The post Šiluva kviečia pasigrožėti prakartėlėmis appeared first on LAIKMETIS.
]]>„Grožio troškimas yra neatsiejamas nuo pačio žmogiškumo. Galbūt todėl, norime atskleisti gėrį ir per grožį, nuo amžių pradžios statydami ištaigingas bažnyčias, freskomis puošdami interjerus. Juk prasmingai ir meditatyviai išgyvenamas grožis savotiškai pakylėja Dievop“, – rašo parodos kuratoriai. – O Šv. Kalėdos – viena gražiausių švenčių, kurių priderėtų laukti susikaupus, ramiai, tačiau džiugia širdimi. Būtent į tokį laukimą, prisimenant, jog tą naktį gimsta žmonijai Sūnus Atpirkėjas kviečia paroda, kurioje prieš jūsų akis atsiskleidžia skirtingų sukurtų Betliejų variacijos. Įdomu, jog čia išvysite dialogą tarp jau žinomų liaudies meistrų – Kazimiero Martinaičio ir Adolfo Teresiaus darbų bei Garliavos gimnazijos moksleivių kurtų prakartėlių. Išvysite kelių tūkstančių metų senumo ąžuolo drožinių ir vaikų rankų darbo nuoširdumo rezultatus:.
Parodos lankytojai kviečiami išgyventi ne tik meninio grožio, tačiau ir asmeninio santykio svarbą, organizatoriams prisimenant, kad nuo mažiausio iki didžiausio čia yra laukiami, nes ne trys Karaliai pirmieji, o paprasti piemenys įžengė į prakartėlę.
„Renkas piemenėliai, gieda Kūdikėliui – jam didi garbė tebūna! Džiaugias Marija, Juozapas globėjas: gimė žmonijai Sūnus Atpirkėjas. Dievo galybė skleidžia šviesybę, dangus atvėrė žemei ramybę.“
The post Šiluva kviečia pasigrožėti prakartėlėmis appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Šiluvoje atidaroma paroda, skirta angelams appeared first on LAIKMETIS.
]]>Pirmieji, kurie kaskart praneša apie artėjantį stebuklą – ar tai būtų Dievo dovana Mergelei Marijai, ar pačios Mergelės Marijos Apsireiškimas žemėje – žinią atneša angelai. Gal todėl, šie žinios nešėjai yra neatsiejami nuo mūsų kultūrinės ir dvasinės sąmonės. Esame įpratę, jog ne tik grožimės paveikslais, kuriuose galime išvysti, tarkim, didingą Arkangelą Mykolą, ar cherubinų minias, tačiau jau nuo vaikystės daugelis esame išmokę ne vieną maldą, kuria kreipiamės į savo angelą sargą.
Nenuostabu, jog angelų tema yra itin svarbi Šiluvos šventovėje, kurioje XVII a. pr. Apsireiškė Mergelė Marija. Todėl simboliškai, nuo kovo 11 dienos, kuomet minime ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, dėkodami angelams sargams Šiluvos piligrimų centre atidaroma paroda „Angelai, kurie saugo“. Tai asmeninės sesės Reginos Teresiutės SJE kolekcijos, kurią sudaro daugiau nei 800 angelų dalis, kurioje išvysime įvairiapusį žmonių žvilgsnį į mus lydinčius angelus.
Nuo XVIII a. drožinių, šiuolaikinių autoriaus Adolfo Teresiaus darbų iki spalvotu kiču virtusių angeliukų. Išties, toks įvairiapusiškumas yra tarsi intuityviai kiekvieną paliečiantys Biblijos žodžiai, nes juk angelų „skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai“. (Apr 5;11). Tad kviečiame pažvelgti bei drauge patirti kiek daug skirtingų atvaizdų esame sukūrę angelams ir kaip šie įvaizdžiai įsipiną į mūsų kasdienybę.
Parodos organizatoriai: VšĮ Šiluvos piligrimų centras
Parodos draugai: Raseinių krašto istorijos muziejus
Parodos kuratorė: s. Regina Teresiutė SJE
The post Šiluvoje atidaroma paroda, skirta angelams appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“ appeared first on LAIKMETIS.
]]>Atidarymo renginyje dalyvaus parodos kuratorė dr. Asta Giniūnienė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rita Pauliukevičiūtė, meno istorikė prof. dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė, kunigas Algirdas Akelaitis.
Bažnytinio paveldo muziejaus paroda Theatrum biblicum (liet. k. Biblijos teatras) skirta scenografijos sričiai. Ji pristato unikalias, per pastarąjį dešimtmetį atrastas barokines Didžiosios savaitės dekoracijas ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslus iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, taip pat iš kitų Lietuvos šventovių bei muziejų rinkinių.
Specifinės paskirties kūriniai parodo, kaip XVIII a. – XIX a. I p. per metaforas ir alegorijas būdavo įprasminama Didžiosios savaitės liturgija. Didžiąją savaitę dekoracijos pakeisdavo įprastą bažnyčios vaizdą, paversdavo interjerą įspūdinga, sukrečiančia erdve, pajungta pagrindinei idėjai.
Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo inscenizacijos paplito baroko laikotarpiu, buvo viena iš jėzuitų platinamų šventojo teatro (lot. Theatrum sacrum) formų, stebinusi ir padėjusi žmonėms emociškai išgyventi svarbiausius Išganymo istorijos momentus. Kristaus kapo – didingos scenos su dekoracijomis – apogėjumi laikomi XVII–XVIII amžiai. Tokio tipo Didžiosios savaitės apipavidalinimas paplito visoje katalikiškoje Europoje, labiausiai suklestėjo Alpių regione – Vokietijoje, Austrijoje.
XXI a. Europoje išaugus susidomėjimui Theatrum sacrum, Kristaus kapo dekoracijos buvo iš naujo atrandamos, restauruojamos ir eksponuojamos bažnyčiose. Šie kūriniai svarbūs ir kaip scenovaizdžio istorijos reliktai. Teoriškai yra žinomi barokinių dekoracijų kūrimo principai, išlikę piešiniai, eskizai, bet paroda tampa reta galimybe pamatyti, kaip iš tikro atrodė įgyvendinti sumanymai.
Pirmoje parodos dalyje eksponuojamas Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklas. Paveikslai, dabar paskiri, iš pradžių sudarė didžiulį (apie 320 x 850 cm) vientisą ar kelis didelius tapinius; buvo sukomponuoti po du, vienas virš kito, o XIX a. viduryje sukarpyti.
Parodoje pristatoma šios didžiulės drobės rekonstrukcija ir Amsterdamo leidėjo C. J. Visscherio albumas „Theatrum biblicum“ (1643), pagal jame esančius Nyderlandų žymiųjų grafikų biblinius raižinius ir buvo nutapyta dalis paveikslų. Ciklas išsiskiria vaizdavimo būdu: biblinės scenos įkomponuotos tapytuose rėmuose, kiekvieną jų lydi tekstas.
Tačiau šie atvaizdai – ne viduramžių neraštingiesiems skirta „vargšų biblija“. Siužetai specialiai parinkti ir pateikti vienoje prasminėje gijoje, skatinančioje apmąstyti žmogaus santykį su Dievu: netikėjimą, abejones, atitolimą, susitaikinimą ir beribį iš Dievo kylantį atleidimą.
Antra parodos dalis skirta XVIII a. vid. – XIX a. I p. Didžiosios savaitės dekoracijų, vadinamojo Kristaus kapo, dalims. Tai efektingi kulisai, kontūrinės biblinės scenos, pranašų figūros. Pasaulietinio teatro scenovaizdžių Lietuvoje neišliko – vien todėl šie eksponatai unikalūs. Barokui būdingą metaforinį, alegorinį vizualumą bene geriausiai atskleidžia Jėzaus ir pranašų kontūriniai paveikslai su ertmėmis krūtinėse. Jose arba už jų būdavo įtaisomas ar išstatomas Švenčiausiasis Sakramentas.
Baroko laikotarpiu dekoracijas tapė monumentaliosios dailės principus išmanantys profesionalūs meistrai, jų darbai stebina didingumu, išraiška ir įtaiga. Tačiau perteikiamus biblinius vaizdinius maža matyti ir atpažinti.
Šiuose kūriniuose užkoduotos ir teologinės, alegorinės prasmės. Kaip moko baroko pamokslininkas Fabijonas Birkovskis, į juos reikia „pažvelgti ir skaityti“, o paskui „žvelgti ir suvokti“. Taip atverti Šventojo Rašto klodai per Didžiosios savaitės dekoracijų vaizdinius veda į Velykų vigiliją – Jėzaus Prisikėlimo triumfą.
Parodą vainikuoja kontūrinis Prisikėlusiojo Kristaus paveikslas, virš jo – pranašo Izaijo žodžiai „...jo kapas bus garbingas“ (Iz 11, 10). Kodėl baroko laikotarpiu tiek daug dėmesio buvo skiriama Kristaus kapui? Atsakymą galima rasti Evangelijoje – Velykų rytą tuščias kapas liudijo žinią apie Prisikėlusįjį: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė“! (Lk 24, 5–6).
Paroda veiks iki 2023 m. rugsėjo 2 d.
Parodos renginių programa
Kovo 29 d. 18 val. dr. A. Giniūnienės paskaita „Švėkšnos bažnyčios paveikslų ciklo kilmės paieškos – ar prototipas galėjo būti gavėnios uždanga?“;
Balandžio 19 d. dr. A. Giniūnienės ir kun. A. Akelaičio pokalbis „Kontempliuoti Evangeliją – senųjų Švėkšnos bažnyčios paveikslų pasakojimas“;
Gegužės 17 d. dr. A. Giniūnienės ir dr. I. Gudauskienės pokalbis „SLENKSČIAI – Biblijos vaizdiniai kalbina dabartį“;
Gegužės 31 d. 18 val. dr. H. Šabasevičiaus paskaita „Kad būtų dirbtina, bet atrodytų kaip tikra“. Baroko teatras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
Artimiausios ekskursijos po parodą vyks kovo 18 ir 25 d. 15.30 val. ir kovo 22 d. 18.30 val., kovo 25 d. 12 val. – šeimų edukacija. Bilietus galima įsigyti muziejaus kasoje arba „Paysera Tickets“ sistemoje.
Parodos kuratorė - Asta Giniūnienė.
Projekto koordinatorės: Kamilė Jagėlienė, Emilija Jovaišaitė, Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė
Architektas ir dizaineris Povilas Vincentas Jankūnas
Muziejaus veiklą finansuoja: Vilniaus arkivyskupija, Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjas BTA draudimas
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, „Vilnius 700“, UAB „JCDecaux Lietuva“, žurnalas „IQ“, žurnalas „Kelionė“.
Parodos rengėjai už eksponatų skolinimą ir bendradarbiavimą dėkoja: Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčiai; Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai; Kaišiadorių vyskupijai; Kauno arkivyskupijai; Telšių vyskupijai; Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčiai; Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiai; Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai; Šiaulių vyskupijai; Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai; Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčiai; Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai; Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčiai; Lietuvos nacionaliniam muziejui; Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai; Rundalės rūmų muziejui; Kultūros paveldo centrui, Žemaičių muziejui „Alka“.
Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis. Jis yra nemokamas.
The post Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai“ appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje - LKB Kronikos paroda appeared first on LAIKMETIS.
]]>Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia ir jos bendruomenė, išgyvenusi nepaprastą istoriją nuo pat leidimo ją statyti 1957 m. iki pat jos grąžinimo tikintiesiems 1988 m., jaučia didelį įsipareigojimą, visų pirma, patiems sau priminti, domėtis savo gyvavimo įvykiais, rinkti dar gyvų liudininkų pasakojimus ir perduoti juos klaipėdiečiams.
„Svarbi kovos už mūsų bažnyčią misija buvo tekusi ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai: jos leidėjai ne kartą dalinosi žiniomis apie atimtą Marijos Taikos Karalienės šventovę ir ragino rinkti parašus už jos grąžinimą. Daugiausiai – net 143869 – parašų sugulė į 1979 m. peticiją, turėjusią pasiekti tuometinį komunistų partijos generalinį sekretorių Leonidą Brežnevą, bet likusią tuometiniuose KGB rūmuose Vilniuje. Šiandien galime pasakyti – gal ir gerai, kad Maskvos nepasiekė, nes būtų ten sunaikinta", - rašoma pranešime.
„LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojai maloniai sutiko mums pagelbėti ir nufotografuoti kiekvieną šios knygos puslapį (kurių yra net 1589), kad galėtume ją turėti savo archyve. Ši parašų knyga – tai atminimo ženklas žmonių, kurie troško, kad atimtieji maldos namai, pastatyti už visos Lietuvos žmonių suaukotas lėšas, grįžtų tikintiesiems. Mūsų bažnyčios istorija iki šiol mus įkvepia ir skatina branginti tai, ką turime", - pasakojama jame.
Be kita ko, priduriama: „Parodą, skirtą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai, įkurdinome bažnyčios gale, kad visi, ateinantys į bažnyčią, galėtų ramiai ją apžiūrėti. Žinia apie ją pasidalinome su miesto tikybos mokytojais, tad ją aplankė ne viena grupė moksleivių. Ją pamatė, o kartu ir bažnyčios istoriją išgirdo taip pat ir didelė grupė ukrainiečių, apsistojusių Klaipėdoje. Jiems suprasti pasakojimą apie persekiojimus ir kovas už savo laisvę ir tikėjimą nebuvo sudėtinga..."
2022 m. gruodžio 15 d. parapijoje lankėsi Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbė, Laisvės premijos laureatė, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė Bernadeta Mališkaitė. Ji pasakojo apie Kronikos atsiradimo ir gyvavimo istoriją bei dalinosi jos platinimo epizodais.
„Turėjome progą rankose laikyti originalius pirmuosius Kronikos numerius ir išgirsti redaktorių ir platintojų drąsius kasdienius apsisprendimus. Turbūt ne vienas, klausydamasis sesės Bernadetos, mąstė: ,O kaip aš? Ar išdrįsčiau? Ar galėčiau? Jei reikėtų...'“
Parapija dėkinga LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejui už galimybę darkart prisiliesti prie Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos.
The post Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje - LKB Kronikos paroda appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Šv. Kūčioms - tautodailės dirbinių paroda Upytėje appeared first on LAIKMETIS.
]]>Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistras, senojo puodžiaus amato puoselėtojas E. Hincas savo dirbinius skyrė vienai gražiausių metų švenčių – šv. Kūčioms.
Parodoje – raugo keramikos kolekcija Kūčių stalui. Ją bus galima pamatyti iki pat 2023-iųjų metų pradžios.
Pasiteiravus, kodėl paroda skirta būtent Kūčioms, o ne kitai metų šventei, keramikas atviravo, kad ši šventė – ypatinga.
„Šv. Kūčių tradicijos – labai senos. Pati kolekcija kurta iš mano vaikystės prisiminimų. Atsimenu, jog promočiutė turėjo skrynią, kurioje laikė visus Kūčių reikmenis, įskaitant ir indus. Jie būdavo naudojami tik vieną kartą metuose. Būtent atsiminęs tą skrynią ir kūriau šiuos indus. Žinoma, promočiutės indai nebuvo tokie iš raugo kurti“, – kalbėjo jis.
Parodą sudaro įvairūs indai, skirti Kūčioms: lėkštės, dubenėliai, puodynės, ąsočiai, puodeliai ir t. t.
„Raugo keramikos šaknys siekia net X–XI a. Tad čia slypi išties archajiška istorija“, – apie raugo techniką pasakojo E. Hincas.
Pasiteiravus, ar šv. Kūčių stalą puoš tokie indai, vyras atviravo, kad šiais metais ši šventė bus kitokia.
„Su žmona dirbsime mugėje iki pat vakaro, todėl nebebus laiko kada gaminti. Dukra taip pat neatvyks. Tad dviese sutiksime šią šventę, pavakarieniausime“, – sakė puodžius.
The post Šv. Kūčioms - tautodailės dirbinių paroda Upytėje appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Kėdainiuose įspūdingai pristatyta LKB Kronikai skirta paroda appeared first on LAIKMETIS.
]]>Renginyje dalyvavo Kėdainių „Šviesiosios“ ir „Atžalyno“ gimnazijų bei „Ryto“ ir LSMU „Aušros“ progimnazijų mokiniai, istorijos, lietuvių kalbos ir tikybos mokytojai bei kultūros darbuotojai.
Renginį vedė Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė, Kėdainių rajono Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Pečiulytė.
Įvyko įspūdingas susitikimas su 2021 metų Laisvės premijos laureate, viena pagrindinių leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ rengėjų ir platintojų Bernadeta Mališkaite.
B. Mališkaitės lūpose žodžiai tiesa, laisvė, tikėjimas, pasipriešinimas įgyja tikrąjį svorį bei prasmę.
„Laisvas žodis visada yra ginklas. Tiesa visada yra ginklas“, – šią popietę kėdainiečiams sakė 2021 m. Laisvės premijos laureatė, vienuolė, viena pagrindinių leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ rengėjų.
Nuoširdi, paprasta, sava, šilta, charizmatiška, šviesi, dvasinga asmenybė – tai ir dar daugiau norisi pasakyti apie šią ypatingą, lengvai kalbą su jaunimu ir vyresniais surandančią moterį. Stebinantis jos gebėjimas įdomiai perteikti savo ir bendraminčių nelengvą bei įspūdingą patirtį: leidybinis darbas pogrindyje, tardymai, areštai, išradingumas slepiant, platinant leidinį ir t. t.
Sužavėjo toks organiškas, spontaniškas gebėjimas įtraukti bei sudominti moksleivius ir ne tik juos. Kronika, atskleisti jos reikšmę... Juk tai buvo ne šiaip sau 17 metų pogrindyje ėjęs leidinys – tai buvo reiškinys, kuriame dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių drąsūs, tiesos ir laisvės trokštantys žmonės.
„Klausantis sesers Bernadetos, dar labiau sužavėjo ir naujai atgijo salės gilumoje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda apie Kronikos kelią“, – sakė šio istorinio renginio vedėja Audronė Pečiulytė.
Jaudinantys kunigų, vienuolių likimai, nufotografuoto leidinio gabenimas į užsienį fotojuostelėse: įvyniotose ne vien į saldainių popierėlius: tai savo akimis galėjo išvysti moksleiviai, bet ir sudėtingesniais būdais, o ypač nelengvu metu – ir žmonių kūnuose, mokymasis iš Maskvos disidentų parengtos knygelės, kaip ir ką kalbėti tardymų metu, represijos – visa tai buvo tarsi istorijos pamoka jaunajai kartai ir visiems susirinkusiems.
Šis renginys – tai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos finansuojamo Daugiakultūrio centro projekto „Spausdinto žodžio galia“ dalis.
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ paroda bus eksponuojama Kėdainiuose iki lapkričio 25 d.
The post Kėdainiuose įspūdingai pristatyta LKB Kronikai skirta paroda appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Valdovų rūmuose vyks fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais" pristatymas appeared first on LAIKMETIS.
]]>1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas Vytautas Daraškevičius.
„... Visokie žmonės, tariant Monsinjoro žodžiais, įvairūs, net slegiami kalčių, bet žmonės. Tik toks santykis, toks bendražmogiškas žvilgsnis padėjo jam atvira širdimi, be pagiežos ir keršto troškimo, sugrįžti ir į tremties vietas, sugrįžti ne tik su sunkiais prisiminimais, bet ir su šviesa akyse...“ Taip leidinyje rašo profesorė Viktorija Daujotytė.
Albumas pasakoja apie monsinjoro K. Vasiliausko kelionę į tremties vietas, jo pašventintus Levo Karsavino ir generolo Jono Juodišiaus kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V.Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas.Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos.
Renginyje, kurį ves literatūros kritikas Valentinas Sventickas, kalbės Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys, fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.
17 val. vyks dokumentinio filmo Komiją „Benamiai“ (LRT archyvai) apie 1990 m. ekspediciją į peržiūra.
2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais.
The post Valdovų rūmuose vyks fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais" pristatymas appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Buvusiame KGB kalėjime atverta partizanų, politinių kalinių ir tremtinių daiktų paroda appeared first on LAIKMETIS.
]]>Muziejaus direktorius istorikas Remigijus Černius teigia, kad parodai 30 daiktų simboliškai atrinkta spalio 15-ąją minint įstaigos įkūrimo trisdešimtmetį.
„Tai pirmąkart viešais eksponatais tapę autentiški tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų naudoti prietaisai, savadarbės atminimo dovanos, su savimi tremtyje ar lageriuose turėtos simbolinės relikvijos – altorėliai, rožiniai, papuošalų ir laiškų dėžutės, nuotraukų rėmeliai, siuviniai-atvirukai, tabokinės, ginklų dėtuvės ar dokumentų slėptuvės, fotoaparatas, šachmatai ir kiti“, – pranešime sakė R. Černius.
Anot jo, muziejuje sukaupta gerokai daugiau eksponatų, nei telpa į nuolatinių ekspozicijų erdves.
Daiktai gauti muziejininkų ir pačių tremtinių, politinių kalinių, patriotinių organizacijų, disidentų iniciatyva.
R. Černius tvirtina, kad paroda orientuota į lankytojus, kuriems rezistencinės kovos bei Lietuvos gyventojų genocidas žinomas tik iš istorijos vadovėlių ir žiniasklaidos, ji skirta ir patiems patyrusiems okupacijų represijas.
Vis dėlto daiktai, atrinkti iš saugomų rinkinių, iki šiol niekur nebuvo eksponuoti, tad paroda gali sudominti ir anksčiau čia besilankiusius, teigiama pranešime.
Parodos kuratorė, muziejininkė Ramunė Driaučiūnaitė sako, kad tarp eksponatų galima išvysti, pavyzdžiui, tremtyje mirusio Liudviko Ramanausko antkapinę lentelę. Jis buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signataro, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago tėvas.
„1948 metų gegužę su sūnumi Albinu, dukra Aldona jis buvo ištremtas į Saralą, Chakasijos autonominę sritį, Krasnojarsko krašte. Ten 1949 metų sausio 2-ąją tremtyje ir mirė. Dukra Aldona į Lietuvą nelegaliai grįžo 1958 metais. Kelis metus slapstėsi. Sūnus Albinas grįžo 1962 metais“, – pasakojo muziejininkė.
Dar vienas eksponatas – nešiojamas sulenkiamas aparatas, priklausęs savamoksliui fotofrafui Juozui Karlui (1907–1998), kuris 1946–1949 metais įamžino Ignalinos krašte veikusios Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanus.
Nepaisant to, kad pokariu J. Karlas buvo paskirtas pirmuoju apylinkės pirmininku, tai jam tapo puikia priedanga palaikyti ryšius su partizanais ir reguliariai juos fotografuoti.
Parodos lankytojai galės pamatyti vizitėles – Lietuvos kalėjimuose ir sovietų lageriuose ant mažų medžiagos skiaučių adata ar žuvies kaulo ašaka slapta nuo kalėjimo sargybinių ir lagerių prižiūrėtojų siuvinėtus sveikinimo, palaikymo ir paguodos rankdarbius
„Tų nuotraukų rinkinys išskirtinis savo turtingumu ir daugiasluoksniškumu. Jį sudaro fotografijos, negatyvai, stiklo negatyvai, metaliniai stiklo negatyvų dėklai ir fotoaparatas“, – sakė R. Driaučiūnaitė.
Parodos lankytojai galės pamatyti vizitėles – Lietuvos kalėjimuose ir sovietų lageriuose ant mažų medžiagos skiaučių adata ar žuvies kaulo ašaka slapta nuo kalėjimo sargybinių ir lagerių prižiūrėtojų siuvinėtus sveikinimo, palaikymo ir paguodos rankdarbius. Parodoje taip pat gausu ir suvenyrinių savadarbių dėžučių, kurių unikaliausia į jubiliejinę parodą atkeliavo iš Kauno:
„Tai Norilske Krasnojarsko krašte kalėjusio politinio kalinio Albino 1955 metais vasarį pagaminta dėžutė, dovanota politinei kalinei Veronikai Misiūnaitei: unikali tuo, kad padaryta ypatinga – Vasario 16-osios – proga“, – pabrėžia parodos kuratorė.
Buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus 11-oje kameroje, kurioje 2018 metais meldėsi Lietuvoje viešėjęs Popiežius Pranciškus, o dabar lankytojai gali pamatyti brangią Šventojo Tėvo dovaną – liturginį žibintą, bus galima išvysti eksponuojamus rožinius ir savadarbį Pažaislio Dievo Motinos su Kūdikėliu altorėlį, priklausiusį 1949 metų tremtinei Zofijai Butkienei, pasidirbintą Poroge, Nižneudinsko rajone, Irkutsko srityje.
Parodos akcentu pasirinktas pro kalėjimo durų kameros akutę matomas rožinis.
„Rožinis – tikėjimo, paguodos ir vilties simbolis. Malda, kur ji bebūtų – drėgnoje kalėjimo kameroje, apledėjusioje tremtinių jurtoje ar tamsiame lagerio barake – telkė, guodė ir ramino“, – pasirinkimą paaiškino muziejaus dailininkė Aistė Tarabildienė.
Paroda „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“ Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Aukų gatvėje greta Gedimino prospekto veiks iki šių metų pabaigos.
The post Buvusiame KGB kalėjime atverta partizanų, politinių kalinių ir tremtinių daiktų paroda appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą, skirtą šv. Juozapato metams appeared first on LAIKMETIS.
]]>Visus metus truksiantys renginiai leis pažinti šventojo Juozapato asmenį, jo epochą, rusėnišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmenį, istorinius ir kultūrinius Ukrainos ir Lietuvos ryšius. Renginių cikle – mokslininkų paskaitos, diskusijos Bažnytinės unijos ir unitiško kultūros paveldo klausimais, ekskursijos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje. Šv. Juozapato metų kulminacija taps 2023-iųjų rudenį atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.
1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske nukankintas Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Bazilijonų ordinas, prie kurio įkūrimo jis prisidėjo, tapo neatsiejama Vilniaus istorijos, kultūros, religinio gyvenimo dalimi. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje (Voluinės Volodymyre), Vilniuje jis subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs krikščionių Bažnyčios vienybei. Kartu su būsimu Kijevo metropolitu Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. šv. Juozapatas įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjusį prie daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos.
„Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ prasidės š. m. spalio 25 d., antradienį, 18 val. doc. dr. Genutės Kirkienės (Vilniaus universitetas) pranešimu „Kaip ir kodėl Ukrainos krikščionybę savinasi Maskovija?“
„Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ prasidės š. m. spalio 25 d., antradienį, 18 val. doc. dr. Genutės Kirkienės (Vilniaus universitetas) pranešimu „Kaip ir kodėl Ukrainos krikščionybę savinasi Maskovija?“. Istorikė aptars didžiąsias krikščionybės slinktis, apibrėžusias Ukrainos krikščionybę, jos stačiatikybės situaciją ir padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, pristatys per Bažnyčių uniją įvykusius integracinius mechanizmus į katalikiškąją visuomenę. Pranešimas kvies svarstyti Ukrainos ir Rusijos stačiatikių (ne)sugyvenimo atvejus, kazokų Hetmanato vaidmenį bei Ukrainos stačiatikybės patekimą Maskvos patriarchato priklausomybėn, taip pat Kairiakrantės ir Dešiniakrantės Ukrainos sambūvio istorines aplinkybes, santykį su Lenkija ir Rusijos imperija.
Anot istorikės, Maskva save laikė imperatoriaus Konstantino Didžiojo dvasine ir politine paveldėtoja, tinkama Romos ir Konstantinopolio įpėdine. Maskvos, kaip Trečiosios Romos, ideologijos sklaida stiprino bizantišką cezaropapizmo – valstybės valdovo kaip Bažnyčios vadovo – idėją. Kijevo Rusios krikštas tapo ideologiniu pagrindu Maskovijai, prisidengus Ukrainos stačiatikybės gynimu, savintis ją ir rusėnų žemes. Tai lėmė ilgainiui įvykusį Kijevo ir Rusios metropolitų atsiskyrimą, nors Trečiosios Romos idėjos Maskva neatsisakė iki šių dienų.
Renginių ciklas yra www.700vilnius.lt programos dalis.
Renginys nemokamas. Maloniai kviečiame! Tiesioginę pranešimo transliaciją bus galima stebėti muziejaus feisbuko paskyroje. Daugiau informacijos ir registracija į paskaitą tel. +370 5 269 7800, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt.
The post Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginių ciklą, skirtą šv. Juozapato metams appeared first on LAIKMETIS.
]]>The post Filipinų prekybos centre eksponuojama daugiau nei 50 Mergelės Marijos atvaizdų appeared first on LAIKMETIS.
]]>Paroda „Salamat Maria: Tribute to the Beloved Mother's Birthday" buvo atidaryta rugsėjo 1 d. ir veiks iki rugsėjo 10 d. prekybos centre „Ali Mall" Kvezono Sityje.
Rugsėjo 7 d. pareiškime „Ali Mall" turto vadovė Aileen Ibay sakė, kad paroda skirta parodyti bendruomenės meilę Mergelei Marijai jos gimtadienio proga.
„Mūsų tikslas - sustiprinti karštą prekybos centro lankytojų tikėjimą ir uždegti pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei Marijai", - sakė ji.
Parodą atidarė ir palaimino Kvezono miesto Nuolatinės paramos Dievo Motinos parapijos klebonas tėvas Diogo D'Souza.
A. Ibay atkreipė dėmesį, kad rugsėjo 8 d., Filipinuose švenčiamą darbo dieną, kai kurių prekybos centrų koplyčiose buvo numatytos šv. Mišios.
Tarp parodoje eksponuojamų atvaizdų - Nuestra Señora De Las Flores, garbinama Rytų Mindoro provincijoje, Malabono Nekaltojo Prasidėjimo kopija ir Maniloje esanti apleistoji Dievo Motina.
Švenčiausiosios Mergelės Marijos atvaizdus galima apžiūrėti prekybos centro pirmame aukšte.
The post Filipinų prekybos centre eksponuojama daugiau nei 50 Mergelės Marijos atvaizdų appeared first on LAIKMETIS.
]]>