Jos duomenimis, ugniagesiais pasitiki 90,4 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 1,7 procento. Rugsėjo mėnesį, kuomet daryta pastaroji „Vilmorus“ apklausa, šie skaičiai siekė 88,7 proc. ir 1,9 procento.

Anot apklausos, policija pasitiki 66,6 proc. respondentų, o nepasitiki 9,7 proc. apklaustųjų (atitinkamai 64,8 ir 9,6 procento rugsėjį), Lietuvos kariuomene pasitiki 59,4 proc. lietuvių, o nepasitiki – 13,2 proc. apklaustųjų (atitinkamai 59 ir 13,5 proc. rugsėjį).

Pasieniečiais pasitiki 54,1 proc. Lietuvos gyventojų, o nepasitiki 9,1 proc. respondentų (atitinkamai 48,5 ir 11,5 procento rugsėjį), „Sodra“ pasitiki 53,5 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 14,8 proc. respondentų (atitinkamai 52,7 ir 11,5 proc. rugsėjį).

Švietimu pasitikintys nurodė 49,6 proc. lietuvių, nepasitikintys – 11,5 procento (43,5 ir 14,7 proc. rugsėjį).

Bažnyčia pasitiki 45,5 proc. lietuvių, nepasitiki 18 proc. (atitinkamai 44 ir 18,7 rugsėjį), sveikatos apsauga pasitiki 48,3 proc., o nepasitiki 21,2 proc. (atitinkamai 43,7 ir 25,8 proc. rugsėjį), Prezidentūra pasitiki 42,6 proc. gyventojų, o nepasitiki 18,1 proc. jų, kai rugsėjį šie procentai atitinkamai siekė 45,5 ir 17,3 procento.

Savo ruožtu savivaldybėmis pasitiki 40,1 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 18,9 proc. gyventojų (atitinkamai 31,4 ir 27 proc. rugsėjį), Lietuvos muitine pasitiki 37,2 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 16 proc. lietuvių, kai rugsėjį šis skaičius siekė 32,2 ir 20 procentų.

Tuo metu bankais pasitiki 36,4 proc. gyventojų, nepasitiki 28,2 proc. (atitinkamai 36,1 ir 31,6 procento rugsėjį).

Prokuratūrą palankiai vertina 29,7 proc. apklaustųjų (rugsėjį – 25,8 proc.), nepasitiki – 23 proc. (rugsėjį – 25,9 procento).

Teismus palankiai vertina 27,4 proc. respondentų, o nepasitiki 23,7 procento, atitinkamai 24,4 ir 29,1 procento rugsėjį.

Išaugo pasitikėjimas žiniasklaida, pasitiki 31,5 proc. gyventojų, nepasitiki 29 proc., kai tuo metu rugsėjį atitinkamai šie rodikliai siekė 24,3 proc. ir 32,6 proc.

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 9,3 proc. (nepasitiki – 53,2 proc.), Seimu pasitiki 17,4 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 42,2 proc. respondentų, Vyriausybe pasitiki 25,8 proc. apklaustųjų, nepasitiki 31,2 procentai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 14–23 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

The post Nuo rugsėjo nežymiai išaugo pasitikėjimas Bažnyčia, teigia apklausa appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad dvasininkai yra dešimtoje vietoje tarp 23 vertintų profesijų.

Dvasininkai užėmė žemesnę vietą nei automobilių mechanikai (33 proc.), teisėjai (28 proc.), bet aukštesnę nei bankininkai (23 proc.) ir slaugos namų vadovai (21 proc.), pranešė Christianpost.

Apklausa, atlikta 2024 m. gruodžio 2-18 d., taip pat parodė, kad 20 proc. amerikiečių dvasininkų sąžiningumą ir etiką vertina kaip žemą arba labai žemą, o dar 42 proc. mano, kad Bažnyčios tarnautojai laikosi vidutinių standartų. Septyni procentai teigė neturintys nuomonės apie dvasininkus.

Atsakydama į „Gallupo“ apklausą, „Lifeway Research“ pažymėjo, kad dvasininkai „išlieka pirmoje patrauklių profesijų pusėje“, tačiau žemiau daugumos, kuri pasitiki slaugytojais (79 proc.), pradinių mokyklų mokytojais (61 proc.), kariuomenės karininkais (59 proc.), vaistininkais (57 proc.) ir gydytojais (53 proc.).

„Anksčiau didžioji dauguma JAV gyventojų labai vertino dvasininkus“, - teigė „Lifeway“, primindama, kad 1985 m. 67 proc. amerikiečių Bažnyčios tarnus laikė labai sąžiningais ir etiškais žmonėmis. Šis skaičius 2001 m. trumpam buvo pakilęs iki 64 proc., o tai sutapo su visuomenės palaikymo banga po rugsėjo 11 d. išpuolių.

Tačiau atrodo, kad pranešimai apie seksualinį išnaudojimą religiniuose sluoksniuose, pavyzdžiui, 2002 m. laikraščio „The Boston Globe“ tyrimai, sumažino pasitikėjimą. „Lifeway“ pažymėjo, kad „vis didesnė nereligingų suaugusiųjų dalis reiškia mažesnį pasitikėjimą nei religingi suaugusieji“, o tai daro įtaką bendriems reitingams.

The post Amerikiečiai vis mažiau pasitiki dvasininkais - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

Bažnyčia užima aukštą vietą tarp piliečių pasitikėjimą turinčių institucijų ir viršija pasitikėjimo Nacionaline policija bei visuomeninėmis organizacijomis lygį. Rezultatai taip pat rodo, kad pasitikėjimas Bažnyčia išaugo, palyginti su 2024 m. vasario mėnesiu, kai pasitikėjimo lygis buvo 61 proc.

Aukščiausią pasitikėjimo lygį Ukrainos visuomenėje turi Ukrainos ginkluotosios pajėgos - 91,5 proc. respondentų, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba - 83 proc. respondentų, savanoriškos organizacijos - 80 proc. Ukrainos nacionalinė gvardija sulaukė 74 proc. pasitikėjimo, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba - 70 proc. Ukrainos saugumo tarnyba pasitiki 64 proc. respondentų, o Gynybos ministerija - 63 proc.

Kalbant apie kitas institucijas, daugiau pasitikėjimo nei nepasitikėjimo sulaukia Ukrainos nacionalinis bankas (atitinkamai 50 ir 39 proc.), Nacionalinė policija (50 ir 41 proc.) ir Ukrainos prezidentas (48,5 ir 44,5 proc.).

Tuo pat metu dauguma respondentų reiškia nepasitikėjimą Aukščiausiąja Rada (78,5 proc.), valstybės aparatu (77 proc.), politinėmis partijomis (73,5 proc.) ir Vyriausybe (72,5 proc.). Taip pat vyrauja nepasitikėjimas teismų sistema (70 proc.) ir prokuratūra (63 proc.).

Įdomu tai, kad 47 proc. ukrainiečių mano, jog politinę jėgą, kuriai būtų galima patikėti valdžią pokario laikotarpiu, galėtų suformuoti kariškiai. 24 proc. respondentų mano, kad tokia jėga gali atsirasti iš savanorių aplinkos, o 21 proc. - iš intelektualų rato.

Tyrime dalyvavo 2016 18 metų ir vyresni respondentai. Imties paklaida neviršija 2,3 proc., tačiau galimi papildomi nuokrypiai dėl karinių operacijų ir masinės gyventojų evakuacijos poveikio.

The post Auga ukrainiečių pasitikėjimas Bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę prisiekus šalies vadovui, Vyriausybė grąžino jam įgaliojimus, o premjero kandidatūra buvo pateikta parlamentui.

Už I. Šimonytę balsavo 69 parlamentarai, prieš buvo 30 politikų. Dar 25 Seimo nariai susilaikė.

„Nespės net gėlės nuvysti iki kadencijos pabaigos“, – kalbėjo dvi gėlių puokštes gavusi I. Šimonytė.

Po šio Seimo sprendimo premjerė su prezidentu turės galutinai suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį. Daugiausia kritikos iš šalies vadovo yra sulaukę žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrai.

Prieš balsavimą žurnalistams I. Šimonytė sakė besitikinti, kad jei pokyčiai Vyriausybėje ir būtų, jie turėtų užtikrinti geresnę kokybę darbo kokybę.

„Reikia žiūrėti iš racionalumo taško. (...) Ko nesinorėtų, kad mes toje kaitoje spręstume asmenybių asmeniškumų klausimus, tikslas turi būti, kad pokytis kažką pagerintų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.

„Poreikio keisti dar papildomų žmonių... Tas poreikis jis turi arba kilti iš objektyvių aplinkybių, arba tikrai duoti geresnį rezultatą nei priešingai“, – pridūrė ji.

Premjerė tvirtino nematanti prasmės, kad Ministrų kabinetas būtų nepilnos sudėties, tad nemano, kad teiks prezidentui tvirtinti Vyriausybės sudėtį kurios nors ministerijos vadovo vietą palikdama tuščią.

„Norėčiau, kad Vyriausybė pilnos sudėties gautų įgaliojimus iš naujo veikti, juoba, kad mes veikiame pagal tą pačią programą“, – sakė premjerė.

Tuo metu konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pažymėjo, jog darant pokyčius Ministrų kabinete reikia vertinti likusį Vyriausybės darbo laiką bei nuspręsti ar yra galimybių padaryti proveržį. 

Pasak jo, reiktų daugiau argumentų kodėl kritika žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui pradėta reikšti likus keliems mėnesiams iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų.

„Objektyviai nusiskundimų aš neturiu“, – kalbėjo G. Landsbergis

The post Už I. Šimonytę balsavo 69 parlamentarai appeared first on LAIKMETIS.

Pernai Ukrainos prezidentas susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant nesėkmingą kontrpuolimą, nesutarimus keliančius debatus dėl mobilizacijos ir garsiai nuskambėjusius korupcijos skandalus.

Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS) nurodė, kad 2022-ųjų gegužę visuomenės pasitikėjimas V. Zelenskiu siekė 90 proc., o šių metų gegužę sumažėjo iki 59 procentų. 

„Norėtume pabrėžti, kad Ukrainos visuomenės akyse Volodymyras Zelenskis tebėra teisėtas ir dauguma ukrainiečių juo pasitiki“, – nurodė KIIS. 

„Tačiau pasitikėjimo mažėjimo tendencija išlieka ir, kaip matyti iš rezultatų, pagrindinės paprastų ukrainiečių kritikos priežastys yra ne visada sėkminga kadrų politika ir teisingumo klausimai (ypač kovos su korupcija ir teisingos karo naštos visiems)“, – pridūrė institutas. 

Praėjusį mėnesį baigėsi V. Zelenskio penkerių metų kadencija, tačiau jis liko eiti pareigas dėl karo padėties. 

Praėjusiais metais V. Zelenskis teigė, kad yra pasirengęs surengti rinkimus, jei to prireiktų. 

Buvo nuspręsta 2024-aisiais nerengti prezidento rinkimų, motyvuojant tuo, kad kad apie 20 proc. šalies teritorijos kontroliuoja Rusijos pajėgos ir kad nuo karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į užsienį. 

Apklausa atlikta gegužės 16–22 dienomis strateginių komunikacijų centro „Forum“ užsakymu, į ją buvo įtraukti klausimai apie V. Zelenskį. 

Tyrimo metu kompiuterizuotų telefoninių interviu metodu apklausti 1 002 respondentai. Tyrimo paklaida – iki 3,4 procento. 

The post Ukrainiečių pasitikėjimas V. Zelenskiu - žemiausias nuo karo pradžios, skelbia apklausa appeared first on LAIKMETIS.

„Nematau, kodėl turėtų tapti. Taip, koalicija neturi didelės balsų persvaros, bet yra tvirta, ir esame nusiteikę baigti šią kadenciją, nesiimti kokių nors pasikeitimų, kurie, kaip ir sakiau, nebūtų racionalūs“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ji.

„Nematau kokio nors didelio iššūkio ar problemos. Kaip ir sakiau, tas pasitikrinimas yra gana formalus, jis, aišku, turi politinę prasmę, reikia pasitikrinti, ar Seime dar yra dauguma, bet, manau, kad šį nedidelį išbandymą koalicija nesunkiai praeitų“, – tvirtino Seimo vadovė.

Pagal Vyriausybės įstatymą, po prezidento rinkimų Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria ministro pirmininko kandidatūrai ir prezidentas jį paskiria eiti pareigas, jei Vyriausybėje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė vėl dirba pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, šis įgaliojimų gražinimas po prezidento rinkimų daugiau yra formalumas, nepaisant to, kad G. Nausėda nori perkrauti Ministrų kabinetą, tai yra pakeisti kai kuriuos ministrus.

G. Nausėda nori perkrauti Ministrų kabinetą, tai yra pakeisti kai kuriuos ministrus.

„Turint omenyje, kad prezidento inauguracija bus liepos 12 dieną, o rinkimai į Seimą – spalio 13 dieną, būtų logiška, kad tas formalumas – o įgaliojimų grąžinimas iš esmės yra formalumas, – kad jis ir liktų tokiu formalumu, kad netaptų dar vienu kovos lauku, juolab, kad ir kovoti nelabai yra dėl ko“, – pirmadienį sakė Seimo pirmininkė.

„Vyriausybė baigia savo kadenciją, bus likę vos keli mėnesiai iki pabaigos, man rodos, kad optimalu būtų žiūrint iš valstybės interesų, kad nebūtų didelių pasikeitimų“, – pridūrė ji.

Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, jog prezidentui ir premjerei nesutarus dėl pokyčių Ministrų kabinete, Vyriausybei gali tekti laikinai eiti pareigas iki kadencijos pabaigos.

„Aišku, gali būti įvairūs scenarijai. Gali būti, kad ši Vyriausybė ir liks laikinai einančia pareigas iki pat rinkimų, jei, tarkime, nepavyktų susitarti prezidentui ir premjere“, – tvirtino parlamento vadovė.

„Man rodos, prezidentas su tokiu stipriu pasitikėjimo mandatu turi tikrai labai daug erdvės, labai daug galimybių išnaudoti prezidento institucijai tenkančią telkiančią rolę, ir jei pirmoje kadencijoje nebuvo tai pilnai išnaudota dėl įvairių priežasčių, dėl tam tikros takoskyros ar įtampos su kolegomis konservatoriais, tai dabar, kai prezidentui jau nereikės siekti perrinkimo, šie penkeri metai vidaus politikoje tikrai galėtų būti tokiu galimybių metu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

The post Seimas balsuos dėl pasitikėjimo Vyriausybės vadove appeared first on LAIKMETIS.

Ja pasitiki 44,6 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 17,3 proc. šalies gyventojų (atitinkamai 39,8 ir 22,3 procento vasarį).

Lietuvos gyventojai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, o mažiausiai – politinėmis partijomis, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Jos duomenimis, ugniagesiais pasitiki 90,2 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 1,6 procento. Vasarį šie skaičiai siekė 90,1 proc. ir 0,5 procento.

Anot apklausos, policija pasitiki 66,2 proc. respondentų, o nepasitiki 8,1 proc. apklaustųjų (atitinkamai 64,8 ir 8,9 procento vasarį), Lietuvos kariuomene pasitiki 59 proc. lietuvių, o nepasitiki – 13,4 proc. apklaustųjų (atitinkamai 61 ir 12,2 procento vasarį).

Pasak apklausos, „Sodra“ pasitiki 55,7 proc. šalies gyventojų, o nepasitiki 12 proc. apklaustųjų (58,2 ir 9,4 procento vasarį).

Tuo metu pasieniečiais pasitiki 46,7 proc. Lietuvos gyventojų, o nepasitiki 9,4 proc. respondentų (atitinkamai 47,1 ir 11,3 procento vasarį), švietimu pasitiki 46,9 proc., o nepasitiki 9,7 proc., kai vasarį – 47 ir 11 procentų.

Sveikatos apsauga pasitikintys nurodė 46,6 proc. lietuvių, nepasitikintys – 21,7 procento (46,9 ir 18,2 procento vasarį).

Prezidentūra pasitiki 40,1 šalies gyventojų, o nepasitiki 19,3 apklaustųjų (atitinkamai 40,6 ir 17,4 procento vasarį), Lietuvos muitine pasitiki 32,5 proc. respondentų, o nepasitiki – 18,2 procento (26,9 ir 22,9 procento vasarį).

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 7 proc. (nepasitiki – 56,8 proc.), Seimu pasitiki 10,9 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 54,1 proc. šalies gyventojų. Vyriausybe pasitiki 17,1 proc. respondentų, nepasitiki 46,5 proc. lietuvių.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko kovo 15–23 dienomis. Apklaustas 1001 šalies gyventojas, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

The post Apklausa atskleidžia kiek išaugusį pasitikėjimą Bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, ugniagesiais pasitiki 90,1 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 0,5 procento, gruodį šie skaičiai buvo 89,5 proc. ir 2,2 procento.

Anot apklausos, policija pasitiki 64,8 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 8,9 proc. respondentų (atitinkamai 62,2 ir 11,5 procento gruodį), kariuomene pasitiki 61 proc. lietuvių, o nepasitiki – 12,2 proc. apklaustųjų (atitinkamai 59,9 ir 11,5 procento gruodį).

Kaip rodo apklausa, „Sodra“ pasitiki 58,2 proc. respondentų, o nepasitiki 9,4 proc. apklaustųjų (52,2 ir 11,6 procento gruodį), švietimu pasitiki 47 proc., o nepasitiki 11 procentų, kai gruodį – 44,5 ir 11,4 procento.

Pasieniečiais pasitiki 47,1 proc. Lietuvos gyventojų, o nepasitiki 11,3 proc. respondentų (atitinkamai 49,2 ir 12,8 procento gruodį), sveikatos apsauga pasitiki 46,9 proc. lietuvių, o nepasitiki – 18,2 procento (44,4 ir 21,5 procento gruodį).

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 5,9 proc. (nepasitiki – 54,4 proc.), Seimu pasitiki 11,5 proc., o nepasitiki – 52,2 proc. apklaustųjų. Vyriausybe pasitiki 17,5 proc. respondentų, o nepasitiki 45,6 proc. apklaustųjų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 8–17 dienomis. Apklausti 1002 šalies gyventojai, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

The post Lietuviai ir toliau labiausiai pasitiki ugniagesiais appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas jokios įtakos neturėjo 50 proc. respondentų – tiek apklaustųjų nurodė, kad jų nuomonės apie teismus šis sprendimas nepakeitė. Su tuo daugiau sutiko bedarbiai ir namų šeimininkės (63 proc.), rodo apklausa. 

Kad po šio teismo sprendimo dar labiau pasitiki teismais, nurodė 22 proc. apklaustų gyventojų. Tai dažniau didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (32 proc.) ir su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.), vadovai (36 proc.) ir besimokantis jaunimas (26 proc.).

Anot LRT, 16 proc. respondentų nurodė, kad dėl Apeliacinio teismo sprendimo „MG Baltic“ byloje jie teismais pasitiki mažiau. Dažniau tokį atsakymą rinkosi kolegijas ar technikumus baigę apklaustieji (20 proc.), darbininkai ir ūkininkai (20 proc.), ne lietuvių tautybės gyventojai (30 proc.).

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų lapkričio 22-ąją paskelbė nuosprendį vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Joje nuteisti Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys, buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

nuteisti Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Seimo narys Vytautas Gapšys

R. Kurlianskiui už politikų papirkimą, o E. Masiuliui ir V. Gapšiui už kyšininkavimą skirtos laisvės atėmimo bausmės, juridiniams asmenims, Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui – baudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį pranešė gavęs politinės korupcijos byloje nuteistos bendrovės „MG Grupės“  kasacinį skundą. 

Juo prašoma panaikinti praėjusių metų lapkričio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria koncernas „MG Baltic“ pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirtą 1,1 mln. eurų baudą grupė jau yra sumokėjusi.

Verslo grupė LAT prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 19 dienos išteisinamąjį nuosprendį.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų gruodžio 15–30 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose. 

Apklausta 1017 Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinių punktų. 

The post Po sprendimo „MG Baltic" byloje augo gyventojų pasitikėjimas teismais appeared first on LAIKMETIS.

Jos duomenimis, ugniagesiais pasitikėjo 88,9 proc. apklaustųjų, nepasitikėjo 1,6 procento. Prieš mėnesį šie rodikliai atitinkamai buvo 91,9 proc. ir 1,6 procento.

„Pasitikėjimo ugniagesiais lygis aukštas jau labai daug metų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Anot apklausos, lapkritį policija pasitikėjo 63,8 proc. respondentų, nepasitikėjo – 9,3 proc. apklaustų gyventojų (spalį – 64,2 proc. ir 8,6 proc.), kariuomene – 60,7 proc. ir 11 proc. (63,9 proc. ir 9 proc.).

Daugiau kaip pusė – 51,4 proc. – apklaustųjų teigė pasitikintys „Sodra“, nepasitikį ja nurodė 12,2 proc. gyventojų (53,2 proc. ir 10,2 proc.).

Tarp teigiamai vertinamų tarnybų bei institucijų taip pat yra pasieniečiai, jais pasitiki 45,5 proc., nepasitiki – 11,3 proc. (46,7 proc. ir 8,3 proc.) apklaustųjų.

Švietimu pasitiki 43,7 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 11,9 procento (40,7 proc. ir 16,8 proc.).

Anot apklausos, pasitikėjimą Prezidentūra deklaravo 42,7 proc. apklausos dalyvių, nepasitikėjimą – 18,3 proc. (45,2 proc. ir 15,9), Bažnyčia – atitinkamai 42,5 proc. ir 20,3 proc. (43,2 proc. ir 21,5 proc). 

Partijas teigiamai vertino 5,9 proc., neigiamai – 52,4 proc. apklaustųjų (6,1 proc. ir 53,3 proc.), Seimą – atitinkamai 8,5 proc. ir 57 proc. (10,7 proc. ir 53,4 proc.).

Vyriausybė sulaukė 12,5 proc. teigiamų apklaustųjų vertinimų, neigiamų buvo 44,6 proc. (17,5 proc. ir 41,6 proc.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko lapkričio 9–19 dienomis. Apklausta 1 tūkst. šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

The post Bažnyčia pasitiki mažiau nei pusė apklaustųjų appeared first on LAIKMETIS.