„Nusprendžiau likti“, – pareiškė jis per nekantriai lauktą viešą kalbą, pasakytą po penkias dienas trukusios tylos.

Ši tyla prasidėjo teismui trečiadienį paskelbus, kad atliekamas tyrimas dėl ministro pirmininko žmonos Begonos Gomez (Begonos Gomes) įtariamos korupcijos. 

Nuo 2018 metų premjero pareigas einantis 52-iejų socialistų partijos lyderis trečiadienį parašė laišką visuomenei, kuriame pranešė, kad skirs laiko apsvarstyti galimą atsistatydinimą po to, kai Madrido teismas paskelbė pradėjęs tyrimą dėl jo žmonos. 

P. Sanchezas, paneigęs, kad šis žingsnis buvo politinis išskaičiavimas, pareiškė, kad jam reikia laiko apmąstyti didėjančią poliarizaciją politikoje, kurią, pasak jo, vis labiau skatina „sąmoninga dezinformacija“.

„Pernelyg ilgai leidome visam šiam purvui gadinti mūsų politinį ir visuomeninį gyvenimą toksiškais metodais, kurie dar prieš kelerius metus būtų neįsivaizduojami [...]. Ar tikrai to linkime Ispanijai?“ – retoriškai klausė jis.

Veikiau vedamas aiškaus įsitikinimo: arba mes pasakysime, kad jau gana, arba ši viešojo gyvenimo degradacija nulems mūsų ateitį ir pasmerks mus kaip šalį.

„Veikiau vedamas aiškaus įsitikinimo: arba mes pasakysime, kad jau gana, arba ši viešojo gyvenimo degradacija nulems mūsų ateitį ir pasmerks mus kaip šalį“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad lemiamą įtaką jo sprendimui likti ministro pirmininko poste turėjo žmonės, masiškai susirinkę prie jo Socialistų partijos būstinės Madride ir skandavę: „Pedro, pasilik!“

Prokuratūra ketvirtadienį paprašė nutraukti tyrimą, susijusį su B. Gomez, tačiau P. Sanchezas, kuris įpratęs naudoti politinius žaidimus, apdairiai tylėjo.

Ketvirtadienį jis turėjo pradėti savo partijos kampaniją prieš gegužės 12 dieną Katalonijoje vyksiančius regioninius rinkimus, kuriuose jo vadovaujami socialistai tikisi išstumti nepriklausomybę remiančias jėgas iš valdžios.

Pašiepiamas politikas

Teismas pradėjo tyrimą dėl P. Sanchezo žmonos, reaguodamas į antikorupcinės grupės „Manos Limpias“ („Švarios rankos“), kurios vadovas yra susijęs su kraštutiniais dešiniaisiais, skundą.

Netrukus po to, kai socialiniame tinkle „X“ buvo išplatintas P. Sanchezo laiškas, ši grupė, anksčiau pateikusi daugybę nesėkmingų ieškinių prieš politikus, pareiškė, kad savo skundą grindžia žiniasklaidos pranešimais ir negali garantuoti už  jų autentiškumą.

Nors teismas bylos detalių neatskleidė, interneto naujienų svetainė „El Confidencial“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad B. Gomez atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl ryšių su keliomis privačiomis bendrovėmis, galiausiai iš vyriausybės gavusiomis lėšų ir sutarčių.

Dešiniojo sparno oponentai ir žiniasklaida nemėgsta P. Sanchezo.

Dešiniojo sparno oponentai ir žiniasklaida nemėgsta P. Sanchezo, nes jo mažumos vyriausybė, priimdama įstatymus, remiasi kraštutinių kairiųjų ir katalonų bei baskų separatistų partijų parama.

Juos ypač papiktino jo sprendimas suteikti amnestiją šimtams Katalonijos separatistų, kuriems iškeltos bylos dėl dalyvavimo nepavykusiame bandyme 2017 metais paskelbti regiono nepriklausomybę. 

Šį amnestijos įstatymo projektą, kurio mainais už paramą ministro pirmininko P. Sanchezo koalicijai reikalauja Katalonijos partijos, vis dar turi galutinai patvirtinti parlamentas.

Opozicija nuo trečiadienio šaiposi iš P. Sanchezo sprendimo atsitraukti nuo viešųjų pareigų ir vadina tai bandymu sutelkti savo šalininkus.

„Vyriausybės vadovas negali išsišokti kaip paauglys ir priversti visus bėgioti paskui jį, maldaujant jo neišeiti ir nesupykti“, – ketvirtadienį sakė dešiniosios opozicinės Liaudies partijos (PP) lyderis Alberto Nunezas Feijoo (Albertas Nunjesas Feichas).

The post Ispanijos premjeras neištesėjo pažado - liks savo poste appeared first on LAIKMETIS.

Premjero teigimu, pertvarkymas reiškia „kartų atsinaujinimą“, nes vidutinis ministrų amžius dabar yra 50, o ne 55 metai.

Moterys vyriausybėje dabar sudarys 63 proc., palyginti su 54 proc. iki pertvarkymo.

„Tai dar kartą išskirs mūsų šalį iš kitų moterų ir vyrų lygybės klausimu“, – pareiškė P. Sanchezas.

Premjero mažumos koaliciją sudaro socialistai ir kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“, o pastaroji partija išlaikys savo penkis portfelius 22 narių ministrų kabinete.

Užsienio reikalų ministrę Aranchą Gonzalez Layą (Arančą Gonsales Lają) poste pakeitė Jose Manuelis Albaresas (Chose Manuelis Albaresas), ėjęs Ispanijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareigas.

Ministrų kabinetą taip pat paliko vyriausybėje antrą vietą pagal svarbą užėmusi socialistė Carmen Calvo (Karmen Kalvo).

P. Sanchezas pateikė karaliui naują kabineto sudėtį kiek anksčiau šeštadienį.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ispanijos vyriausybė buvo susilpnėjusi.

Gegužės pradžioje regioniniuose rinkimuose Madride „Podemos“ ir socialistus aplenkė konservatyvioji Liaudies partija (PP).

Po rinkimų viešosios nuomonės apklausose PP lenkė socialistus – gegužės pabaigoje surengtos apklausos parodė, kad PP ir kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“ kartu laimėtų absoliučią daugumą parlamente, jei visuotiniai rinkimai įvyktų nedelsiant. 

Birželio mėnesį vyriausybės sprendimas suteikti malonę devyniems katalonų separatistams taip pat nesulaukė didelio palaikymo. Ispanija birželio 22 dieną suteikė malonę devyniems Katalonijos lyderiams, nuteistiems už šio šiaurės rytinio regiono mėginimą 2017 metais užsitikrinti nepriklausomybę.

Sprendimą pasmerkė Ispanijos dešinioji opozicija, taip pat Aukščiausiasis Teismas, tačiau Madridas tikėjosi, kad jis suteiks impulsą deryboms su naujuoju Katalonijos vadovu Pere Aragonesu (Perė Aragonesu), kuris yra atviresnis dialogui nei griežtos pozicijos besilaikęs jo pirmtakas.

Nuo P. Sanchezo koalicijos atėjimo į valdžią ji iš dalies rėmėsi kairiosios pakraipos Katalonijos separatistų partijos ERC parama, kuri mainais reikalavo derybų dėl separatistinio konflikto Katalonijoje sprendimo.

Praėjus savaitei po malonės suteikimo, P. Aragonesas pranešė, kad separatistai rugsėjo antroje pusėje atnaujins derybas su vyriausybe.

Birželį atlikta sociologinių tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. ispanų nepritarė malonės suteikimui, tačiau 68 proc. katalonų palaikė sprendimą.

The post Ispanijos premjeras P. Sanchezas pertvarkė vyriausybę appeared first on LAIKMETIS.

* Pasieniečiai sulaikė dar 93 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius nuo metų pradžios pasiekė 1509.

* Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog šią savaitę bus pradėta statyti fizinė spygliuotos vielos užtvara siekiant suvaldyti migrantų srautus Baltarusijos pasienyje.

* Turto bankas pasiūlė per 20 pastatų, kurie galėtų tikti nelegalių migrantų priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrams įrengti – buvusių profesinių mokyklų ir jų bendrabučių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose.

* Savivaldybių patalpose apgyvendinus per 500 migrantų, merai ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 34 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų neregistruota, 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 15,1. Pirmąją skiepo dozę per praėjusią parą gavo 5268 žmonės, antrą – 10 tūkst. 432.

* Lietuvoje nustatyti dar šeši nerimą keliančios koronaviruso delta atmainos atvejai. Delta požymių turėjo dar penki mėginiai, tačiau jie buvo užteršti, todėl tiksliai nustatyti laboratoriniais tyrimais to nebuvo įmanoma.

* Latvijoje patvirtinus 50 naujų atvejų, nuo 35,4 iki 36,3 išaugo ir 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkančių naujų atvejų rodiklis.

* Pranešta, jog Tokijo olimpiada vyks be žiūrovų stadionų tribūnose.

* Pietryčių Azijos žaidynės, šiais metais turėjusios įvykti Vietname, dėl pandemijos buvo atidėtos ir tikriausiai įvyks 2022-aisiais, regionui dorojantis su nauju COVID-19 protrūkiu. Tuo tarpu Pietų Korėjoje fiksuotas didžiausias per visą pandemijos laikotarpį naujų COVID-19 atvejų prieaugis per parą – 1275 atvejai.

Nuosprendis Venckienei. Panevėžio apygardos teismas nuteisė buvusią teisėją ir Seimo narę Neringą Venckienę dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo. Jai skirta subendrinta laisvės atėmimo metams ir devyniems mėnesiams bausmė, tačiau į bausmės laiką įskaitytas N. Venckienės suėmime išbūtas laikas, todėl pripažinta, kad ji bausmę atliko.

Nuosprendis teisėjui. Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių pripažino kaltu tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metais davus 600 eurų kyšį, kad šis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Incidentas Šiauliuose. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas buvo priversti nutraukti spaudos konferenciją Aviacijos bazėje Šiauliuose, kai čia dislokuoti ispanų naikintuvai turėjo pakilti palydėti virš Baltijos jūros skridusių dviejų Rusijos karinių orlaivių. Vėliau pratęsus spaudos konferenciją P. Sanchezas pareiškė, kad įvykęs incidentas pateisina Ispanijos pajėgų buvimą Lietuvoje. Ispanų premjeras taip pat pabrėžė šalių bendrą darbą kibernetinio saugumo ir gynybos srityse, teigdamas, kad šalis yra „labai rimtai įsipareigojusi“ užtikrinti savo indėlį saugant rytinę NATO sieną. P. Sanchezas teigė, kad Ispanija gerai supranta sunkumus, su kuriais susiduria Lietuva migracijos krizės akivaizdoje.

Pirmieji anuitetai. Pirmaisiais pensijų anuitetų mokėjimo paslaugos veikimo metais išmokėta 164,4 tūkst. eurų išmokų, vidutinė mėnesio išmoka anuiteto paslaugą įsigijusiems asmenims siekė 67 eurus.

Prezidento žudikai. Haičio policija nukovė keturis samdinius, kaltinamus prezidento Jovenelio Moise'o nužudymu. Dar du įtariamieji buvo sulaikyti.

Kalėjimas prezidentui. Buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma prisistatė į kalėjimą pradėti atlikti metų ir trijų mėnesių įkalinimo bausmės. Jis buvo nuteistas dėl atsisakymo stoti prieš korupciją tyrusius pareigūnus.

Nutraukta paieška. Floridos gelbėtojai nutraukė gyvų žmonių paiešką daugiaaukščio gyvenamojo namo griuvėsiuose. Oficialus nelaimės aukų skaičius padidėjo iki 54. Dar 86 žmonės laikomi dingusiais.

Estijos atsakas. Rusijai paskelbus estų konsulą Sankt Peterburge Martą Latte nepageidaujamu asmeniu, Estija parengė analogišką atsaką ir išsiųs iš šalies rusų diplomatą.

ECB sprendimas. Europos Centrinis Bankas nustatė naują 2 proc. infliacijos tikslą, leisdamas kainoms laikinai pakilti virš šios viršutinės ribos. Be to, atnaujintoje strategijoje Centrinis bankas numatė, kad ateities pinigų politikos sprendimai bus priimami atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai.

Blokuotas portalas. Baltarusijos pareigūnai blokavo nepriklausomą naujienų portalą „Naša Niva“ ir pasiuntė miliciją į jo redakciją, kaltindami jį skelbus nelegalų turinį.

„Estonia“ tyrimas. Iš Švedijos ir Estijos išplaukė du laivai, iš naujo tirsiantys 1994 metais Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ liekanas. Per vieną didžiausių XX amžiaus jūrų katastrofų žuvo 852 žmonės. Neseniai nardymą toje vietoje draudžiantys įstatymai buvo pakeisti, siekiant dar kartą ištirti kelto liekanas, kai vienas dokumentinis filmas sukėlė abejonių dėl oficialaus katastrofos priežasčių tyrimo išvadų.

Ambasadorius Baltarusijoje. Estija paskyrė naują ambasadorių Baltarusijoje vietoj baigusio kadenciją. Šis sprendimas sulaukė griežtos kritikos iš buvusių užsienio reikalų ministrų. Lietuva birželio viduryje atšaukusi ambasadorių nusprendė naujo nepaskirti, nes nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtai išrinktu prezidentu.

The post Svarbiausi liepos 8- osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.