, kad numatytos iškilmės patriarchate pagerbti patriarchą jo skyrimo kardinolu proga atidėtos.

Anot patriarcho, Jeruzalėje daugiau kontrolės punktų nei buvo anksčiau. Izraelis bijo naujų išpuolių, todėl kontrolę vykdo labai kruopščiai, bet vis dar galima judėti, pažymėjo Bažnyčios Jeruzalėje galva, daugiau kaip tris dešimtmečius Šventojoje Žemėje gyvenantis ir nuo 2016 m. patriarchato tikinčiųjų bendruomenei vadovaujantis italas pranciškonas, 58 m. Pierbattista Pizzaballa.

Paklaustas apie piligrimus, kurių daugelis yra įstrigę oro uostose ir šventoves, kurios yra atidaros nepaisant krizės, patriarchas pažymėjo, kad Šventoji Žemė yra piligrimystės žemė, o šiuo metu vyksta daug piligrimysčių. Tai, kas įvyko buvo tarsi ūmus ugnikalnio išsiveržimas, kurio niekas negalėjo numatyti.

Šiuo metu Šventojoje Žemėje daug piligrimų, ne vien italų. Vieni nori skubiai išvykti, liko užblokuoti oro uostuose, kiti nori tęsti piligrimystę. Todėl šventosios vietos toliau veikia. Tai iš esmės principo reikalas, jos yra maldos namai, o tai, ko šiuo metu labiausiai reikia, yra malda, pažymėjo kardinolas P. Pizzaballa, Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas.

The post Katalikų patriarchas, kardinolas Pierbattista Pizzaballa palieka Sinodą ir grįžta į Jeruzalę appeared first on LAIKMETIS.