The post Malachijaus pranašystė, popiežiai, vertybinė revoliucija JAV. Su Tomu Vilucku appeared first on LAIKMETIS.

Pirmojo advento sekmadienio Evangelija mums kalba apie kosminius sukrėtimus, žmonijos nerimą ir baimę.

Šiame kontekste Jėzus kreipiasi į mokinius vilties žodžiais: „Pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Lk 21, 28). Jam rūpi, kad mokinių širdys nebūtų sunkios (plg. 34 eil.) ir kad jie budriai lauktų Žmogaus Sūnaus atėjimo.

Pranciškus aiškino, kad iš tiesų daug Jėzaus amžininkų, matydami to meto tragiškus įvykius – persekiojimus, konfliktus, stichines nelaimes – buvo apimti nerimo ir manė, kad artėja pasaulio pabaiga. Jų širdis slėgė baimė.

Tačiau Jėzus nori išlaisvinti juos iš klaidingų įsitikinimų ir moko, kaip išlikti budriems savo širdyse, kaip žiūrėti į tuos nerimą keliančius įvykius neišleidžiant iš akių Dievo plano. Todėl Jėzus ir siūlo kelti akis į dangų, nes tik taip galima iki galo suprasti ir žemiškus dalykus.

Pasak Pranciškaus, labai svarbus ir Jėzaus patarimas saugotis, kad neapsunktų mūsų širdys. Iš tiesų gali atsitikti taip, kad nerimas, baimės ir nuogąstavimai dėl mūsų asmeninio gyvenimo ar dėl to, kas šiandien vyksta pasaulyje, gali mus prislėgti ir nublokšti į neviltį.

Jei rūpesčiai slegia mūsų širdis ir verčia mus užsidaryti savyje, Jėzus, priešingai, kviečia pakelti galvas, pasitikėti jo meile. Jei surasime jam vietos mūsų širdyse, mes vėl atgausime viltį.

Popiežius prašė paklausti savęs: ar mano širdį slegia baimė, rūpesčiai, nerimas dėl ateities? Ar atsimenu Dievą žvelgdamas į kasdienius įvykius ir istoriją? O gal leidžiu, kad mane užvaldytų nusiminimas?

Tegul šią dieną prasidedantis adventas būna brangi proga pakelti žvilgsnį į tą, kuris suteikia šviesos mūsų širdims ir palaiko mus kelyje, linkėjo Pranciškus ir paragino malda kreiptis į Mergelę Mariją, kuri ir per sunkius išmėginimus visada buvo pasirengusi priimti Dievo planą.

The post Popiežius Pranciškus: Jėzus siūlo kelti akis į dangų appeared first on LAIKMETIS.

Mat kiek anksčiau prieš šį šventosios Evangelijos skaitinį, kurį ką tik girdėjote, broliai, Viešpats sakė: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Šen ir ten bus didelių žemės drebėjimų, ligų ir bad­mečių“ (Lk 21, 10.11). Ir dar šį tą įterpęs, pridūrė ką tik jūsų girdėtus žodžius: „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis“ (Lk 21, 25). Iš visų tų dalykų matome kai kuriuos jau įvykus ir baiminamės, jog labai greitai ištiks ir kiti.

Todėl sakome, kad jūsų sielos budėtų ir būtų apdairios, idant neaptingtų iš nerūpestingumo, nenusilptų iš nežinojimo; tegu baimė visada jas skatina nerimauti, o nerimas testiprina daryti gerus darbus, vis apsvarstant žodžius, kuriuos priduria mūsų Atpirkėjas: „Žmonės džius iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį“ (Lk 21, 26).

Bet kadangi visa tai, kas čia pasakyta, yra nukreipta prieš nedorėlius, netrukus kalba kreipiama išrinktiesiems paguosti: „Kai visa tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Lk 21, 28). „Pakelti galvas“ reiškia kelti mūsų sielas į dangiškosios tėviškės džiaugsmus.

Taigi Dievą mylintiesiems liepiama džiaugtis ir linksmintis dėl pasaulio pabaigos, nes aišku, jog greitai jie gaus tą, kurį myli, kai pasibaigs tas, kurio nemylėjo. Juk teneatsitinka taip, kad tikintysis, trokštantis regėti Dievą, liūdėtų dėl pasaulį ištinkančių sukrėtimų, žinodamas, jog nuo šių sukrėtimų jam ateis galas.

Todėl, mylimieji broliai, mąstykite apie tą dieną visomis išgalėmis, taisykite gyvenimą, keiskite elgesį, pikto gundymus įveikite pasipriešindami, už padarytą blogį bauskite save atgailos ašaromis. Mat amžinojo teisėjo atėjimą kada nors sutiksite [būdami] tiek ramesni, kiek dabar iš anksto jam ruošiatės bijodami jo rūstybės.

Šv. Grigalius Didysis, † 604

The post Pasaulio pabaiga appeared first on LAIKMETIS.

Eufrato ir Tigro upių ištakos yra Turkijos šiaurės rytuose. Upės teka maždaug lygiagrečiai per pietinę Turkijos sieną į Siriją ir toliau į Iraką, kur galiausiai susijungia ir įteka į Persijos įlanką. Šios dvi upės lemia regiono santykinį derlingumą (sudaro vadinamąjį Derlingąjį pusmėnulį) sausringoje pasaulio dalyje ir yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis, kuriuo nuo seniausių laikų gyveno bendruomenės.

Pagrindinė sausros priežastis - labai sumažėjęs (ir nuolatinis) kritulių kiekis ir sniego tirpimas, kuris paprastai maitina upes. Šią su klimato kaita susijusią problemą dar labiau paaštrino per didelis vandens išteklių išgavimas ir prastas jų valdymas.

Kaip ir daugelis kitų didžiųjų pasaulio upių, Eufratas buvo užtvenktas įvairiose jo tėkmės vietose, o tai turėjo neigiamą poveikį tiems, kurie priklauso nuo jo vandens toliau palei srovę. Dėl to neišvengiamai kilo regioninė įtampa, panaši į tą, kuri šiandien jaučiama tarp kitų tarpvalstybinių upių, pavyzdžiui, Nilo ir Mekongo, šalių.

Pirmą kartą Šventajame Rašte Eufratas (ir Tigras) paminėtas Pradžios knygoje, kur šios upės išvardytos kaip tekėjusios "Edeno sodui drėkinti" (Pr 2, 10-14). Pranašystė apie Eufrato išdžiūvimą pateikta Jeremijo 50, 38. Biblijos tyrinėtojai mano, kad ji išsipildė, kai persų karalius Kyras 539 m. pr. m. e. užkariavo Babiloną. Konkreti nuoroda į Eufrato išdžiūvimą vėl randama Apreiškimo knygoje. Būtent pastaroji pranašystė sukėlė ypatingą sujudimą, nes ji tiesiogiai susijusi su laikų pabaigos pranašystėmis.

"Galima sakyti, kad kai kurie į laikų pabaigą žvelgia tarsi į dėlionę, kurios žaidimo esmė - atpažinti pasaulio įvykius ir nutikimus, kurie sudaro dar vieną dėlionės dalį. Galiausiai, kai bus sudėliota pakankamai dalių, jie mano, kad būtinai turi įvykti Kristaus sugrįžimas.

kai kurie į laikų pabaigą žvelgia tarsi į dėlionę, kurios žaidimo esmė - atpažinti pasaulio įvykius ir nutikimus, kurie sudaro dar vieną dėlionės dalį.

Taigi Eufrato išdžiūvimą kai kurie aiškina kaip dar vieną paskutiniųjų laikų dėlionės detalę, neabejotinai pagreitinsiančią Viešpaties sugrįžimą. Tai gali atrodyti teisinga išvada. Tačiau aptariama Rašto vieta turi labai konkretų kontekstą, kurio niekas nesiūlo taikyti šiandien", - žurnale "Premier Christianity" rašo britų teologijos dėstytojas Chrisas Follettas.

Apreiškimo knygos 16 skyriuje aprašytas įvykis numatomas didelio suspaudimo laikotarpio pabaigoje. Tai ne aplinkosauginis teismas Žemei, bet veikiau būtina lemiamo Armagedono mūšio preliudija, kai "Rytų karalių" suburta galinga kariuomenė stos prieš Viešpatį Izraelyje.

"Kaip tikintieji, esame Kristaus pašaukti būti druska ir šviesa šiame pasaulyje. Nepriklausomai nuo to, ar pasirodysime esą Dievo paskutiniųjų laikų žmonės, ar ne, Bažnyčios misija nepasikeitė ir nepasikeis iki Viešpaties sugrįžimo dienos. Mums nereikia iš anksto spėlioti, kada Viešpats sugrįš; tiesiog turime toliau daryti tai, kam Jis mus pašaukė", - pažymi Ch. Follettas.

The post Ar džiūstanti Eufrato upė pranašauja pasaulio pabaigą? appeared first on LAIKMETIS.

Aktyvi saulė, audros ir išsiveržimai yra visiškai normalus dalykas, netgi pasireiškiantis prognozuojamu cikliškumu. 1859 metais dėl galingai išsiveržusios Saulės plazmos, kuri sukėlė didžiulę geomagnetinę audrą, visoje Šiaurės Amerikoje nutrūko telegrafo ryšys, nes buvo sugadintos telegrafo sistemos. 2012 metais fiksuotas panašus galingas išsiveržimas, tačiau tą kartą Saulės dalelės nepataikė į Žemę.

Tokie galingi reiškiniai kaip šią kovo 13-ąją fiksuojami kartą per kelis dešimtmečius ar netgi rečiau. Laimei, plazma išsiveržė priešingoje Žemės planetai Saulės pusėje. Anot mokslininkų, kitu atveju padariniai būtų tiesiog katastrofiški. Dingusios elektros nepavyktų atstatyti per kelias savaites ar netgi mėnesius.

O šiuolaikinis pasaulis laikosi ant elektros. Ilgam jai dingus maža to, kad grįžtume į archajiškus laikus, neabejotinai būtų daug nuostolių, kiltų pavojus sveikatai ir gyvybei. Iš dangaus kristų palydovai, lėktuvai, nevaldomi būtų traukiniai, laivai ir automobiliai. Sutriktų susisiekimas, informacijos perdavimas, šildymas, vandens tiekimas, neveiktų ligoninių ir kitų įstaigų įranga. Tai pajustume iškart. O kur dar liekamieji reiškiniai?

Vienas iš tokių – nusikalstamumas. Ne tik pavienių asmenų. Netrūktų ir valstybinio terorizmo. Dingus technologijoms mūšio laukas labai suvienodėja. Tokiomis aplinkybėmis velnias žmogaus sąmonę ima atakuoti ypač aktyviai, dėl to pirminė sumaištis gali iš tiesų peraugti į neprognozuojamą chaosą.

Panašiai kaip atominiame kare. Juk branduolinio ginklo panaudojimo atveju ne tik mechaniškai sunaikinamos didžiulės teritorijos, taipogi kyla elektromagnetinės audros, kurios išjungia, sugadina elektroninę ar elektrinę įrangą. Tačiau, palyginti su tuo, ką gali Saulė, atominių ginklų pavojus neatrodo toks didžiulis. Kita vertus, saulės šviesa ir šiluma ne tik suteikia malonumo, bet ir yra pagrindinis gyvybei reikalingų sąlygų šaltinis.

Daugelis pastaruoju metu iš įvairių perspektyvų nagrinėja pasaulio pabaigos klausimą.

Daugelis pastaruoju metu iš įvairių perspektyvų nagrinėja pasaulio pabaigos klausimą. Pasak Biblijos, mes gyvename paskutiniaisiais laikais (t. y. paskutinį tarpsnį prieš pasaulio pabaigą). Niekas nežino, kiek jie truks. Paskutinieji laikai prasidėjo po Jėzaus pakilimo į Dangų ir tęsiasi iki šiol. Būdamas žemėje Jėzus savo mokiniams pasakojo, kaip tai įvyks. Jis kalbėjo apie antrą sugrįžimą, paskutinį teismą, įvairius gamtos reiškinius ir įvykius prieš pasaulio pabaigą. Jėzaus vardinamus ženklus daugelis žino – tai badas, karai, marai, žemės drebėjimai ir kiti kataklizmai. Žemė patirs tokį sukrėtimą, kokio nebuvo ir nebus, nes bus sunaikinta.

Skeptikai ir kritikai sako, kad tai yra nerealu, tai kartojasi nuolat ir toli gražu nerodo pasaulio pabaigos. Kartu jie kritikuoja Jėzaus žodžius: „Saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus jėgos bus sudrebintos“ (Mt 24, 29), neva tai visiškai nelogiška. Tačiau Biblija nėra mokslo vadovėlis ir daug kas čia įvardijama metaforomis, posakiais, kuriuos lengvai suprato prieš du tūkstančius metų gyvenęs žmogus. Aktyvi Saulė, meteoritai, asteroidai, dingęs žemės magnetinis laukas, pasikeitusi planetos orbita, didžiuliai žemės plutos lūžiai – pabaigos scenarijaus galimybių yra daug daugiau nei gali atrodyti.

O ką tik išsiveržusi Saulės plazma – tik nedidelis vaizdinys, kas ir kaip gali įvykti. Tarsi įžvalga, kokias priemones ir būdus mūsų Viešpats gali panaudoti paskutinei dienai atėjus. Įpratome manyti, kad esame protingi, daug ką suprantame, galime kontroliuoti arba bent jau nuspėti. Tačiau visata pilna paslapčių ir siurprizų. Apaštalas Petras savo laiške įspėja: „O Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir žemė su savo kūriniais sudegs“ (2 Pt 3, 10).

Ką mes galime padaryti? Tikėti ir pasitikėti Dievu. Esame tokie bejėgiai ir mažyčiai šioje visatoje, kad nei žinios, nei technologijos neišgelbės mūsų nuo pasaulio pabaigos. „Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus“ (2 Pt 3, 14).

The post Jonas Čyvas. Geomagnetinės Saulės audros, kataklizmai ir kitos pasaulio pabaigos appeared first on LAIKMETIS.

Jėzus, skelbdamas Evangeliją, taip pat kalbėjo apie pasaulio pabaigą: „Anomis dienomis užguls toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sukūrė, iki šiolei, ir daugiau nebebus. <...>Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove (Mk 13, 19.26).

Žmogaus Sūnus ateis pasaulio teisti, pakviesdamas teisiuosius į amžinąją laimę, o neteisiuosius pasmerkdamas. Dievo teismas tik užantspauduos žmogaus laisvus pasirinkimus, kuriuos jis bus daręs per savo gyvenimą ir mirties valandą.

Šie pasakojimai apie pasaulio pabaigą pateikiami ne mums išgąsdinti, bet kad mūsų kasdienybė su savo džiaugsmais ir rūpesčiais neužgožtų paties esminio dalyko – pasiruošimo susitikti su amžių Teisėju. Jėzus pasakojimą apie laikų pabaigą užbaigė raginimu: „Budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“ (Mk 13, 33).

Prisimenu iš mokyklos dienų garbaus amžiaus prancūzų kalbos mokytoją. Per jo pamokas mes kartais paišdykaudavome. Tuomet mokytojas prieidavo prie didžiausio išdykėlio ir pasakydavo lotynišką sentenciją: Quidquid agis, prudenter agas et respice finem! – „Kad ir ką darytum, elkis protingai ir mąstyk, kuo tai baigsis!“ Koks protingas buvo mokytojas, primindamas išdykėliams, kad reikia mąstyti apie savo elgesio pasekmes.

Dievo žodis, primindamas apie pasaulio pabaigą ir mūsų gyvenimo pabaigą, kviečia stabtelėti prie mūsų gyvenimo kertinių dalykų: ar tikrai mylime Dievą ir žmones? Ar nesame susikūrę kokių nors stabų? Ar rimtai rūpinamės savo amžinuoju likimu?

Netvarkingi polinkiai atima ramybę ir dažnai tampa mūsų suklupimo akmeniu.

Apie meilę Dievui galime kalbėti tik tuomet, jeigu Dievui skiriame pakankamai dėmesio. Tačiau jei nesisaugome nuodėmių, beveik nesimeldžiame, tuomet kalbos apie meilę Dievui būtų tik savęs apgaudinėjimas ir nieko daugiau.

Meilė artimui reiškiasi gero linkėjimu ir darymu mus supantiems žmonėms, ypač patiriantiems kokį nors vargą. Tačiau jei nuolat mąstome tik apie savo reikalus, o kitų žmonių bėdos mums mažiausiai rūpi, jei neprisiverčiame atleisti ir melstis už tuos, kurie mus įžeidė ar padarė ką nors bloga, tuomet artimo tikrai nemylime, ir tai jau yra didelė mūsų bėda.

Visi mes turime įvairių kūno polinkių; kai kurie iš jų yra ypač netvarkingi ir stiprūs. Tai gali būti neapykanta, perdėtas savęs vertinimas, netvarkingas seksualinis potraukis, godumas medžiaginių dalykų ir kt. Netvarkingi polinkiai atima ramybę ir dažnai tampa mūsų suklupimo akmeniu. Kad juos apvaldytume, pirmiausia reikia pažinti savo silpnybes, su jomis kovoti darant kasdienę sąžinės peržvalgą, pasinaudojant Sutaikinimo sakramentu ir prašant Dievo pagalbos, kad nugalėtume tai, kas mūsų prigimtyje yra netvarkinga. Didžiausias stabas, kurį mes daugiausia smilkome, yra mūsų puikybė – siekis būti pranašesniam už kitus.

Dievo Žodis, primindamas apie visų dalykų pabaigą ir ragindamas budėti, kviečia rimtai pasitikrinti, kokia yra mūsų dvasinė būklė. Jeigu dabar reikėtų susitikti su Viešpačiu, ar neišsigąstume, kad susitikimui esame nepasiruošę? Prašykime Viešpatį šviesos gerai save pažinti ir padaryti reikalingų pasiryžimų.

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Laikų pabaiga - XXXIII eilinis sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.