Ją apie galimai apsvaigusią moterį informavo šios apylinkės pirmininkė.

„Minėta narė šįryt vėlavo atvykti į darbą, o atvykusi elgėsi keistai, nerišliai kalbėjo, taip pat buvo juntamas alkoholio kvapas“, – rašoma pranešime.

Į vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jai nustatė 2,94 promilės girtumą.

Anot VRK, rinkimų apylinkėje komisijos narių pakanka, komisija tęsia darbą, dėl šio atvejo balsavimo procesas Seimo rinkimuose nesutriko.

The post Rokiškyje nuo darbo nušalinta neblaivi rinkimų komisijos narė  appeared first on LAIKMETIS.

Anot VRK, kartu su balsavusiaisiais iš anksto (11,75 proc.) bendras aktyvumas iki 14 val. šiemet siekia 34,15 procento.

2020 metais bendras aktyvumas siekė 31,88 procento.

Prieš ketverius per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 11,64 proc. rinkėjų. Tuomet dėl COVID-19 pandemijos išankstinio balsavimo laikas buvo pailgintas.

2016-aisiais iki 14 val. balsavo 22,12 proc. rinkėjų, o iš anksto – 6,65 proc., tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko trumpiau.

Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą. Rinkimuose šiemet gali dalyvauti beveik 2,4 mln. rinkėjų.

Lietuvoje renkamas 141 parlamentaras – 71 vienmandatėse apygardose ir 70 daugiamandatėje.

Iš viso į Seimo rinkimus kandidatuoja 1740 politikų.

Širvintų rajone vyras į rinkimų apylinkę atsinešė žaislinį ginklą ir antrankius

Širvintų rajone vyras maždaug vidudienį į rinkimų apylinkę atsinešė žaislinį ginklą ir antrankius, pranešė policija.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad vyras neturėjo teisės balsuoti minimoje apylinkėje, tačiau atsisakė iš jos išeiti – tuomet jis ir išsitraukė žaislinį ginklą ir antrankius.

Vėliau vyras iš apylinkės pasišalino dar iki atvykstant policijos pareigūnams, tačiau vėliau buvo surastas, jam nustatytas 1,3 promilės girtumas.

Vyrui surašytas protokolas dėl administracinio nusižengimo.

Anksčiau sekmadienį policija taip pat reagavo į pranešimą apie neblaivią Rokiškyje dirbusią apylinkės rinkimų komisijos darbuotoją, tačiau, anot R. Matonio, kitų rimtesnių incidentų išvengta.

Rinkimus stebinti organizacija „Baltosios pirštinės“ pranešė fiksavusi apie 30 galimų pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Pagrindiniu pažeidimu išlieka netvarkingai užplombuotos balsadėžės bei balsavimas kabinose ne po vieną.

Fiksuotas ir atvejis, kai rinkimų komisijos narė biuletenį pažymėjo už rinkėją. Pastebėtas atvejis buvo ištaisytas – rinkėjui išduotas naujas nepažymėtas biuletenis, kuriame jis slaptai galėjo išreikšti savo valią.

The post Širvintų rajone – rinkėjas su žaisliniu ginklu ir antrankiais, rinkėjų aktyvumas didesnis nei 2020 metais appeared first on LAIKMETIS.

Šiemet ir pernai tokių fiksuota apie 70 procentų.

„Šiais metais, praėjusiais metais tai yra apie 70 proc., kuomet atvykus, kalbantis, vertinant situaciją, yra fiksuojama, kad tai yra vaiko teisių pažeidimas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Anot jos, 2021 metais ir 2022 metais tokių patvirtintų atvejų buvo 40 procentų.

„Svarbu pastebėti, kad žmonės daugiau atpažįsta fizinį smurtą, nepriežiūrą, labai daug pranešimų yra, kuomet tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos ir vienas iš tėvų neturi galimybės bendrauti“, – kalbėjo tarnybos direktorė.

Pasak I. Skuodienės, psichologinio smurto nustatymo atvejų nėra tiek daug, nes jį sudėtinga atpažinti.

Ji taip pat sakė, kad gegužės mėnesį stebimas išaugusių pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius.

„Šiais metais, lyginant pirmus septynis mėnesius, tai tikrai gegužės mėnuo viršijo (normą)“, – teigė I. Skuodienė.

Jos teigimu, daugiau pranešimų taip pat sulaukiama rugsėjo bei spalio mėnesiais, vaikams sugrįžus į mokyklas.

The post Pastaruoju metu padaugėjo patvirtintų pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusiais metais Suomijai įstojus į NATO, santykiai tarp kaimyninių šalių, turinčių 1 340 km sieną, vis prastėja.

Įtariama, kad į Suomijos oro erdvę buvo įsibrauta pirmadienio rytą netoli Lovisos miesto, esančio už mažiau nei 90 km į rytus nuo sostinės Helsinkio, Suomijos įlankos pakrantėje, sakoma Šiaurės šalies gynybos ministerijos pranešime.

Pasak ministerijos, orlaivis Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes ir giliausiai į šalies teritoriją įskrido 2,5 kilometro.

„Šį įtariamą teritorinį pažeidimą vertiname rimtai ir pradėjome tyrimą“, – pareiškime teigė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas).

Pareiškime teigiama, kad Suomijos sienos apsaugos tarnyba atlieka preliminarų tyrimą ir pateiks daugiau informacijos, kai jis bus baigtas.

2022-ųjų rugpjūtį Suomija pareiškė mananti, kad du Rusijos naikintuvai įskrido į jos oro erdvę, taip pat virš Suomijos įlankos.

Gruodžio viduryje Šiaurės šalis uždarė savo rytinę sieną po to, kai ankstesniais mėnesiais beveik 1 tūkst. nelegalių migrantų atvyko į jos pasienio su Rusija kontrolės punktus.

Helsinkis teigė, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį organizavo pati Rusija. Maskva šį kaltinimą neigė.

The post Suomija pranešė, kad įtaria Rusiją pažeidus jos oro erdvę appeared first on LAIKMETIS.

„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“, – teigiama tyrimo išvados projekte, jį dar svarstys visas Seimas.

„Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – rašoma dokumente.

Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai

Anot komisijos, 2019 metų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija apie galimai nusikalstamas ar kitas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas.

Ji taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų,

„Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis“, – rašoma išvados projekte.

The post VSD tyrė galimus pažeidimus finansuojant G. Nausėdos rinkimų kampaniją, nieko neinformavo appeared first on LAIKMETIS.

Liepą pasitraukusi iš sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva suintensyvino smūgius Ukrainos pietinėms Odesos ir Mykolajivo sritims, kur yra gyvybiškai svarbi grūdų eksporto infrastruktūra.

Pastebėjus Ukrainos teritorijos link skrendančių dronų grupes netoli Rumunijos sienos, buvo įspėti Tulčos ir Galacio savivaldybių gyventojai, sakoma rumunų Gynybos ministerijos pareiškime.

„Radiolokacinė stebėjimo sistema (...) parodė galimą nesankcionuotą įskridimą į šalies oro erdvę; signalas aptiktas pakeliui į Galacio savivaldybę“, – sakoma jame.

Gynybos ministerija nurodė, kad kol kas Rumunijos teritorijoje tikriausiai nenukrito jokie objektai, tačiau šeštadienį bus tęsiama paieška.

Maždaug vidurnaktį Galacio ir Tulčos, esančių kitoje Dunojaus pusėje priešais Pietų Ukrainos Renio uostą, gyventojai sulaukė įspėjimo susirasti priedangą.

Pavojus buvo atšauktas maždaug po dviejų valandų.

Anksčiau šį mėnesį rumunų kariai pastatė priešlėktuvinių slėptuvių rytinio Plauru kaimo, kurio apylinkėse buvo rasta dronų nuolaužų, gyventojams.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, NATO nerimauja, kad karas neišplistų į Aljanso teritoriją.

The post Rumunija pranešė apie galimą jos oro erdvės pažeidimą appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusias metais iš viso gauti 45 758 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus – tai yra 13 proc. daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei 2021 metais, skelbiama ketvirtadienį pristatytoje ataskaitoje.

18 proc. iš jų buvo pranešimai dėl galimo smurto prieš vaikus. Daugiau nei pusė pranešimų gauta iš policijos – 28 644, dar 2 927 pranešimai gauti iš tarnybos atstovo.

Kiti informacijos šaltiniai buvo vienas iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenantis skyrium (1927), anoniminiai pranešimai (1616) bei ugdymo įstaigos (1455).

Tarnybos teigimu, 36 proc. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.

Pernai iš viso fiksuoti 3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai, galimai nukentėjo 2866 vaikai. Šie rodikliai augo nuo 2020-ųjų, kuomet buvo atitinkamai fiksuoti 2877 smurto atvejai ir galimai nukentėjo 2486 vaikai. 2021-aisiais nustatyti 2935 galimi smurto atvejai ir 2594 galimai nukentėję vaikai.  

Anot ataskaitos, galimai fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai (1347) nei mergaitės (869), tuo tarpu seksualinį smurtą labiau patyrė mergaitės 256 (44 berniukai).

Ataskaitoje taip pat pastebima, jog šalyje augo globos šeimoje skaičius, bet mažėjo vaikų globos institucijose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo gyvybės langelių įsteigimo iki dabar juose buvo palikti 88 vaikai, iš jų 13 vaikų tėvai susigrąžino. Praėjusiai metais buvo palikti aštuoni vaikai.

Taip pat teigiama, jog praėjusiais metais 53 lietuvių šeimos įvaikino 59 be tėvų globos likusius vaikus, septyni buvo įvaikinti užsienio piliečių.

The post Pernai padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus appeared first on LAIKMETIS.

„Visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dar iki balsavimo sekmadienį, šiandien gauta pranešimų tik apie neleistiną agitaciją. Rinkimai vyksta ramiai“, – BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Du ikiteisminius tyrimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise atlieka Alytaus apskrities pareigūnai.

Be to, buvo gauta informacija, kad Telšiuose, Žemaitės gatvėje, keturiems rinkėjams buvo pasiūlyta balsuoti už nurodytą asmenį, jiems žadėtas 5 eurų piniginis atlygis.

Klaipėdoje irgi įtariama, kad buvo atvežtas asmuo, kuris galimai balsavo už atlygį.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise taip pat atliekamas ir Švenčionių rajone. 

Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos, kad iš Švenčionėlių miestelio keli asmenys automobiliu bus vežami į Švenčionių mieste esančią rinkimų apylinkę, kad, įtariama, už atlygį balsuotų išankstiniuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.

Dėl galimų pažeidimų per savivaldos rinkimus dar du ikiteisminius tyrimus pagal tą patį straipsnį atlieka Utenos apskrities policija.

Baudžiamasis kodeksas už psichinės prievartos, apgaulės panaudojimą prieš teisę balsuoti ar būti renkamam turintį asmenį arba jo papirkimą numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Jei šie veiksmai buvo atliekami sistemingai arba dėl jų rinkimai ar referendumas pripažinti negaliojančiais, asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nuo antradienio ir ketvirtadienio vyko išankstinis balsavimas, penktadienį balsuota specialiuosiuose punktuose ir namuose. Pagrindinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose vyksta sekmadienį.

Įsigalioja agitacijos draudimas savivaldos rinkimuose

Vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įsigaliojo agitacijos draudimas, kurio privaloma laikytis iki balsavimo pabaigos sekmadienį vakare.

Rinkimų kodeksas numato, kad agitacijos draudimo laikotarpis prasideda likus septynioms valandoms iki balsavimo pradžios, tad galios nuo sekmadienio vidurnakčio iki 20 valandos.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus naujam Rinkimų kodeksui agitacijos rinkimų draudimo laikotarpis sutrumpėjo, ankstesniuose rinkimuose jis įsigaliodavo naktį į šeštadienį.

Agitacijos draudimo išimtys taikomos išorinei politinei reklamai, kuri iškabinta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki draudimo ir ne arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame vyksta balsavimas. Arčiau nei 50 metrų iki balsavimo patalpos esantys stendai, tentai, plakatai turi būti pašalinti.

VRK primena, kad rinkėjai gali neatlygintinai skelbti įrašus, kurie nelaikomi rinkimų agitacija: publikuoti socialiniuose tinkluose, kad ruošiasi balsuoti, kviečia balsuoti kitus arba jau pabalsavo, tačiau neturėtų skelbti agitacinių įrašų, taip pat jais dalinti, komentuoti ar atlikti kitus veiksmus, kurie naujai keltų susidomėjimą kandidatu, partija, politiniu komitetu.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičiau paskelbimas ir  kita informacija, kuria nėra raginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Taip pat VRK pranešė, kad dėl kibernetinio saugumo nuo šeštadienio 20 val. iki pirmadienio portale „Rinkėjo puslapis" nebus teikiamos viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos išoriniams naudotojams.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyksta sekmadienį. Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų. 

Rinkėjų sąrašuose įrašyta beveik 2,39 mln. rinkėjų.

The post Policija dėl galimų pažeidimų per rinkimus atlieka septynis ikiteisminius tyrimus appeared first on LAIKMETIS.

Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

Tačiau Rusija šiuo susitarimu įsipareigojo „nesiimti agresijos prieš kaimynes“ ir to nesilaiko, interviu BNS sekmadienį sakė M. Geoana.

Todėl, pasak jo, Aljansas nebeturi apribojimų pajėgų plėtrai rytiniame sparne.

„Rusija iš esmės panaikino bet kokį šio steigimo akto turinį, – Vilniuje sakė M. Geoana. – Ji priėmė sprendimus, ji prisiėmė įsipareigojimus nesiimti agresijos prieš kaimynes, tačiau ji tai daro, ir reguliariai konsultuotis su NATO, tačiau ji to nedaro“.

„Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo, todėl dabar nebesusiduriame su jokiais apribojimais turėti tvirtą NATO buvimą rytiniame sparne ir užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos kvadratinis colis bus saugomas NATO Penktojo straipsnio ir mūsų sąjungininkų“, – kalbėjo jis.

Manau, kad šis aktas iš esmės neveikia dėl Rusijos kaltės. Kaip tai apibūdinti, yra niuansų klausimas, bet iš esmės Rusija pasitraukė iš šio su mumis sudaryto susitarimo

Reaguojant į Maskvos invaziją Ukrainoje, NATO svarsto, kaip sustiprinti netoli Rusijos esančias savo sąjungininkes.

Baltijos šalys prašo, kad jose nuo 2017 metų dislokuotus tarptautinius batalionus pakeistų keliskart didesni brigados dydžio vienetai.

M. Geoana sakė, kad Aljanso buvimas regione stiprės įvairiose sferose, tačiau konkretūs pajėgų dydžiai nėra aiškūs.

Pasak jo, galutiniai sprendimai bus priimti NATO viršūnių susitikime Madride.

„Suprantame susidomėjimą kiekybe, bet taip pat norime pabrėžti savo veiklos kokybės klausimą. Madride tikimės labai svarbių mūsų vadovų sprendimų“, – kalbėjo NATO vadovo pavaduotojas.

Per birželį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą planuojama tvirtinti naują Aljanso strateginę koncepciją.

The post NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas: Rusija pati pažeidė susitarimus, stiprinsime aljansą Rytuose appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasidalinta vaizdu, kaip keturi žmonės juodais dažais uždažo vaivorykštės spalvų pėsčiųjų perėją, esančią Vilniuje, Pylimo gavėje. 

Vilniaus apskrities policija nurodė dėl šio įvykio gavusi pranešimą.

Antradienį Viešosios tvarkos valdyba pradėjo dvi administracines teisenas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas, viena teisena pradėta dėl perėjos nuspalvinimo įvairiaspalviais dažais prieš maždaug savaitę, o antroji – dėl pirmadienio įvykio, kai ši perėja buvo nudažyta juodai.

„Mes nekalbame apie kažko kažkam uždažymus – ne uždažymai vienų ant kitų, o ir kitu atveju – važiuojamosios dalies išdažymas, tik vienu atveju įvairiaspalviais dažais, kitu atveju – juodais dažais“, – sakė jis.

Ši perėja LGBT bendruomenę palaikančiomis spalvomis nuspalvinta 2018 metais, Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją išvakarėse.

Pasak D. Daukanto, perėja tuomet buvo išdažyta renginio metu, todėl taip pat bus aiškinamasi, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikui buvo išduotas leidimas tai padaryti.

„Dabar renkama medžiaga, atliekamas tyrimas ir aiškinsimės, ar galėjo kažkas išduoti leidimą, ar negalėjo, ar apskritai kompetencija yra kažkam tokį leidimą išduoti“, – kalbėjo policijos atstovas.

Policija pabrėžia besiaiškinanti visas įvykio aplinkybes, o procesinį sprendimą priimsianti tik įvertinus visą surinktą medžiagą.

The post Policija pradėjo administracines teisenas dėl perėjos nudažymų Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.