Iš viso partijoms bus pervesta 2,75 mln. eurų.

Šis pusmetis yra pirmasis, kai skaičiuojant valstybės biudžeto asignavimus atsižvelgta į 2024 metas vykusių rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų rezultatus.

Taip pat šio pusmečio dotacijų dydžius lėmė ir rinkėjų balsai, atiduoti per 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimus.

Daugiausia – 662,7 tūkst. eurų – skirta valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai, opoziciniams Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams išmokėta 612,2 tūkst. eurų.

258,8 tūkst. eurų gaus opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, valdančioji „Nemuno aušra“ sulauks 241,8 tūkst. eurų, o jų koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gaus taip pat labai panašią sumą – 241,5 tūkst. eurų.

Opoziciniam Liberalų sąjūdžiui skirta 237 tūkst. eurų, tris vienmandatėse išrinktus atstovus Seime turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga sulauks 141,6 tūkst. eurų dotacijos.

Į Seimą nepatekusi, bet atstovų Vilniaus miesto taryboje ir Europos Parlamente turinti Laisvės partija gaus 140,4 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – 88 tūkst. eurų, po vieną atstovą Seime turintis Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“ sulauks atitinkamai 65,4 ir 61,1 tūkst. eurų dotacijų.

„Nemuno aušra“ ir Nacionalinis susivienijimas nėra anksčiau gavę valstybės biudžeto asignavimų, dotacijos šį pusmetį nėra skirtos anksčiau jas gavusiai Darbo partijai ir Lietuvos žaliųjų partijai.

VRK skaičiavimais, vienas balsas 2 proc. barjerą rinkimuose perkopusioms partijoms šių metų antrą pusmetį atneša 0,596 euro.

Valstybės biudžete partijoms šiemet iš viso numatyta 5,5 mln. eurų.

VRK valstybės dotacijas politinėms partijoms paskirsto du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15-osios ir iki lapkričio 15 dienos.

The post Partijoms bus pervesta 2,75 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Jis pirmadienį išsibraukė iš partijos sąrašų, šeštadienį pakomentavo pasitraukimo iš aktyvios politikos priežastis – jo investicijos, numatyti planai, jis nori vengti interesų konflikto, todėl traukiasi iš aktyvios politinės veiklos, tai traukiasi ir iš partijos sąrašų tuo pačiu“, – BNS penktadienį sakė „valstiečių“ atstovė Dalia Vencevičienė.

Pirmasis šią žinią pranešė portalas „lrytas.lt“.

Su pertraukomis R. Karbauskis LVŽS vadovavo nuo 1997 metų, o nuo 2012-ųjų politinei jėgai pirmininkavo 13 metų iš eilės.

Kaip rašė BNS, praėjusį savaitgalį vykusiame partijos suvažiavime jis paskelbė, kad nebesieks perrinkimo, naujuoju „valstiečių“ lyderiu tapo europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Praėjusiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose „valstiečiai“ iškovojo aštuonis mandatus, tačiau pasididino frakciją iki 11 narių prie jos prisijungus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams.

LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje partija gavo 7,02 proc. balsų.

The post Ramūnas Karbauskis pasitraukė iš partijos appeared first on LAIKMETIS.

Šis neformalus interviu ne tik pakerta kitų Vokietijos politinių partijų pastangas sukurti sanitarinį kordoną aplink šią dešiniąją partiją, bet ir suteikia AfD vadovei pasaulinę auditoriją.

Weidel yra stipri kandidatė federaliniuose rinkimuose, vadovaujanti organizacijai, kuri 2024 m. surinko daug balsų EP rinkimuose ir toliau tvirtai laikosi regioninėse ir nacionalinėse nuomonių apklausose.

Dauguma kitų partijų atmetė bet kokios koalicijos ar bendradarbiavimo su AfD galimybę, o oficialioji žiniasklaida jai taiko neoficialų draudimą.  

partijos lyderė Alice Weidel turi tos pačios lyties partnerę iš Šri Lankos! Ar jums tai primena Hitlerį?

Be to, gruodžio 30 d., Vokietijos laikraštyje „Welt am Sonntag“ paskelbtame nuomonių straipsnyje Muskas rašė:

„AfD pristatymas kaip dešiniojo sparno ekstremistų yra akivaizdžiai klaidingas, turint omenyje, kad partijos lyderė Alice Weidel turi tos pačios lyties partnerę iš Šri Lankos! Ar jums tai primena Hitlerį? Jūs rimtai?!“

Vokietijos politikai net ir į šį pasiūlymą reagavo įnirtingai, traktuodami jį kaip užsienio kišimąsi į jų nacionalinius rinkimus. Artėjant vasario 23 d. nacionaliniams rinkimams prieš Pietų Afrikoje gimusį milijardierių pasisakė nesėkmingos šviesoforų koalicijos lyderiai vicekancleris Robertas Habeckas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurį po pastarojo išpuolio Vokietijos kalėdinėje mugėje Muskas pavadino „nekompetentingu kvailiu“.

Pranešimas apie kitą savaitę vyksiantį nuotolinį susitikimą, pasirodė po to, kai „Teslos“ generalinis direktorius vis dažniau prisiima politinius įsipareigojimus - nuo paramos Donaldui Trumpui JAV prezidento rinkimuose iki, kaip kalbama, rekordinės aukos Nigelo Farage'o partijai „Reform UK“.

The post Elonas Muskas pakvietė AfD lyderę į diskusijų forumą, vokiečių politikai tūžta appeared first on LAIKMETIS.

Kardinolas Américo Aguiaras, Setubalio vyskupijos, esančios netoli Lisabonos, vyskupas, gynė savo sprendimą dalyvauti praėjusį savaitgalį Almados mieste netoli Lisabonos vykusiame mitinge, sakydamas, kad taip pasielgė, nes jame dalyvavę komunistai ir socialistai yra artimi žmonėms.

„Mes esame kartu ir darome pažangą“, - sakė jis Portugalijos žiniasklaidai, atsakydamas į kritiką.

„Svarbu, kad visos partijos komunikuotų ta kalba, kuria sprendžiamos tikrosios kiekvieno portugalo problemos.“

Pažymėjęs, kad lygiai taip pat lengvai galėtų dalyvauti Portugalijos dešiniųjų partijų mitinge, jis pridūrė, kad toks artumas žmonėms yra būtinas, kad vėliau nebūtų „skundų dėl netikrų naujienų ar ideologinių nukrypimų“.

Jis pridūrė, kad žmonės „nesupranta, kokią žinią nori perduoti partijos“, ir paragino jaunimą „įsipareigoti ir tapti pilietiškais, taip pat ir partijų, visų partijų gyvenime“.

51 metų kardinolas Aguiaras niekada neslėpė savo politinių pažiūrų. Jis trys metus buvo Socialistų partijos deleguotas į miesto tarybą ir yra sakęs, kad tuo didžiuojasi.

PCP yra viena seniausių ir reikšmingiausių komunistų partijų Vakarų Europoje. Įkurta 1921 m., ji daugiau nei šimtmetį vaidino svarbų vaidmenį Portugalijos politinėje erdvėje ir tebėra populiari, taip pat ir smarkiai industrializuotose vietovėse, pavyzdžiui, Setubalyje.

The post Portugalijos kardinolas dalyvavo komunistų partijos mitinge appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

­Baigdamas savo prisistatymą S. Skvernelis kalbėjo: „Ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar šian­dien, pri­siek­da­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bei, jūs iš­brau­kė­te pas­ku­ti­nį prie­sai­kos teks­to sa­ki­nį, ar ne, ti­ki­te Die­vu ar tie­siog žmo­gaus mo­ra­le, no­rė­čiau mums vi­siems, taip pat ir čia esan­tiems sve­čiams pa­ci­tuo­ti tie­siog mie­lo, pa­pras­to, švie­saus, ge­ro žmo­gaus, ku­ni­go A. To­lia­to žodžius:

„Mums rei­kia iš­mė­gi­ni­mų, mums rei­kia uo­lin­gų vir­šū­nių, kad per­ženg­tu­me sa­vo ri­bas, nu­skaid­rin­tu­me žvilgs­nį ir atsikratytu­me ne­pa­grįs­tų bai­mių. Įvei­kęs uo­las, pa­ty­ręs sa­vo ri­bas, nu­ga­lė­ję sa­ve, per­žen­gi ir sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus, bai­mes, ste­re­o­ti­pus, lukš­te­nie­si iš pri­gim­ties pri­me­ta­mų su­var­žy­mų.

Esi pri­vers­tas tą pa­da­ry­ti, kad iš­gy­ven­tum, ir su­pras­ti, kad nė­ra ne­įma­no­mų da­ly­kų. Ta­čiau svar­biau­sia ko­pi­mo į kal­ną dalis ne ta, kad įko­pei, o ta, kad pa­vy­ko nu­lip­ti. Kal­nuo­se žmo­gaus vi­du­je įvyks­ta per­si­mai­ny­mas ir iš jų nu­si­lei­džia ki­tas žmo­gus.

Tie vi­di­niai pro­ce­sai – ty­lūs kaip Die­vo avi­nė­liai, be gar­sių de­kla­ra­ci­jų, be grės­min­go liū­tų riau­mo­ji­mo. Tai dva­si­niai suvokimo po­ky­čiai, ap­si­spren­di­mai, ak­cen­tų dė­lio­ji­mas, tie­siog žvilgs­nio pa­kei­ti­mas.“

Per slaptą balsavimą už jo kandidatūrą buvo 107 Seimo nariai, prieš 19, susilaikė dešimt, sugadintas vienas balsavimo biuletenis.

„Mane įpareigoja darbuotis, telkti, ieškoti kompromisų, suburti mus visus darbui vardan Lietuvos“, – po balsavimo sakė S. Skvernelis.

„Noriu padėkoti savo šeimai, mamai, žmonai, vaikams. (...) Ir aišku šalies gydytojams ir Dievui už tai, kad aš galiu čia stovėti, už tai, kad prieš penkerius metus įveikiau didžiausią savo gyvenimo iššūkį“, – kalbėjo jis.

Dėl S. Skvernelio paskyrimo parlamento vadovu sutarta valdančiąją koaliciją sudariusių Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ sutartyje.

1970 metais Kaune gimęs S. Skvernelis baigė Kapsuko (dabar – Marijampolė) Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, 1994 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo automobilių ir automobilių ūkio specialybę bei mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją, po dviejų dešimtmečių Mykolo Romerio universitete gavo teisės magistro laipsnį.

1994 metais S. Skvernelis įsidarbino Lietuvos policijos akademijoje, dėstė Profesinės taktikos katedroje, po ketverių metų perėjo dirbti į Trakų policijos komisariatą, buvo Kelių policijos komisaras inspektorius. 1999 metais jis pradėjo dirbti Policijos departamente, vėliau tapo Lietuvos viešosios policijos biuro Kelių patrulių rinktinės komisaru, Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vadu, yra vadovavęs Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai.

2008 metais S. Skvernelis tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o 2011 metais paskirtas visos Lietuvos policijos vadovu. 2014-aisiais po korupcijos skandalo atsistatydinus Alfonsui Dailiui Barakauskui, jis buvo paskirtas vidaus reikalų ministru.

Dirbdamas vidaus reikalų ministru S. Skvernelis laikėsi populiarumo viršūnėje ir dėl patikimiausio politiko vardo rungdavosi su prezidente Dalia Grybauskaite bei ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

2016-aisiais S. Skvernelis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pateko į Seimą, tapo ir premjeru. Tačiau 2021 metais jis iš šios partijos išvedė bendražygius ir įkūrė partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

The post Tapęs Seimo pirmininku Saulius Skvernelis dėkojo Dievui, citavo A. Toliatą appeared first on LAIKMETIS.

Tokia koalicija turėtų 86 balsus iš 141 Seime.

„Kaip didžiausios (centro kairės – BNS) frakcijos atstovas sulaukiau kvietimo jungtis prie valdančiosios daugumos“, – BNS sakė partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Jis ketvirtadienį buvo susitikęs su socialdemokratų kandidatu į premjerus Gintautu Palucku.

S. Skvernelis BNS taip pat patvirtino, kad sulaukė kvietimo dirbti koalicijoje: „Gavome (pasiūlymą – BNS).“

Pasak R. Žemaitaičio, koalicija turėtų apsiriboti tik minimomis partijomis.

52 parlamentarų mandatus daugumoje turės Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 20 mandatų turės „Nemuno“ aušra“, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14 mandatų.

Seimo mažumoje arba opozicijoje liktų dirbti 28 mandatus naujajame Seime turėsiantys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis su 12 mandatų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su aštuoniais mandatais.

Pasak R. Žemaitaičio, iki šeštadienio turėtų būti suderinta koalicijos sutartis. „Nemuno aušra“ kaip pagrindinius savo tikslus į ją sieks įtraukti mokesčių pertvarkos peržiūrą, pradėtų sveikatos ir švietimo reformų stabdymą, kitų metų biudžeto deficito mažinimą, energetikos sektoriaus auditą.

S. Skvernelis teigė, kad demokratų valdyba kvietimą jungtis prie minimos koalicijos svarstys penktadienį.

Socialdemokratai partijos tarybos posėdį, kur turėtų būti tvirtinama koalicijos sudėtis, rengia šeštadienį.

Kiek anksčiau G. Paluckas žurnalistams buvo patvirtinęs, kad LSDP apsisprendė, ką kviesti į valdančiąją daugumą, tačiau potencialius partnerius įvardyti atsisakė.

Prieš spalį vykusius Seimo rinkimus LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad nesiruošia koalicijoje dirbti su „Nemuno aušra“ dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų.

Konstitucinis Teismas dėl šių pasisakymų R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. 

Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kvietimo formuoti valdančiąją koaliciją naujos kadencijos Seime negavo, sako „valstiečių“ frakcijos seniūnė Seime Aušrinė Norkienė.

Vis tik ji teigia, kad partija išlieka galimais socialdemokratų partneriais.

„Ne, kvietimo negavome, buvo antras ratas konsultacijų“, – po Seime ketvirtadienio pavakarę vykusio susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu į premjero postą Gintautu Palucku bei Rasa Budbergyte kalbėjo „valstiečių“ seniūnė.

„Jie svarsto, konsultuojasi dėl dar iškilusių įvairų išsakytų kitų dalyvių konsultacijose lūkesčių ir tuos sprendimus bando dar kartą suderinti. Dar kartą aptarėme tai, ką buvome kalbėję, kaip dar galėtume gludinti kampus ir ryte turėtų būti viskas aišku“, – pridūrė ji.

„Kol kas taip“, – paklausta, ar „valstiečiai“ dar išlieka galimais koalicijos partneriais, kalbėjo A. Norkienė.

The post Besiformuojanti Seimo dauguma - be „valstiečių“, bet su „Nemuno aušra“ appeared first on LAIKMETIS.

Pirma. Sužinojome, kad trys didžiausi šalies miestai prarado liberalizmo citadelių aureolę. Tėvynės sąjungos kandidatai pralaimėjo kone visose apygardose Vilniuje ir Kaune, kai tekdavo susidurti su socialdemokratų, ar net mažesnių partijų atstovais. Vilniuje laimėti lengvai pavyko tik prieš laisviečius. Klaipėda taip pat prarado liberalų sostinės statusą. Tai parodo, kad gerai organizuota rinkiminė kampanija gali atnešti sėkmę ir ten, kur atrodydavo šansų mažai.

Lietuva tolsta nuo liberalizmo. Liberalioji (tiksliau - libertarinė) ideologija sumiksuota su neomarksizmu patiria visuotinę krizę, kuri pagimdė ekonomines, finansines, socialines, demografines pasaulio perturbacijas.

Individo išaukštinimas virš bendruomenės, nuolatinė kapitalo koncentracija, nacionalinio intereso nepaisymas darosi nepakeliamas demokratinių visuomenių piliečiams. Beveidis, ciniškas ir niveliuojantis skirtumus liberalizmas lemia nacionalistinių lyderių, Donaldo Trumpo sukirpimo politikų, iškilimą.

Antra. Baigėsi Landsbergių šeimos era Lietuvos politiniam gyvenimui. Šis poveikis buvo tikrai neproporcingas, ypač tai pasimatė iškilus jaunajai Landsbergių atžalai. Gana vidutinių gabumų politikas dėl savo pavardės įgavo stiprių svertų politiniuose galių žaidimuose.

Laikas parodė, kad jis nesugebėjo susidoroti su iškilusiais iššūkiais ir įvyko kontrolės praradimas jo vadovaujamoje politinėje jėgoje. Galiausiai Kauno rinkėjai pasiuntė „anūką“ į nokautą, kuris tam tikrą laiką pristabdė jo dalyvavimą šalies politikos padangėje.

Trečia. Šioje Seimo kadencijoje turėsime net 60 naujokų. Kaip juos bevertintume, tai žada naują energiją, šviežumą, naujų politinių figūrų iškilimą. Žinoma, tarp naujokų yra žmonių su spalvingomis biografijomis, tačiau sunku atsiminti Seimo sudėtį be dėmių ir kliaudų.

gerai organizuota rinkiminė kampanija gali atnešti sėkmę ir ten, kur atrodydavo šansų mažai.

Ketvirta. Vilniaus rinkėjai į Seimą atvėrė kelią Vytautui Sinicai, be abejo, vienam ryškiausių Lietuvos jaunosios kartos politikų. Nacionalinio susivienijimo lyderis pasižymi ne tik stipriu intelektiniu pasirengimu, erudicija, bet ir diskusijų kultūra, pagarba oponentams. Be to, viešai žinomos ir jo krikščioniškos pažiūros, kas leidžia tikėtis solidaus jų atstovavimo Seime.

Penkta. Įstatymų leidybos kalvėje neliko Laisvės partijos. Ji įsirikiavo į „vienos kadencijos judėjimų“ (Tautos prisikėlimo partija, Pilietinės demokratijos partija, Drąsos kelias) gretas. Eilinį kartą galime įsitikinti, kad partija turi būti kuriama ant ideologinių pamatų, o ne remtis asmenybėmis ar vienedienėmis aktualijomis.

Taip pat Tautos atstovybėje nebeliko ir Darbo partijos. Būtent ji neturėjo minėto ideologinio užtaiso ir telkė žmonės vien apie Viktoro Uspaskicho asmenybę. Galima prognozuoti, kad šios partijos nariai „nutekės“ į „Nemuno aušros“ vagą, dar vieno darinio išdygusio ant naujo politinio mesijo barstomų trąšų.

Šešta. Seime matysime aktyvius visuomeninio sektoriaus veikėjus. Piliečiai, pavyzdžiui, išreiškė pasitikėjimą teisininku Ignu Vėgėle ir Sveikatos teisės instituto vadovu Rimantu Jankūnu. Kalbama apie žmones, kurie pandemijos metu labiausiai atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir kovojo prieš juos. Norisi viltis, kad ir tapę parlamentarais jie ir toliau neapleis šio svarbaus šalies gyventojams veiklos lauko.

Tad politikams duodama suprasti, kad esama padėtis šalyje piliečių netenkina. Todėl naujieji valdantieji turėtų suvokti, kad svarbu ne tik ekonominė gerovė, bet rinkėjų pasitikėjimas, o jis dažnai trunka tik ketverius metus.

The post Tomas Viluckas. Rinkimų pozityvas appeared first on LAIKMETIS.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 594 apylinkėse iš 1947, už socialdemokratus balsavo 26 proc. rinkėjų. Tai kol kas jiems duotų 25 mandatus iš 70-ties daugiamandatėje apygardoje.

Antroje vietoje kol kas yra Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Už pirmą kartą rinkimuose dalyvaujančią politinę jėgą, pirminiais duomenimis, balsavo 19 proc. rinkėjų, tai jiems kol kas žada 18 mandatų.

Trečią vietą užima valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su beveik 10 proc. balsų ir .devyniais mandatais.

Toliau eina opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, renkanti apie 9,5 proc. balsų ir kol kas galinti tikėtis devynių mandatų.

Panašiai balsų turi ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – už ją balsavo apie 9 proc. rinkėjų, o tai garantuoja devynias vietas Seime.

Kitos partijos neperkopia privalomo 5 proc. rinkimų barjero. Liberalų sąjūdžiui iki jo trūksta labai nedaug, jis kol kas surinko 4,88 proc. balsų.

The post Po pirmųjų Seimo rinkimų rezultatų - tvirtai pirmauja socialdemokratai appeared first on LAIKMETIS.

Tokios politinės beskonybės, pretenduojančios į tariamą grakštumą, dar neteko matyti. Patyčiomis persunkti klausimai pylėsi vienas po kito kaip studentų krikštynų vakarėlyje. Po to dar ilgai galvojau: kaip mes iki to priėjome? Kur mokoma tokio „profesionalumo"? Ar čia kas nors iš „pramogų pasaulio" „suprodiusavo"? Iš kur tas žurnalistų ir politikų „peštynių" prieskonis? Jausmas jau nebesusijęs nei su tiesa, nei su gėriu. Tiesiog negražu taip daryti, kaip sakydavo mūsų seneliai.

Mes praradome pagarbą viešajai, o tai yra – politinei, erdvei. Viešai tyčiodamiesi iš kai kurių politikų, mes iš tiesų tyčiojamės iš politikos apskritai. Nuplovėme ribą tarp pramogų pasaulio ir politikos. Panašu, kad neakivaizdiniu būdu apsidrabstę purvais ir skandalais socialiniuose tinkluose, panašiai elgiamės ir viešumoje, susitikę akis į akį?

Nuplovėme ribą tarp pramogų pasaulio ir politikos.

Kodėl mūsų nebeįpareigoja ir nebesustabdo žmogaus veidas, jame atsispindintis svetimas (dieviškas) orumas? Kodėl sau leidžiame nebegerbti žmogaus orumo, net jeigu tas žmogus mums labai nepatinka arba nepatinka jo keliamos idėjos? 

Lietuvos nacionalinė žiniasklaida, leidusi transliuoti tokį neprofesionalų ir nevykusį renginį, tiesiog akyse prarado per visą rinkimų kampaniją oriai išlaikytą budrumą ir profesionalumą. Kas atsitiko? Siekdami aštrumo ir apsvaiginti galios, kurią tikėjosi pridengti grakštumu, kai kurie žurnalistai nustojo nuoširdžiai kelti klausimus, kurie suteiktų galimybę kalbinamiesiems nuoširdžiai pasisakyti. Tik labai siauro rato „žurnalistų" tikslas – išprovokuoti konfliktą metant į veidą iššaukiančius teiginius.

Iššaukiantys teiginiai – tai jau nebe klausimai. Klausiamoji forma jiems yra tik apvalkalas. Dar blogiau – labai dažnai jie yra ir „klausiančiųjų" giluminiai įsitikinimai. Klausiantysis jau nebėra tas, kuris suvaržo save nešališkumo skraiste, kad atvertų erdvę žodžio laisvei. Klausiančiojo pozicijoje nebėra kančios užtikrinančios pagarbą kito tariamo žodžio laisvei. 

Kad ir kurios partijos laimės rinkimus, šį penktadienį mes visi pralaimėjome pagarbą sau ir savo artimui. 

The post Prof. dr. Gediminas Karoblis. „Mes jus kontroliuojame": inkvizicinė beskonybė ir patyčios appeared first on LAIKMETIS.