Popiežiui mirus Katalikų Bažnyčiai prasidėjo vadinamasis sedevakansijos laikotarpis, kai įgaliojimus tvarkyti Vatikano reikalus iki naujo popiežiaus išrinkimo laikinai perima kardinolas kamerlengas.

Nuo pirmadienio pardavinėjamuose pašto ženkluose vaizduojamas Vatikano oficialiuose dokumentuose tokiais laikotarpiais naudojamas ženklas – du sukryžiuoti raktai be popiežiaus mitros. Šie pašto ženklai galios iki tos akimirkos, kai tikintiesiems pasirodys naujasis popiežius.

Iki to laiko ženklus galima naudoti siunčiant laiškus, atvirukus ir siuntinius.

„Išrinkus naują popiežių jie praranda su paštu susijusią vertę, bet kolekcinė vertė išauga“, – antradienį sakė Francesco Santarossa (Frančeskas Santarosa), turintis kolekcinių daiktų parduotuvę netoli Šv. Petro aikštės.

Vatikanas išleido keturių nominalių verčių pašto ženklus: kainuojančius 1,25 euro, 1,30 euro, 2,45 euro ir 3,20 euro. Ženkluose taip pat yra įrašai „Citta del Vaticano“ („Vatikano miestas“) ir „Sede Vacante MMXXV“ („Tuščias sostas, 2025-ieji“).

Visuose juose vaizduojami trys angelai, laikantys baldakimą virš simbolinių popiežiaus raktų ir balti debesys fone.

Praėjusį kartą Vatikanas sedevakansijos pašto ženklus išleido 2012 metais, po Benedikto XVI istorinio atsistatydinimo.

„Sede Vacante“ atminimo pašto ženklų tradicija siekia 1929 metus.

Gegužės 7-ąją kardinolai rinksis į slaptą konklavą išrinkti Pranciškaus įpėdinio. Kiek truks konklava, neaišku.

The post Vatikanas išleido specialius pašto ženklus pažyminčius sedevakansijos laikotarpį appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos rajono taryba praėjusią savaitę pritarė sprendimui iš Lietuvos pašto už 274 tūkst. eurų pirkti Kvietinių gatvėje esantį nebenaudojamą pastatą. Rajono meras Bronius Markauskas sako, kad tai pirmas žingsnis aikštės sutvarkymo link.

„Perkame tą paštą, pradedame projektuoti jo griovimą ir aikštės sutvarkymą“, – BNS sakė B. Markauskas.

Tankiai užstatytoje teritorijoje nugriovus dviejų aukštų mūrinį pastatą bus geriau matoma Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau, todėl miestiečiai norėtų, jog jis būtų nugriautas. 

Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau

„Gargždiškiai seniai kalba apie tokį norą, nes tas paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą – sovietiniais laikais buvo stengiamasi daryti, kad religiniai objektai nesimatytų. Noras, kad tas pastatas būtų nugriautas, yra senas“, – aiškino B. Markauskas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė BNS teigė, kad slepiant bažnyčią nuo visuomenės akių senojoje aikštėje sovietai pastatė ne tik paštą, bet ir kitą pastatą, kur dabar veikia muzikos mokykla: „Jie yra pastatyti sovietiniu laikotarpiu, kad pridengtų bažnyčios vaizdą“.

Iki tol, anot jos, rinkos aikštė buvo didesnė, kol Klaipėdos kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos, čia vyko prekių mainai tarp abiejų šalių prekybininkų.  

„Ten buvo platesnė, didesnė nei šiom dienom. Ten vykdavo turgūs, mugės prie bažnyčios. (...) Kadangi Gargždai buvo pasienio miestelis ilgą laiką, tai atvažiuodavo ūkininkai iš Žemaitijos ir suvažiuodavo iš Klaipėdos krašto prekybininkai, aišku, dauguma atvažiuojančių ir prekiaujančių buvo žydų tautybės prekeivių, čia buvo tokia stotelė iš dviejų kraštų susitikti ir prekes pirkti, parduoti“, – teigė S. Bučnytė.

Mero teigimu, tolesni aikštės tvarkymo darbai bei jos vizija priklausys ir nuo visuomenės nuomonės.

„Norisi įtraukti ir Gargždų visuomenę, kad tai nebūtų kažkieno vieno matymas, nes tai svarbi vieta“, – sakė B. Markauskas.

S. Bučnytė BNS teigė, kad Gargždų krašto muziejus turėtų pasiūlymų, kaip tvarkant aikštę reikėtų priminti miesto istoriją, tačiau susitarimų su istorikais dėl dalyvavimo ją projektuojant kol kas nėra. 

„Yra apskritai dėliojama kultūros strategija, Klaipėdos rajono plėtros strategija, pamąstymų, kaip miesto centre galėtų būti atspindėta miesto istorija. Galbūt turėtume tai aikštei pasiūlymų (...), priemonių, kurios atvykusiam turistui ir gyventojui primintų ar paaiškintų miesto istoriją“, – teigė S. Bučnytė.

B. Markausko manymu, senasis pašto pastatas galėtų būti nugriautas kitais metais.

The post Gargždai ruošiasi atnaujinti istorinę miesto aikštę, atverti vaizdą į bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Kita vertus, kaip pažymi visuomeninė transliuotoja, dauguma Vokietijos gyventojų nė neįtarė, kad šia beveik pusantro šimto metų šalyje teikta paslauga buvo galima naudotis iki šiol.

Telegramų bumas Vokietijoje užfiksuotas 1978-aisiais – tais metais jų buvo išsiųsta maždaug 13 milijonų. Tuo tarpu pastaruoju metu toks žinučių siuntimas buvo veikiausiai tik nostalgijos išraiška.

Be to, Vokietijos paštas rengiasi netrukus pradėti uždarinėti pašto ženklų pardavimo automatus, nes jiems nebeturi atsarginių dalių, o naujų užsakyti neketina.

Iš Vokietijos miestų gatvių dingsta telefonų būdelės, kurių pirmoji šalyje buvo pastatyta prieš beveik 140 metų. Pastaraisiais metais ši paslauga populiarumu tikrai nepasižymėjo, gyventojai ja naudojosi ne daugiau nei telegramų siuntimo.

The post Vokietija stabdo telegramų siuntimą appeared first on LAIKMETIS.