Kadangi pasiuntinys keliuose viešuose pareiškimuose neatsiprašė už incidentą, A. Duda pareiškė, kad jo pastabos buvo „nelabai vykusios, trumpai tariant, piktinančios“, ir pridūrė, kad „ambasadorius yra didžiausia Izraelio valstybės problema santykiuose su Lenkija“.

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai, todėl ji sustabdė savo veiklą Gazos Ruože.

Per smūgį vėlai pirmadienį žuvo septyni labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ pagalbos darbuotojai

„World Central Kitchen“, aprūpinanti maistu nuo konflikto nukentėjusias bendruomenes, taip pat ir Gazos Ruožą, kuriame katastrofiškai trūksta maisto, pranešė, kad dirbdami palestiniečių anklave žuvo septyni jos komandos nariai.

Organizacijos teigimu, atakos metu žuvo savanoriai iš Australijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir palestiniečių teritorijų bei JAV ir Kanados pilietybes turintis asmuo.

The post A. Duda pasmerkė Izraelio ambasadoriaus Lenkijoje pastabas dėl smūgių Gazos Ruože appeared first on LAIKMETIS.

Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime trečiadienį parlamento vadovė taip pat pažymėjo, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą „žymia dalimi yra recidyvas sovietinės totalitarinės sistemos, kuri dabar Rusijoje sparčiai reabilituojama ir pritaikoma prie šiandienos realijų“.

Kalbėdama apie sovietų okupaciją 1940 metų birželio 15 dieną ir 1941 metų birželio 14 dienos trėmimus Seimo pirmininkė juos įvardino kaip kruvinus pavyzdžius neišprovokuotos sovietinės agresijos, kuri buvo vykdoma pagal susitarimą su nacistiniu režimu.

„Pastarasis yra sulaukęs griežto, ryžtingo pasmerkimo ir Europoje, ir visame pasaulyje. Deja, sovietiniai, ypač stalininio laikotarpio nusikaltimai dar nėra taip pat ryžtingai įvertinti. Jų pasmerkimas bendroje Europos sąmonėje dar nėra savaime suprantamas“, – apgailestavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Mūsų istorinė patirtis sako: su šita nužmoginta sistema neįmanoma susitarti. Neįmanoma jos atžvilgiu likti neutraliam. Jos veikimo būdas – prievarta. Ji pripažįsta tik jėgą. Laviruojantys, ieškantys kompromisų, kalbantys apie kažkokius taikos susitarimus turi suprasti, kad tai leidžia tai sistemai persitvarkyti, atgauti jėgas, pasiruošti kitam agresijos etapui“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku

Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienas karas anksčiau ar vėliau baigiasi taika, tačiau taika privalo būti teisinga, o šiandien teisingos taikos pagrindas yra Ukrainos pergalė, kuri „duos pradžią tos nežmoniškos sistemos pabaigai“.

„Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku. Taip per Rytų ir Vakarų istorinės atminties sąsają Europos sąmonėje būtų atstatytas teisingumas – ir europiniu, ir tarptautiniu lygiu“, – sakė parlamento pirmininkė.

1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Sovietinių represijų laikotarpiu per 11 metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose buvo įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

The post Viktorija Čmilytė - Nielsen apgailestauja, kad sovietinių struktūrų nusikaltimai nesulaukė griežto pasmerkimo appeared first on LAIKMETIS.

„Ta invazija yra įžeidimas mūsų kolektyvinei sąžinei“, – sakė A. Guterresas. Invazijos metines, kurios bus minimos penktadienį, jis pavadino „niūria riba Ukrainos žmonėms ir tarptautinei bendrijai“.

Ukrainoje tęsiantis kovoms, Generalinėje Asamblėjoje Kyjivas ir jo sąjungininkai siekia užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Rezoliucijos projekte, kurį remia maždaug 60 šalių, „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų chartijos principus“.

Rezoliucijos projekte, kurį remia maždaug 60 šalių, „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų chartijos principus“

Nors ši priemonė nėra tokia griežta, kokios norėtų Ukraina, ji tikisi, jog didžioji dauguma JT valstybių pritars rezoliucijai ir taip parodys, kad Kyjivas turi pasaulio bendruomenės paramą.

Rezoliucijos projekte patvirtinamas JT „įsipareigojimas dėl Ukrainos suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo“, raginama tuojau pat nutraukti karo veiksmus.

Tekste reikalaujama, kad Rusija „tuojau pat, visiškai ir besąlygiškai, išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“. Dokumentas, ne taip kaip Saugumo Tarybos rezoliucijos, būtų neįpareigojamas. 

Raginimas įsteigti tarptautinį tribunolą 

Prieš Generalinės Asamblėjos sesiją Ukrainos prezidento sutuoktinė aukščiausio rango pasaulio diplomatų susitikime JT pareiškė, kad norint tikro teisingumo, reikia įsteigti tarptautinį tribunolą Rusijai už jos agresiją teisti.

„Manau, kad sutiksite... nepriklausomai nuo mūsų šalies ar tautybės, turime teisę nebūti žudomi savo pačių namuose“, – vaizdo ryšiu sakė Olena Zelenska.

„Tačiau ukrainiečiai ištisus metus viso pasaulio akivaizdoje žudomi savo miestuose, kaimuose, butuose, ligoninėse, teatruose, – kalbėjo ji. – Todėl raginame Jungtines Tautas įsteigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti.“

„Niūrios perspektyvos“

Įžanginėje kalboje A. Guterresas pabrėžė 2022-ųjų vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę šalį poveikį pasauliui.

Jis pažymėjo, kad dėl šio konflikto aštuoni milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, buvo pakenkta pasauliniam maisto ir energijos tiekimui net toli nuo karo zonos esančiose šalyse.

„Kaip sakiau nuo pat pirmos dienos, Rusijos išpuolis prieš Ukrainą yra iššūkis kertiniams mūsų daugiašalės sistemos principams ir vertybėms“, – sakė jis.

„Nors šiandien perspektyvos gali atrodyti niūrios, žinome, kad tikra ir ilgalaikė taika turi būti grindžiama JT Chartija ir tarptautine teise. Kuo ilgiau tęsis kovos, tuo sunkiau bus šį darbą atlikti“, – pridūrė JT vadovas.

Kyjivas tikisi, kad rezoliucijai pritars bent tiek šalių, kiek spalį pritarė rezoliucijai, kuria buvo pasmerkta Rusijos paskelbta kelių Ukrainos regionų aneksija. Tuomet „už“ balsavo 143 šalys.

The post JT vadovas Generalinėje Asamblėjoje smerkia Rusijos „įžeidimą kolektyvinei sąžinei“ appeared first on LAIKMETIS.

Sakydamas kalbą Rumunijos Transilvanijos regione, kur gyvena didelė vengrų bendruomenė, 59 metų ultrakonservatorius kritikavo maišymąsi su „ne europiečiais“.

Tarptautinis Aušvico komitetas (IAC) pavadino V. Orbano kalbą „kvaila ir pavojinga“, be to, paragino Europos Sąjungą toliau atsiriboti nuo „Orbano rasistinių atspalvių ir aiškiai parodyti pasauliui, kad p. Orbanas neturi ateities Europoje“.

Jo kalba Holokaustą išgyvenusiems žmonėms primena „tamsius jų pačių išstūmimo ir persekiojimo laikus“, naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė organizacijos viceprezidentas Christophas Heubneris (Kristofas Hoibneris).

Konkrečiai jis paragino Austrijos kanclerį Karlą Nehammerį (Karlą Nehamerį) užimti tvirtą poziciją, kai V. Orbanas ketvirtadienį su oficialiu vizitu lankysis Vienoje.

„Nenorime tapti maišytos rasės žmonėmis“, – šeštadienį pareiškė V. Orbanas.

Antiimigracine politika garsėjantis V. Orbanas panašiai yra kalbėjęs ir praeityje, bet nevartodavo vengriško rasės termino, sako ekspertai.

V. Orbano vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas) sakė, kad premjero kalbą klaidingai suprato tie, kas „aiškiai neskiria skirtingų etninių grupių, susiformavusių judėjų ir krikščionių kultūrinėje sferoje, maišymosi nuo žmonių iš skirtingų civilizacijų maišymosi“.

premjero kalbą klaidingai suprato tie, kas „aiškiai neskiria skirtingų etninių grupių, susiformavusių judėjų ir krikščionių kultūrinėje sferoje, maišymosi nuo žmonių iš skirtingų civilizacijų maišymosi“

Savo kalboje V. Orbanas kritikuodamas Briuselio planą 15 proc. sumažinti gamtinių dujų suvartojimą Europoje, regis, užsiminė apie nacių režimo dujų kameras.

„Nežinau, kaip tai bus įgyvendinta. nors, kaip suprantu, praeitis mums rodo vokiečius tai išmanant“, – sakė jis.

Vengrijos žydų bendruomenė taip pat pasmerkė jo kalbą.

„Šioje planetoje yra tik viena rasė: Homo sapiens sapiens",  – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė vyriausiasis rabinas Robertas Frolichas.

Tuo metu V. Orbano patarėja Zsuzsa Hegedus (Žuža Hegediuš) įteikė atsistatydinimo pareiškimą dėl šios „gėdingos pozicijos“ ir pavadino premjero kalbą „grynu nacių tekstu“, pranešė savaitraštis HVG.

Atsakydamas V. Orbanas akcentavo savo „vyriausybės nulinės tolerancijos politiką kalbant apie antisemitizmą ir rasizmą“, rodo vienas paviešintas laiškas.

„Negalite rimtai kaltinti manęs rasizmu po 20 bendradarbiavimo metų“, – įrodinėjo jis.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu (Bogdanas Aureskus) sakė, kad V. Orbano „idėjos yra nepriimtinos“.

Europos Komisijos atstovas nurodė, kad Komisija niekada nekomentuoja Europos politikų pareiškimų.

„Aišku tai, kad ES turi tam tikrų vertybių, įtvirtintų sutartyse, ir vykdo politiką vadovaudamasi šiomis vertybėmis ir šiais sutarčių straipsniais“, – reporteriams sakė Ericas Mameris (Erikas Mameris).

The post Žydų bendruomenė pasmerkė V. Orbano pastabas apie maišymąsi su „ne europiečiais“ appeared first on LAIKMETIS.

Per sekmadienio pamaldas Ovo miesto Šv. Pranciškaus bažnyčioje įvykdytą išpuolį – retą kruviną ataką palyginti saugesniame Nigerijos regione – pasmerkė tarptautinė bendrija. 

Ondo valstijos gubernatoriaus biuro atstovas Richardas Olatunde (Ričardas Olatundė) naujienų agentūrai AFP sakė, kad bažnyčioje sprogo dinamitas, o paskui užpuolikai pradėjo šaudyti.

„Jie net neįėjo į bažnyčią, šaudė pro langus“, – sakė jis ir patvirtino, kad žuvo 21 žmogus.

Nacionalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros atstovas regione Olanrewaju Kadiri (Olanrevadžus Kadiris) sakė, kad žuvo 22 žmonės, tarp jų keli vaikai.

Atsakomybės kol kas neprisiėmė jokia grupė, išpuolio motyvai neaiškūs.

Vienas liudininkas AFP pasakojo per išpuolį prie bažnyčios matęs mažiausiai penkis užpuolikus.

Prezidentas Muhammadu Buhari (Muhamadus Buharis) pasmerkė „baisų tikinčiųjų nužudymą“, o popiežius Pranciškus pasimeldė už aukas.

Jungtinių Tautų specialusis atstovas Vakarų Afrikai ir Sacheliui Mahamatas Salehas Annadifas (Mahamatas Salehas Anadifas) savo ruožtu išpuolį pasmerkė kaip „barbarišką teroristinę ataką“.

Nigerija kovoja su jau 12 metų trunkančiu džihadistų sukilimu šiaurės rytų regione, o šalies šiaurės vakaruose ginkluotos nusikaltėlių gaujos dažnai vykdo reidus ir masinius žmonių grobimus.

Tačiau dideli išpuoliai šalies pietvakariuose yra palyginti reti, nors pagrobimų vis daugėja.

Džihadistų grupuotė „Boko Haram“ Nigerijos šiaurės rytuose anksčiau yra įvykdžiusi išpuolių prieš bažnyčias. Per konfliktą žuvo 40 tūkst. žmonių, o savo namus turėjo palikti dar du milijonai gyventojų.

The post Nigerijos prezidentas pasmerkė žudynes Šv. Pranciškaus katalikų bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

Toks pareiškimas paskelbtas tęsiantis tarptautiniam spaudimui Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą ir augant susirūpinimui dėl to, ar Pekinas gali bandyti jėga užgrobti Taivaną.

„Kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą griauna pagrindinius tarptautinės tvarkos principus, prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis), ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Elbanizis) ir aš patvirtinome, kad vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo niekada ir niekur nebus toleruojami, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė F. Kishida.

Bendrame pareiškime lyderiai konkrečiai paminėjo „ginčijamų teritorijų militarizavimą, pavojingą pakrančių apsaugos laivų ir jūrų kariuomenės naudojimą bei pastangas sužlugdyti kitų šalių jūroje vykdomą išteklių gavybos veiklą“ – visos šios veiklos vykdymu regione kaltinama Kinija.

Tačiau jie vengė aiškiai pasmerkti Kiniją arba Rusiją.

Indija yra vienintelė Ketverto narė, atsisakiusi viešai kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Indija yra vienintelė Ketverto narė, atsisakiusi viešai kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą

Derybas Tokijuje surengę Ketverto lyderiai taip pat susitarė dėl naujos jūrų stebėsenos iniciatyvos, kuria tikimasi sustiprinti Kinijos veiklos regione priežiūrą.

Be to, jie paskelbė planą, pagal kurį per ateinančius penkerius metus infrastruktūros projektams ir investicijoms regione bus išleista ne mažiau kaip 50 mlrd. dolerių (46,6 mlrd. eurų).

Šie žingsniai susiję su nerimu dėl naujausių Kinijos pastangų užmegzti ryšius su Ramiojo vandenyno valstybėmis, įskaitant Saliamono Salas, kurios praėjusį mėnesį sudarė platų saugumo paktą su Pekinu.

„Esame pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti su partneriais ir regionu, kad skatintume viešąsias ir privačiąsias investicijas spragoms užpildyti“, – sakoma bendrame pareiškime.

The post Ketverto aljansas pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.