Tolesnius pokyčius galėtų inicijuoti jau nauja valdžia, teigė jis.

„Matome, kad yra dalykų, kuriuos, jeigu socialiniai partneriai pritars, įmanoma padaryti ir priimti dar šią kadenciją“, – antradienį LRT radijui sakė ministras Vytautas Šilinskas.

„Matau, kur galima dar pakeisti ir padaryti geriau, bet to jau nespėtume šioje kadencijoje padaryti. Tai jau būtų ilgesnis laikotarpis, reikia daugiau diskusijų ir daugiau laiko“, – kalbėjo ministras.

Pasiūlymus dėl pokyčių antrojoje pensijų pakopoje antradienį svarstys Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios.

Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) dar šių metų kovą paskelbė, kad žmonėms turi būti leista pasitraukti iš pensijų fondų dėl svarbių priežasčių, o jas turi nustatyti Vyriausybė bei Seimas.

SADM duomenimis, Lietuvoje aktyviai pensijai kaupia 766 tūkst. žmonių. Antros pakopos pensijų fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma.

The post V. Šilinskas: tolesnius pensijų sistemos pokyčius toliau galėtų inicijuoti jau nauja valdžia appeared first on LAIKMETIS.

„Kad grįžtume prie formulės peržiūros ir pasižiūrėtume, ar galėtume pasitelkti daugiau teisingumo visuose pensijų dydžių dalyse“, – LRT radijui penktadienį sakė M. Navickienė.    

„Mums reikia dar kartą šioje situacijoje, kurioje esame, kai pensijos tikrai auga ir 10, ir 12 proc. per metus, pasižiūrėti, ar negalime rasti kažkokių taiklesnių sprendimų atliepti tuos netolygumus“, – pridūrė ministrė.  

Pensijų gavėjams, gaunantiems mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekė 354 eurus, o 2024 metais padidėjo iki 446 eurų.  

Dabar pensiją sudaro dvi dalys – bazinė, priklausanti ir nuo stažo, ir nuo kitų dalykų, ir individuali – nuo žmogus per darbo metus sumokėtų mokesčių dydžio. 

The post M. Navickienė žada peržiūrėti pensijų apskaičiavimo formulę appeared first on LAIKMETIS.

Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, jog toks išskirtinis atvejis būtų aukščiausias negalios lygis – 75-100 proc. nedarbingumas. Jis siūlo kol kas neleisti patiems žmonėms nurodyti priežasties, dėl kurios kaupimas pensijai apsunkintų jų gyvenimą ir dėl to jie galėtų nutraukti sutartis. 

Pasak jo, ateityje tokį kelią būtų galima svarstyti, bet prieš tai reikia numatyti procedūras, kaip tokį kaupiančiojo apsisprendimą būtų galima įgyvendinti. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijų fondų valdytojai priešinasi ministerijos siūlymui leisti sutartis nutraukti ir dėl gyventojams labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jų gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu. 

„Nesutinka optimistiškai patys fondai arba tie, kuriems reikėtų galbūt administruoti tokį procesą. Tai dar gryninamės“, – šią savaitę Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė ministrė.  

Anksčiau ji yra sakiusi, kad svarbios priežastys trauktis iš lėšų kaupimo pensijai galėtų būti kaupiančiojo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia.

T. Gudaitis BNS tvirtino, kad fondų valdytojų nuomone, priežasčių sąrašo labai išplėsti nereikėtų.  

„Tokia mūsų pozicija ir yra, kad tie atvejai tikrai turi būti išskirtiniai ir susiję su žmogaus sveikatos situacija, kada yra labai didelė tikimybė, kad žmogus tos pensijos nelauks. Siektinas dalykas būtų, kad kalbėtume apie tą aukščiausią negalios lygį, kai pasiekiamas 75-100 proc. nedarbingumo lygis“, – BNS teigė T. Gudaitis.  

Pasak jo, kritinių ligų, dėl kurių būtų nutraukiamos sutartys, sąrašą visų pirma reikia pamatyti, o tada jį komentuoti.   

T. Gudaičio teigimu, taip pat reikia įvertinti, ar leidus žmogui pačiam spręsti dėl svarbių pasitraukimo priežasčių, tokia  tvarka galėtų apsunkinti ne tik gydytojus, komisijas, kurios sprendžia dėl negalios suteikimo, bet ir teisėjus.  

„Kad nesukeltų papildomo krūvio dabar egzistuojančiai sistemai: gydytojams, teisėjams, teismams, kurie gali būti užversti ginčais „Sodrai“ kaupimo bendrovės“, – teigė T. Gudaitis.

Todėl asociacijos vadovas mano, kad būtų pats tinkamiausias variantas palikti sąrašo plėtimą vėlesniam laikui: „Tada diskusijos būtų konstruktyvesnės“. 

M. Navickienė sako, kad su fondais nesutariama ir dėl valstybės dalies likimo: „Ar tai turėtų būti nuosavybės teisė, ar turėtų būti perskirstyta visiems žmonėms“. 

T. Gudaitis mano, kad šiuo klausimu sprendimus turi priimti tik politikai ir mokesčių administratoriai. 

„Kaip matyti iš kitų kaupimo instrumentų, lengvatas, šiuokart – valstybės paskatą – valstybė dažnai nori susigrąžinti, kai nėra tikslas pasiektas“, – sakė T. Gudaitis.    

Viceministras Martynas Šiurkus BNS anksčiau sakė, kad svarstoma siūlyti šias lėšas palikti „Sodroje“, o žmogui grąžinti už jas sukauptą investicinę grąžą.  

M. Navickienė žada, kad galutinis pataisų variantas turėtų būti parengtas netrukus, tuomet pataisos būtų pristatytos  parlamentinėms frakcijoms ir tik vėliau svarstomos Vyriausybėje ir Seime. 

Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.  

The post Siūloma antros pakopos pensijų kaupimą nutraukti tik dėl didelės žmogaus negalios appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų akimis, tokiu atveju atsiėmimas turėtų būti visos sumos, nes iš principo, kad ir kaip tai blogai beskambėtų, jeigu žmogus numiršta, tai jo visą (sukauptą – BNS) sumą paveldėtų palikuonys, paveldėtojai“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus. 

Tačiau, jo teigimu, jeigu dalis iš pensijų fondų anksčiau laiko atsiimtų lėšų būtų panaudota vartojimui, tuomet valstybės įnašas neturėtų būti išmokamas arba jis turėtų būti perduotas „Sodrai“. 

„Tačiau jeigu atsiėmimo galimybės būtų atveriamos plačiau negu įvardytas apsunkintas arba betikslis (kaupimas – BNS) ir kažkokia to dalis būtų skirta vartojimui, mūsų galva, atsiranda sudėtingoji dalis, nes vis tik valstybės ištekliai buvo skirti senatvės pensijai. (...) Todėl žmogus neturėtų galėti tos sumos atsiimti ir suvartoti“, – aiškino G. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, taip pat ir iš valstybės biudžeto, sąrašas turėtų būti baigtinis.  

„Tai yra senatvės pensijoms kaupti sukurta sistema. Ji turėtų būti orientuota į tikslą, kad ta senatvės pensijos dalis iš kaupiamosios sistemos būtų kiek galima didesnė, o ne priešingai. Arba tada pasakyti, kad kažkas su ta sistema yra negerai ir tada spręsti“, – teigė G. Šimkus. 

Konstituciniam Teismui kovą paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, LB vadovas teigė, kad nutraukus sutartį anksčiau nei žmogui sukaks pensijos amžius, jam neturėtų būti išmokėtas valstybės įnašas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus anksčiau BNS teigė, jog ministerija laikosi pozicijos, kad valstybės įnašas turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus turėtų atgauti už jas sukauptą investicinę grąžą. 

Šiuo metu valstybė į antros pakopos pensijų fondą perveda 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką, o pats darbuotojas – 3 proc. savo atlyginimo (prieš mokesčius). 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad svarbios priežastys galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, nepilnamečio vaiko liga ar sunki negalia. 

Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.

The post Valstybės dalį pensijų fonduose reikėtų atiduoti tik dėl ligos ar negalios, mano Lietuvos banko vadovas appeared first on LAIKMETIS.

„Pasiūlymuose bus, kad parama lieka valstybei. Nes tas lėšas labai nesudėtinga atskaičiuoti – kiekvieną mėnesį ji (valstybės įmoka – BNS) skaičiuojama ne nuo žmogaus atlyginimo, o 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kas liks tada žmogui? Ta investicinė grąža turėtų likti nuo to 1,5 proc., nes tas procentas su puse bus per gyvenimą kažkokią grąžą sukaupęs, ją būtų sudėtinga atskaičiuoti“, – BNS teigė viceministras.

„Principas buvo toks – prisideda valstybė 1,5 proc. tam, kad skatintų kaupti, o dabar tą kaupimą kaip ir nutrauki“, – pridūrė M. Šiurkus. 

Jis sutinka, kad žmogui liekanti lėšų dalis sumažės.

„Kažkiek sumažės. Priklausomai, koks buvo žmogaus atlyginimas – jeigu žmogaus atlyginimas didesnis ir jis moka 3 proc., tai ji (įmoka į pensijų fondą – BNS) gali būti kelis ir keliolika kartų didesnė už 1,5 proc.“, – svarstė vienas ministerijos vadovų. 

M. Šiurkaus teigimu, su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais jau sutarta, kad anksčiau laiko kaupimo sutartis žmonės galėtų nutraukti dėl ligos, sunkios būklės ar negalios.

Be to, ketinama leisti sutartis nutraukti ir dėl kitų žmogui labai svarbių aplinkybių, kurios apsunkintų jo gyvenimą ar padarytų kaupimą betiksliu, pavyzdžiui, praradus artimąjį, gavusį didesnes pajamas, ištikus nelaimei, kuri pakeistų kaupiančiojo gyvenimą.     

„Jeigu dirbi IT specialistu, praradus koją, nuo to aplinkybės ne taip kardinaliai pasikeičia, gali ir toliau dirbti ir pensiją kaupi. Jeigu dirbi kitą darbą, kur vaikščioti būtina, tas atvejis keistų gyvenimą“, – sakė M. Šiurkus.  

„Baigtinį sąrašą sunku nustatyti“, – pridūrė viceministras. 

M. Šiurkaus teigimu, iš antros pakopos pensijų fondo pasiimti lėšų pirkiniams nebūtų įmanoma. 

Taip pat siūloma į pensijų kaupimo sistemą žmones įtraukti tik vieną kartą, o jiems nesutikus po trejų metų siūlymą pakartoti: „Ir viskas, paliekame ramybėje, o ne kaip dabar – kas trejus metus kartojame iki 40 metų“. 

12 mėnesių įmokų atostogomis siūloma leisti pasinaudoti iš karto arba skaidyti, o jas kartoti būtų galima kartą per 10 metų. Be to, į pensijų kaupimą nebus siūloma įtraukti užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.  

Planuojamas ir lankstesnis išmokų pasirinkimas – iki anuitetų ribos pats žmogus pasirinktų, ar ims vienkartinę, ar periodinę išmoką. 

Anot M. Šiurkaus, dabar antros pakopos pensijų fonduose žmonės yra sukaupę vidutiniškai po 6,3 tūkst. eurų.  

Ministerija pataisas rengia Konstituciniam Teismui kovo pradžioje paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių.  

Ministerija žada galutinį pataisų variantą pateikti balandžio pabaigoje, tuomet jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.  

The post Nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį valstybės įnašą siūloma palikti „Sodroje“ appeared first on LAIKMETIS.

„Sutikite, tų situacijų bus labai įvairių. Žmogui pasikeičia sąlygos esmingai, kai jis praranda sveikatą. Ar pasikeičia sąlygos, kada jis bankrutuoja, kada neturi gyvenamosios vietos ir jam reikia įsigyti būstą? Taigi bus daug tų klausimų, bet iš tikrųjų turime kovoti iš principo dėl kuo platesnių sąlygų“, – antradienį Žinių radijui sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.

„Jeigu valstybė nesugebės apibrėžti sąlygų, kurios atitiktų žmonių subjektyvias aplinkybes, turbūt pasipils tikrai nemažai ir teismo sprendimų, ir teismai patys intensyviai atsakys į šituos klausimus“, – pridūrė šalies vadovo patarėja. 

Pasak I. Segalovičienės, po KT sprendimo būtina peržiūrėti išmokų sistemą, sudarant galimybę iš pensijų fondų išsiimti dalį sukauptų lėšų, taip pat koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą tvarką. 

„Trečia dalis tai yra – reikia tvarkyti įtraukimo į sistemą sąlygas. Tai yra automatinis įtraukimas, kiek jis trunka, kokiomis sąlygomis, kaip mes apsaugome jaunimą, kuris neturi patirties ir taip toliau“, – teigė šalies vadovo patarėja. 

Ji pakartojo, kad prezidentas bus aktyvus teikiant savo pasiūlymus ir iniciatyvas dėl pensijų kaupimo sistemos pakeitimų, tačiau tokio pat aktyvumo šalies vadovas esą tikisi ir iš Seimo bei Vyriausybės. 

„Prezidentas tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo tikisi aktyvumo ir sprendimų pasiūlymo dar pavasario sesijoje“, – sakė I. Segalovičienė.  

Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ketvirtadienį sakė, jog svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti sutartį, galėtų būti susijusios su sveikatos ar būsto problemomis. Tačiau dėl konkrečių aplinkybių ministrė teigė artimiausiu metu kviesianti pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvių, darbuotojų ir darbdavių, taip pat LB atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje.

G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo. 

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas. 

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

The post Prezidentūra: pasitraukimui iš pensijų kaupimo turi būti nustatytos kuo platesnės sąlygos appeared first on LAIKMETIS.

KT taip pat vertins, ar Konstitucijai neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

Grupė Seimo narių abejoja, ar nenumatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo sistemos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl nuosavybės teisių apsaugos. Anot jų, teisė disponuoti nuosavybe apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Šiuo metu baigti kaupti fonde įmanoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus visą sukauptą išmoką, taip pat teismui pripažinus sutartį negaliojančia, atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė leisti gyventojams prireikus iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti tik po KT išaiškinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Spalio pabaigoje Seimas priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

The post KT aiškinsis, ar pasitraukimo iš pensijų kaupimo tvarka atitinka Konstituciją appeared first on LAIKMETIS.

„Po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti šalies ekonomikos augimą“, – parlamentarams antradienį teigė G. Skaistė. 

„2024 metais tikimės, kad ekonomika augs, ir augimas sudarys 1,7 proc. BVP, tuo tarpu infliacija sulėtės, kitais metais prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija sieks 2,9 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sudaryti apie 6,5 proc.“, – kalbėjo ministrė. 

Daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

G. Skaistės teigimu, padidinus minimalią algą (MMA) ir neapmokestinamąsias pajamas (NPD) gyventojai, uždirbantys minimalią algą, į rankas gaus virš 75 eurų daugiau.  

NPD didinimą pajustų 811 tūkst. žmonių, kurių atlyginimas yra iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio.    

Vidutinė senatvės pensija kitais metais augs 70 eurų – nuo 574 eurų iki 644 eurų, o pensijų padidėjimą, pasak ministės,  pajaus 623,5 tūkst. pensininkų.  

Kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams nuo sausio atlyginimai turėtų didėti vidutiniškai 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais. Kur kas didesnis atlyginimų kilimas numatytas mokytojams – vidutiniškai 276 eurais, o gydytojams – 259 eurais.  

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.  

2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Numatomas deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP. 

Prezidentas siūlo papildomą NPD vaikams, daugiau skolintis krašto gynybai  

Prezidentas Gitanas Nausėda kartoja siūlysiantis įvesti papildomą NPD vaikus auginantiems tėvams.

„Mes norime, kad papildomai būtų sudarytos galimybės pasinaudoti NPD padidinimu toms šeimoms arba tiems žmonėms, kurie dirba. Kurie dirba – aš pabrėžiu būtent šitą žodį, nes dirbantiems žmonėms reikia paspirties ir motyvacijos, kad jie norėtų būti darbo rinkoje, o ne tik gauti pašalpas ar kitas kompensacijas“, – TV3 žinioms Telšiuose antradienį sakė G. Nausėda. 

Mes norime, kad papildomai būtų sudarytos galimybės pasinaudoti NPD padidinimu toms šeimoms arba tiems žmonėms, kurie dirba

Šalies vadovas taip pat ragina ieškoti papildomo finansavimo keliams, papildomų lėšų paimant iš didėsiančio kelių naudotojo mokesčio.

„Visuose regionuose girdžiu tą patį – kelių būklė yra tragiška. Ir jeigu nieko nedarysime arba numatysime lėšas, tiesiog šaukšteliu įmesime kažkiek pinigų, mūsų keliai toliau degraduos“, – kalbėjo šalies vadovas. 

Be to, jis siūlo papildomai skolintis gynybai, kad išlaidos jai pasiektų 3 proc. BVP. 

„Turime ambicingų užmojų, įsipareigojimų savo sąjungininkams, kurie, konkrečiai Vokietija, yra numačiusi čia atsiųsti savo brigadą nuolatiniu pagrindu. Jeigu kiti rūpinasi mūsų saugumu, būtų tiesiog nedovanotina nedaryti žingsnių patiems pasirūpinti ir padaryti tuos darbus, kurių iš mūsų laukia sąjungininkai“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams yra nedaug, nes Lietuva priartėjusi yra Mastrichto kriterijaus – kitąmet vėl pradeda galioti europinės fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. 

2024 metų biudžetą valdantieji vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities, o taip pat įspėja, kad Vyriausybė nusiteikusi palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei.  

Lapkričio 14-ąją numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-ąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.  

The post Seimui pristatytas 2024 metų valstybės biudžeto projektas appeared first on LAIKMETIS.

Kitą savaitę posėdžiauti pradėsiantiems parlamentarams valstybės vadovas žada teikti įstatymų projektus, susijusius su atsakomybės griežtinimu už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai, mokesčių lengvata dirbantiems tėvams, dalies lėšų atsiėmimu iš privačiuose fonduose sukauptos pensijos, prokurorų algų kėlimu ir kt.

Jau pavasario sesijoje Seimas pradėjo svarstyti G. Nausėdos iniciatyvą sugriežtinti bausmes už valstybės perversmo organizavimą, kolaboravimą su okupacine valdžia, antikonstitucinės grupės ar organizacijos kūrimą. Už kai kurias veikas valstybės vadovas siūlo numatyti ir įkalinimą iki gyvos galvos.

„Šių dienų kontekste, kai stebimos tokios aktyvios autoritarinių, totalitarinių valstybių pastangos kovojant su demokratiniais režimais, tikrai yra svarbu šią pataisą priimti“, – BNS sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.

Pats G. Nausėda pabrėžia, kad dėl Lietuvos gyventojų saugumo reikia peržiūrėti Baltarusijos piliečiams paliktas didesnes, palyginti su Rusijos piliečiais, galimybes patekti į Lietuvą ir gauti leidimą čia laikinai gyventi.

„Tikiuosi, kad bus grįžta prie teisinio Baltarusijos ir Rusijos piliečių judėjimo per mūsų sieną statuso, jų leidimo gyventi Lietuvoje statuso. Šiandien mes gyvename tikrai įtemptoje atmosferoje, kai turime būti maksimaliai pasirengę galimoms provokacijoms, galimam mėginimui destabilizuoti mūsų vidinę politinę padėtį. Ji tikrai yra trapi. Turime dėti visas pastangas, kad žmonės galėtų saugiai gyventi mūsų valstybėje ir kurti savo gerovę“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Tačiau tarp jo teikiamų projektų rudens sesijai nėra pataisų dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo.

G. Nausėda taip pat tvirtino laukiąs kitų metų biudžeto projekto, kad pamatytų, kokie sprendimai bus siūlomi socialinėje srityje.

Jis priminė, jog jau yra pateikęs Seimui siūlymą didinti prokurorų darbo užmokestį. Anot prezidento, patvirtinus valstybės tarnybos reformą ir daliai darbuotojų padidinus algas, „susidarė nelabai priimtinos disproporcijos tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų“. 

Valstybės vadovas taip pat žada rudens sesijoje parlamentarams pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio.

Pasak P. Baltoko, bendrai ši lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Tuo pačiu Prezidentūra nesiūlo atsisakyti vaiko pinigų.

„Vaiko pinigai yra universali išmoka, skiriama visiems, o papildomas NPD skatintų dirbančius tėvus, kurie augina vaikus. Yra valstybių, kuriose galioja ir vaiko pinigai, ir papildomas NPD dirbantiems asmenims, kurių šeimos ūkiai išlaiko daugiau asmenų. Pavyzdys galėtų būti Vokietija, Airija. Toks skatinimas iš dviejų pusių gali labiau pagelbėti elgtis teisingai atitinkamose situacijose“, – BNS sakė prezidento patarėjas.

Jis pabrėžė, kad anksčiau dirbantiems tėvams taikytas NPD buvo pririštas tik prie darbo santykių, o dabar prezidentas siūlo lengvatą taikyti nepriklausomai nuo gaunamų pajamų formos, tai yra ja galėtų pasinaudoti ir savarankiškai dirbantieji.

Prezidentas taip pat planuoja Seimui teikti Pensijų kaupimo įstatymo papildymą, kad vieną kartą per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, iki teisės į pensijų išmokas atsiradimo, asmuo galėtų pasiimti 25 proc. sukauptos sumos.

„Turbūt visi jaučiame, kad visuomenės nepasitikėjimas ar nenoras kaupti antroje pakopoje yra gana didelis, tą rodo ir skaičiai. Tikrai didelė dalis gyventojų, kuriuos bandoma įtraukti tuo privalomuoju būdu į antrąją pensijų pakopą, iš tiesų atsisako joje dalyvauti. Tai signalizuoja, kad šiai sistemai reikia šiek tiek lankstumo, patrauklumo, kad asmenys galėtų jausti, jog tam tikra dalis jų sukauptų pinigų gali jiems pagelbėti prireikus lėšų vienu ar kitu gyvenimo momentu“, – BNS sakė P. Baltokas.

Valstybės vadovas žada siūlyti ir Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pakeitimą, kad daugiau pinigų būtų skiriama savivaldybių keliams prižiūrėti.

Pasak P. Baltoko, šis siūlymas glaudžiai susijęs su kitų metų biudžetu.

Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

„Labai norėtųsi palinkėti partijoms likus labai nedaug laiko iki rinkimų susitelkti ir nepaversti politinės arenos tik konkurencijos arena ar priešrinkiminių debatų arena. Galvoju, kad dar turime šansą padaryti nemažai sprendimų iki Seimo rinkimų ir tada atsiduoti rinkėjų valiai“, – teigė G. Nausėda.

Siūlymus Seimo sesijos darbų programai taip pat teikia Vyriausybė ir parlamentinės frakcijos.

The post Tarp G. Nausėdos siūlymų Seimui – dalies pensijos lėšų atsiėmimas, lengvatos dirbantiems tėvams appeared first on LAIKMETIS.

Teisininkė yra ataskaitos „Nikaragva: persekiojama Bažnyčia?", kurioje kataloguojama daugiau nei 500 išpuolių prieš Bažnyčią šalyje nuo 2018 m.

„Vyresnio amžiaus kunigai negauna pensijų iš nacionalinio kunigų draudimo fondo, kurios yra ilgamečių įmokų vaisius, nes Katalikų Bažnyčios banko sąskaitos yra užblokuotos", - rašė teisininkė socialiniame tinkle X (anksčiau vadintame „Twitter").

„Nacionalinis kunigų draudimo fondas yra institucija, kurią daugiau nei prieš 20 metų įsteigė CEN [Nikaragvos vyskupų konferencija], siekdama sukurti kunigų pensijų fondą. Tai ne visai draudimas, nes jis neapima sveikatos ar kitų socialinės apsaugos klausimų. Jis skirtas pensijų fondui", - aiškino ji Nikaragvos laikraščiui „Confidencial Digital".

Fondas kasmet gauna 150 dolerių (135 eurus) iš aktyvių kunigų, parapijų ir Bažnyčios institucijų, be Pelenų trečiadienį surinktų lėšų.

M. P. Molina paaiškino, kad keletas į pensiją išėjusių kunigų pareiškė, jog jiems buvo pranešta, kad pinigų pervedimas užblokuotas. CEN nepateikė jokio pareiškimo dėl šio naujo D. Ortegos diktatūros išpuolio.

Iš šio fondo 75 metų ir vyresniems kunigams kas mėnesį skiriama 300 JAV dolerių (135 eurų) pensija, o 65-74 metų kunigams - 150 JAV dolerių (135 eurų) per mėnesį.

„Šis fondas be jokių komplikacijų veikia jau daugiau kaip 20 metų. Tarp naujausių pražūtingų diktatūros priemonių, nukreiptų prieš Katalikų Bažnyčios sąskaitas, jie išjungė šį fondą, todėl pagyvenę kunigai negali atsiimti pensijų. Tai viena dramatiškiausių dabartinės padėties sąlygų", - pažymėjo šalies teisininkė.

Gegužės mėnesį režimas įsakė įšaldyti Nikaragvos parapijų ir vyskupijų banko sąskaitas, o birželio mėnesį davė panašų nurodymą, kuris palietė kunigus.

Dar vienas žingsnis - diktatūra neseniai įsakė konfiskuoti 222 buvusių politinių kalinių, deportuotų į Jungtines Amerikos Valstijas, iš kurių jau buvo atimta Nikaragvos pilietybė, turtą.

The post Diktatūra Nikaragvoje įšaldė fondą, skirtą į pensiją išėjusiems kunigams appeared first on LAIKMETIS.