Prieš siūlomas pataisas balsavo 32 Seimo nariai, susilaikė – 21, už buvo 38 parlamentarai, jos iniciatoriams gražintos tobulinti.

Seimo nario Igno Vėgėlės inicijuotų pataisų aiškinamajame rašte teigta, jog taip siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.

„Tėvų teisė – pasirinkti lytiškumo ugdymą. Priešinga ideologija tai šeimos atstūmimas šiuose klausimuose ir valstybės iškėlimas virš šeimos, kuomet valstybė žino geriau ką ir kada apie lytiškumą kalbėti savo vaikams“, – sakė I. Vėgėlė.

„Kolegos, Leninas dar pridurtų: duokite man ketverius metus auklėti vaikus ir sėkla, kurią pasėjau, niekada nebus išrauta“, – pridūrė jis.

Už balsuoti kvietusi I. Vėgėlės kolegė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje Rita Tamašunienė tvirtino, jog pakeitimai suteiktų galimybę „tėvams rinktis jų šeimos pasaulėžiūrą atitinkamą ugdymą ir dalyvauti priimant sprendimus dėl ugdymo turinio“.

Kaip rašoma siūlymo aiškinamajame rašte, 2016 metais priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa numatė bendradarbiavimo principą, kuriuo remiantis mokyklos bendruomenė galėjo susitarti, kokio lytiškumo ugdymo jiems reikia, o tėvai parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkančią lytiškumo ugdymo programą ir jos įgyvendinimo būdą.

Anot politiko, ją 2022 metais pakeitusioje Gyvenimo įgūdžių bendroji programoje minėto bendradarbiavimo principo nebeliko.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS yra sakiusi, kad tokioms pataisoms nepritaria. Pasak jos, lytiškumo ugdymo temos „neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio, o pamokų metu įgyjama informacija – būtina visapusiškam jauno žmogaus žinių ir asmenybės formavimuisi“.

Ministerija taip pat nurodė, jog lytiškumo ugdymą apimanti Gyvenimo įgūdžių programą dėstantys mokytojai turi kompetencijų pateikti mokiniams jų amžiaus tarpsnius atitinkančią informaciją, iki šiol dėl nesulaukta jokių skundų.

Prieš balsuoti kvietusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė iniciatorių klausė, ar tokie pakeitimai nepablogins esančios situacijos.

„Apmaudu, kad iš visos tikrai nuostabios programos, į kurią įeina daug disciplinų ir mokymų vaikams, išimama tik tapatybės, neva tai, diskriminacijos. Puikiai žinote, kad tai yra tik gairės, o mokymo turinį formuoja patys mokytojai“, – kalbėjo parlamentarė.

Pakeitimais taip pat siūlyta uždrausti pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu, siekiant užtikrinti galimybes vaikams pailsėti nuo mokslų.

Šį siūlymą švietimo ministerija BNS teigė svarstysianti.

The post Seimas nepritarė siūlymui leisti tėvams spręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio appeared first on LAIKMETIS.

Ministrų kabinetui pritarus, Finansų ministerijos parengtos Azartinių lošimų įstatymo pataisos keliauja į Seimą.

Siūloma, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris kilus įtarimui dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti. 

Ministerija siūlo bendroves įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo operacijas, bet ir leistų Lošimų priežiūros tarnybai bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti duomenis.

Pakeitimais siūloma už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą skirti 3–5 proc., o už pakartotinį pažeidimą – 8-10 proc. įmonių bendrų metinių pajamų baudas. 

dėl lošėjo neatsakingumo pasiūlytų jam nutraukti lošimą arba pats galėtų jį stabdyti. 

Dabar numatytos baudos už pirmą kartą padarytą pažeidimą yra 6–25 tūkst. eurų, už pakartotinai – dukart didesnės. 

Finansų ministerija anksčiau teigė, kad maksimali 50 tūkst. eurų bauda lygi vienos dienos lošimų bendrovės vidutinėms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė.

Pataisos, įpareigojančios lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones, parengtos reaguojant į atvejį, kai Šarūnas Stepukonis iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavino apie 40 mln. eurų, kurių didžiąją dalį pralošė. 

The post Vyriausybė sieks užkirsti kelią neatsakingiems azartiniams lošimams appeared first on LAIKMETIS.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektui Seimo komitetai jau yra pritarę ir iki priėmimo liko du svarstymai plenariniuose posėdžiuose. 

Apvalinimas galiotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas. 

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad apvalinimo poveikis gyventojams būtų neutralus.

„Tos šalys, kurios jau yra įsidiegusios tokią apvalinimo sistemą, jų euro zonoje yra jau šešios, stebėjo, kad tas apvalinimo efektas yra neutralus – paprastai vieną kartą žmonės išlošia, kitą karta tas vienas ar du centai gaunasi nuostolis, bet bendroje sumoje didesnio efekto kažkokio neturi“, – LRT radijui sakė M. Lingė.

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų. 

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų

M. Lingė pabrėžė, kad monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

„Atsiskaitymo priemonė, vienas ar du centai, išlieka, jie iš apyvartos nebus išimami, jei žmonės turi jų sukaupę, jais galės atsiskaityti. Sumavimo ir apvalinimo principas diegiamas tiems atvejams dėl grąžos grąžinimo prekybos vietose“, – sakė M. Lingė.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui. 

Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100-500 eurų baudos, įmonėms – 200-1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus. 

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši) per pataisų svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete yra sakiusi, kad daugiau šalių įvedus apvalinimą, būtų galima tikėti Europos Komisijos iniciatyvų dėl smulkių centų apvalinimo visoje euro zonoje.  

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų.

The post Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo appeared first on LAIKMETIS.

Pataisų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.

Tarp jų – Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė, atskirai siūlanti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. 

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.   

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo.  

M. Danielė siūlo vis tik numatyti pereinamąjį laiką sporto sektoriui

Tuo metu pataisas pasirašiusi M. Danielė siūlo vis tik numatyti pereinamąjį laiką sporto sektoriui. Ji siūlo lošimo organizatoriams sporto renginių ir organizacijų rėmimą drausti nuo 2028 metų sausio.  

„Kad sportas seniai gyvena iš lošimo pinigų, nėra naujiena. Visgi buvau įsitikinusi, kad kažkokios raudonos linijos net lošimų pinigams yra, pavyzdžiui, neparsiduoti bent pavadinimuose. Tačiau ne, tokių linijų nėra ir čia“, – pranešime sakė parlamentarė.

Pasak jos, lošimų reklama jau ilgą laiką yra agresyvi ir erzinanti.  

Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.   

Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja. 

Panevėžio klubo „7bet-Lietkabelis“ vadovas Martynas Purlys prieš savaitę BNS teigė, kad uždraudus įmonių reklamą nė vienas klubas nebankrutuotų, nors tai ir būtų krepšinio komandų žlugdymas. 

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė anksčiau BNS sakė reklamos draudimo idėją vertinanti neigiamai, nes žiniasklaida prarastų nemažai pajamų. 

Pataisų iniciatorius Mindaugas Lingė anksčiau teigė, kad pernai bendros lošimo organizatorių pajamos siekė 222 mln. eurų – dukart daugiau negu 2020-aisiais (103 mln. eurų).

Lošimo verslo reklamai skiriamos lėšos padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023-aisiais. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 metais iki daugiau nei 53 mln. eurų 2022-aisiais.  

The post Seime – pataisos, siūlančios visiškai uždrausti lošimų reklamą, išimtis – sportui appeared first on LAIKMETIS.

„Žiniasklaida ragina Seimo narius stabdyti skubos tvarka stumiamas pataisas, kuriomis siekiama priversti redakcijas tarnauti pasaulinėms kompanijoms, valdančioms socialinius tinklus“, – sakoma IŽA kreipimesi.

Jis adresuotas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo Ekonomikos ir Kultūros komitetams, Seimo frakcijoms, Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijoms.

Pataisas parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos. Projektui buvo pritarta po pateikimo ir jį paprašyta nagrinėti skubos tvarka. Svarstymas suplanuotas gruodžio 19 dieną.

Naujos redakcijos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projekte numatyta, kad paslaugų teikėjas, sužinojęs, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, apriboja prieigą prie šio turinio ir per vieną darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų. 

Pataisas pristatęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sakė, kad ES narės reglamentą tu­ri įgy­ven­din­ti iki ki­tų me­tų va­sa­rio 17 die­nos, to­dėl prašė skubos.

Įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo yra įgy­ven­di­na­mas ES reg­la­men­tas, yra svar­bus Lie­tu­vai, nes su tu­ri­nio blokavimu su­si­du­ria ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vos pi­lie­čių.

„Įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo yra įgy­ven­di­na­mas ES reg­la­men­tas, yra svar­bus Lie­tu­vai, nes su tu­ri­nio blokavimu su­si­du­ria ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vos pi­lie­čių. In­ter­ne­to platformose plin­ta ne­tei­sė­tas tu­ri­nys, dez­in­for­ma­ci­ja. Pas­ta­ruo­ju me­tu ma­to­mas ir suk­čia­vi­mo at­ve­jų pa­di­dė­ji­mas, to­dėl nau­ja­sis reg­la­men­ta­vi­mas Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tų įran­kius už­tik­rin­ti di­des­nę vi­suo­me­nės ap­sau­gą“, – teigė K. Žemaitis.

IŽA teigia, kad šis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas „silpnina šalies žiniasklaidą, verčiant ją tarnauti pasaulinėms korporacijoms, valdančioms socialinių tinklų platformas, ir savo kaštais atlikti tai, ką turi daryti socialinių tinklų valdytojai“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, teikiamos pataisos žiniasklaidai „užkrauna pareigą tarnauti socialinius tinklus valdančioms korporacijoms“.

„Jei Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai privalės neatlygintinai prižiūrėti bei šalinti netinkamą turinį socialiniuose tinkluose platinančius asmenis bei savo sąnaudomis dirbti užsienio verslo korporacijoms, toks kuriamas reguliavimas ir praktika primena lažą ar baudžiavą ir nėra suderinamas su jokia logika. Socialinių tinklų korporacijos turi atsakyti už savo platformose esantį turinį taip pat, kaip ir už savo turinį atsako redakcijos savo žiniasklaidos priemonėse“, – sako D. Radzevičius.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, Lietuvos socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir žiniasklaidos priemonės, neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijų, nes socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus.

„Be to, skubos tvarka Seime planuojamame priimti projekte numatyta dar daugiau pareigų žiniasklaidos priemonėms, tarp jų – ir naujienų portalams. Pavyzdžiui, apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, jei jam nepatiktų toks sprendimas, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, nors tai yra įprasta ir skatinama praktika teisės sistemoje“, – sako L. Bušinskaitė.

The post Naujienų portalus norima įpareigoti šalinti netinkamus komentarus iš socialinių tinklų appeared first on LAIKMETIS.

NPD galėtų siekti 1044 eurus per metus, arba 87 eurus per mėnesį už vieną vaiką, pranešė Prezidentūra.

Teigiama, jog taip siekiama padėti vaikus auginančioms šeimoms, taip pat spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems žmonėms trūkumą.

Papildomą NPD už vaiką prisitaikytų ne tik turintys darbo sutartis, bet ir tėvai, dirbantys pagal individualią veiklą. Paramą tėvai galėtų gauti kartą per metus, teikdami metines pajamų mokesčio deklaracijas.

GPM įstatymo pataisas prezidentas pasirašė po pirmadienį vykusio susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos nariais

GPM įstatymo pataisas prezidentas pasirašė po pirmadienį vykusio susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos nariais, kuriame aptartos šeimų stiprinimo priemonės bei tai, kaip reikėtų stiprinti ekonominį šeimų saugumą, skatinti įsipareigojimus šeimai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad toks siūlymas yra populizmas, ji siejo tai su artėjančiais rinkimais. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, kad tai būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Bendrai prezidento siūloma lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

The post G. Nausėda Seimui teikia pataisas dėl papildomo NPD tėvams appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentarai pažymi, kad Konstitucijos 52 straipsnyje dabar vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas.

„Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu. Šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.

Konstitucijos pataisą parengė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė ir dar kelios dešimtys skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų.

Seime yra pradėtas svarstyti panašus projektas, tačiau terminologijai vėl pasikeitus pataisa perregistruota iš naujo, nes Seime pradėtos svarstyti Konstitucijos pataisos formuluotės iš esmės nebegalima keisti.

„Aš buvau registravusi pataisą, naudodama žodį  „neįgalumas“, bet per tą laiką buvo priimtas naujas Žmonių su negalia integracijos įstatymas, kuriame „neįgalumo“ sąvoka keičiama „negalios“ sąvoka. Suprasdama, kad Konstitucijos dažnai keitinėti nereiktų, parengiau naują projektą“, – paaiškino M. Ošmianskienė.

Dabartiniame Konstitucijos variante yra nuostata, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir kitais įstatymų numatytais atvejais“.

Pradėtame svarstyti projekte žodis „invalidumo“ buvo keičiamas į „neįgalumo“ pensijas, o naujausiame variante – į „negalios“.

The post Registruota Konstitucijos pataisa, „invalidumą“ keičianti į „negalią“ appeared first on LAIKMETIS.

Pataisos Vyriausybei teikiamos po to, kai Konstitucinis Teismas birželį paskelbė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

Jose siūloma numatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį, bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

„Nustačius šias aplinkybes, prieglobsčio prašytojai bus apgyvendinami neribojant jų judėjimo laisvės“, – teigiama ministerijos pranešime.

Pataisose numatyta, jog tais atvejais, jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Įstatymo pataisomis trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis – vietoj šešių mėnesių siūloma nustatyti penkių mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Nelydimam nepilnamečiui prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, ribojimas galės būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.

Įstatymo projekte įtvirtinta apgyvendinimo sprendimo apskundimo tvarka: jis galės būti skundžiamas per 14 dienų apylinkės teismui.

ribojimas galės būti taikomas iki kol bus nustatytas amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas

Pasak ministerijos, įstatymo projekte aiškiai nustatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija: dėl prieglobsčio prašytojų sprendimą priims Migracijos departamentas, dėl neteisėtų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

Taip pat Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismai gali skirti švelnesnę nei šiuo metu nustatyta alternatyvią sulaikymui priemonę –  apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas laikinai išvykti būtų išduodamas, jeigu valdoma pasišalinimo rizika.

Įstatymo pataisas parengusioje darbo grupėje dirbo atstovai iš Vidaus reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Grupei vadovavo vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Siūlomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas svarstys Vyriausybė.

Konstitucinio Teismo vertinimu, visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

The post VRM teikia pataisas dėl migrantų: bus vertinamas poreikis neriboti jų laisvės appeared first on LAIKMETIS.

Pataisos numato, kad ji būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 arba 4 centais ar 8 arba 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų. 

Atsiskaitant keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis būtų apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais. 

Apvalinami būtų ir įmonių grynaisiais pirkėjams atiduodami pinigai už grąžinamą prekę. 

Tokius Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimus savo parašais parėmė visi Biudžeto ir finansų komiteto nariai.  

Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pakeitimus Seimui norima pristatyti iki atostogų, kad per vasarą būtų galima dėl jų pradėti diskusijas.

„Norime dar pavasario sesijoje padaryti įstatymų pakeitimų pateikimą, kad Lietuvos bankas toliau vykdytų visuomenės šviečiamąjį darbą“, – teigė parlamentaras.

„Svarbu, kad visuomenė kuo anksčiau būtų pasiruošusi, žinotų, suprastų, kaip veiks reguliavimas. Taigi, ruošiantis visus paliesiantiems pokyčiams svarbu tai daryti iš anksto“, – pridūrė jis.   

Pasak M. Lingės, nebus skubama priimti pataisas – projektui bus prašoma Vyriausybės išvados ir tik ją gavus Seime būtų tęsiamas svarstymas – tai įvyks ne anksčiau kaip rudenį. 

Lietuvos bankas šį trečiadienį komitetui pristatė siūlymą dėl kainų apvalinimo. 

LB Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė komitete tvirtino, kad dabar sertifikuojamuose ir diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose jau numatyta techninė apvalinimo galimybė. 

Pasak jos, nuo euro įvedimo gyventojai mažiausio nominalo monetų yra praradę beveik už 2,5 mln. eurų. Apie 70 proc. vieno ir dviejų centų monetų nebegrįžta į centrinį banką.  

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.    

Šešios Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma apvalinama.   

The post Seime - pataisos dėl kainų apvalinimo appeared first on LAIKMETIS.

Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.

Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Taip pat iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, tačiau skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.

Taip pat savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.

Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, o savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos, Seimo frakcijų seniūnai sutarė praėjusią savaitę.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins. 

The post Seimui teikiamos pataisos - savivaldos politikų išmokas pakeistų atlyginimas appeared first on LAIKMETIS.