Atvyko ten, kur mažiausiai tikėjosi

Iš Raseinių kilusį Domantą Valinčių muzika lydėjo nuo mažų dienų. Meno mokykloje įvaldęs trimitą, jis nuolat koncertuodavo, todėl studijų kyptimi neabejotinai tapo muzika. „Buvo nemažai koncertų. Turėjome nuostabų ansamblį meno mokykloje, kuriame grojau trimitu. Ši patirtis buvo puiki muzikinio išsilavinimo pradžia ir užgimusi meilė muzikai“, – prisimena studentas.

Šiauliai tikrai nebuvo Domanto karjeros taikinio centre. Būdamas abiturientu, jaunuolis žvalgėsi į didesnius miestus ir kitas muziko kelio kryptis, tačiau autoritetingų mokytojų buvo nukreiptas į muzikos pedagogikos studijas Šiauliuose: „Šiauliai man mažiausiai pažintas miestas buvo. Ir mažiausiai tikėjausi, kad stosiu mokytis čia. Bet didžiuliu privalumu tapo faktas, kad galėjau išsaugoti savo darbą gimtajame mieste, kuris ne taip ir nutolęs nuo Šiaulių, todėl puikiai gebėjau derinti studijas su darbu.“

Prakalbęs apie darbą Domantas net nušvinta. Ir ne veltui. Į darbą jaunas vyras sakosi einantis lyg į šventę. Ir jokios perkeltinės prasmės čia nėra. Studento darbo vieta – renginių bei koncertų užkulisiai, todėl veiksmo čia – apstu.

„Mano pagrindinė duona iš garso operatoriaus pareigų. Esu Raseinių kultūros centro garso režisierius šiuo metu. Mano duona yra darbas renginiuose su garso aparatūra, atlikėjais, meno kolektyvais. Taigi kiekvieną kartą, kai einu į darbą, aš iš tiesų einu į šventę“, – atskleidžia pašnekovas.

Darbas su žmonėmis ir tarp jų studentui yra vienas malonumas. Cituodamas vieną skandalingiausių Lietuvos muzikos atlikėjų, Domantas juokdamasis sako: „Taip, man taip pat reikia daug garso ir šviesų.“

Aistra – automobilių sportas ir gera muzika

Raseiniškis nuo mažumės buvo aktyvus. Ne tik vystė savo muzikinį išsilavinimą, bet ir savanoriavo. Tuo tarpu, kai kiemo draugai spardė kamuolį stadione, Domantas keliavo į vietinį kultūros centrą būti savanoriu įvairių renginių metu. To nė neįtardamas, jis pasidėjo tvirtus pamatus savo būsimai karjerai.

Domantas griauna visas klišes, kurios galėtų būti primestos būsimam muzikos pedagogui.

Visgi čia pat pašnekovas griauna visas klišes, kurios galėtų būti primestos būsimam muzikos pedagogui: „Man patinka greitis ir automobiliai. Patinka stebėti drifto varžybas, palaikyti lietuvius šiame sporte“ – netikėtai atskleidžia studentas.

Tarp svarbiausių Domanto pomėgių, žinoma, rikiuojasi ir gera muzika. Raseiniškis džiaugiasi galėjęs išvysti pasaulinį žinomumą pelniusių grupės „Imagine Dragons“ koncertą ir labiausiai kremtasi dėl iširusios lietuviškos repo grupės: „Jeigu būtų galimybė, sugrąžinčiau į sceną duetą „Lilas ir Innomine“, – tikina jaunas vyras.

Kalbėdamas apie svajones, pašnekovas atviras – jos gana žemiškos. Domantas be galo norėtų nukeliauti į Australiją ir JAV bei pasistatyti namą: „Teks daug dirbti“, – juokiasi.

Neatmeta galimybės dirbti pedagogu

Šiais metais Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje Domantas atsiims garso režisieriaus diplomą su pedagogo kvalifikacija. Ir nors šiuo metu yra aktyviai įsisukęs į darbinę veiklą renginiuose, neatmeta galimybės ateityje dirbti pedagoginio darbo: „Aš tikrai galvojau, kad niekada nenorėsiu būti mokytoju, o dabar norėčiau dirbti su gimnazistais. Studijų praktikos metu pamačiau, kad man sekasi mokytojauti“ – teigia ketvirtakursis.

Domantas tikina, kad užsimezgus ryšiui tarp publikos ir jo, apima neįtikėtinas jausmas.

Ketverius metus trukusias studijas ir visą bendruomenę studentas vertina palankiai. Studijos ne tik leido derinti mokslus su darbine veikla, bet ir tapo puikiu ankstinu išeiti iš komforto zonos. Siekdamas įgauti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, mokslo įstaigoje jis ėmėsi vesti įvairius renginius. Šią patirtį jis įvardija kaip vieną esminių jo gyvenime. Domantas tikina, kad užsimezgus ryšiui tarp publikos ir jo, apima neįtikėtinas jausmas. Studentas sako, kad už mokymosi įstaigos ribų šios veiklos aktyviai nepraktikuoja, tačiau artimųjų šventėse neretai tenka tapti vedančiuoju.

Nepaisant to, kad raseiniškio studijų tvarkaraštį ir specifiką pakeitė pasaulį sukrėtusi „COVID-19“ viruso banga, dėl kurios net dveji mokslo metai buvo chaotiški, iš studijų jis sakosi pasisėmęs maksimaliai daug naudingų žinių, visgi pačiam pritrūko daugiau praktinių įgūdžių lavinimo: „Mokslai buvo įdomūs, aiškūs. Galbūt kažką pakeisčiau garso režisūros srityje. Manau, kad reiktų daugiau praktikos, nes teorijos pilnai užtenka. Aišku, nežinau, kaip būtų buvę, jeigu ne pandemija. Gal būtume tiek renginių priorganizavę, kad visi tik ir norėtų rinktis šias studijas.“

Nesuklystume sakydami, kad šis veržlus jaunuolis patirtį iš gyvenimo semia rieškučiomis. Ketvirtakursis atviras – renginių sferoje norėtų save išbandyti būtent Šiaulių kultūros centre.

The post Būsimas muzikos pedagogas į darbą eina kaip į šventę appeared first on LAIKMETIS.

Jonavoje augusi, vėliau į Šiaulius išsikrausčiusi ketvirtakursė Viktorija Rubliova nuoširdi, atvira, šilta asmenybė ir, nors nuo merginos dvelkia ramuma, ji žongliruoja savo laiku, skirtu studijoms, darbui ir gausybei pomėgių.

Pašaukimą pajuto dar vaikystėje

Koks turėtų būti tikras pedagogas? Kūrybingas? Nuoširdus? Atviras? Atsidavęs vaikams? Būsima pedagogė, ketvirto kurso studentė Viktorija Rubliova, sako, kad tikras pedagogas turėtų turėti visas šias savybes ir dar daugiau.

Viktorija jau pradinėse klasėse suprato, kad jai skirta tapti pedagoge. Mergina pasakoja, kad į mokyklą jai visada buvo gera grįžti, patikdavo joje būti, kruopščiai atlikdavo namų darbus. Pasak jaunosios pedagogės, nuo pat vaikystės jautė, kad mokykla jai artima ir labai svarbi aplinka.

„Būti pedagoge – sena mano svajonė. Jau nuo pradinių klasių norėjau būti mokytoja, aš gyvenau ta svajone. Vis galvojau, kad kai baigsiu mokyklą, tikrai stosiu į pedagogiką. Jaučiau tarsi pašaukimą ir tikrai nesigailiu sprendimo“, – su meile apie savo pasirinkimą pasakoja studentė.

Viktorija prisimena, kad turėjo labai gerą pradinių klasių mokytoją, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nusprendė tapti pedagoge.

Mano pradinių klasių mokytoja sukurdavo labai gerą atmosferą klasėje, turėjome su ja teigiamą, gerą ryšį.

„Mano pradinių klasių mokytoja sukurdavo labai gerą atmosferą klasėje, turėjome su ja teigiamą, gerą ryšį. Ji mus išklausydavo, palaikydavo, motyvuodavo, visada apie mūsų klasę tik geru žodžiu atsiliepdavo. Ji buvo atviras, nuoširdus ir kūrybingas žmogus, toks, koks ir turi būti tikras pedagogas. Su ja visada būdavo gera pamokos metu, tik geri prisiminimai“, – nuoširdžiai pasakoja mergina.

Semiasi įkvėpimo iš vaikų, aplinkos ir kolegių

Viktorija jau nuo pat pirmo kurso dirba darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytoja ir pasakoja, kad dirbdama su vaikais jaučiasi ypatingai. Pasak merginos, tikras pedagogas turi būti atviras, nuoširdus, kūrybingas, mylėti vaikus ir mokėti su jais bendrauti, atrasti ryšį.

„Man labai gera dirbti su vaikais, atrodo, kad čia ir turiu būti. Aš ne tik vaikus mokau, bet ir pati iš jų mokausi kiekvieną dieną, dirbant su jais mane supa vien geros emocijos. Vaikai mane pradžiugina savo mintimis, pasakojimais ir idėjomis“, – su meile apie savo darbą kalba studentė.

Viktorija teigia, kad po studijų ir toliau žada tęsti savo kelią pedagogikos kelyje, kitur savęs visiškai neįsivaizduoja, nors siekiant svajonės pasitaiko ir sunkių akimirkų.

„Esu galvojusi, kad gal man ši specialybė netinka, būna visokių sunkių akimirkų gyvenime, būna, kad tiesiog labai pavargsti. Bet tada pagalvoju, kad man labai patinka ir smagu dirbti su vaikais, man ši veikla sekasi. Semiuosi įkvėpimo iš aplinkos, iš vaikų, iš savo kolegių darbe“, – apie kartais užklupusius sunkumus pasakoja mergina.

Šiuolaikiniai vaikai visai kitokie

Jaunoji pedagogė pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai dabar visai kitokie: jie labai smalsūs, aktyvūs, nori dominuoti, nori būti matomi, mėgsta išmaniąsias technologijas.

„Darželyje naudojame išmaniąsias technologijas, turime „Steam“ laboratoriją, kur yra robotų, išmanusis ekranas ir planšetės, įvairios priemonės, skirtos skaitmeniniam raštingumui ugdyti“, – pasakoja mergina.

Stengiamės vaikams įskiepyti žmogiškąsias vertybes: nuoširdumą, atvirumą, pagarbą kitam ir sau pačiam, toleranciją, kūrybingumą.

Viktorija teigia, kad ir šiuolaikiniai darželiai dabar daug modernesni ir atviresni, įsiklauso į kiekvieno vaiko nuomonę, labiau atsižvelgia į vaiko norus, skatina puoselėti kūrybiškumą.

„Seniau viskas labiau priklausydavo nuo ikimokyklinio ugdymo pedagogės, dabar atsižvelgiama į vaiko norus. Stengiamės vaikams įskiepyti žmogiškąsias vertybes: nuoširdumą, atvirumą, pagarbą kitam ir sau pačiam, toleranciją, kūrybingumą“, – apie šiuolaikinius darželius kalba jaunoji pedagogė.

Sunkiausia darbo dalis – vaikų tėvai

Paklausus jaunosios pedagogės, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, dirbant šį darbą, Viktorija sako, kad sudėtingiausia darbo dalis yra tikrai ne vaikai, o jų tėveliai.

„Svarbu yra sukurti ne tik ryšį su vaikais, bet ir su jų tėvais. Būna, kad tėvams reikia pasakyti ir ne itin smagių dalykų, bet bandai tai padaryti taktiškai ir teigiamai. Čia kaip tas „sumuštinio principas“: iš pradžių pasakai kažką teigiamo, tada neigiamo ir vėl kažką teigiamo. Bendravimas su vaikų tėvais yra nuolatinis mokymasis, sunkiausia pedagogo darbo dalis. Ne visi tėvai moka pagarbiai kalbėti, reikia mokėti neimti į galvą, jeigu kažką grubesnio pasako, reikia mokėti ir pastovėti už save. Visokių situacijų būna“, – apie pedagogo profesijos sunkumus pasakoja Viktorija.

Kūrybinga ir veikli asmenybė

Viktorija save įvardija kaip kūrybingą sielą. Mėgsta užsiimti rankdarbiais, piešti, lanko VU Šiaulių akademijos liaudiškų šokių ansamblį „Saulė“, kur prireikia ir ištvermės, disciplinos. Visos šios veiklos būsimai pedagogei padeda atsipalaiduoti.

„Sužinojau, kad Šiaulių akademijoje yra tautinių šokių ansamblis, tai pagalvojau kodėl gi ne. Prieš tai nebuvau lankiusi jokio šokių būrelio, todėl pradžioje reikėjo įdėti tikrai daug darbo. Labai džiaugiuosi, kad mane ten taip šiltai priėmė ir turiu galimybę šokti tautinius šokius“, – sako ketvirto kurso studentė.

Mergina aktyviai dalyvauja ir akademijos gyvenime, kaip pati sako, iš mokymo įstaigos stengiasi imti viską, ką ji duoda.

„Tik pradėjusi studijuoti pirmame kurse, pasakiau sau, kad turiu iš universiteto imti viską, ką jis duoda. Dalyvauju įvairiuose susitikimuose, studentų atstovybės veikloje, atstovauju studentus studijų komitete. Džiaugiuosi, kad išdrįsau ir dalyvauju šiose veiklose, kad sugebėjau perlipti per save. Išvažiavau iš nedidelio miesto, nieko nepažinojau, neturėjau dar draugų šiame mieste, todėl pradžioje buvo nedrąsu“, – apie savo veiklas pasakoja būsima pedagogė.

Jonavietė niekada nesvajojo apie didmiestį

Viktorija kilusi iš Jonavos, tačiau didieji miestai, galvojant apie studijas bei darbą, jos netraukė.

„Labai didelių miestų aš nemėgstu, todėl mano pasirinkimas buvo Šiauliai. Nenorėjau studijuoti nei Vilniuje, nei Kaune. Pagalvojau, kad yra Šiauliai, be to, man šį miestą rekomendavo pažįstami. Šiauliuose anksčiau buvo Pedagoginis institutas, kur visada gerai ruošdavo specialistus. Taip ir nusprendžiau, kad turiu stoti mokytis būtent čia“, – apie savo pasirinkimą pasakoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos studentė.

Planuose – kvalifikacijos tobulinimas ir užsienis

Paklausus Viktorijos, kaip save įsivaizduoja po 5–10 metų, mergina teigia, kad tikrai norėtų išbandyti ir pradinių klasių mokytojos specialybę.

„Ateityje įsivaizduoju save dirbančią mokykloje, pradinių klasių mokytoja. Bent jau tikrai norėčiau pabandyti. Norėčiau ir kvalifikaciją pasikelti, tapti vyr. mokytoja ar mokytoja metodininke. Planuose yra ir magistro studijos. Neatmetu galimybės galbūt keliauti ir į kitą šalį, įsidarbinti lietuvių mokykloje. Dar mąstau, žiūrėsim kaip bus“, – apie savo planus pasakoja 22-jų metų studentė.

The post Būti pedagoge – sena mano svajonė, sako pedagogikos studijas pasirinkusi V. Rubliova appeared first on LAIKMETIS.

„Ši mokykla yra vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl Šiauliai visada išliks mūsų širdyje“, – praėjus šešeriems metams po pirmos dienos, praleistos Šiaulių jėzuitų mokykloje, sako Bernadeta.

Kartu su vyru Kostu moteris augina tris atžalas. Jaunėlis Benediktas dar tik ruošiasi mokyklai, tuo metu didieji, kaip pastebi Bernadeta, sėkmingai adaptavosi naujoje vietoje.

Interviu metu buvę vilniečiai atvirai pasidalijo savo šeimos patirtimi. Akademinį darbą dirbanti moteris džiaugiasi, kad laikina gyvenimo stotele turėję tapti Šiauliai jų šeimai davė tiek daug. Pašnekovė tikina, kad jėzuitiškos pedagogikos vaisius ji jau mato žvelgdama į savo vaikus.

- Atvykę į Šiaulius, su vyru ėmėte ieškoti ugdymo įstaigos savo dvyniams. Kaip atsidūrėte Šiaulių jėzuitų mokykloje? Ar svarstėte galimybę rinktis valstybinę mokyklą?

- Į Šiaulių jėzuitų mokyklą nuėjome per atvirų durų dienas. Ši mokykla man padarė neįtikėtinai gerą įspūdį. Bendravimas, individualus dėmesys vaikams, profesionalumas ir tvirtas žinojimas ką ir kodėl mes darome. Tai buvo pirmas įspūdis, kuris neišdilo iki šiol. Žinoma, svarstėme ir apie valstybines mokyklas, bet taip nutiko, kad pirmiausia apsilankėme Šiaulių jėzuitų mokykloje, nors apie pačią jėzuitišką pedagogiką per daug prieš tai nežinojome. Tačiau, apsilankius šioje ugdymo įstaigoje, man tapo labai aišku, kad į jokią kitą mokyklą aš eiti nebenoriu (juokiasi). Šiandien aš galiu pasakyti, kad mūsų šeimos pasitikėjimą Šiaulių jėzuitų mokykla pateisino šimtu procentų.

- Kokie šios mokyklos principai ir vertybės jūsų šeimai buvo svarbūs? Kodėl?

- Po apsilankymo mokykloje, labai nuosekliai ėmėme domėtis jėzuitiška pedagogika ir supratome, kad tai yra labai artima tam, ką mes ir norime duoti savo vaikams. Visų pirma, visapusiškas ugdymas. Akademiškumas yra labai svarbu, bet taip pat yra svarbūs ir kiti dalykai – menas, socialiniai įgūdžiai, buvimas bendruomenėje, taip pat ir fizinio aktyvumo skatinimas. Vaikų buvimui lauke yra skiriama daug laiko kiekvieną dieną, nes tai yra svarbi dalis. Taip pat, kaip ir išmokti matematikos. Būtent visapusiškumas mums pasirodė labai svarbu ir priimtina.

Visi darbuotojai, kurie dirba mokykloje, ne tik žiūri į savo konkrečias pareigas, bet akivaizdu, kad jie visi jaučiasi atsakingi už vaikų ugdymą.

Taip pat imponavo bendruomeniškumo jausmas šioje mokymosi įstaigoje. Kadangi tai yra pradinė mokykla, žmonių nėra daug, todėl išsyk apima jausmas, kad esi bendruomenėje. Vaikams tai labai daug duoda, nes jie pažįsta vaikus ne tik iš savo, bet ir iš kitų klasių. Visi darbuotojai, kurie dirba mokykloje, ne tik žiūri į savo konkrečias pareigas, bet akivaizdu, kad jie visi jaučiasi atsakingi už vaikų ugdymą. Pavyzdžiui, valgyklos vedėja vaikams organizuoja edukacijas apie sveiką maistą, egzotinius vaisius, prieskonius ir žoleles, įvairius aliejus. Visa tai ugdo platesnį pažinimą apie pasaulį. Aš tai pasakoju su didžiule nuostaba ir pagarba. Ši mokykla atliepia natūralų vaikų smalsumą ir pažinimo jausmą.

- Šiaulių jėzuitų mokykloje diegiamas katalikiškų vertybių ugdymas. Ar tai imponavo jūsų šeimai?

- Taip, mums tai buvo svarbu. Norėjome, kad mokyklos vertybės būtų panašios į tas vertybes, kurios svarbios namuose. Krikščioniškas auklėjimas mums yra labai svarbus, todėl norėjome, kad ir mokymosi įstaigoje vaikai matytų ir jaustų tai. Norėjome, kad vaikai nuo mažens matytų, jog katalikiškos vertybės yra gyvenimo dalis.

- Mokymosi programa ir aplinka Šiaulių jėzuitų mokykloje. Kuo ji išskirtinė?

- Patogiai įrengtos erdvės skirtingoms veikloms, klasės, priemonių gausa. Šioje mokykloje nuolatos vykdavo kažkas naujo – robotai, virtualios realybės akiniai, gausybė renginių su įvairiausiais svečiais. Tai reiškia, kad vaikai ir pedagogai, visų pirma, yra aprūpinti fiziškai įvairiais resursais. Iš kitos pusės, vaikai intelektualiai yra smarkiai stimuliuojami. Vadinasi, daugiau mokosi ir pažįsta. Pradinėje mokykloje pedagogo tikslas – nesužlugdyti natūralaus vaiko smalsumo, bet jį patenkinti ir išlaikyti pažinimo džiaugsmą.

Dabar mano vaikai (dvyniai Vincentas ir Patricija, baigę Šiaulių jėzuitų mokyklą, aut. past.) yra penktokai ir aš džiaugiuosi, kaip jie buvo parengti penktai klasei. Tiek intelektualiai, tiek ir gyvenimiškai. Jie turi sveiką supratimą apie mokymąsi ir domėjimąsi naujais dalykais, taip pat dvasinį pagrindą.

Yra jausmas, kad visi ten dirbantys asmenys patys nuolat mokosi, o mokykla tobulina visus procesus, praktikas. Tai yra labai svarbu ir tai jaučiasi.

Aš pastebėjau, kad ši mokykla yra nuolat auganti ir besimokanti. Yra jausmas, kad visi ten dirbantys asmenys patys nuolat mokosi, o mokykla tobulina visus procesus, praktikas. Tai yra labai svarbu ir tai jaučiasi. Tėvų rūpesčiai, problemos, pasiūlymai yra išklausomi geranoriškai ir priimami kaip grįžtamojo ryšio forma, iš ko visa mokykla gali mokytis ir taip tobulėti. Man atrodo, kitą tokią įstaigą surasti bus labai sunku (juokiasi).

- Persikėlimas iš Šiaulių į Kauną dėl to, kad vaikai išlaikytų jėzuitiškos pedagogikos tęstinumą mokymosi įstaigoje, buvo drąsus žingsnis. Ar sprendimas buvo sunkus ir kokių iššūkių kilo?

- Jeigu atvirai, Šiauliuose mes planavome praleisti tik keletą metų. Tai turėjo būti laikinas nuotykis, tačiau praleidome ten šešerius metus. Užsibuvome, nes norėjome, kad jie baigtų būtent šią pradinę mokyklą. Kaune mes atsidūrėme dėl vaikų mokyklos, nes norėjome šios pedagoginės krypties tęstinumo. Su šeima persikelti gyventi į kitą miestą visada yra iššūkis, kas be ko. Iššūkių buvo visokių – ir strateginių, buitinių, organizacinių. Tačiau Kaune vaikai apsiprato gana greitai.

- Jėzuitų mokyklos bendruomenės tikslas – užauginti žmones vertybiškai stiprius, atvirus, savo žiniomis gebančius kurti geresnį pasaulį. Ar matote tai savo vaikuose?

- Aš pastebiu ir matau, kad mano vaikai yra atidūs kitam žmogui. Patys pedagogai labai dėl to stengėsi. Pavyzdžiui, jeigu kuris nors vaikas kažką labai gerai supranta, žygiuoja toliau. Dažniausiai mokyklose mokytojai ir skiria daugiau dėmesio tam vaikui, kuris supranta bei moka daugiau. Tuo metu Šiaulių jėzuitų mokykloje pirmūnai skatinami padėti tiems, kuriems sekasi sunkiau. Tokiu būdu vaikai tampa atidūs kitų poreikiams ir savijautai.

Kartais kalbėdama su vaikais apie tai, kaip praėjo diena mokykloje, pastebiu, kokie jie yra empatiški mokytojams. Jiems gaila pedagogų, kurie dėl vaikų išdykavimų turi pakelti balsą. Vaikai suvokia, kad mokytojas taip pat yra žmogus ir kartais gali nesuvaldyti savo emocijų ne todėl, kad yra pikčiurna, bet šiandien labai pavargo. Man tai pasirodė tikrai neįtikėtinai brandi įžvalga.

- Šiaulių jėzuitų mokykloje gausu tradicijų. Galbūt kažko ilgitės?

- Ryto ir vakaro ritualai, manau, yra labai sveika praktika. Ir suaugę žmonės turėtų užsiimti šiomis praktikomis (šypsosi). Vaikai iki šiol prisimena vertybių dienas. Iš tiesų, visos šventės paliko gilų įspūdį. Labai jauki šventė vykdavo prieškalėdiniu laikotarpiu. Ji tikrai kitokia, nei kitose ugdymo įstaigose, tikrai ypatinga. Smagu, kad jos metu burdavosi visa mokykla, o ne kiekviena klasė atskirai. Dar viena įsimintina šventė – tėvo diena. Jos metu vykdavo tėčių ir vaikų dviračių žygis į Kryžių kalną, kurį ir dabar mes prisimename su visiška nostalgija.

Dėkoju.

The post Dėl jėzuitiškos pedagogikos ugdymo ir vertybių – su šeima į kitą miestą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Remiantis šiuo modeliu, įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų pirmosios pakopos pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį bus išmokamos 300 eurų stipendijos.

„Prioritetinėmis pedagogikos krypties studijų programų specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų Lietuvos mokyklose itin trūksta. Siekiant patobulinti nuo 2020 metų Lietuvoje veikiančią pedagogines studijas skatinančią paramos sistemą, pakeistas jos modelis – nuo šių metų valstybės parama bus teikiama būtent tokiose prioritetinėse specializacijose besimokantiems studentams“, – nurodė D. Lukas.

Likus metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, prioritetinių specializacijų pirmosios pakopos pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentai galės gauti stipendijas iki 500 eurų.

„Padidintas išmokas gaus tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato“, – teigė jis.

D. Lukas LRT radijui penktadienį pažymėjo, jog jei nuo kitų mokslo metų visi šeštokai rinktųsi vokiečių ir prancūzų kalbas, mokyklose trūktų apie 200 specialistų.

„Tam reikėtų papildomai mažiausiai 200 mokytojų. Puikiai suprantame, kad tai yra visiškai neįmanoma“, – sakė jis.

Anot jo, kilus diskusijoms dėl rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos atsisakymo mokyklose šiuo metu ministerija tokio varianto nesvarstanti.

„Užsiminta apie rusų kalbą ir, kad yra 800 rusų kalbos mokytojų pas mus. Jie, žinoma, yra nekalti, kad pasikeitė visuomenės požiūris į rusų kalbą, pasikeitė geopolitinė situacija. Mes galvojame apie tai, kad turėsime sudaryti sąlygas šiems mokytojams persikvalifikuoti, tapti mokytojais tų dalykų, kurių dabar trūksta mokyklose“, – LRT radijui tvirtino jis.

„Sprendimo apie tai, kad nebeliks visiškai mokyklose rusų kalbos, šiuo metu nėra“, – pridūrė patarėjas.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms. Tą pačią dieną parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad mokyklos pačios turėtų apsispręsti dėl rusų kalbos pamokų vykdymo.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą rusų kalba nepatektų.

Lietuvos švietimo ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.

Lietuvoje mokyklose dirba 811 rusų kalbos, 299 vokiečių kalbos ir 120 prancūzų kalbos mokytojų.

The post Vokiečių, prancūzų kalbos pedagogikos studentai gaus 300 eurų stipendijas - ŠMSM appeared first on LAIKMETIS.

Taip pat numatoma skirti papildomą paramą – stipendijas – pasirinkusiesiems trūkstamų specializacijų programas, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Prioritetinėmis paskelbtos matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagogikos programos.

„Lietuvos, ypač regionų, mokyklose pastebime tokių specialistų stygių, tad aukštosios mokyklos labai laukia visų, planuojančių tapti mokytojais. Norėdami juos paskatinti, trūkstamiausių pedagogikos sričių studentams užtikrinsime nemokamą mokslą, teiksime stipendijas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. 

Lietuvos, ypač regionų, mokyklose pastebime tokių specialistų stygių, tad aukštosios mokyklos labai laukia visų, planuojančių tapti mokytojais

Preliminariai numatyta skirti 600 tokių stipendijų. 

Šiemet įstojusiesiems į valstybės finansuojamas minėtų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos. 

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 eurų (11 BSI).

Padidintas išmokas galės gauti tie, kas turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato. 

Kaip ir ankstesniais metais, visiems stojantiesiems į pedagogikos studijų programas kolegijose ir universitetuose, reikalingas motyvacijos vertinimas. Šiemet jis vykdomas nuotoliniu būdu nuo birželio 13 iki liepos 23 dienos.

Šiemetinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu taip pat numatoma neriboti priimamųjų skaičiaus į slaugos bei informacinių technologijų valstybės finansuojamas studijų vietas – bus siekiama priimti visus pageidaujančius ir atitinkančius minimalius priėmimo reikalavimus. 

2022 metų bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas vyksta nuo birželio 1 iki liepos 25 dienos. Teikti prašymus galima Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje, jungiantis per LAMA BPO tinklalapį.

The post ŠMM: į trūkstamas pedagogikos sritis bus priimami visi norintys appeared first on LAIKMETIS.