Brangūs broliai vyskupai ir kunigai,
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Šiandienos Evangelijos skaitinyje Jėzus kalba apie krikščionybės esmę, sakydamas savo mokiniams: Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau (Jn 15, 9). Mūsų tikėjimas kyla iš to, kad esame mylimi vaikai Dievo, kuris mus pamilo pirmas, todėl Jėzus skatina tikėti Dievo meile: Pasilikite mano meilėje (ten pat).

Galima užduoti klausimą: kaip mes pasiliekame Jėzaus meilėje? Viešpats atsako žodžiais: Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje (Jn 15, 9). Tikėdami Dievo meile mums, Viešpaties įsakymus priimame ne kaip naštą ar draudimų sąrašą, o kaip gyvenimo žodžius, padedančius išsivaduoti iš blogio, savanaudiškumo ir materialaus pasaulio įtakos. Viešpaties įsakymai suteikia mums šviesos ir išminties iš aukščiau ir teikia ilgalaikį bei tikrą džiaugsmą. Viskas, ko Kristus iš mūsų prašo, yra mylėti Dievą, mylint savo artimą. Mūsų, kaip Kristaus sekėjų, pašaukimas yra gyventi pagal meilės taisyklę, vengiant visų nuodėmių ir apgaulės, bet kokios konkurencijos ir pavydo, ir niekada nekenkti kitiems.

Parodydamas meilę savo artimui Jėzus yra geriausias pavyzdys mums, nes jis pasakė: Mylėkite vienas kitą taip, kaip aš jus mylėjau! (plg. Jn 15, 12). Tai reiškia, kad reikia mylėti nesavanaudiškai, dosniai ir pasiaukojančiai, nes taip mus pamilo Jis, paaukojo savo gyvybę ant kryžiaus už visą žmoniją. Todėl tikra draugystė apima pasirengimą paaukoti savo gyvybę už kitus: Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti (Jn 15, 13). Atiduoti gyvybę yra aukščiausia meilės išraiška, kurią galima apibendrinti dar vienu žodžiu, veiksmažodine forma duoti. Kai atiduodame daugiau, esame arčiau Dievo ir vieni kitų. Kiekvienas iš mūsų turime, ką duoti kitiems, – materialinę ar dvasinę paramą, padrąsinimą, atleidimą, viltį, įgytas žinias ir tikėjimo patirtį. Visa tai galime duoti be saiko, nes mylėjimas vienas kito neturi jokių apribojimų. Nemokama Dievo malonės dovana įgalina ir skatina mus aukoti save ir savo gyvenimą kitų labui. Taip mes randame tikslą, ramybę ir džiaugsmą savo gyvenimui šiame pasaulyje ir laukiame amžinos laimės danguje.

Mąstyti apie Dievo meilę, kai šiandien Lietuvoje švenčiame Motinos dieną, yra verta ir teisinga, tuo parodome, jog gerbiame savo mamas. Visi galime pasakyti, kad pirmoji meilės patirtis kilo iš mamos, kuri savo gyvenime dėl mūsų paaukojo daug. Negalima pamiršti jos nesavanaudiškos meilės, supratimo ir atlaidumo mums. Meilė, kurią motinos teikia savo vaikams, iš tiesų yra Dievo meilės ženklas mums, – Dievo, kuris sukūrė mus per mūsų tėvų meilę. Todėl niekada nepamirškime savo motinų – ar jos gyvos, ar mirusios. Nors motina kartais buvo griežta su tavimi augindama tave, vienintelė motyvacija jos širdyje buvo meilė tau, savo vaikui. Todėl melskitės už savo motiną ir dėkokite Viešpačiui už visas dovanas, kurias Jis jums per ją suteikė. Parodydami konkretų pagarbos ir meilės savo motinai ženklą, grąžinkite jai meilę tokiu pat būdu, ir tai bus geriausia dovana, kurią galite jai duoti.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje! Kaip žinote, mano, kaip Apaštalinio Nuncijaus, kelionė jūsų nuostabioje šalyje eina į pabaigą ir po kelių dienų aš išvyksiu. Šia proga jaučiu gilų dėkingumą Viešpačiui, mūsų Dievui, kuris visą gyvenimą man teikė galimybę pažinti Lietuvą ir lietuvius. Nuo mokyklos laikų Toronte, kur turėjau lietuvių klasiokų ir krepšinio komandos draugų, iki dviejų tarnysčių Apaštalinėje Nunciatūroje Vilniuje, kurių metu man buvo malonu, kad galėjau pažinti daug vyskupų, kunigų, seserų, civilinės valdžios atstovų ir pasauliečių, kurie didžiavosi savo krikščioniška ir lietuviška tapatybe kaip garbę teikiančiu ženklu.

Daugelyje miestų, miestelių ir kaimų, kuriuose turėjau garbės apsilankyti per pastaruosius penkerius metus, tikrai galiu pasakyti, kad visada ten jaučiausi visų šiltai priimtas kaip nuolankus vargšelis Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus atstovas jūsų šalyje. Šis faktas tik patvirtina tvirtus vietinės Bažnyčios Lietuvoje ryšius su Bažnyčia Romoje, kur reziduoja Šventojo Petro įpėdinis. Šis šimtmečių senumo tvirtas tikėjimo ir meilės ryšys, išlaikęs jūsų širdis, protus ir sielas gyvus ir šviesius, turi tęstis ir ateityje bendram visų gėriui.

Todėl atsiminkite žodžius, kuriuos Viešpats Jėzus pasakė savo mokiniams: Pasilikite mano meilėje (Jn 15, 9). Visada išlikite Dievo meilėje ir niekada nepamiršite tikrojo gyvenimo kelio, vedančio į amžinąjį gyvenimą su Viešpačiu. Mylėkite vienas kitą gerbdami, atleisdami vienas kitam ir palaikydami vienas kitą ir jūsų visuomenė tikrai klestės bei taps šviesa kitiems. Išlikite įsimylėję savo tėvynę Lietuvą ir niekada nepamirškite savo istorijos ir sunkaus kelio į nepriklausomybę, įgytą krauju daugelio kankinių, kurie atidavė savo gyvybes, kad jūsų tauta ir jūsų šalis šiandien gyventų laisvėje, demokratijoje ir taikoje. Visada išlikime Dievo meilėje!

Vilnius, Lietuvos sostinė, taip pat žinomas kaip gailestingumo miestas. Dvi šventovės, skirtos Dievo Gailestingumui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Gailestingumo Motinai, yra tikri brangakmeniai miesto širdyje, pritraukiantys daug tikinčiųjų, ieškančių nuodėmių atleidimo, Dievo malonės, palaiminimo sau ir savo šeimoms. Šios šventovės sujungia dangų ir žemę, pakeldamos neramias žmonijos širdis į Dievo didybės dieviškumą, paversdamos vargšus nusidėjėlius mokiniais ir tiesos bendradarbiais, kuriems atleista. Jūsų sostinė ir šalis tikrai turi privilegiją turėdama šiuos Dievo gailestingumo šaltinius. Todėl nuolat melskimės už teisingumą ir taiką Europoje ir visame pasaulyje, už tikėjimo, vilties ir meilės išsaugojimą, kad visa žmonija pažintų gailestingąją Dievo meilę ir išliktų Jo meilėje. Aušros Vartų Dievo Motinos ir Šventojo Kazimiero, Lietuvos globėjo, užtarimu Dievas telaimina ir tesaugo kiekvieną iš jūsų, visą Bažnyčią ir visas krikščioniškas jūsų šalies šeimas, telaimina Dievas Lietuvą per amžius! Amen.

The post Arkivyskupas Petar Antun Rajič. Kai atiduodame daugiau, esame arčiau Dievo ir vieni kitų appeared first on LAIKMETIS.

„Penkeri tarnystės metai prabėgo Lietuvoje dovanojant Šventojo Tėvo artumą, jo žinią, remiant Bažnyčios ganytojus ir visą Dievo tautą. Tekyla Viešpačiui mūsų dėkingumo maldos už nuncijaus tarnystę“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Padėkos šv. Mišiose su Lietuvos vyskupais Kauno arkikatedroje bazilikoje už apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Petaro Antuno Rajičiaus tarnystę.

Ji prasidėjo Lietuvoje 2019 metais, o dabar popiežiaus Pranciškaus skyrimu persikels į Italiją bei San Mariną.

„Brangūs Kauno Bažnyčios broliai ir seserys Lietuvos centre ir širdyje – Kaune. Esate didžiojo lietuviško tikėjimo ir vienybės su Petro Sosto Romoje palikimo paveldėtojai. Jūsų tauta padovanojo daug tikrų kankinių, kurie atidavė savo gyvybę už Dievą, Katalikų Bažnyčią ir savo Tėvynę“, – be kita, kalbėjo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Rajičius, homilijoje prisimindamas ie neseniai pas Viešpatį iškeliavusią seserį Nijolę Sadūnaitę.

Kankinių dėka, pasak nuncijaus, galime praktikuoti tikėjimą ir naudotis žmogaus teisėmis Lietuvoje.

„Laikai pasikeitė. Bažnyčia, nors ir nėra tiesiogiai diskriminuojama, kaip buvo anksčiau, vis dar susiduria su iššūkiais. Viešpats gal neprašo tavęs mirti už tikėjimą, bet tikrai prašo gyventi ir liudyti Jį mažuose bei dideliuose pasirinkimuose ir savo gyvenimo būdu“, – sakė arkivyskupas Rajičius.

Apaštališkasis nuncijus sakė laiminantis visus popiežiaus Pranciškaus vardu ir linkėjo, kad Šiluvos Dievo Motina visus užtartų, ypač šeimas, kad Dievas laimintų Kauno metropoliją ir Lietuvą!

The post Kaune atsisveikinta su apaštališkuoju nuncijumi arkivyskupu Petaru Antunu Rajičiumi appeared first on LAIKMETIS.

Posėdžio dalyvius pasveikino apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajič. Šių metų kovo 11 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivysk. P. Rajič apaštaliniu nuncijumi Italijoje ir San Marine. Savo pareigas Lietuvoje baigiantis nuncijus nuoširdžiai padėkojo Lietuvos vyskupams už puikų tarpusavio bendradarbiavimą per visus nuncijaus Lietuvoje praleistus metus bei už Lietuvos ganytojų ištikimybę Bažnyčios mokymui ir prisirišimą prie Šventojo Tėvo. Baigdamas savo kalbą, arkivysk. P. Rajič prašė tolesnės Dievo palaimos Lietuvos vyskupams ir jų vadovaujamoms vyskupijoms.

Posėdyje daug dėmesio skirta Bažnyčios sinodiniam keliui. Vyskupai aptarė trijų nacionalinių sinodinių klausimų svarstymą savo vyskupijų sinodinėse struktūrose. Iki balandžio 26 d. kiekviena vyskupija parengs trumpą savo vyskupijos sinodinių įžvalgų sintezę. Remiantis vyskupijų įžvalgų sintezėmis bus paruošta Lietuvos nacionalinė sinodinių įžvalgų sintezė.

Plenarinio posėdžio metu ganytojai išrinko kun. G. Jankūną Lietuvos atstovu tarptautiniame sinodiniame renginyje Klebonai sinodui, vyksiančiame 2024 m. balandžio 28 – gegužės 2 d. Sakrofane (Roma). XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos antroji sesija prasidės 2024 m. rugsėjo 30 d. dviejų dienų rekolekcijomis.

Remiantis vyskupijų įžvalgų sintezėmis bus paruošta Lietuvos nacionalinė sinodinių įžvalgų sintezė.

Vyskupai toliau svarstė artėjančių 2025-ųjų Jubiliejinių metų šventimo galimas formas bei renginius. Laukiama Jubiliejinius metus paskelbsiančios Popiežiaus bulės, kurioje bus daugiau informacijos apie artėjantį Jubiliejų. Lietuvos nacionalinis delegatas 2025 m. Jubiliejui kun. A. Kazlauskas išsamiai informavo ganytojus apie rengimąsi šiai džiugiai sukakčiai.

Toliau posėdyje svarstyti užsienio lietuvių katalikų sielovados klausimai. Arkivysk. L. Virbalas apžvelgė lietuvių sielovados situaciją įvairiose šalyse.

Kitai trejų metų kadencijai patvirtinti Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos priežiūros komisijos nariai – G. Grušas, L. Virbalas, R. Makrickas ir vyskupas R. Norvila. Naujai penkerių metų kadencijai Nacionalinės misijų tarnybos direktoriumi vyskupai išrinko kun. A. Barelli. Drauge kun. A. Barelli kandidatūra bus siūloma Evangelizacijos dikasterijai Popiežiškųjų misijų draugijų Lietuvos nacionalinio direktoriaus pareigoms užimti kitus penkerius metus.

Į posėdį susirinkę vyskupai išklausė ir patvirtino Lietuvos jaunimo pastoracijos centro, Lietuvos Caritas, Katalikų interneto tarnybos, Lietuvos šeimos centro, Užsienio lietuvių sielovados centro, Šv. Kazimiero gildijos, Nacionalinės misijų tarnybos finansų ir veiklos ataskaitas bei 2024 metų planus. VDU Katalikų teologijos fakulteto 2023 m. veiklos rezultatus ir 2024 m. planus pristatė fakulteto dekanas diak. dr. B. Ulevičius.

Posėdžio metu apsvarstyti ir aktualūs Bažnyčios santykių su valstybe klausimai, taip pat nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos nacionalinės statistikos duomenų rinkimo patobulinimas.

Kitas Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis įvyks 2024 m. gegužės 14–16 d. Vilniuje.

The post Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis appeared first on LAIKMETIS.

Vatikano spaudos salės komunikate apie popiežiaus paskirtą naująjį nuncijų Italijoje ir San Marine nenurodyta, kad 64 m. Bažnyčios diplomatas, nuo 2019 m. tarnavęs nuncijumi taip pat Latvijoje ir Estijoje, pradės eiti naujas pareigas.

The post Oficialu: Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje atstovaus Šv. Tėvą Italijoje ir San Marine appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu Lietuvoje reziduojantis arkivyskupas Rajičius turėtų pakeisti dabartinį Šv. Sosto pasiuntinį Italijoje 77 metų kardinolą Emilį Paulį Tscherrigą, kurį popiežius Pranciškus per paskutinę konsistoriją rugsėjo 30 d. paskyrė kardinolu.

San Marino nacionalinis transliuotojas teigia, kad 64 metų kanadietis arkivyskupas Petaras Rajičius, nuo 2019 m. einantis apaštališkojo nuncijaus pareigas Lietuvai, Estijai ir Latvijai gavo San Marino Respublikos pritarimą. Nunciatūra šioje šalyje yra kartu ir nunciatūra Italijai.

Kol nėra oficialių Vatikano žinybos dokumento, šios žinios laikomos neoficialiomis.

The post Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims P. Rajič gauna naują paskyrimą - skelbia žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Palaimintąjį pagerbė grupės piligrimų iš Punsko, Vilniaus, Kauno, ir kitų Lietuvos miestų, miestelių parapijų bei nuo vakar bazilikoje besimeldžiantys piligrimai iš Sokulkų. Šv. Mišiose dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, kiti administracijos ir tarybos nariai. Giedojo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus ir Č.Sasnausko choras (vadovas Mindaugas Radzevičius). Iškilmę tiesiogiai transliavo LRT televizija. Kaip ir kiekvieną atlaidų dieną vadovaujami diakono Sauliaus Andriuškos tikintieji meldėsi Rožinį prie Palaimintojo relikvijų.

Katechezę prieš Šv.Mišias skelbė sesuo Agnė MVS. Tai ištraukos iš dviejų t. Jurgio konferencijų apie maldą. Įvade kalbama apie „pašauktuosius į gyvenimą šeimoje. Pal. Jurgio užtarimui pavedame kiekvieną šeimą, nes šeimoje savo ištakas turi visi pašaukimai“. Todėl   buvome pakviesti permąstyti Palaimintojo žodžius apie maldą šeimoje. Tik drauge keliaudami tikėjimo kelionę atrastume ir ugdytume maldą šeimoje. Nes tai ėjimas į save, Dievo savyje suradimas, „savo būties pakėlimas į Dievą“. Melstis – tai tarsi grūdus berti į dirvą, į savo širdies dirvą.

Malda – tai Šv. Dvasios dovana. „Šv. Dvasia žino, ko mums reikia, trokšta mūsų išganymo ir todėl moko ir rodo kelią“.  Kadangi esame Dievo kūriniai, mūsų artimiausias tikslas – pažinti Dievą,  jį garbinti, vykdyti Jo valią, kad pasiruoštume amžinybei ir užsitarnautume dangų. „Todėl apaštalai nuolat mums primena maldą ir ragina iš tyros širdies aukoti atnašą Dievui – maldos atnašą. Todėl ir Bažnyčia […] nori, kad nei viena mūsų diena nepraeitų be maldos“.

Maldai reikia pasiruošimo ir susikaupimo, nes ji yra vienijimasis su Dievu, melsdamiesi mes taip su Juo bendraujame, kalbamės, išsakome savo mintis ir jausmus. Ir nuo to priklauso mūsų laimė, pasirengimas dangui. Gera malda – žingsnis į Dievo pažinimą; kartu tai yra būtina ir įprasta priemonė malonei gauti, be kurios negali būti išganymo. Be malonės mes nieko negalime, taip pat ir be maldos. „Sakoma, kad be maldos neįmanoma laikytis įsakymų, pasipriešinti pagundoms, patirti malonių antplūdį“.

Malda padeda atsispirti pagundoms, siekti aukščiausio tobulumo. Tai tinka ir maldai už artimą, apaštalai tai suprato, todėl meldėsi vienas už kitą, todėl Jėzus ir liepia „prašykite ir gausite“, nes Dievas taip pažadėjo. Grįžtant prie šios dienos temos reikia priminti, kad šeimos, kuriose meldžiamasi, yra laimingos, susiję tarpusavio ryšiais ir su Dievu. Malda stiprina ir taiko, todėl būtina melstis su tikėjimu ir pasitikėjimu, pilnai susivienijus Su Dievu, su Kristumi.

Ir Evangelijoje, ir atliepiamojoje psalmėje skambėjo žodžiai apie sėklą ir sėjėją, apie Dievo žodį ir Kristų. Kad tik grūdai,  nukritę į gerą žemę ir išaugę, gali duoti  derlių.

Pradėdamas homiliją, Apaštališkasis nuncijus padėkojo kardinolui, vyskupams, kunigams, tikintiesiems už šią dieną, sekmadienį kaip Prisikėlimą. Priminė mums Evangeliją ir Kristaus mėgstamus palyginimus, nes tai lengviau suprantama kalba to meto ir aplinkos žmonėms. Kristus stebėjo supantį pasaulį, ėmė iš jo pavyzdžius. Palyginimas  apie sėjėją ir grūdus, tai Dievo, kaip sėjėjo, ir Jo žodžio – sėklų palyginimas. Nes ši sėkla –  Dievo žodis – amžinai gyvas žodis! Ir gyva viltis, kad sėkla kris į derlingą žemę mūsų širdyse. Širdys  yra ne vien tik geros, yra akmenuotų, uolėtų, gal net dykumos smėlynų, bet yra ir geros žemės. Mūsų tikslas – tapti gera žeme, jei tik esame pasirengę Jį priimti, tada Jėzus Kristus, Dievo žodis, įsikūnytų ir realizuotųsi tarp mūsų. Todėl Kristus ir yra sėkla mums. Dievas ateina į mūsų nederlingą žemę kaip nenuilstantis sėjėjas, Jis ieško žmogaus, kurį galėtų perkeisti, nugalėtų bet kokį nevaisingumą.

Palaimintasis pristatomas ne tik kaip tokiu į gerą žemę nukritusiu Dievo grūdu, bet ir nenuilstančiu sėjėju, besidarbuojančiu dėl Bažnyčios, dėl Dievo, dėl žmogaus. Nuncijus kalbėjo apie Palaimintąjį, susirūpinusį dėl žmonių, dėl žemiškojo gyvenimo netobulumo. Einame per gyvenimą ir brandiname vaisių. Kokį? Baimę? Nusiminimą? Džiaugsmą? Meilę Dievui ir artimui?

Norisi priminti prieš kelis metus homilijoje sakytus Nuncijaus žodžius apie tėvą Jurgį, kad  Palaimintojo gyvenimas yra puikus pavyzdys mūsų laikų kunigams, vyskupams ir visiems tikintiesiems, nes visi esame Kristaus mokiniai ir sekėjai, visi pakviesti skelbti Gerąją Evangelijos Naujieną savo gyvenimo pavyzdžiu ir žodžiu. Mes turime būti gera sėkla, pasėta derlingoje Lietuvos žemėje, gausiai palaistyta mūsų maldų ir pasiaukojimo vandeniu, sušildyta meilės ir kantrybės.

Iškilmės  baigėsi Eucharistine procesija. Daugelis  piligrimų po to  išvyko į pal. Jurgio tėviškę Lūginės kaime, kur 15.00 val. koplytėlėje vadovaujant kunigui Martynui Povylaičiui SC meldėsi Dievo gailestingumo vainikėlį. Kiti lankė Palaimintojo muziejų, o dar kiti (šeimos, giminės, draugai ir pažįstami) bendravo.

Baigėsi palaiminga ir palaiminta savaitė. Ką mes išgyvenome? Kiekvienas individualiai, kiekvienas savaip, bet daugelis patyrėme tą patį jausmą: džiaugsmą ir artėjimą prie Dievo. Ramybė ir bendrystė su žmonėmis, dėkingumas už patirtas malones. Dabar beliko tik auginti, brandinti, puoselėti, saugoti ir laukti kitų tokių stiprių susitikimų.

The post Marijampolėje baigėsi pal. Jurgio Matulaičio atlaidai appeared first on LAIKMETIS.

Ši diena, populiariai dar vadinama Didžiąja Kalvarija, ne veltui buvo paskirta maldai už šeimas ir besiruošiančius Santuokos sakramentui. Tiek miestelį, tiek baziliką it pavasarinis potvynis po šaltos žiemos užtvindė šeimos su įvairaus amžiaus vaikais, degančiais troškimu pamatyti Jėzų ir būti užkloti jo Motinos Marijos globa. Piligrimų minioje buvo galima pastebėti ir Klaipėdos miesto merą Arvydą Vaitkų su ponia, rodžiusius gražų tikėjimo pavyzdį.

Tuos, kurie Žemaičių Kalvarijos atlaiduose dalyvauja kasdien, sunku kažkuo nustebinti, tačiau Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos chorui, jam pritarusiai instrumentinei grupei ir choro vadovui Mindaugui Gudžiūnui pavyko tai padaryti. Pagrindinių Šv. Mišių metu minėto choro atliekami Dievo garbei skirti kūriniai drebino ne vien bazilikos skliautus ir televizorių garsiakalbius, bet dar labiau – maldininkų širdis, idant jos taptų imlios priimti Viešpaties malones.

„Žmonės, kurie šiandien galvoja, jog yra protingi ir išmintingi, stengiasi pagerinti savo gyvenimą ir padidinti savo valdžią kitiems, tačiau tai daro atmesdami Dievą ir bet kokią užuominą apie amžinybę“, – homilijos metu kalbėjo apaštalinis nuncijus. Jo teigimu, šio modernaus pasaulio išmintingieji ir gudrieji siekia platinti naujas technologijas ir ideologijas, priešingas krikščioniškajam tikėjimui, kad galėtų padidinti komforto lygį bei suteikti žmonėms daugiau gyvenimiškų malonumų, moko egoistiško mėgavimosi ir vartotojiškumo.

Tokiems žmonėms pagrindas esąs reliatyvizmas ir malonumo paieška, o žmogaus teisės – aukščiau už dieviškąjį įstatymą. „Tačiau kaip galime manyti, jog žmonija bus laimingesnė, turėdama įstatymus, leidžiančius abortą, eutanaziją ir greitas skyrybas? Ar būsime laimingesni, jaunimui siųsdami žinią, jog malonumai ir linksmybės yra taip svarbu, ir matydami rezultatą – kad mūsų visuomenė kupina arogantiškų žmonių? – klausimais į klausytojų sąmonę beldėsi arkivyskupas. – Tas, kuris yra išpuikęs, kuris galvoja, jog yra visko pilnas, nepajėgia pasiekti tikrosios Dievo išminties apie Jo jungą ir kryžių, vedančių mus į gyvenimą, pilną prasmės.“

Pamokslininkas pabrėžė, jog mažutėliai, tie paskutiniai eilėje, yra Dievo mylimiausi, nes pats Jėzus, atėjęs į Žemę kaip neturtingųjų sūnus, gimęs tvartelyje, neturėjęs savo rankose jokios žemiškos valdžios ir baigęs žemiškąjį gyvenimą ant kryžiaus, yra pirmas iš mažiausiųjų. Šie mažutėliai esą žino, kad jungas biblinėje kalboje reiškia įstatymą, Dievo meilės įsakymą, kurio laikantis ir randama tikroji ramybė.

„Šiandien mums visiems, kurie jaučiamės esą labai protingi, prasideda širdies pamokos, nes visuomet rizikuojame tapti taisyklių besilaikančiais funkcionieriais ir analfabetais širdyje“, – įspėjo ganytojas, primindamas piligrimams, jog kiekvienas kryžiaus kelias – tai pamoka Jėzaus meilės mokykloje, vedanti Prisikėlimo ir Amžinojo gyvenimo link.

The post Žemaičių Kalvarijos atlaiduose apaštalinis nuncijus perspėjo apie plintančias naujas ideologijas, priešingas krikščionybei appeared first on LAIKMETIS.

Prieš šv. Mišias atvyko garbus svečias – Apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims, arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, kurį pasitiko Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, parapijos vikaras kun. Nerijus Pipiras.

12.00 val. iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius, koncelebravo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, prelatas prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, svečiai kunigai, patarnavo diakonai Benas Ulevičius ir Darius Chmieliauskas, seminaristai.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasveikinęs ir pristatęs svečius, priminė, jog šią dieną švenčiame Šventosios Šeimos iškilmę popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Amoris Laetitia-Šeimos metais. Tai ypač brangus prisiminimas, mums visiems tikintiesiems.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasveikinęs ir pristatęs svečius, priminė, jog šią dieną švenčiame Šventosios Šeimos iškilmę.

Arkivyskupas kvietė sekti Šventosios Šeimos pavyzdžiu ir melstis už mūsų šeimas, už Tėvynės šeimą, visą pasaulį, taiką, solidarumą. Homilijoje Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius kalbėjo, jog yra labai laimingas būdamas šioje mažojoje bazilikoje, tituluotoje Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo vardu.

Kauno, kuris kitais metais taps Europos kultūros sostine, arkikatedrai prieš 100 metų popiežiaus Benedikto XV suteiktas bazilikos titulas liudija gilias visos tautos katalikiškas šaknis.

Kartu apaštalinis nuncijus pasidalijo šventiniais sveikinimais su visais tikinčiaisiais. Buvo prisiminti visi tikintys ir ieškantys, besidžiaugiantys ir sergantys, kuriantys šeimos gerovę, besidžiaugiantys vaikais ir vienišieji. Arkivyskupas pasidalijo Bažnyčios artumu su visais, dar kartą priminė pagrindines nuostatas šeimos ir asmens orumo klausimais.

Buvo prisiminti visi tikintys ir ieškantys, besidžiaugiantys ir sergantys...

Baigiantis šv. Mišoms arkivyskupas Kęstutis padėkojo už maldos bendrystę svečiams vyskupams, kunigams, diakonams, patarnautojams, parapijos sumos chorui „In Vivo Dei“ ir visiems, kurie jungėsi į šv. Mišių auką.

Vyko tiesioginė transliacija per LRT televiziją ir Marijos radijąPo šv. Mišių, vyskupai, lydimi parapijos klebono, palaimino Kauno miestą nuo bazilikos terasos.

The post Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje paminėtos 17-osios konsekracijos metinės appeared first on LAIKMETIS.

Nors ir ribojami pandemijos, galimais būdais 2021-aisiais buvo džiugiai švęsti net trys jubiliejai: arkivyskupijos 95-mečio, bazilikos titulo 100-mečio bei palaimintojo Jurgio Matulaičio 150 - ojo gimtadienio.

Lapkričio 21 d., sekmadienį, 12 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje bus švenčiama iškilminga Eucharistija. Į iškilmes atvyksta apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius. Eucharistiją koncelebruos Lietuvos vyskupai, iš kurių daugumos vyskupiškoji tarnystė vienaip ar kitaip yra susijusi su arkikatedros istorija.

Ta proga bus pašventinta arkikatedros vėliava su bazilikos herbu, kurio šventovė lig šiol neturėjo. Kauno katedra, tapusi bazilika, įgijo teisę naudoti specialiąsias bazilikų insignijas. Tą patį sekmadienį arkikatedroje taip pat bus teikiami akolito tarnystės skyrimai besirengiantiems nuolatiniam diakonatui pasauliečiams vyrams.

Vyks ir tiesioginė transliacija iš arkikatedros arkivyskupijos „YouTube“ bei „delfi.lt“ kanalais.

Kauno arkivyskupijos informacija

The post Kauno arkikatedroje bus švenčiama iškilminga Eucharistija appeared first on LAIKMETIS.

„Jonas Krikštytojas buvo griežtas Dievo pranašas, kuris kvietė tautą į atsivertimą ir skelbė atgailos krikštą. Jis mums kalba ir šiandien, jog nėra jokio kompromiso su nuodėme, kuris galėtų būti priimtinas Dievui. Iš tiesų, Jonas Krikštytojas garsiais šūksniais kvietė savo klausytojus atsiversti, tiesinti gyvenimo kelią, kad palikę tai, kas bloga ir nuodėminga, galėtume grįžti pas Dievą. Tuo Jonas Krikštytojas ruošė kelią Mesijo atėjimui, Mesijui, kuris savo misijos pradžioje visiems sakys: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. - pamoksle sakė nuncijus.

Pasak nuncijaus, šiandien katalikai visame pasaulyje dažnai turi plaukti prieš srovę ir visada skelbti tiesą priešiškoms masėms, kaip tai darė Jonas Krikštytojas. "Šis laikmetis yra negailestingas žmonėms, kurie yra teisingi, darbštūs ir blaivaus mąstymo. Tačiau tai yra ir pasipriešinimo bei liudijimo laikas", - pamokslo metu sakė jis.

Visą pamokslą galite skaityti čia:
https://bit.ly/3daE15Q

Po šv. Mišių buvo atvertos 70 metų buvusios uždarytos arkikatedros koplyčios. Jas galite pamatyti Bažnytinio paveldo muziejaus nuotraukose:

The post Apaštalinis nuncijus Lietuvoje: Jonas Krikštytojas mums kalba ir šiandien appeared first on LAIKMETIS.