Jos duomenimis, 17 proc. gyventojų mano, kad premjerė turėtų išeiti atostogų iki tol, kol baigsis prezidento rinkimai. Tiek pat mano, kad dalyvaudama prezidento rinkimuose I. Šimonytė turėtų likti savo poste.

Tuo metu 16 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Apklausa rodo, kad I. Šimonytės atsistatydinimui iš premjerės pareigų labiausiai pritaria 30–49 metų žmonės, kaimo gyventojai, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, bei su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Miestų gyventojai, apklaustieji su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai ir dešiniųjų pažiūrų respondentai dažniau sutiktų su pasiūlymu, kad tol, kol baigsis rinkimai, premjerė turėtų išeiti atostogų.

Apklausa rodo, kad I. Šimonytės atsistatydinimui iš premjerės pareigų labiausiai pritaria 30–49 metų žmonės

Apklausos duomenimis, su tuo, kad I. Šimonytė turėtų likti premjere ir dalyvauti rinkimuose, dažniau sutiktų moterys, jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, vadovai, pensininkai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu spalio 23 – lapkričio 7 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1013 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę, visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas. Į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka taip pat kol kas dar apie dalyvavimą rinkimuose nepaskelbęs advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė, keliama valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų partijos.

The post Apklausa: pusė lietuvių – už premjerės pasitraukimą iš pareigų prieš prezidento rinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Vietoje anksčiau skirtos daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda, nauju nuosprendžiu D. Štraupaitei paskirta 18,8 tūkst. eurų bauda.

Kaip ir buvo nusprendęs Panevėžio apygardos teismas, D. Štraupaitei trejiems metams lieka atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

Teisėjas Linas Šiukšta paskelbė, kad įstatymas numato ir galimybę nuteistajam uždrausti teisę būti renkamam į savivaldybių institucijas, tačiau prokuratūra skundo dėl tokio suvaržymo neteikė, todėl teismas negalėjo riboti merų rinkimuose kandidatuojančios D. Štraupaitės galimybės būti renkamai.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ne visi korupciniai susitarimai įrodyti

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog D. Štraupaitė davė pažadą įmonės direktoriui paveikti savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus, kad pastarieji veiktų šio direktoriaus interesais ir naudai.

Teisėjų kolegija įvertino, kad direktoriaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad toks pažadas buvo, nėra nuoseklūs, o kiti bylos įrodymai (liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir kt.) nepatvirtina aplinkybės dėl nuteistosios D. Štraupaitės pažado už kyšį paveikti savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus.

Dėl šio korupcijos epizodo eksmerė buvo išteisinta, nes galimai kyšį jai davęs verslininkas mirė per ikiteisminį tyrimą. Manoma, kad šis verslininkas nemokamai pylė kurą į D. Štraupaitės automobilį, tačiau byloje nebuvo surinkta duomenų, kad už šią paslaugą merė jam būtų ką nors pažadėjusi.

Verslininkas buvo davęs parodymus tik Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams. Pasak teisėjo L. Šiukštos, jo parodymuose nėra užfiksuota tokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų pripažinta D. Štraupaitę kalta.

„Nenustačius D. Štraupaitės pažado paveikti savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistus, ji dėl prekybos poveikiu (Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalis) turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Kyšis buvo mažesnis

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad nuteistoji D. Štraupaitė pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba veikų ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.

Taip pat teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl jos kaltės padarius kitą jai inkriminuotą prekybos poveikiu veiką, nes įrodyta, kad nuteistoji D. Štraupaitė reikalavo kyšio iš kito juridinio asmens generalinio direktoriaus, jį priėmė ir už tai pažadėjo paveikti savivaldybės tarnautojus, kad šie siųstų pakvietimus minėtam juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir netrukdytų juose dalyvauti.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta kyšio verte, kadangi D. Štraupaitei kaip kyšis buvo perduota ne 9 tūkst. 412 eurų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 6 tūkst. 950 eurų.

Nustačius, kad buvo paimtas mažesnis nei 250 MGL dydžio kyšis, D. Štraupaitės nusikalstama veika iš sunkaus prekybos poveikiu nusikaltimo, už kurį pirmosios instancijos teismo jai buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, perkvalifikuota į apysunkį prekybos poveikiu nusikaltimą ir jai paskirta 7 tūkst. 532 eurų bauda.

Iš nuteistosios taip pat bus išieškota 5,4 tūkst. eurų.

Kaip skelbė teisėjas, „D. Štraupaitė iš UAB „Jondras“ ir bendrovės „Užupio statyba“ generalinio direktoriaus Jono Dragūno per kelis kartus priėmė 24 tūkst. litų, tai yra 6 tūkst. 950 eurų kyšį“. 

Pasak L. Šiukštos, byloje įrodyta, kad įmonės vadovas per kelis asmenis davė D. Štraupaitei kyšį.

„Tačiau mums kilo abejonių, ar tikrai tas kyšis buvo tokio dydžio, koks yra nurodytas kaltinime. J. Dragūnas buvo apklaustas ir teisme, jis pakeitė savo parodymus, ir pasakė, kad jokio kyšio jis nėra davęs, o parodymus ikiteisminio tyrimo metu privertė duoti STT pareigūnai“, – sakė teisėjas.

Nors verslininkas savo parodymų išsižadėjo, pasak teisėjo, D. Štraupaitės kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.

„Operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad buvo mokami pinigai ir, aišku, už ką, kokias paslaugas“, – sakė teisėjas L. Šiukšta.

Dabar tarybos narės pareigas einanti 64 metų D. Štraupaitė siekė visiško nuosprendžio panaikinimo ir išteisinimo.

„Aš priimu (nuosprendį – BNS) taip, kaip priimtu, aišku, mes skųsim. Mano byla yra politinis užsakymas ir, aš manau, tas politinis užsakymas tęsiasi. J. Dragūnas gal padėjo partijai, bet ne man, eisiu iki galo iki Strasbūro. Na, negalima iš iškastų telefoninių pokalbių 2013-2014 metų sukurpti bylą. Kas tas užsakovas? Man taip norėtųsi sužinoti, kas tas užsakovas“, – BNS sakė D. Štraupaitė. 

2019 metais nuosprendį paskelbęs Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad buvusi Visagino merė paėmė kyšių iš kelių verslininkų už tai, kad jų vadovaujamos įmonės būtų kviečiamos dalyvauti savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat už gerų santykių palaikymą.

Šiuo nuosprendžiu politikė buvo nuteista už septynis nusikaltimus, penki iš jų – už prekybą poveikiu ir piktnaudžiavimą tarnyba ir už du dokumentų klastojimo epizodus.

„Nors nuteistoji ir jos gynėjas prašė visiškai išteisinti, mes apeliacinį skundą patenkinome tik iš dalies“, – sakė teisėjas L. Šiukšta.

Pasak teismo, įrodyta, kad buvusi merė savo pačios ir artimųjų asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybei priklausančiu transportu. Darant šiuos nusikaltimus klastoti Visagino savivaldybės oficialūs dokumentai – darbo apskaitos žiniaraščiai, kelionės lapai.

The post Teismas panaikino lygtinę laisvės atėmimo bausmę buvusiai Visagino merei D. Štraupaitei appeared first on LAIKMETIS.

Nuo spalio 27 dienos E. Muskas visiškai valdo „Twitter“ ir, būdamas generaliniu direktoriumi, ne kartą pateko į prieštaringas situacijas: atleido pusę darbuotojų, grąžino į platformą kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjų, nušalino žurnalistų ir bandė apmokestinti anksčiau nemokamas paslaugas.

„Atsistatydinsiu iš generalinio direktoriaus pareigų, kai tik surasiu kokį nors pakankamai kvailą, kad imtųsi šio darbo, žmogų!“ – tviteryje parašė E.Muskas. Pasak jo, tuomet jis vadovaus tik „Twitter“ programinės įrangos ir serverių komandoms.

Atsistatydinsiu iš generalinio direktoriaus pareigų, kai tik surasiu kokį nors pakankamai kvailą, kad imtųsi šio darbo, žmogų!

Pirmadienį paskelbti E. Musko inicijuotos apklausos rezultatai rodo, kad 57 proc. balsavusiųjų – 10 mln. – pasisakė už tai, kad jis atsistatydintų. E. Muskas vos prieš kelias savaites už 44 mlrd. dolerių (apie 41 mlrd. eurų) perėmė kompaniją.

E. Muskas apklausas tviteryje pasitelkdavo priimdamas ir kitus sprendimus, įskaitant buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir kitų sustabdytų naudotojų paskyrų atkūrimą.

Šios savaitės pradžioje E. Muskas juoko jausmaženkliu sureagavo į pranešimą, kad jis ieško žmogaus, galinčio perimti tviterio vadovo pareigas, ir platformoje parašė, kad „niekas, kas iš tikrųjų galėtų išlaikyti „Twitter“ gyvą, nenori šio darbo“.

Analitikai atkreipė dėmesį, kad nuo tada, kai E. Muskas perėmė „Twitter“, jo elektromobilių įmonės „Tesla“ akcijų vertė smuko trečdaliu, o kai kas mano, kad „Tesla“ valdyba spaudė jį pasitraukti iš tviterio vadovo posto.

„Pagaliau žengtas geras žingsnis teisinga linkme, siekiant užbaigti šią skausmingą, košmarišką situaciją „Tesla“ investuotojams“, – antradienį sakė finansinių paslaugų ir investicijų bendrovės „Wedbush Securities“ analitikas Danas Ivesas (Danas Aivsas).

Paskelbęs naujausią apklausą, E. Muskas per diskusijas su vartotojais dar kartą perspėjo, kad tviterį gali ištikti bankrotas.

The post E. Muskas atsistatydins iš „Twitter" vadovo pareigų appeared first on LAIKMETIS.

„Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio politinėje komandoje – permainos. Viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė nuo gruodžio 21 dienos palieka savo pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Viceministrė iš užimamų pareigų traukiasi dėl kitų veiklos planų“, – rašoma pranešime.

A. Bilotienė Motiejūnienė darbą ministerijoje pradėjo 2021 metais birželio mėnesį, jos kuruojama sritis – visuomenės sveikata, vakcinacija, COVID-19 valdymas. Buvusios viceministrės projektus ir kuruojamas sritis perims viceministrai Danguolė Jankauskienė ir Aurimas Pečkauskas.

„Prie komandos prisijungusi A. Bilotienė Motiejūnienė ėmėsi vieno sudėtingiausių uždavinių – nemažai kritikos sulaukusio biudžetinių įstaigų tinklo pertvarkos. Ji padėjo tvirtus pagrindus šiai reformai, apjungiančiai ne vieną ministerijai pavaldžią organizaciją. Atskiro paminėjimo verta kita Aušros kuruojama sritis – COVID-19 valdymas ir vakcinacija, nes tai buvo milžiniško – tiek fizinio, tiek emocinio krūvio – reikalaujantis darbas“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras.  

A. Bilotienė Motiejūnienė darbą ministerijoje pradėjo 2021 metais birželio mėnesį, jos kuruojama sritis – visuomenės sveikata, vakcinacija, COVID-19 valdymas

A. Bilotienė Motiejūnienė anksčiau dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose direktore valdymui, Nacionaliniame vėžio institute – direktoriaus patarėja, taip pat yra dirbusi Kazachstano Astanos medicinos universitete klinikinės veiklos vadove ir eksperte, buvo sveikatos apsaugos viceministre. 

„Tai buvo itin produktyvus laikotarpis, per kurį teko dirbti net keliomis kryptimis iš karto. Noriu padėkoti ministrui, komandai už parodytą pasitikėjimą ir bendrų tikslų įgyvendinimą. Esu ypač dėkinga visuomenės sveikatos specialistams, kurie per pandemiją įrodė, kad yra nepakeičiami pagalbininkai, rūpinantis visų mūsų sveikata“, – pranešime cituojama viceministrė.

Tai jau antroji iš pareigų pasitraukusi sveikatos apsaugos viceministrė šios kadencijos Vyriausybėje. Prieš metus pareigas paliko Živilė Simonaitytė, kaip tuomet tvirtino pati - savo noru. Ji poste išbuvo apie metus.

The post Už COVID-19 valdymą ir vakcinaciją atsakinga SAM viceministrė traukiasi iš pareigų appeared first on LAIKMETIS.

Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pagal buvusio Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimą įvertino trijų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, kuriuos jis priėmė kaip valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, teisėtumą.

LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.  

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.

Tik trijų sprendimų teisėtumą kolegija vertino nustačiusi, kad tik dalis prašytų patikrinti sprendimų bylos nagrinėjimo metu buvo galiojantys ir nebuvo pakeisti išdėstant juos nauja redakcija.

Aurelijaus Verygos komentaras

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia esąs nustebęs, kad ministerijos teisininkai nesužiūrėjo teisinių niuansų, nulėmusių nepalankų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą.

LVAT ketvirtadienį paskelbė, kad „valstietis“ A. Veryga nuo pernai gegužės pradžios nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pareigų.

Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas.

„Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas. Matyt, teismas įvertino visus niuansus. Aš kiek dabar spėjau paskaityti iš pranešimų, tai viena iš tų problemų buvo, kaip suprantu, buvo pasiremta pasenusia įstatymo redakcija ir sprendimas buvo priimtas, bet čia turbūt sutiksite, kad yra tokie labai teisiniai dalykai – pats operacijų vadovas gi savęs neskiria ir, šiaip, keista, kad teisininkai pražiūrėjo, nesužiūrėjo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Veryga.

„Sakyčiau, kad čia labiau toks juridinės technikos klausimas, matyt. Jis nekvestionuoja kažkokio principo, bet labiau turbūt juridinę techniką. Tai negali čia kaip nors nesutikt – matyt, taip ir buvo“, – pridūrė jis.

Į teismą dėl trijų operacijų vadovo sprendimų kreipėsi buvusios Seimo kadencijos parlamentaras Naglis Puteikis, teismas įvertino šių sprendimų teisėtumą.

LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras nuo pernai gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, nebuvo tinkamai įgaliotas, nes operacijų vadovu buvo paskirtas vadovaujantis anksčiau galiojusia įstatymo redakcija. Ji numatė, kad toks paskyrimas gali būti įvykdomas ministro pirmininko potvarkiu, tuo tarpu pagal naują tvarką, operacijų vadovas turėjo būti skiriamas Vyriausybės nutarimu.

Todėl teismas pripažino, kad priimdamas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas įgyvendinančius tris sprendimus, susijusius su būtinosiomis sąlygomis vykdant tarptautinius skrydžius bei pacientų registracija, ministras viršijo įgaliojimus, o šie sprendimai prieštarauja teisės aktams.

„Su tais sprendimais, kuriuos Puteikis apskundė, tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip jis iš tų kelių šimtų sprendimų išsirinko būtent šituos. Tai nežinau, gal suko kokį stebuklingą ratą, kur skaičiai iškrito, ar kauliuką metė. Kodėl būtent šitie sprendimai, o ne kažkokie kiti. Bet čia jau turbūt technikos dalykai – svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką“, –  teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras. 

svarbu buvo skųsti, o nelabai svarbu ką.

Į teismą kreipęsis N. Puteikis sakė, kad iš viso kreipėsi dėl 73 teisės aktų, tačiau jų liko tik trys, nes kiti arba pakeisti, arba negalioja.

„Kreipėmės ne dėl trijų, o dėl 73 sprendimų. Po to teismas liepė mums tikslinti, tai liko 53 teisės aktai, o dabar matote tik tą viršūnėlę dėl to, kad tie trys aktai likę galioti, o iki 50 yra arba pakeisti, arba laikui bėgant netekę galios“, – BNS sakė N. Puteikis.

Jis tikino į teismą kreipęsis, nes ligoninės dėl pandemijos nepriiminėjo pacientų.

„Esmė tame, kad mūsų ieškinys patenkintas praktiškai 99 proc., o jo esmė buvo, kad A. Veryga ir ministerija savo teisės aktais nevykdė Sveikatos įstaigų įstatymo reikalavimų, nenustatė ligoninėms ir poliklinikoms rodiklių, pagal kuriuos jos būtų privalėjusios priiminėti gyventojus net ir COVID-19 atveju“, – teigė buvęs parlamentaras.

„Teismas priėmė sprendimą, kad mes visiškai teisūs, bet sudarė galimybę neskelbti sprendimo registre – sudaro sąlygas ministerijai pasitaisyti. Tai mes labai viliamės, kad naujoji ministerijos vadovybė skubiai pataisys pagal teismo sprendimą“, – kalbėjo jis.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad įstatymams prieštaraujančiais pripažinti aktai reglamentuoja visuomenei svarbius klausimus ir siekdama sudaryti galimybę tinkamai sureguliuoti minėtus teisinius santykius, nusprendė sprendimo oficialų paskelbimą atidėti ir jį Teisės aktų registre skelbti šių metų birželio 1 dieną.

The post LVAT: A. Veryga nebuvo tinkamai įgaliotas eiti operacijų vadovo pareigas - papildyta jo paties komentaru appeared first on LAIKMETIS.