Tokiomis mintimis krašto vyskupai kreipėsi į pasauliečius, laiške patikinę, jog Paragvajui labai reikia Kristui ir Bažnyčiai įsipareigojusių pasauliečių. Ganytojai įvardijo daug socialinio ir individualaus blogio situacijų, kurias, pasak jų, išspręsti galėtų tik įsipareigoję pasauliečiai.

Vyskupai išreiškė viltį, kad Pasauliečių metai paskatins pasauliečius katalikus „įsipareigoti, kad būtų įveikta struktūrinė socialinė nelygybė, korupcijos, nebaudžiamumo, individualistinio savanaudiškumo ir godumo blogis, kuris žmogų atstumia, jo neįtraukia ir veda į pražūtį dėl sveikatos, švietimo, žemės, namų ir darbo stokos“.

Naujajam Paragvajui reikia Viešpaties mokinių-misionierių, Dievo karalystės ugdytojų pasaulyje.

Paragvajaus vyskupų konferencija savo laiške, paskelbtame gruodžio 25 d. episkopato portale, į krašto katalikus kreipėsi kaip į Dievo tautą, primindama Vatikano II susirinkimo dogminę konstituciją Lumen Gentium, kurioje pasauliečių įsakmiai prašoma, kad jie įsipareigotų kurti pasaulyje Dievo karalystę.

Be to, ganytojai atkreipė dėmesį, kad Pasauliečių metai Paragvajuje sutampa su dviem svarbiais įvykiais – lapkritį įvykusia Lotynų Amerikos bažnytine asamblėja ir Bažnyčioje visame pasaulyje prasidėjusiu sinodiniu procesu – įsiklausymu į Dievo tautos balsą ir tarpusavio pasitarimus, kurių pagrindu 2023 - aisiais metais įvyks Sinodas apie sinodiškumą. Sinodalumas, priminė Paragvajaus ganytojai, reiškia visų – pasauliečių, ganytojų ir pašvęstųjų – ėjimą kartu.

Dievo tautos misija yra siekti, kad pasaulis, susidedantis iš dvasininkų, pašvęstųjų ir pasauliečių, būtų šventesnis. Visi turi prisidėti, kiekvienas pagal savo vaidmenį ir charizmą, kad Kristus taptų regimas, visi kartu išreikšdami krikšto vienybę ir kunigiškąjį, pranašiškąjį ir karališkąjį pašaukimą Kristuje.

Visi turi prisidėti, kiekvienas pagal savo vaidmenį ir charizmą, kad Kristus taptų regimas...

Jau laikas, kad pasauliečiai, būdami dauguma Bažnyčioje, prisiimtų savo vaidmenį išeinančioje, misijinėje Bažnyčioje ir, pagilinę savo formaciją, taptų žmonijos raugu, visuomenės atsimanymo druska ir šviesa.

Pasauliečiai neturėtų bijoti eiti visais pasaulio keliais, žengti į visus visuomenės kampus, pasiekti miestų paribius, prisiliesti prie žaizdotos žmonijos, būti Bažnyčia, kuri atsiraitojusi rankoves tiesia kitam pagalbos ranką.

Pasauliečių pašaukimas – pašventinti savo aplinką, kad ją sudrėkintų gyvasis Evangelijos vanduo. Todėl reikia ne atsiskirti nuo pasaulio, o jame gyventi ir jį evangelizuoti.

Pasauliečių pašaukimas – pašventinti savo aplinką, kad ją sudrėkintų gyvasis Evangelijos vanduo.

Bažnyčios uždavinys – suformuoti gerus dangaus karalystės piliečius, įsipareigojusius pasaulio reikalams kaip Viešpaties mokiniai-misionieriai, kurie neužsidaro bažnyčiose ir nelaukia bažnytinių direktyvų tam, kad galėtų darbuotis dėl teisingumo ir žmoniškesnio gyvenimo visiems.

Būdami pakrikštyti, visi esame pranašai, pašaukti skelbti Dievo žodį, viešame gyvenime liudyti Jėzų Kristų, būti tiesos, teisingumo ir meilės ugdytojais, smerkti neteisingumą ir melą, atmesti viską, kas kenkia žmogui ir visuomenei.

The post Paragvajaus vyskupai: reikia ne atsiskirti nuo pasaulio, o jame gyventi ir jį evangelizuoti appeared first on LAIKMETIS.

Trys jaunos moterys katalikės pasaulietės Maria Pilar Gullon Yturriaga, Octavia Iglesias Blanco ir Olga Perez-Monteserin Nenez vykstant Ispanijos pilietiniam karui dirbo slaugytojomis Puerto Somiedo miestelio Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Kai 1936 m. spalį ligoninę užėmė komunistų kovotojai, slaugytojos buvo suimtos, žiauriai kankinamos ir prievartaujamos.

Po poros dienų komunistų kovotojai šias tris merginas, kartu su ligoninėje slaugytais sužeistais kariais, išvedė už miestelio ir sušaudė. Egzekucijos metu budeliai siūlė palikti jas gyvas mainais už tikėjimo išsižadėjimą. Nė viena mergina nesutiko.

Palaimintosios neišsigando ir kankintojai jų nepalenkė, nes jos degė Dievo ir artimo meile, kalbėjo kardinolas M. Semeraro šeštadienio rytą aukotų beatifikacijos Mišių homilijoje ir priminė šv. Augustino mokymą apie krikščioniškąją kankinystę.

Pasak Augustino, kankiniais tampama ne dėl patirtos kančios, ne dėl iškentėto skausmo, bet dėl priežasties, vardan kurios ryžtamasi kentėti. Šios trys moterys pasitiko mirtį su Kristaus vardu lūpose ir dėl šio išpažinimo jos nusipelnė kankinių vainiko, sakė kardinolas.

The post Trys pasaulietės kankinės paskelbtos palaimintosiomis appeared first on LAIKMETIS.