Sekmadienį Satsės posto pasieniečiai pastebėjo žmones, einančius pasienio juosta Setumos savivaldybėje, Veru apskrityje, pasienio posto link, kur jie norėjo nusifotografuoti. 

Pietinės prefektūros atstovai BNS pranešė, kad pasieniečiai sulaikė tuos žmones ir paaiškino jiems, kad pasienio ruože keliami ypatingi reikalavimai.

Visi šie asmenys yra turistai, jie pripažino padarę pažeidimą. Vienas asmuo, kuris vis dėlto neteisėtai kirto sieną, buvo nubaustas 200 eurų bauda.

The post Estija nubaudė asmenį, norėjusį nusifotografuoti pasienio su Rusija poste appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį pranešė Muitinė, įvažiuoti galės Baltarusijos piliečiai, turintys Lietuvos vizą, laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje bei vykstantys asmeniniais tikslais.

Taip pat bus leidžiama įvažiuoti Baltarusijos gyventojų – ES šalių piliečių automobiliams, kai jie į ES keliauja asmeniniais tikslais.  

Draudimas toliau bus taikoma lengviesiems įmonių automobiliams ar naudojamiems komerciniais tikslais, taip pat parduoti skirtiems automobiliams.

Sprendimą taikyti išimtis priėmė Vyriausybės sudaryta Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija.

Draudimas į Lietuvą atvykti lengviesiems automobiliams su baltarusiškais numeriais įsigaliojo liepos 18 dieną – iki tol  atvykusieji per pusmetį – iki kitų metų sausio 18-osios – turi išvykti arba persiregistruoti. Po šios datos jie negalės būti Lietuvoje, o jų savininkams grės bauda ir automobilio konfiskavimas.

Tačiau draudimas netaikomas automobiliams su diplomatiniais numeriais, kai jie būtini diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai arba skirti diplomatų asmeniniam naudojimui.

Patekti į Lietuvą Baltarusijoje registruotiems automobiliams taip pat leidžiama, jei jais vežami mirusiųjų palaikai.

The post Į Lietuvą vėl bus leista automobiliu įvažiuoti teisėtai gyvenantiems baltarusiams appeared first on LAIKMETIS.

„Visai neseniai vyko tarybos posėdis vidaus reikalų ministrų ir yra labai aiški žinia, kad iš Europos mes gausime finansavimą. Yra numatyta dabar 150 mln. eurų, būtent rytinių sienų infrastruktūros sustiprinimui. Žinoma, mes turėsime pasidalinti tuos finansus, bet manau, kad čia dar tikriausiai ne pabaiga“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministrė.

Ji dėl finansinės paramos į už vidaus reikalus atsakingą eurokomisarę Ylva Johansson (Ilvą Johanson) laišku kreipėsi liepos pradžioje.

Jame ministrė pabrėžė, kad būtina skubiai modernizuoti ir atnaujinti sienos stebėjimo sistemas. Tuomet ministerija nurodė, jog apskaičiuota, kad šio modernizavimo išlaidos sieks beveik 16 mln. eurų, o reikalingas finansavimas – 13,7 mln. eurų.

Laiške A. Bilotaitė išreiškė viltį, kad rezervų sąrašas bus skubiai peržiūrėtas ir Lietuva galės gauti reikiamą Bendrijos įnašą. Teigiama, kad papildomai iki 2030 metų sienos stebėjimo sistemų atnaujinimui prireiks dar 65 mln. eurų.

„Migracijos kažkokių srautų mes nestebime tenai, bet akivaizdžiai suprantame, kad turime stiprinti. Mano buvo duotas pavedimas mūsų pasienio tarnybai parengti atitinkamą priemonių planą ir sudėlioti, kas yra prioritetai stiprinant mūsų pasienį su Rusijos Federacija, tai yra tam tikros infrastruktūros atnaujinimas, to paties fizinio barjero, stebėjimo sistemų, patrulio tako“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Praėjusių metų spalį Lietuvai buvo pranešta apie 9,3 mln. eurų Europos Sąjungos paramą, ji leido atnaujinti sienos stebėjimo sistemas visame sienos su Baltarusija ruože.

„Mūsų tikslas yra pasiekti, kad europiniame lygmenyje mes turėtumėm ne tik, kad teisinius kažkokius pokyčius, kurie mums svarbūs kovojant su ta instrumentalizuota migracija, (...) taip pat labai svarbu gauti paramą, nes visa tai tikrai labai brangiai kainuoja. Fizinis barjeras, stebėjimo sistemos, kitos priemonės. Tai yra labai brangu, bet mes saugome ne tik savo valstybę, bet mes saugome taip pat ir ES“, – sakė A. Bilotaitė.

Apie tai, jog ministerijai bus siūloma griežtinti patekimo į pasienio su Rusija ruožą tvarką yra užsiminęs ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Lietuvos siena su Rusija yra maždaug 275 kilometrų ilgio.

EK Lietuvai jau yra suteikusi apie 100 mln. eurų paramą sienos su Baltarusija stiprinimui.

The post Lietuvai žadama finansinė parama sienos apsaugos su Rusija stiprinimui appeared first on LAIKMETIS.

„Mes matome poreikį griežtinti pasienio ruožo režimą. Aišku, ne ištisai. Tai, matyt, reikės vertinti situaciją ir atskirų ruožų pažeidžiamumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas.

„Identifikavome tuos ruožus, kur gali būti daugiau rizikų, valstybės sienos pažeidimo, ir, matyt, siūlysime artimiausiu metu tobulinti valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą, kuris įteiktų galbūt daugiau įrankių, galimybių pasieniečiams veikti pasienio ruože, o ne tik stebėti tuos piliečius, kurie atvyksta prie valstybės sienos turėdami tam teisę ir turėdami tam atitinkamus dokumentus“, – pridūrė jis.

Pasieniečių vadas pabrėžė, jog patekimas būtų griežtinimas tik pažeidžiamose zonose, tačiau jų įvardinti nenorėjo.

Šiuo metu, anot VSAT, pasienio ruože norintiems būti žmonėms užtenka turėti asmens tapatybės dokumentą.

„Puikiai žinome, kad mūsų siena eina labai gražiais Lietuvos gamtos kampeliais. Norinčių atvykti prie sienos ar grybauti, ar uogauti, ar žvejoti yra tikrai nemažai. Dėl to turime labai atsakingai vertinti irgi šitą aspektą ir teikti siūlymus dėl pasienio režimo griežtinimo“, – kalbėjo jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė BNS teigė, kad dėl šio klausimo dar bus diskutuojama, kalbama su vietinėmis bendruomenėmis, kariuomene.

The post Matome poreikį griežtinti pasienio ruožo režimą - VSAT vadas generolas R. Liubajevas appeared first on LAIKMETIS.

Gegužės 28 dieną 21 metų kariui Mateuszui Sitekui (Mateušui Sitekui) peiliu į krūtinę pro tarpą pasienio tvoroje smogė vienas iš migrantų, mėginusių iš Baltarusijos patekti į Lenkijos teritoriją. Birželio 6 dieną, praėjus daugiau nei savaitei, karys dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje. 

Radijo stotis RMF 24 savo interneto svetainėje šeštadienį paskelbė neoficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad „Lenkijos tarnybos nustatė ir mėgina susekti asmenį, nužudžiusį 21 metų lenkų karį, saugojusį sieną su Baltarusija“.

„Nustatyta, kad užpuolikas yra asmuo iš Artimųjų Rytų“, – rašoma pranešime.

„Tarnybų duomenimis, jis vis dar yra Baltarusijos teritorijoje, tačiau gali pabėgti į Siriją.“

Pasak RMF 24, Lenkijos saugumo tarnybos įtariamąjį nustatė išanalizavusios vaizdo kamerų įrašus, darytus išpuolio metu ir po jo.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) šeštadienį pareiškė: „Visada, kai kas nors įvykdo nusikaltimą, įvykdo tokį žiaurų, bjaurų veiksmą kaip lenkų kario nužudymas, jis turi žinoti pasekmes, kad Lenkijos valstybė visada... nubaus tokį asmenį ir nenusileis.“

Jis pridūrė, kad „Lenkijos valstybė padarys viską, kad sugautų ir atsivežtų“ už nužudymą atsakingą asmenį.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Pasak pareigūnų, autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.

The post Lenkijos tarnybos ieško migranto, kuris mirtinai sužalojo lenkų karį appeared first on LAIKMETIS.

Anot ministerijos pirmadienį išplatinto pranešimo, laiške A. Bilotaitė pabrėžė, kad būtina skubiai modernizuoti ir atnaujinti sienos stebėjimo sistemas.

„Apskaičiuota, kad šio modernizavimo išlaidos sieks beveik 16 mln. eurų, o reikalingas finansavimas – 13,7 mln. eurų“, – nurodo ministerija.

Laiške A. Bilotaitė išreiškė viltį, kad rezervų sąrašas bus skubiai peržiūrėtas ir Lietuva galės gauti reikiamą Bendrijos įnašą. Teigiama, jog iš viso iki 2030-ųjų lėšų poreikis sienos stebėjimo sistemų atnaujinimui sieks 65 mln. eurų.

„(...). Šiandien Lietuvos 275 km ilgio sienos su Rusija saugumo stiprinimas yra mūsų prioritetas. Didžioji dalis sienos stebėjimo infrastruktūros reikalauja atnaujinimo – tam, kad būtume tinkamai informuoti apie padėtį pasienyje ir galėtume užtikrinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienų saugumą. Tikimės tolesnės Europos Komisijos (EK) paramos sprendžiant šį svarbų klausimą“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Praėjusių metų spalį Lietuvai buvo pranešta apie 9,3 mln. eurų ES paramą, ji leido atnaujinti sienos stebėjimo sistemas visame sienos su Baltarusija ruože.

Ministerijos teigimu, laiške A. Bilotaitė pabrėžė EK indėlį, atremiant prieš tris metus prasidėjusią Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

„Kartu mes sutrukdėme Lukašenkos bandymams atverti naują migracijos kelią į ES, pasipriešinome priešiškų režimų destabilizacijos pastangoms ir sustiprėjome. Padidinome atsparumą, sustiprinome reagavimo pajėgumus, pagerinome Kaliningrado tranzito saugumą ir pakėlėme savo išorės sienų apsaugos standartus iki precedento neturinčio lygio. Šie pasiekimai nebūtų buvę įmanomi be Europos Komisijos pagalbos“, – teigė A. Bilotaitė.

Nuo migracijos iš Baltarusijos antplūdžio pradžios 2021 metais pradžios EK suteikė Lietuvai apie 100 mln. eurų paramą sienos su Baltarusija stiprinimui.

The post Lietuva siekia ES finansinės paramos sienos apsaugos su Rusija sustiprinimui appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu. Visas sienos ruožas stebimas moderniomis stebėjimo sistemomis, pasienio pareigūnai operatyviai reaguoja į bet kokius sienos pažeidimus. Tačiau atsižvelgus į galimas grėsmes, taip pat karo Ukrainoje pamokas, kontrmobilumo ir kitomis priemonėmis siekiame dar labiau sustiprinti sienos apsaugą. Taip pat turime stiprinti VSAT ir jos sąveiką su kariuomene“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.

Pagrindinės grėsmės prie valstybės sienos su Rusijos Federacija yra susijusios su geopolitine situacija, galimomis įvairiomis provokacijomis bei pavieniais valstybės sienos pažeidimais. Šiais metais užfiksuoti 5 valstybės sienos su Rusijos Federacija pažeidimai. 95 proc. sienos pažeidimų įvyko dėl neatsargumo (plaukiojant, pramogaujant ir pan.). Praktiškai neliko valstybės sienos pažeidimų susijusių su kontrabandos gabenimu (2021 m. ir 2022 m. nustatyta po 6 atvejus, 2023 – 4 atvejai).

Vidaus reikalų ministerija rengiasi įvairių, sienos stiprinimui skirtų priemonių įgyvendinimui. Vykdant kontrmobilumo priemonių planą, šiuo metu vyksta inžinerinių priemonių pirkimo procedūros, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenė. Planuojama įkurti kelias dešimtis Inžinerinių priemonių parkų savivaldybių teritorijose, iš jų ir netoli sienos su Rusijos Federacija.

Pasienyje su Rusijos Federacija numatoma tęsti patrulio tako remonto ir įrengimo darbus, suplanuoti sienos stebėjimo sistemų atnaujinimo etapus, tęsti dronų ir antidroninės įrangos plėtrą, stiprinti pasieniečių sąveiką su Lietuvos kariuomene, organizuoti bendras pratybas.

Visa siena su Rusijos Federacija yra kontroliuojama moderniomis stebėjimo sistemomis, įskaitant vietas, kur nėra fizinio barjero. Siekiant sustiprinti personalo pajėgumus užtikrinant sienos stebėjimą, 2024 m. papildomai įsteigta 30 vaizdo stebėjimo sistemų operatorių etatų.

Valstybės sieną su Rusijos Federacija saugo dvi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio rinktinės: Pagėgių pasienio rinktinė ir šiemet atkurta Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė. Siekiant užtikrinti sienos saugumą, VSAT bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Karinėmis jūrų ir oro pajėgomis.

Valstybės sienos linijos ilgis su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 297,12 km. Siena pasižymi išskirtinėmis gamtinėmis sąlygomis – didžiąją jos linijos dalį sudaro upės ir kiti vandens telkiniai.

The post Ministrė A. Bilotaitė: mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu appeared first on LAIKMETIS.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus antradienį BNS teigė, kad naujas protestas nėra nukreiptas prieš Lietuvą, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis sakė, jog kelyje gali būti apie 200 traktorių, tačiau juos bus galima apvažiuoti. 

Lietuvos policija antradienį pranešė, kad akcija dvi dienas vyks nepertraukiamai, o nuo kovo 22 iki 28 dienos – nuo 8 val. iki 20 val. Tuo metu pasienyje ties buvusiu Kalvarijos kontrolės punktu dirbs daugiau pareigūnų, kurie padės valdyti transporto srautus.

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad ūkininkų protestai planuojami daugiau kaip 500 vietų visoje šalyje

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad ūkininkų protestai planuojami daugiau kaip 500 vietų visoje šalyje. Anot portalo „TVN Warszawa“, ūkininkai protestuoja prieš Europos žaliąjį kursą bei pigesnės žemės ūkio ir maisto produkcijos importą iš trečiųjų šalių ir nesąžiningą konkurenciją su jų produkcija.

Kovo pradžioje Lenkijos ūkininkai šešias dienas protestavo pasienyje su Lietuva – kelyje buvo tikrinamos transporto priemonės, ūkininkai žiūrėjo, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstavo, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, tačiau tokių atvejų jei nefiksavo.  

The post Lenkijos ūkininkai pradeda protestus visoje šalyje, įskaitant pasienį su Lietuva appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS teigė Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) atstovas Gediminas Kulikauskas, kontrolė sustiprinta lapkričio 23-iąją. Anot jo, kiekvienas įvažiuojantis vilkikas, net jeigu jis vyksta ir be krovinio, tikrinamas itin kruopščiai.

„Tikrinamos absoliučiai visos krovininės transporto priemonės: tuščios, pilnos, su kroviniais, ar deklaruota be jų, tikrinami ir net matuojami vilkikų kėbulai ieškant slėptuvių, jie sveriami. Nekalbant jau apie švietimą rentgenu, atidengiami tentai“, – teigė G. Kulikauskas.

Pasak jo, nuodugni kontrolė gerokai prailgina patikrą, todėl gali formuotis ilgesnės transporto eilės.

„Tas, deja, neišvengiama. Fizinis postų pralaidumas turi ribas, o kai darbas yra maksimaliu intensyvumo režimu, tai šiek tiek užtrunka“, – sakė G. Kulikauskas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas BNS sakė, kad dėl tokios patikros ilgėja sienos kirtimo laikas, bet jos visada lydi sustiprintą kontrolę.  

„Mes tik turime nusiskundimus labai paprastus, kad pailgėjo pravažiavimas. Tai pastovus, chroniškas dalykas. Visada taip yra, kai tokia kontrolė – iš karto eilės ilgėja“, – BNS sakė Z. Buivydas.

Tačiau, G. Kulikausko teigimu, tokia patikra yra efektyvi: „Vyksta tikrai nuodugni kiekvienos krovininės transporto priemonės patikra ir tai duoda rezultatų“. 

Tarnyba pranešė, kad vienos iš tokių patikrų metu, Raigardo kelio poste, iš Baltarusijos įvažiavusio dujovežio cisternoje aptikta apie 600 dėžių cigarečių kontrabanda.

Per devynis šių metų mėnesius muitinės pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose jau sulaikė 10,4 mln. pakelių nelegalių rūkalų. Pernai per visus metus buvo sulaikyta 8,3 mln. pakelių cigarečių kontrabandos.

Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete pritarta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimams, leidžiantiems tabako pramonės įmonėms Lietuvoje teikti pagalbą su cigarečių kontrabanda ir nelegalia prekyba kovojančioms valstybės institucijoms. 

Svarstant pakeitimus teigta, kad cigarečių kontrabanda iš Rytų į Lietuvą nesumažėjo net pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, skirtą apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.

The post Sustiprinta Baltarusijos krovininio transporto kontrolė appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos vežėjai nuo lapkričio pradžios blokuoja pagrindines krovininių transporto priemonių sienos perėjas su kaimynine karo draskoma Ukraina, reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti jų konkurentams ukrainiečiams.

„Eismo blokavimas Lenkijos ir Ukrainos pasienyje: padėtis katastrofiška!“ – pareiškime pabrėžė Kyjivo žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

„Ukrainos vairuotojų padėtis tokia sunki, kad jie planuoja pradėti bado streiką, jei padėtis nepagerės!“

Abiejose sienos pusėse susidarė didžiulės sunkvežimių eilės, kuriose daugeliui vairuotojų tenka praleisti ne vieną dieną esant žemai temperatūrai ir menkoms maisto atsargoms.

Kyjivas penktadienį pranešė, kad Lenkijos pusėje blokuota apie 2 100 sunkvežimių, bandančių įvažiuoti į Ukrainą.

D. Lubinecas sakė, kad kreipėsi į savo Lenkijos kolegą Marciną Wiaceką (Marciną Viaceką), bet atsakymo dar negavo.

Jis taip pat sakė, kad Kyjivas pradėjo rengtis „vairuotojų evakuacijai iš Lenkijos teritorijoje esančių blokuojamų patikros punktų“, tačiau nepateikė detalių, kaip tai atrodys.

Jis sakė, kad Ukraina taip pat pradėjo rengtis aprūpinti vairuotojus maistu, vandeniu, vaistais ir degalais.

Mažiausiai du Kyjivo ir vežėjų derybų ratai buvo nesėkmingi.

Lenkijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad, siekdama nuraminti protestuojančius lenkų vežėjus, sustiprins Ukrainos sunkvežimių patikrinimus keliuose, vedančiuose pasienio link.

Lenkijos vežėjai jau daugiau kaip tris savaites blokuoja pagrindinius sienos kirtimo punktus su kaimynine Ukraina, nes, jų teigimu, susiduria su nesąžininga ukrainiečių vairuotojų konkurencija.

Lenkijos transporto įmonės nori, kad Ukrainos sunkvežimiams vėl būtų leidžiama įvažiuoti į šalį tik su ES leidimais, kurių blokas atsisakė po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Nuo karo su Rusija pradžios Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių.

Tačiau santykiai su Ukraina pašlijo per šį rudenį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus, kai valdančioji partija sustiprino nacionalistinę retoriką ir įsivėlė į ginčus su Kyjivu.

The post Lenkijos vežėjų protesto pasienyje padariniai - katastrofiški, teigia Ukraina appeared first on LAIKMETIS.