„D. Kreiviui ir jo talkininkams vertėtų susiveržti diržus, susimažinti algas, nusirėžti premijas, kurių jie neverti. Už klaidas reikia susimokėti. O „Ignitis“ turėtų pasidalinti su visuomene savo pelnais, prisiimdamas naštą dėl nevykusių sandorių“, –  pranešime sakė Seimo Ekonomikos komitete dirbantis Gintautas Paluckas. 

„Dabar šią naštą priversti tempti vartotojai ir valstybė, nes ji moka kompensacijas nepasiturintiems gyventojams – 50 mln. eurų. Tuo metu „Ignitis“ mėgaujasi didėjančiais pelnais ir atlyginimais. O ministras, žiūrėk, ir premiją turbūt gavo už puikų darbą“, – tvirtino G. Paluckas.   

Pasak jo, su ministro pritarimu pernai „Ignitis“ pirko brangių dujų už fiksuotą kainą, tačiau neaišku, kodėl buvo nuspręsta įsipareigoti metus mokėti tokią kainą. G. Palucko teigimu, kitų šalių vyriausybės į tokią situaciją nepakliuvo.

Tuo metu Audito komiteto narė Rasa Budbergytė sako, kad Vyriausybė dabar priversta švaistyti milijonus kompensacijoms dėl pernykščių ministro klaidų.

„Klaida turėtų būti pripažinta Vyriausybės lygiu (...). Absoliučiai neteisinga, kad visa našta dėl kažkieno klaidų tenka gyventojams, ir taip išsekintiems rekordinės infliacijos“, – R. Budbergytė. 

Pasak jos, šioje situacijoje neturėtų tylėti ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). 

Pasak jo, su ministro pritarimu pernai „Ignitis“ pirko brangių dujų už fiksuotą kainą, tačiau neaišku, kodėl buvo nuspręsta įsipareigoti metus mokėti tokią kainą

VERT praėjusią savaitę patvirtino 4-5 centais už kubinį metrą mažesnes gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui. Tačiau tarifai vis dar lieka aukšti, todėl Vyriausybė nutarė kompensuoti jų dalį, tam skiriant apie 54 mln. eurų. 

D. Kreivys anksčiau teigė, kad nepaisant rinkose atpigusių dujų, jų kainą gyventojams vis dar reikia kompensuoti, nes antrajam pusmečiui į ją įskaičiuotos apsidraudimo sandoriais brangiau įsigytos dujos ir kitos dedamosios. 

VERT nurodo, jog 70,8 proc. dujų, skirtų buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui, „Ignitis“ įsigijo už 125,2 euro už nnegavatvalandę (MWh) vidutinę svertinę kainą.  

Tuo metu liepos ateities sandorių kaina rinkoje dabar siekia 29,8 euro. Pernai rugpjūtį ji buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

„Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 127,2 mln. eurų grynojo pelno – 2,7 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku (46,8 mln. eurų), o 2022-aisiais jis siekė 293,4 mln. eurų (2021 metais – 160,2 mln. eurų). 

The post Socialdemokratai ragina „Ignitį" susimažinti pelną appeared first on LAIKMETIS.

„Siūlome laikiną solidarumo įnašą, kurio pajamos būtų nukreiptos išaugusiems krašto apsaugos poreikiams dengti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, 60 proc. įnašas būtų mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Už 2023 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų  grynųjų palūkanų pajamas. 

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių. 

„Svarbu, kad solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas, nekeliantis neigiamų padarinių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai ir nekuriantis netinkamų paskatų. Dabartinis Finansų ministerijos teikiamas solidarumo įnašo modelis atliepia šiuos aspektus“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Laikino solidarumo įnašas leis sparčiau pasirengti sąjungininkų priėmimui, nei tai būtume galėję padaryti anksčiau“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Prognozuojama, jog iš laikinų solidarumo įnašų bus gauta 510 mln. eurų. Tuo metu Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų.

Iš įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus

Iš įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

Teikiant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą tikslinamas ir Pelno mokesčio įstatymas, teigia ministerija. 

Jo projekte pažymima, jog įnašo poreikis atsirado dėl galinčių smarkiai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Tai sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį Lietuvos bankuose ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų.

Istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko Lietuvos banko sąskaitoje – už šias lėšas Europos Centrinis Bankas (ECB) komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomi netikėtais.

The post Bankams Lietuvoje uždirbus per 1 mlrd. eurų siūlomas „solidarumo įnašas" appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu šitas sprendimas bus priimtas, turi būti įsipareigojimai dalintis (nenumatytąsias pajamas – BNS) su valstybėmis narėmis tarpusavyje, jeigu kažkuri šalis ar jos vartotojai išveža iš esmės savo mokamas sumas į kitą valstybę narę“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. 

„Jeigu sprendimas bus priimtas, reikės tartis dėl to su kitomis valstybėmis narėmis. Mūsų atveju – pirmiausia su Švedija“, – pridūrė premjerė. 

Trečiadienį EK pateikė naujus pasiūlymus, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Tarp pasiūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, taip pat nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš  atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos. 

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis

Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK. Viena šalių, su kuria Lietuva galėtų pasirašyti tokią sutartį, būtų Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros.   

I. Šimonytė pakartojo, kad EK siūlymas perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius pakankamų generacijos pajėgumų neturinčiai Lietuvai nėra palankus. 

„Tokioms šalims, kaip Lietuva ir dar gal porai šalių Europos Sąjungoje tai nėra sprendimas, ir mes tą labai aiškiai esame Europos Komisijai pasakę, kad tai nėra sprendimas, kadangi mes tokios generacijos tiesiog neturime., mes neturime iš ko šitą pelną išimti. Kadangi didelė dalis elektros yra importuota, vadinasi, tas pelnas iškeliauja kažkur į kitas šalis“, – teigė premjerė. 

Dėl EK pasiūlymų galutinį sprendimą priims už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai rugsėjo 30 dieną. 

The post I. Šimonytė: dėl elektros gamintojų pelnų pasidalijimo tarsimės su Švedija appeared first on LAIKMETIS.