„Žinia, kuri pasiekė mane kaip merę ir Musninkų, Kernavės bei viso Širvintų r. bendruomenes nepaliko abejingų.

Iš mūsų norima atimti Kunigą Marių Talutį – mūsų tikėjimo žodžio nešėją, mūsų vienytoją ir bendruomenės branduolį.

Tik jam esame dėkingi už Kernavės ir Musninkų parapijų tikinčiųjų subūrimą, už jų aktyvų dalyvavimą bažnyčios ir visos bendruomenės veikloje.

Nieko nelaukdama kreipiausi į Ekscelenciją Vyskupą norėdama padėti žmonėms.

Prašymas paprastas ir nuoširdus – stabdyti šį sprendimą ir neatimti iš mūsų tikinčiųjų mylimo ir gerbiamo, labai vertinamo ir reikalingo kunigo Mariaus Talučio", - dėstė Ž. Pinskuvienė.

Taip pat Širvintų merė pasidalino ir peticija, raginančia neiškelti kunigo į kitą parapiją, kurią galima rasti ČIA.

The post Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė prieštarauja Kaišiadorių vyskupo sprendimui - paskelbė peticiją appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl karo, persekiojimo, smurto ir žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje perkeltųjų asmenų skaičius rugsėjo pabaigoje tikriausiai viršijo 114 milijonų“, – teigiama JT pabėgėlių agentūros UNHCR pareiškime.

Agentūros teigimu, 2023 metų pirmąjį pusmetį tam daugiausia įtakos turėjo konfliktai Ukrainoje, Sudane, Mianmare ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, užsitęsusi humanitarinė krizė Afganistane ir sausros, potvynių bei nesaugumo derinys Somalyje.

„Dabar pasaulis pagrįstai sutelkia dėmesį į humanitarinę katastrofą Gazos Ruože. Tačiau visame pasaulyje per daug konfliktų plinta arba eskaluojasi, griaudami nekaltų žmonių gyvenimus ir išstumdami juos iš namų“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas išspręsti konfliktų ar užkirsti kelią naujiems skatina gyventojų persikėlimą ir kančias. Privalome pažvelgti giliau, dirbti kartu, kad užbaigtume konfliktus ir leistume pabėgėliams bei kitiems perkeltiems asmenims grįžti namo arba pradėti gyvenimą iš naujo“, – sakoma jo pareiškime.

Savo metų vidurio tendencijų ataskaitoje, kurioje analizuojamas priverstinis perkėlimas per pirmuosius šešis 2023-ųjų mėnesius, UNHCR nurodė, kad iki birželio pabaigos priverstinai iš savo namų iškeldintų žmonių skaičius pasaulyje pasiekė 110 mln. ribą.

naujausias rodiklis – rekordinis skaičius nuo 1975-ųjų, kai agentūra pradėjo rinkti duomenis

Palyginti su 2022-ųjų pabaiga, šis skaičius padidėjo 1,6 milijono.

UNHCR atstovas spaudai patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad naujausias rodiklis – rekordinis skaičius nuo 1975-ųjų, kai agentūra pradėjo rinkti duomenis.

JT humanitarinės pagalbos agentūros OCHA duomenimis, nuo spalio 7 dienos, kai Izraelis, atsakydamas į precedento neturintį palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolį, pradėjo bombarduoti Gazos Ruožą, anklavo viduje perkeltųjų asmenų skaičius pasiekė apie 1,4 milijono.

Daugiau nei pusė visų bėgti priverstų žmonių niekada nekerta tarptautinės sienos, teigė UNHCR.

Agentūros ataskaitoje teigiama, kad pasaulyje beveik trečdalis visų priverstinai perkeltųjų asmenų yra kilę tik iš trijų šalių: Afganistano, Sirijos ir Ukrainos.

„Stebėdami įvykius Gazos Ruože, Sudane ir kitur, galime manyti, kad taikos ir sprendimų pabėgėliams ir kitiems perkeltiesiems gyventojams perspektyva yra tolima, – sakė F. Grandi. – Tačiau negalime pasiduoti. Kartu su savo partneriais ir toliau sieksime sprendimų pabėgėliams ir juos rasime.“

The post JT: šiuo metu pasaulyje perkeltųjų asmenų skaičius siekia 114 mln. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

„Buvo sprendžiami tik organizaciniai klausimai. Byla nebus perduota į Vilniaus apygardos teismą, byla bus nagrinėjama  Panevėžio apygardos teisme“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Olegas Šibkovas.

Nei advokatas, nei K. Bartoševičius kaltinimų nekomentavo tiek prieš posėdį, tiek po jo.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas žurnalistams sakė, kad byla toliau bus nagrinėjama Panevėžyje, nes į Vilnių jos perkelti nėra teisinio pagrindo.

„Tie argumentai, kurie buvo išdėstyti prašyme, teisėjų kolegija nusprendė, kad jų nepakanka, – kalbėjo teisėjas. – Byla gali būti perduota kitam teismui, jei tai užtikrina valstybės interesus, viešąją tvarką. (...) Šiuo atveju argumentas buvo pateiktas dėl proceso dalyvių patogumo, kas išeina už įstatymo ribų.“

V. Ciesiūnas taip pat teigė, kad byloje pateikti du civiliniai ieškiniai, tačiau jie dar nėra priimti. Jis pabrėžė, kad civilinių ieškinių gali būti ir daugiau.

Artimiausias bylos nagrinėjimo posėdis numatytas lapkričio 30 dieną.

Teisėjo teigimu, byloje dalyvauja nukentėjusiųjų atstovai.

„Nepilnamečiai nekviečiami, nes jie yra apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Jų parodymus, kai ateis laikas, skaitysim, susipažinsim ir vertinsim“, – sakė V. Ciesiūnas.

Prokuratūra K. Bartoševičiaus bylą teismui perdavė liepos pabaigoje.

Eksparlamentaras kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų. Jis kaltę iki šiol neigė.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas.

Rugpjūčio pabaigoje teismas trims mėnesiams pratęsė K. Bartoševičiui laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jo banke laikomas pinigines lėšas ir visiškai uždraudė jomis disponuoti. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje jau yra pareikštas vienas civilinis ieškinys ir gali būti pareikšta daugiau, todėl taip yra siekiama užtikrinti galimą civilinio ieškinio ar ieškinių įvykdymą.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis

Bylose civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paprastai pareiškia nukentėjusieji.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki 5 metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

The post Teismas netenkino K. Bartoševičiaus advokato prašymo perkelti bylos nagrinėjimą appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad šiandieninėmis kainomis (ministerijų ir įstaigų perkėlimas – BNS) mums turto išlaikymui leis sutaupyti apie 3 milijonus eurų per metus. Tai reiškia, kad per penkerius metus mes padengsime skirtumą, apskaičiuotą dabartinėmis kainomis, kuris susidaro tarp turto pardavimo ir planuojamų preliminarių investicijų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Sinkevičius.  

Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė kvartalo Goštauto gatvėje, kur anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojo Turto banką jį vystyti. Į atnaujintą 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų kompleksą iki 2028 metų ketinama perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų. Tuo metu atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti. 

atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti

Viso kvartalo Goštauto gatvėje, šalia Neries, atnaujinimas preliminariai kainuos 168 mln. eurų, beveik visą sumą tikimasi surinkti pardavus nebereikalingus pastatus. Planuojama, kad bus atlaisvinta daugiau nei 88 tūkst. kv. metrų ploto, kurį pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. eurų pajamų. 

Pasak finansų viceministro Gedimino Norkūno, planuojamo pertvarkyti komplekso užimtumas šiuo metu siekia apie 40 proc. ir yra vienas mažiausių Vilniuje.  

„Dauguma tų patalpų yra netinkamos nei nuomai, nei valstybės institucijų veiklai kaip biurų patalpos. Dėl to norėtume jas įveiklinti, įkurdinti dalį ministerijų bei kitų valstybės institucijų“, – teigė G. Norkūnas. 

„Kompleksas būtų įveiklintas gerokai platesniame kontekste. Tai būtų ir miesto dalis, ne tik biurų pastatai, bet ir komercinės paskirties patalpos. Tai būtų ir tie patys modernūs biurai, kuriuose yra ne tik kabinetai, bet ir (...) lengvai transformuojamos darbo vietos“, – pridūrė viceministras.    

Pasak G. Norkūno, projektas būtų įgyvendinamas šešiais etapais, pirmiausia atnaujinant pastatą A. Goštauto g. 11, kur veikė Puslaidininkių fizikos institutas, – į jį 2025 metų pradžioje tikimasi perkelti pirmąsias – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – ministerijas.

Turto banko vadovas M. Sinkevičius teigė, jog šios ministerijos pasirinktos, nes pastatai, kuriuose jos įsikūrusios, išnaudojami neefektyviai. 

„Iš pirmųjų turtų (pastatų – BNS) išsikelia Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, nes jos yra viename komplekse. Todėl būtent šitą kompleksą mes norime pirmąjį pardavinėti, nes tai yra neefektyvus kompleksas, neefektyviai išnaudojamas turtas (...) ir valstybei daug kainuoja jo išlaikymas“, – teigė M. Sinkevičius.  

„Kitas neefektyvus turtas yra Sveikatos apsaugos ministerijos patalpos Vilniaus gatvėje. Kadangi tai yra patalpos, o ne atskiras turtinis vienetas, mes ten esame šeimininkai kartu su privačiais savininkais, dėl to valstybė yra apsisprendusi iš tokių turtų, jei yra galimybė, išeiti, nes jų vystymas, įveiklinimas, modernizavimas dėl tam tikrų santykių su bendraturčiais yra sudėtingas“, – pridūrė jis. 

Pasak M. Sinkevičiaus, preliminari Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų pastatų kaina šiuo metu yra apie 40 mln. eurų: „Tai būtų ženkli suma iš karto papildanti šio projekto krepšelį“.   

„Tai yra tiesiog galimybė tuos pastatus be didelių apribojimų parduoti ir gauti gerą vertę, kas užtikrintų antrojo ir bent jau dalies vėlesnių etapų finansavimą be papildomo įsitempimo“, – teigė G. Norkūnas. 

Tuo metu iki 2028 metų atnaujintame kvartale turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų Vilniuje esančių įstaigų. 

Viceministras teigė, jog kvartalas būtų atnaujinimas ne tik rekonstruojant senus, bet ir statant naujus pastatus. Anot G. Norkūno, Goštauto kvartalas kaip nauja vieta ministerijoms pasirinktas dėl patogaus jo pasiekiamumo.

„Tikrai ne vienerius metus sklandė terminas „ministerijų miestelis“. Buvo svarstoma daug lokacijų – ir visiškai nauja statyba Pilaitėje arba link Pilaitės, ir buvo svarstomas stoties rajonas, ir keletas kitų opcijų. Viena iš svarbių priežasčių, kodėl pasirinkta ši lokacija, yra komunikaciniai ryšiai, galimybė susisiekti“, – aiškino G. Norkūnas.

Vis dėlto finansų viceministras pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl persikėlimo į naujas patalpas priims pačios ministerijos. 

„Tai nėra prievartinis projektas. Ministerijos gali pasirinkti – jos norės ten keltis į naujas patalpas ar ne“, – teigė G. Norkūnas. 

Pasak jo, į Goštauto gatvę perkelti dabar Gedimino prospekte įsikūrusios Vyriausybės kanceliarijos nenumatoma, tačiau ateityje neatmetama ir ją iškelti į kitas patalpas.  

Goštauto kvartalas dėl eilės priežasčių nėra tinkamiausia vieta perkelti Vyriausybę

„Iš principo Vyriausybę turbūt reikėtų perkelti, bet Goštauto kvartalas dėl eilės priežasčių nėra tinkamiausia vieta perkelti Vyriausybę“, – teigė G. Norkūnas.

„Yra eilė priežasčių, technologinių reikalingų sprendimų, susijusių su apsauga, ir panašių, bet iš principo mes svarstome apie galimybę Vyriausybę perkelti į kitas patalpas“, – pridūrė jis. 

Pasak M. Sinkevičiaus atnaujintame Goštauto kvartale įrengus skverą bus įamžintos čia anksčiau buvusios totorių kapinės ir mečetė.

„Teritorijoje buvusios totorių kapinės ir mečetė, ir tikrai nėra teisingo ir prasmingo įamžinimo. Šito kvartalo sutvarkymas leis kartu įamžinti ir įprasminti totorių mečetės bei kapinių buvusią vietą“, – teigė M. Sinkevičius.

„Bus tam tikras skveras, kur miestiečiai galės laisvai lankytis, atsiras erdvės ir kartu bus įamžinta tam tikru būdu (...) kad mes suprastume, kad atėjome į tam tikrą istorinę vietą, kur daugelį metų gyveno svarbi Lietuvos bendruomenė bei kartu yra ir jų kapinės“, – kalbėjo Turto banko vadovas.

The post Vilniuje bus perkeliamos ministerijos, atlaisvinti pastatai bus parduodami appeared first on LAIKMETIS.

„Palankiai vertiname sprendimą ir esame pasirengę suteikti prieglobsčio prašytojams ir migrantams saugumą ir galimybę kurti naują gyvenimą Ruandoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ruandos vyriausybės atstovė Yolande Makolo (Jolandė Makolo).

JK planą ji pavadino „teigiamu žingsniu“ sprendžiant pasaulinę migrantų krizę. 

JK planą ji pavadino „teigiamu žingsniu“ sprendžiant pasaulinę migrantų krizę

Anksčiau pirmadienį Londono teisėjai nusprendė, kad prieštaringai vertinamas Jungtinės Karalystės planas deportuoti migrantus į Ruandą yra teisėtas.

Sprendimas priimtas po to, kai labdaros organizacijos ir prieglobsčio prašytojai teisiniais skundais sutrukdė atitinkamiems skrydžiams. 

Dėl beprecedenčio atvykstančių migrantų skaičiaus JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) siekia tęsti savo pirmtako Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) planą deportuoti migrantus į šią Afrikos šalį.

The post Ruanda palankiai vertina migrantų iš Europos perkėlimą į jų šalį appeared first on LAIKMETIS.

„Šitoje įstaigoje, dabar jau – Kybartų užsieniečių registracijos centre, numatoma apgyvendinti apie 700 neteisėtų migrantų. Kambariai yra įvairūs – vienuose keturi žmonės gyvens, kituose gyvens dešimt žmonių“, – žurnalistams sakė Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.

Pasak jo, pirmieji gyventojai čia bus pradėti perkelti artimiausiu metu – galbūt jau pirmadienį. Visus migrantus iš Rūdninkų numatoma čia perkelti iki spalio 1 dienos, perkeliant iki 150 žmonių per dieną.

Skirstys pagal tautybę

Kybartuose bus apgyvendinami vyrai. Jie bus paskirstyti sektoriuose pagal tautybę, skirtingų sektorių gyventojai tarpusavyje nesimaišys. Čia gyvens irakiečiai, šrilankiečiai ir kitų tautybių migrantai.

„Po stovyklavietės teritoriją jie vaikščios laisvu režimu, išskyrus tai, kad vis dėlto kadangi jie gyvens atitinkamais sektoriais suskirstyti, pagal tautybes, siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, tai atitinkamu laikotarpiu kažkiek valandų vienam sektoriui bus skirtas stadionas, sporto salė ar biblioteka, kitomis valandomis kita grupė žmonių galės leisti laisvalaikį“, – kalbėjo rinktinės vado pavaduotojas.

Jis pabrėžė, kad tai neturėtų migrantams kelti diskomforto, nes kiekvienas sektorius turės savo kiemą. Iš centro teritorijos migrantai išeiti negalės.

Maistas jiems bus gaminamas įstaigoje esančioje virtuvėje – šiuo metu ieškoma tam reikiamų pajėgumų, nes nuteistųjų čia buvo gerokai mažiau – apie 300. Migrantams bus siūlomas skirtingas maistas, taip pat ir vegetariškas.

Įstaigoje bus įrengtas šiltas vanduo, planuojama įrengti maldos patalpas kitų konfesijų atstovams – kol kas čia yra maldos kambarys krikščionims. Įstaigoje taip pat veikia biblioteka.

„Aš manau, kad neblogos būklės (patalpos), bet, kaip žinia, nuteistieji truputėlį nesaugoja tų savo gyvenamųjų patalpų, tai jos išvaizdos tokios gražios estetinės ir neturi, bet tikrai nėra kažkaip nusiaubtos ar suniokotos“, – žurnalistams sakė iki šiol Kybartų pataisos namams vadovavęs Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Gediminas Jarašius.

Dalis pareigūnų liko

Paskutiniai nuteistieji iš Kybartų iškelti penktadienį, tačiau dalis pareigūnų apsisprendė likti įstaigoje ir tapti pasieniečiais.

Vienas iš jų – Andrius Bindokas, dirbęs pataisos namuose 19 metų, sakė, kad likti įstaigoje nusprendė, nes norėjo pakeisti darbo specifiką, todėl net nedvejojo.

„Buvo siūlyta pereiti į Marijampolę dirbti, bet aš tenai nenorėjau: čia šaknys įleistos, čia ir dirbsime“, – sakė pareigūnas.

Kybartuose dirbs apie 260 pareigūnų, vienu metu įstaigoje dirbs 10–15 iš jų, tačiau su socialiniais ir kitais darbuotojais įstaigoje vienu metu bus apie 30–40 migrantus prižiūrinčių žmonių.

Pataisos namų Kybartų padalinyje dirbo 175 darbuotojai. Vidaus reikalų ministerija yra skelbusi, kad 54 proc. iš jų išreiškė norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose, du pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu.

19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.

Pasak G. Jarašiaus, pareigūnų apsisprendimą greičiausiai lėmė nenoras važinėti į kitą įstaigą.

„Manau, kad nulėmė ta vieta – aplinkiniai žmonės, kurie čia gyvena, nenorėjo keisti darbo vietos“, – žurnalistams sakė jis.

Kybartuose kalinti 294 nuteistieji, didžioji dalis jų bausmę tęs Marijampolės pataisos namuose, kiti paskirstyti kitose įkalinimo įstaigose.

Pasak pataisos namų vadovo, nuteistieji iškelti „puikiai, be jokių incidentų“, tam prireikė trijų dienų.

The post Migrantai pradedami kelti iš stovyklų į kita Lietuvos vietas appeared first on LAIKMETIS.