1979 m. KGB buvo nutarta jį patį verbuoti (kaip informatorių, sutinkantį pasidalinti žiniomis apie pogrindžio spaudą ir „valstybės priešus"), o nepavykus to padaryti planuota jį diskredituoti jau ne kartą kovoje su Bažnyčia išbandytais metodais – paskelbiant kompromituojančių straipsnių spaudoje¹. Lietuvos SSR KGB pirmininkas Juozas Petkevičius 1980 01 15 patvirtino Kėdainių KGB skyriaus agentūrinių–operatyvinių priemonių planą, iš kurio galime sužinoti, jog „prispaustas kompromituojančios medžiagos apie amoralų elgesį ir po kai kurio aiškinamojo darbo" t. Stanislovas Dobrovolskis sutiko susitikinėti su operatyviniais darbuotojais, minimas vienas susitikimas (jo metu t. Stanislovas parodė turimą nelegalią spaudą). Verbavimo metu KGB darbuotojai anaiptol nebuvo tikri dėl t. Stanislovo bendradarbiavimo: minėtame plane rašoma, kad jam kategoriškai atsisakius bendradarbiauti, numatoma jį „sukompromituoti periodinėje spaudoje panaudojant informaciją apie amoralų elgesį ir priešišką veiklą". KGB dispozicijoje tuo metu buvo bent šeši t. Stanislovą stebėję agentai – siekta įsitikinti, kad jis nutraukė priešišką veiklą, nebeplatina nelegalios literatūros, buvo renkama „kompromituojanti buitinio pobūdžio informacija"².

Išlikę 1982–1986 m. Kėdainių raj. KGB skyriaus agentūrinių–operatyvinių priemonių planai rodo, kad trys–keturi agentai ir po „verbavimo" vykdė tas pačias metų metais nesikeičiančias užduotis – mėgino išsiaiškinti t. Stanislovo vaidmenį leidžiant ir platinant slaptąją spaudą (teigta, kad jis tik dalinosi ja su artimais pažįstamais, tarp jų – ir agentais, bet nebuvo susijęs su leidyba), fiksuoti atvykstančius³. KGB darbuotojai vis konstatuodavo, kad „Kolekcionierius" „savo ideologiškai kenksmingos veiklos – nelegaliai leidžiamos antisovietinės literatūros platinimo – pilnai nenutraukė"⁴, Kėdainių raj. KGB skyriaus dokumentuose „Kolekcininkas" figūruoja ne kaip agentas, o kaip DON arba DOR objektas (объект дела оперативного наблюдения arba объект дела оперативной разработки)⁵.

Galima konstatuoti, kad Kėdainių raj. KGB skyrius nuolat stebėjo t. Stanislovą. To skyriaus darbuotojai tvirtino, kad su juo dirba patyrusi kelių rajonų ir KGB 5-osios valdybos agentūra, pranešinėjanti apie jo veiklą platinant nelegalią literatūrą, Paberžėje vykstančius Eucharistijos bičiulių susitikimus, kunigų ir vienuolių rekolekcijas, t. y. KGB ir toliau vertėsi agentų pagalba, jiems padedant rinko t. Stanislovą kompromituojančią medžiagą. Išlikusiuose to skyriaus dokumentuose nėra jokių užuominų, kad būtų įvykusi „Kolekcininko"–stebimo objekto metamorfozė į kokiu nors slapyvardžiu pavadintą agentą, vykdantį KGB užduotis. Be to reikia pastebėti, kad 1980–1981 m. t. Stanislovas tapo antraeile figūra Kėdainių raj. KGB skyriaus darbotvarkėje – didžiausio saugumiečių susidomėjimo sulaukė kunigas Leonas Kalinauskas – Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys, o taip pat šio kunigo aplinka. Duomenų, kad būta planų panaudoti t. Stanislovą prieš L. Kalinausko ar kitų dvasininkų disidentinę veiklą, kad jis esąs prosovietiniame „aktyve", juo būtų galima manipuliuoti, Kėdainių raj. KGB skyriaus dokumentuose nėra.

1 Kėdainių raj. KGB skyriaus 1980 m. agentūrinių–operatyvinių priemonių planas, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1390, l. 15–16, dokumento kopija atviroje prieigoje: virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/o-as-esu-vadovelis-be-virselio-viskas-kas-yra-manyje-visur-ir-visada-atvira/exh-104/o-as-esu-vadovelis-be-virselio-viskas-kas-yra-manyje-visur-ir-visada-atvira/case-547#slide15; žiūrėta 2025 03 11.

2 Ten pat.

3 Kėdainių raj. KGB skyriaus 1986 m. agentūrinių–operatyvinių priemonių planas, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1432, l. 11-12, publikuotas: ten pat.

4 Kėdainių raj. KGB skyriaus 1982 m. pagrindinių agentūrinių–operatyvinių priemonių planas, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1403, l. 7; .

5 Pažyma apie Kėdainių raj. KGB skyriaus pagrindinių agentūrinių–operatyvinių priemonių plano vykdymą 1986 m. I pusmetį, LYA, f. K-11, ap. 1, b. 1432, l. 29, 32.

The post Dr. Regina Laukaitytė. Dėl t. Stanislovo Dobrovolskio ryšių su KGB appeared first on LAIKMETIS.

Pasak nepriklausomą žiniasklaidą informavusių vietos tikinčiųjų, policija suėmė Šv. Aloyzo Gonzagos kunigų seminarijos rektorių kunigą Jarviną Torrezą. Taip pat pranešta apie Gvadalupės Švč. M. Marijos parapijos, kurioje kunigas tarnauja, pastoracinio darbuotojo suėmimą.

Pastarosiomis dienomis Nikaragvoje suimta trylika kunigų. Dauguma jų priklauso Matagalpos vyskupijai, kurios vyskupas Rolando Alvarezas sausio 14 d. buvo išvarytas iš šalies. Nikaragvos režimas taip pat išvarė apaštališkąjį nuncijų ir įsakė uždaryti Šventojo Sosto nunciatūrą, nors diplomatiniai santykiai oficialiai nebuvo nutraukti.

The post Nikaragvoje tęsiasi Bažnyčios persekiojimas - suimtas kunigų seminarijos rektorius appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teigiama ataskaitoje, 2021 m. krikščionys su persekiojimais susidūrė 160 šalių (vietoj 155 prieš metus). Išsami 190 šalių analizė taip pat parodė, kad nuo 2007 m., kai buvo pradėtas tyrimas, vyriausybių, taikančių įvairių formų religinę diskriminaciją, skaičius išaugo iki rekordinio - 183 šalių.

Tyrime, kuris buvo Pew-Templeton projekto "Global Religious Futures" dalis, nustatyta, kad prie religinių bendruomenių persekiojimo prisideda socialinė įtampa ir oficiali politika.

Krikščionys, būdami didžiausia pasaulyje religija, patiria įvairų persekiojimą - nuo fizinio smurto iki įžeidžiančių kalbų. Gauta pranešimų apie fizinius išpuolius ir turto niokojimą įvairiose pasaulio dalyse.

Ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į prieštaringą vyriausybių politiką religijos atžvilgiu: daugelis šalių finansuoja religines institucijas, tačiau kartu taiko ribojančius įstatymus ir persekioja religinius lyderius.

2021 m. vidutinis pasaulinis oficialių religijos apribojimų lygis išaugo, o tai rodo, kad religinė veikla griežčiau kontroliuojama. Tai, kad bendras vidutinis visų šalių indekso rodiklis padidėjo, kelia klausimų apie vyriausybių politikos religinių organizacijų atžvilgiu motyvus.

Tuo tarpu šis tyrimas tapo blaiviu priminimu apie sunkumus, su kuriais susiduria religinės grupės visame pasaulyje, ir apie būtinybę griežčiau saugoti religijos laisvę.

The post Pasaulyje padaugėjo šalių, kuriose persekiojami krikščionys, skelbia autoritetinga ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Kaip gali būti, kad tiek daug religinių mažumų šiandien patiria diskriminaciją ar persekiojimą? Kodėl leidžiame, kad šiais laikais civilizuotose visuomenėse žmonės būtų persekiojami vien dėl to, kad viešai išpažįsta savo tikėjimą? Tai ne tik nepriimtina, bet ir nežmoniška. Tai beprotybė.

Religinė laisvė neapsiriboja vien kulto laisve, vien leidimu minėti šventadienius, bet ji verčia mus pripažinti kitą žmogų su jo skirtingumu ir atpažinti jame tikrą brolį. Kaip žmonės turime labai daug bendra ir galime gyventi kartu, priimdami skirtumus, džiaugdamiesi, jog esame broliai ir seserys.

Religinė laisvė neapsiriboja vien kulto laisve, vien leidimu minėti šventadienius...

Tegul skirtumai – maži ir esminiai skirtumai, tokie, kaip religinis skirtingumas, neužgožia mus visus vienijančios brolybės. Visada rinkimės brolybės kelią, nes, jei nebūsime broliai, pralaimėsime.

The post Popiežiaus maldos intencija sausio mėnesiui: už persekiojamus dėl tikėjimo appeared first on LAIKMETIS.

JT grėsmės vertintojų pateiktoje ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad Talibanas turi asmenų, kuriuos nori areštuoti, „prioritetinius sąrašus“.

Didžiausias pavojus gresia žmonėms, dirbusiems svarbiausius darbus Afganistano kariuomenėje, policijoje ir žvalgyboje, sakoma dokumente.

Talibanas vykdo „tikslinius vizitus nuo durų prie durų“ pas žmones, kuriuos nori areštuoti, ir jų šeimų narius, sakoma ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad talibai taip pat tikrina į Kabulo oro uostą vykstančius asmenis ir įrengė patikrinimo postus didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę ir Džalalabadą.

Dokumentą su trečiadienio data parengė žvalgybinę informaciją JT agentūroms teikianti organizacija „Norwegian Center for Global Analyses“.

„Jie nusitaikė į šeimas tų, kas atsisako pasiduoti, persekioja ir baudžia jų šeimas „pagal šariato teisę“, – AFP sakė organizacijos vykdomasis direktorius Christianas Nellemannas (Kristianas Nelemanas).

„Manome, kad ir asmenys, anksčiau dirbę su NATO ir JAV pajėgomis bei jų sąjungininkais, ir jų šeimų nariai nebus apsaugoti nuo kankinimų ir egzekucijų“, – sakė jis.

„Tai sukels dar didesnį pavojų Vakarų žvalgybos tarnyboms, jų tinklams, metodams ir galimybėms ateityje atremti... Talibano, ISIS („Islamo valstybės“, IS) ir kitas teroristines grėsmes“, – pažymėjo Ch. Nellemannas.

The post JT: Talibanas „vis aktyviau“ ieško amerikiečiams padėjusių tautiečių appeared first on LAIKMETIS.

Jie apkaltino dvasininką, kad jis „vilioja“ genčių gyventojus krikščionišku tikėjimu. Po karštų diskusijų ekstremistai sumušė Bharatą ir apiplėšė maldos namus.

Pasaulinės Indijos krikščionių tarybos pirmininkas Sajanas K. George'as sakė, kad pastorius Bharatas gyvena skurde ir neturi galimybių per prievartą ar apgaulę atvertinėti gentis.

Indijos kaimuose išpuolių prieš krikščionis padaugėjo po to, kuomet kai kurios valstijos priėmė įstatymą, draudžiantį pereiti į kitą tikėjimą.

The post Indijoje ekstremistai sumušė krikščionių pastorių appeared first on LAIKMETIS.