Pasak S. Kairio, vieno iš įspūdingiausių europietiškos kultūros simbolių – gaisro suniokotos Paryžiaus Dievo Motino katedros – atstatymas ir viso civilizuoto pasaulio išskirtinis dėmesys šiam faktui simbolizuoja, kad jokios griaunamosios jėgos nėra pajėgios sunaikinti kultūros, o kartu ir vakarietiškų demokratinių vertybių.

„Kultūros paveldo apsaugos ir atkūrimo svarba šiame kontekste šiandien dar ryškiau iškyla kaip galinga tautų vienijimo ir kultūrinio identiteto stiprinimo jėga. Šiandien tai labai svarbu ir kovojančiai, savo identitetą ginančiai Ukrainai, kuriai neturime pavargti visokeriopai padėti, įskaitant ir jos kultūros paveldo apsaugą, jo atstatymą“, – sako S. Kairys.

Prancūzijos kultūros ministrės Rachida Dati kvietimu vizito į Paryžių atvykęs S. Kairys dalyvavo jos surengtame priėmime Europos Sąjungos kultūros ministrams.

Sekmadienį laikinasis kultūros ministras Paryžiuje susitiko su besibaigiančio Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisare Virginija Vitkiene, pasidžiaugė sėkmingais sezono rezultatais, kurie, atlikus analizę ir apibendrinimus, išsamiau bus pristatyti vėliau.

S. Kairys apžiūrėjo Paryžiaus šiuolaikinio meno centre „Palais de Tokyo“ demonstruojamą Lietuvos sezonui skirtą parodą „Les frontieres sont des animaux nocturnes / Sienos yra laukiniai gyvūnai“, kitas ten vykstančias parodas.

Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 uždarymo renginiai vyks gruodžio 11–12 d., o kai kurios parodos bus demonstruojamos iki metų pabaigos.

The post S. Kairys: jokios griaunamosios jėgos nėra pajėgios sunaikinti kultūros appeared first on LAIKMETIS.

Atidarymo ceremonija pademonstravo mūsų prigimties du svarbiausius matmenis – kultūrą ir religiją.

Tačiau jei ši katedra būtų vien, kaip teigė didysis jos populiarintojas prancūzų rašytojas Viktoras Hugo, „katedrų karalienė“, tuomet ją vertintume kaip neabejotiną žmonijos kultūros istorijos viršūnę ir to pakaktų.

Prancūzai atstatė savo katedrų karalienę ir šis procesas kainavo apie milijardą eurų. Šie pinigai buvo ne tik paprastų tikinčiųjų (viso 340 tūkst. žmonių iš viso pasaulio) aukos.

Liūto dalį sudarė vos kelių milijardierių įnašai. Pavyzdžiui, Bettencourt-Meyersų šeima, kuriai priklauso kompanija „L'Oreal“, prisidėjo 200 mln. eurų. Tokią pat sumą paaukojo LVMH (Christian Dior, Louis Vuitton, Givenchy, Hennessy ir kt.) vadovas Bernardas Arnault. Mažiau - 100 mln. eurų - paaukojo bendrovės „Kering“ (Saint Laurent, Gucci, Balenciaga ir kt. prekių ženklai) savininkas François-Henri Pinault.

Žinoma, simboliška, kad besivaikančių mados vėjų pirkėjų pinigai nugulė į šios katedros atsatymo darbus. Grožio standartai atnešantys milžiniškus pelnus jų kūrėjams pasitarnavo Grožio didybei. Taip tarsi bylotume apie gražiausius dalykus, kuriuos mes, žmonės, galime sukurti, jei įdedame neįsivaizduojamą darbo, išteklių ir laiko kiekį.

Notre Dame įkūnija ne tik meno istoriją ir Europos kultūrą, bet yra ir vienas reikšmingiausių krikščioniškos civilizacijos pasiekimų simbolių. Katedros statyba prasidėjo XII a. ir truko beveik 200 metų. Notre Dame išgyveno Prancūzijos revoliucijos barbarybes ir ilgą atkūrimo laikotarpį.

Aštuoni šimtai metų Notre Dame stebėjo Paryžių, o jos varpai skambėjo pažymėdami ir laimingus, ir liūdnus įvykius. Šimtus metų katedra didingai stūksojo, liudydama Paryžiaus ir Prancūzijos istoriją, būdama Europos religinės kultūros širdimi. Ji patyrė religinio smurto, karų, epidemijų ir politinių neramumų šimtmečius, atlaikė Adolfo Hitlerio kėslus ją sunaikinti.

Ji atlaikė ir išmėginimą dideliu gaisru. Vis tik negalime išleisti iš akių fakto, kad nukrikščionėjimo liepsna siaučia ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Vakarų civilizacijoje. Net ir savaitgalio iškilmėse tikėjimui oficialiose kalbose buvo skirta vietos itin mažai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas katedros atsatymą naudojo saviems tikslams. Jis seniai ir viešai buvo išsiuntęs kvietimą popiežiui Pranciškui atvykti į katedros atidarymo ceremoniją, o popiežius 2024 m. lapkritį taip pat viešai jo atsisakė. Ir atsisakė taip, kad, išvertus iš diplomatinės kalbos į suprantamą, tai tiesiog atrodė kaip spjūvis Prancūzijos valdžios institucijoms į veidą.

Oficialiai Vatikanas nepaskelbė atsisakymo priežasčių ir net neužsiminė apie popiežiaus sveikatą, kuri būtų atrodžiusi daugiau ar mažiau tikėtina (popiežiui jau 87 metai). Be to, prieš pat Notre Dame atšventinimą popiežius lankėsi Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Singapūre.

Vietoje to, Šv. Tėvas sušaukė kardinolų konsistoriją Vatikane, o praėjus savaitei po ceremonijos Paryžiuje, gruodžio 15 d., pontifikas turėtų apsilankyti Prancūzijos Korsikos saloje, kur dalyvaus konferencijoje „Liaudies religingumas Viduržemio jūros regione“. Nesijaučia mastelio skirtumas?

Apie šio Vatikano pasirinkimo priežastis prancūzų leidinys „Le Figaro“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad popiežius nenorėjo dalyvauti politiniame šou, kurį surengė E. Macronas, pasinaudodamas katedros atstatymo tema, kad sustiprintų savo gana silpną įvaizdį visuomenėje ir atitinkamai įtaką.

Pavyzdžiui likus dviem dienoms iki Notre Dame atidarymo, parlamentas pareiškė nepasitikėjimą vyriausybe ir pasiuntė ją atsistatydinti. Ir viso E. Macrono valdymo laikotarpio negalima pavadinti sėkmingu, jame akis bado pralaimėjimai ir nesėkmės.

Vis tik negalime išleisti iš akių fakto, kad nukrikščionėjimo liepsna siaučia ne tik Prancūzijoje, bet ir visoje Vakarų civilizacijoje.

Prancūzai praranda pozicijas Afrikoje, vidaus problemos nesprendžiamos, ūkininkai nepatenkinti, nelegali migracija didėja ir t. t. Ir didžiausias teigiamas jo pasiekimas, šalia vasaros olimpinių žaidynių yra Paryžiaus Notre Dame atstatymas. Jis įvyko tuo metu, kokį pažadėjo Macronas.

„Le Figaro“ rašė, kad popiežius Pranciškus nenorėjo būti „marginalizuotas“ Notre Dame atidarymo ceremonijoje ir dalyvauti Prancūzijos valdovo šventėje, kuri virto „tarptautiniu politiniu aktu Prancūzijos garbei“.

Prancūzai atstatė savo katedrų karalienę, bet kas atstatys jų katalikišką tapatybę?

Štai ši šalis pergyvena bažnyčių uždarymo ir griovimo faktus, kai vietos valdžios institucijos nusprendžia taip pasielgti dėl to, kad nėra kam jų prižiūrėti ir remontuoti. Juk nėra tikinčiųjų, todėl bažnyčios nereikalingos ir jas galima nugriauti arba pritaikyti kitoms reikmėms. Niekas nesiruošia jų atstatyti kaip Paryžiaus Dievo Motinos katedros. Suprantama, nes politinio piaro dėl to padaryti nepavyks.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra buvo atstatyta, tačiau bažnyčių uždarymas visoje Prancūzijoje tęsėsi ir net paspartėjo. Taip teigiama Prancūzijos katalikų arkivyskupijos bažnyčių pastatų inventorizacijos ataskaitoje, kuri buvo parengta dviejų Prancūzijos senatorių prašymu ir pateikta 2022 m. liepos mėn.

Pagrindinius šios ataskaitos  punktus katalikiškas laikraštis „La Croix“ paskelbė likus dviem savaitėms iki Notre Dame atidarymo ceremonijos. Visų Prancūzijos vyskupijų apklausos rezultatai nedžiugina: iki šiol beveik 1 700 bažnyčių 69 Prancūzijos vyskupijose yra uždarytos ir laukia savo likimo. Jos gali būti parduotos, atiduotos barams ar restoranams arba paprasčiausiai nugriautos.

Žymusis vokiečių mąstytojas Frydrichas Nyčė yra pranašavęs, kad krikščionių katedros virs Gyvojo Dievo mauzoliejais. Lieka palinkėti, kad toks likimas neištiktų grožiu nušvitusios Prancūzijos „karalienės“.

The post Tomas Viluckas. Atstačius katedrą, kas atstatys tikėjimą? appeared first on LAIKMETIS.

Naujasis relikvijorius, kurį sukūrė prancūzų menininkas Sylvanas Dubussonas, yra futuristinio dizaino ir sulaukė vertinimų viešojoje erdvėje, kadprimena kosminį laivą.

Prieš gaisrą katedroje Erškėčių vainikas buvo saugomas tradiciškesniame relikvijoriuje, kurį XIX a. sukūrė Placide'as Pousselge'as-Roussanas.

Nustatytomis dienomis tikintiesiems ją išnešdavo pagerbti.

Praėjus penkeriems metams po 2019 m. balandžio 15 d. kilusio niokojančio gaisro, gruodžio 13 d. vyks ceremonija, skirta Erškėčių vainiko relikvijos sugrįžimui į katedrą paminėti.

Vainikas yra vienas iš daugelio su Kristaus kančia susijusių daiktų. Evangelijose rašoma, kad grupė romėnų kareivių apvilko Kristų purpuriniu (arba raudonu) apsiaustu, įbruko jam į rankas nendrinį skeptrą ir uždėjo ant galvos erškėčių vainiką, tyčiodamiesi iš jo kaip iš „žydų karaliaus“.

Erškėčių vainiko relikviją, daugelio manymu, tikrąjį vainiką, kuris buvo ant Jėzaus Kristaus galvos, XIII a. į Prancūziją iš Šventosios Žemės atvežė karalius Liudvikas IX.

The post Per Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymą pristatytas naujas Erškėčių vainiko relikvijorius appeared first on LAIKMETIS.

Vizito programoje numatyti susitikimai su besibaigiančio Lietuvos sezono Prancūzijoje organizatoriais, apsilankymai parodose, renginiuose.

Vizitas rengiamas Prancūzijos kultūros ministrės Rachida Dati kvietimu.

The post S. Kairys dalyvaus Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidaryme appeared first on LAIKMETIS.

Šis gotikos architektūros šedevras užsidarė, kai prieš penkerius metus katedrą nusiaubė gaisras.

Pirmadienį respublikonas patvirtino, kad priėmė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) kvietimą dalyvauti iškilmingame 850 metų senumo statinio, kurio 2019-ųjų balandį vos nesunaikino liepsnos, atidaryme.

Tai bus pirmoji D. Trumpo kelionė į užsienį po jo perrinkimo praėjusį mėnesį. Jo politinis sugrįžimas sukėlė nerimą daugelyje Europos šalių, įskaitant Prancūziją, kur E. Macronas pirmosios D. Trumpo kadencijos metu nuolat konfliktavo su Niujorko nekilnojamojo turto magnatu.

Būsimasis prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, jog E. Macronas „atliko puikų darbą užtikrindamas, kad Dievo Motinos katedra būtų atkurta su visa savo šlove ir dar daugiau. Tai bus labai ypatinga diena visiems!“

D. Trumpo dalyvavimas gali paskatinti kitus pasaulio politinius lyderius atvykti į ceremoniją. Prieš naujojo prezidento inauguraciją sausio 20 dieną jie, tikėtina, stengsis užmegzti santykius ir užkirsti kelią galimiems ginčams dėl prekybos ir gynybos.

2017-aisiais D. Trumpui pirmą kartą pradėjus eiti pareigas, jo santykiai su E. Macronu, kuris tuo metu taip pat buvo naujas veidas pasaulinėje arenoje, iš pradžių atrodė kaip tvirtos bičiulystės užuomazga.

Jų ilgi ir galingi rankos paspaudimai – bandymas vienam prieš kitą įgauti psichologinį pranašumą – patraukė stebėtojų dėmesį. Laikui bėgant santykiai atšalo, o vėliau ir apkarto – šalys ginčijosi klimato kaitos, prekybos ir gynybos klausimais.

Ugningos viešnagės 2018-aisiais metu D. Trumpas viešai juokėsi iš E. Macrono „itin žemo palaikymo“ visuomenėje bei pokštavo apie Prancūzijos kariavimo istoriją.

Tačiau tikėtina, jog šeštadienio ceremoniją, kurią prancūzas stengėsi pristatyti kaip nacionalinio ir asmeninio triumfo momentą, užgoš dabartinės E. Makrono politinės problemos – spėjama, kad dar šią savaitę žlugs jo patvirtinta vyriausybė, o parlamentas pateks į aklavietę.

„Daug jaukesnis ir prakilnesnis“

2019-aisiais paryžiečiai su siaubu stebėjo kaip ugnis niokoja pasaulinio paveldo paminklą, kuris įkvėpė Victoro Hugo (Viktoro Hugo) romaną „Paryžiaus katedra“, ir kaip paskui nukrenta jo smailė.

Kai kurie apokaliptinius vaizdus netgi palaikė Vakarų civilizacijos žlugimo ženklu, o pastatą nuo visiško suniokojimo išgelbėjo tik sunkus Paryžiaus ugniagesių darbas.

Kilus gaisrui D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ (dabartiniame „X“) pasiūlė, kad „galbūt gaisrui užgesinti būtų galima panaudoti skraidančias vandens cisternas“. Susierzinę Prancūzijos ugniagesių vadovai šį pasiūlymą atmetė kaip rizikingą ir juokingą, nes beveik neabejotinai toks veiksmas būtų nuniokojęs tai, kas liko iš pastato.

Rekonstruoti meno kūrinius, pajuodavusias sienas ir sugadintas patalpas už 700 mln. eurų buvo pasitelkta apie 250 skirtingų įmonių ir šimtai ekspertų.

Praėjusį penktadienį katedroje apsilankęs ir patikrinęs jų darbą E. Macronas gyrė juos už tai, kad jie pasiekė neįmanomą ir užgydė nacionalinę žaizdą.

Lydimas Paryžiaus arkivyskupo Laurent'o Ulricho (Lorano Ulricho) ir aukščiausių miesto politikų, jis žvelgė į restauruotus šviesios spalvos akmenis katedros navoje ir gyrė, jog statinys „daug jaukesnis ir prakilnesnis“.

Politika ir diplomatija

Šeštadienio ceremonijoje susimaišys nacionalinė šventė, politika, diplomatija ir religija.

E. Macronas priešais katedrą turėtų sakyti kalbą, kurios klausys apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, pranešė jo biuras.

Kai kurių stebėtojų nuostabai popiežius Pranciškus renginyje nedalyvaus – Katalikų bažnyčios vadovas nusprendė nenutraukti savaitgalio kelionės į Prancūzijos Korsikos salą.

Po E. Macrono kalbos, kurią galės gyvai stebėti ne daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, ypatingi svečiai bus pakviesti apžiūrėti architektūros paminklą ir pamatyti, kaip atgimsta Didieji vargonai – didžiausi Prancūzijoje, turintys beveik 8 tūkst. vamzdžių.

Ant Senos upės kranto, priešais Dievo Motinos katedrą, bus įrengta vieša erdvė, kurioje tilps 40 tūkst. žmonių, o koncertas, kuriame dalyvaus bažnyčios choras, Prancūzijos radijo filharmonijos orkestras ir prancūzų dainininkai, bus transliuojamas per nacionalinį radiją ir televiziją.

Be to, sklinda dar nepatvirtinti gandai, kad renginiui tarptautinės žvaigždės jėgos suteiks Pharrello Williamso (Farelo Viliamso) pasirodymas.

Saugumą renginio metu turėtų užtikrinti apie 6 tūkst. policijos pareigūnų.

The post Įvyks ilgai lauktas Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymas appeared first on LAIKMETIS.

Tai būtų pirmoji jo kelionė į užsienį po lapkritį laimėtų JAV prezidento rinkimų.

Paryžiaus katedra smarkiai nukentėjo nuo niokojančio gaisro 2019-aisiais. Tų metų balandžio 19-ąją paryžiečiai ir visas pasaulis su siaubu stebėjo, kaip liepsnos niokoja pasaulio paveldo objektą ir kaip paskui nukrenta jo smailė.

Kai kuriems apokaliptiniai gaisro vaizdai atrodė kaip daugiau nei 850 metų bažnyčios istorijos pabaiga ar net pačios Vakarų civilizacijos žlugimo simbolis.

Tačiau šį savaitgalį katedra vėl priims lankytojus ir tikinčiuosius – vyks iškilmingos ceremonijos, kuriomis bus pažymėtas atnaujintų maldos namų atidarymas. Tarp svečių turėtų būti dešimtys pasaulio lyderių.

„Garbė pranešti, kad šeštadienį vyksiu į Paryžių, Prancūziją, dalyvauti didingos ir istorinės Dievo Motinos katedros, kuri buvo visiškai restauruota po niokojamo gaisro prieš penkerius metus, atidaryme“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

„Garbė pranešti, kad šeštadienį vyksiu į Paryžių, Prancūziją, dalyvauti didingos ir istorinės Dievo Motinos katedros, kuri buvo visiškai restauruota po niokojamo gaisro prieš penkerius metus, atidaryme“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kuris buvo užsibrėžęs ambicingą tikslą atstatyti katedrą per penkerius metus, penktadienį ją apžiūrėjo ir sakė, kad darbininkai atliko „neįmanomą“ darbą ir užgydė šalies žaizdą.

2017 metais D. Trumpui pradėjus savo pirmą kadenciją JAV prezidento poste, jo santykiai su E. Macronu, kuris tuomet buvo naujas veidas pasaulio scenoje, atrodė labai draugiški.

Vėliau jie atvėso, D. Trumpui nuosekliai atsisakant daugiašališkumo.

2019 metais gaisrui niokojant Paryžiaus katedrą, D. Trumpas ragino vandenį ant jos pilti iš lėktuvų. Tokį patarimą pašiepė prancūzų ugniagesių tarnybos.

Beveik 700 milijonų eurų kainavusiai katedros restauracijai – „šimtmečio statybų aikštelei“ – buvo pasitelkta apie 250 įmonių ir šimtai ekspertų.

Restauracija buvo finansuojama iš 846 mln. eurų aukų, kurios buvo surinktos iš 150 šalių per beprecedentę solidarumo akciją.

Gruodį E. Macronas sakė, kad pakvietė popiežių Pranciškų į katedros atidarymą, tačiau rugsėjį kai kurių nuostabai Katalikų bažnyčios vadovas paskelbė neatvyksiąs.

Vietoje to Pranciškus gruodžio 15 dieną lankysis Prancūzijos Viduržemio jūros saloje Korsikoje.

The post D. Trumpas dalyvaus Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidaryme appeared first on LAIKMETIS.

Kilus ginčui dėl gruodžio 8 d. Mišių organizavimo, E. Macronas pakvietė šimtus darbininkų, menininkų ir mecenatų lapkričio 29 d. kartu su juo dalyvauti ekskursijoje.

„Tai būdas prezidentui surengti šou prieš tikrąjį atidarymą“, - sakė vienas Notre Dame radijo komentatorius.

E. Macronas, kuris 2019 m. pažadėjo, kad katedra bus vėl atidaryta per penkerius metus, matyt, svajojo apie ceremoniją, kurioje tarp daugybės tarptautinių žvaigždžių dalyvaus popiežius Pranciškus ir kurią vainikuos jo paties kalba.

Nuo liepos, kai prarado daugumą parlamente, jis siekia daugiau viešų renginių, kad atgaivintų savo susilpnėjusį prezidentavimą. Anksčiau prezidento vizitai į katedrą buvo kur kas diskretiškesni.

Tačiau Prancūzijos laicizmo įstatymas, kuris griežtai atskiria politika ir religija, trukdė jo planams. Pagal šį įstatymą katedra yra valstybės nuosavybė, tačiau jos vidų iš esmės kontroliuoja Paryžiaus arkivyskupija.

E. Macronas gruodžio 8 d. Mišiose dalyvaus kaip ir kiti, būdamas kviestinis svečias, bet ne kaip valstybės atstovas. Vietoj to jis dieną prieš atidarymą kalbės prie katedros, o tą patį vakarą jis bus pirmasis katedroje vyksiančio koncerto svečių saraše.

Sekmadienio liturgijai vadovaus Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas, kuris taip pat pašventins naująjį altorių, į kurį bus įdėtos relikvijos, ir pateps jį šventuoju aliejumi.

Popiežius Pranciškus atsisakė dalyvauti šioje iškilmėje, nes tą savaitgalį planuojama kardinolų konsistoriją Romoje.

Vietoj to jis gruodžio 15 d. su vienos dienos vizitu lankysis Korsikoje, kur užbaigs religinę konferenciją apie liaudies pamaldumą Viduržemio jūros regione.

Nors E. Macronas su juo susitiks Ajače, tai bus ne valstybinis vizitas Prancūzijoje, o pastoracinis apsilankymas vienoje iš jos periferijų.

The post Prancūzijos prezidentas E. Macronas dalyvavo ekskursijoje po atstatytą Dievo Motinos katedrą appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš kelis mėnesius su mumis susisiekė Paryžiaus žaidynių organizacinis komitetas, norėdamas sužinoti, ar mus domintų toks Notre Dame varpas“, - žiniasklaidai sakė katedros rektorius-arkikunigas Olivier Ribadeau Dumas (Olivjė Ribado Diuma). „Ir mes priėmėme šį pasiūlymą.“

Varpą, sveriantį 500 kilogramus, olimpinių žaidynių proga pagamino „paskutiniais Prancūzijos varpų gamintojais“ vadinama Cornille Havard liejykla, įsikūrusi Normandijoje.

Liejykloje gaminami varpai didžiausioms Prancūzijos bažnyčioms ir katedroms. 2013 m. ji pagamino devynis naujus varpus Notre Dame katedrai 850-ųjų metinių proga. Įrengti Notre Dame šiauriniame bokšte, jie turėjo skambinti per kasdienes katedros pamaldas. Ta pati bendrovė buvo atsakinga už aštuonių iš šių devynių varpų restauravimą po to, kai jie buvo apgadinti per 2019 m. balandžio 15 d. gaisrą.

„Olimpinių žaidynių varpui nelemta prisijungti prie dviejų katedros bokštų varpų“, - paaiškino Ribadeau Dumas. „Jis prisijungs prie kitų dviejų varpų, naujai nulietų tos pačios įmonės, kurie bus įrengti katedros viduje, galerijoje, netoli vargonų. Šie trys varpai skambės kartu per Mišias, konsekracijos metu. Jie pakeis varpus, kurie buvo naudojami šiam tikslui transeptų sankryžoje prieš gaisrą, visiškai sunaikinusį tą vietą.“

Ribadeau Dumas patvirtino, kad katedros varpai neskambėjo per olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, priešingai nei teigiama žiniasklaidos pranešimuose. Jis nenorėjo grįžti prie prieštaringai vertinamos ceremonijos, kurioje buvo parodijuojama „Paskutinė vakarienė“, akimirkų. „Svarbu tai, kad šios dvi žaidynių savaitės buvo stiprus brolybės ir vienybės momentas“, - tvirtino jis. „Ši brolybė yra labai brangi.“

„Šiose žaidynėse buvo švenčiamas gyvenimas ir… santykiai“, - sakė Ribadeau Dumas. „Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas rugpjūčio 4 d. aikštėje priešais Notre Dame kalbėjo apie ryšius, kuriuos galima sukurti tarp sporto ir religijos. Būtent tai turime prisiminti“, - pabrėžė jis.

Ribadeau Dumas sakė, kad užuot sutelkęs dėmesį į neigiamus komentarus, jis mieliau sveikino šimtų baleto šokėjų ir ugniagesių, kurie buvo dislokuoti kitoje atidarymo ceremonijos dalyje, Paryžiaus krantinėse ir ant stogų, choreografiją.

„Šia seka pagerbti dailidės ir akmens skulptoriai, kurie atgaivino Notre Dame. Ji bylojo apie stiprią brolybės ir vienybės dvasią, kuri vyravo ir per Notre Dame restauravimo projektą. Tai buvo didinga“, - sakė jis.

„Dabar turime prisiminti, kad Notre Dame nėra tik paveldo dalis“, - sakė rektorius, likus keliems mėnesiams iki labai laukiamo katedros atidarymo gruodžio 8 d.

„Pirmiausia tai yra dvasinė garbinimo vieta. Žinoma, neketiname iš Notre Dame projekto ištrinti kultūrinio aspekto. Tačiau dabar laukiame to laiko, kai katalikų tikintieji galės įžengti, kai čia bus atnaujintos pamaldos. Tai yra svarbiausia.“

The post Paryžiaus olimpinių žaidynių varpas skambės Notre Dame katedroje appeared first on LAIKMETIS.

Beveik 4400 detalių rinkinys prekyboje pasirodys birželio 1 d., o jo kaina - 212,82 eurų.

Dievo Motinos katedra taip pat bus didžiausias LEGO sukurtas architektūros rinkinys. Šiuo metu didžiausi yra Tadžmahalas ir Himedži pilis, kurių kiekvienas turi šiek tiek daugiau nei po 2 000 detalių. Tačiau naujasis rinkinys yra gerokai mažesnis už kelias LEGO ikonas, tokias kaip 9000 dalių Koliziejus ir 10000 dalių Eifelio bokštas.

Pastaruoju metu LEGO pradėjo kasmet išleisti tik po vieną naują architektūros temą. Anksčiau per metus būdavo išleidžiamos kelios miestų panoramos arba garsūs orientyrai. Dabar sutelkiama dėmesį į tai, kad atkurtų po vieną žymią vietovę, skiriant daugiau dėmesio detalėms.

Naujojo rinkinio nuotraukų dar neišleista, tačiau jis tikrai bus įspūdingas, rašo CNA.

Taip pat verta paminėti, kad nepaisant to, jog LEGO laikosi politikos, draudžiančios kurti religinius rinkinius, vis dėlto buvo pasirinkta atkurti katalikų katedrą. Priduriama, kad daugiau dėmesio skiriama architektūrinei šios įžymybės vertei. Panašiai buvo pasielgta ir dėl 2019 m. pasirodžiusio Tadž Mahalo rinkinio.

LEGO rinkinys bus išleistas likus maždaug šešiems mėnesiams iki numatyto istorinės Paryžiaus katedros atidarymo.

The post „LEGO" pristato naują Paryžiaus Dievo Motinos katedros rinkinį appeared first on LAIKMETIS.

Idėją pakeisti langus Prancūzijos vyriausybei pateikė Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas, ir E. Macronas mielai sutiko, rašo „The Guardian".

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) šio mėnesio pradžioje lankydamasis katedroje paskelbė, kad šešių iš septynių pietinės navos šoninių koplyčių langai bus pašalinti ir pakeisti naujais, kurie bus išrinkti konkurso būdu, rašo „The Guardian".

Senieji langai bus patalpinti naujajame katedros muziejuje, kalbėjo šalies prezidentas.

Nuo 2019 m. balandžio mėn. 800 metų senumo katedroje, kurią nuniokojo gaisras, vyksta didžiulė atstatymo kampanija. Joje dalyvauja 250 Prancūzijos įmonių ir meno dirbtuvių.

Vizito metu E. Macronas pažymėjo, kad atstatymo darbai vykdomi pagal grafiką, siekiant užtikrinti, kad katedra būtų atstatyta ir atverta visuomenei iki 2024 m. gruodžio, rašo CNN.

Jis taip pat išreiškė norą, kad XXI amžius „užimtų savo vietą tarp daugelio kitų, kurie yra šios katedros kūriniuose", ir sakė, kad vitražų keitimo konkursas yra pastangos „pažymėti šį XXI amžių".

Langus, kuriuos ketinama pašalinti ir kurie per gaisrą nenukentėjo, suprojektavo prancūzų architektas Eugène'as Viollet-le-Ducas, garsus Notre Dame katedros ir daugelio kitų šalies viduramžių paminklų restauratorius.

The post Istorinius Paryžiaus Dievo Motinos katedros vitražus norima pakeisti šiuolaikiniais appeared first on LAIKMETIS.