Paramą verslui administruojanti ir paraiškas priimanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) antradienį informavo BNS, kad institucija nuo trečiadienio ketina pradėti priimti nukentėjusių bendrovių paraiškas.

Paraišką kriterijus atitinkančios įmonės, kurių pagrindinė veikla per karantiną yra ribojama, galės pateikti per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Į paramą iš 120 mln. eurų vertės paketo pretenduos apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos labiausiai nukentėjusios įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 50 proc., o paramos vienai įmonei lubos sieks 350 tūkst. eurų. 

Išmokas bus galima apskaičiuoti trimis būdais – kaip įprasta, pagal sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, įmonėms taip pat bus suteikta galimybė gauti paramą iki 70 proc. nepadengtų pastoviųjų kaštų, pavyzdžiui, nuomos, padengimui, tačiau tam gavus išmoką reikės atlikti auditą.

Tuo metu smulkios naujesnės įmonės be audito galės kreiptis paramos pastoviųjų kaštų padengimui, kai išmoka sieks iki 40 tūkst. eurų ir dengiama ne daugiau 70 proc. pastoviųjų kaštų.

Taip pat bus neberibojama parama įmonėms pagal darbuotojų skaičių – ministerijos vertinimu, šis reikalavimas buvo perteklinis.

Vyriausybė kovo pabaigoje padidino antrą pagalbos paketą 50 mln. eurų iki 120 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos iš pirmojo pagalbos paketo, kurio vertė siekė 180 mln. eurų, tačiau bent 30 proc. apyvartos netekusios įmonės vangiai prašė paramos.

The post 120 mln. eurų – labiausiai nukentėjusioms įmonėms appeared first on LAIKMETIS.

* Vyriausybė nuo penkių iki 10 išplėtė į būrelius lauke galinčių rinktis žmonių skaičių, sumažino būtiną plotą vienam žmogui neformaliojo ugdymo vietose viduje, leido aptarnauti žmones archyvuose. Savivaldybėms palikta laiko pereiti prie testavimo mokyklose, jeigu epidemiologinė situacija jose negerėja.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 1116 naujų COVID-19 atvejų – daugiausiai nuo sausio 26 dienos, mirė 10 sirgusiųjų. Ligoninėse gydomi 939 COVID-19 pacientai, 100 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 394. Vyriausybės duomenimis, pandemijos pagreitis Lietuvoje yra teigiamas nuo kovo 12 dienos: jau beveik mėnesį nebuvo nė vienos dienos, kad savaitės atvejų skaičius mažėtų, keitėsi tik greitėjimo tempas.

* Vakcinos nuo koronaviruso nesulaukiantys pareigūnai prie Vyriausybės surengė protesto akciją. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad pareigūnų sąrašai jau derinami, ten, kur jie dar nepradėti skiepyti, tai bus padaryta artimiausiu metu.

* Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi keisti vakcinacijos nuo COVID-19 tvarką, pagal kurią liekant vakcinų nuo aukščiau sąraše esančių prioritetinių grupių būtų iškart leidžiama skiepyti pareigūnus, kasininkus, po jų – ir didesnius nei 250 asmenų kolektyvus.

* Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad visi suaugę šalies gyventojai po dviejų savaičių įgis teisę būti paskiepyti nuo koronaviruso.

* Žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ pasmerkė turtingąsias šalis, kad šios nesilaiko tarptautinio solidarumo, praktiškai įgydamos monopoliją į vakcinų pasaulines atsargas, palikdamos mažiausiai išteklių turinčias valstybes su sveikatos ir žmogaus teisių krize grumtis savarankiškai.

* Jungtinė Karalystė pradėjo skiepijimą bendrovės „Moderna“ vakcina. Iki šiol šalis gyventojus skiepijo „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis.

* Vokietijos Bavarijos žemė pasirašė preliminarią sutartį šią vasarą įsigyti 2,5 mln. „Sputnik V“ vakcinos dozių, jei ją patvirtins Europos vaistų agentūra. 

* Estija pranešė sustabdanti jaunesnių nei 60-ies gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Europos vaistų agentūra šįvakar ruošiasi pristatyti savo išvadas dėl galimo ryšio tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso ir kraujo krešulių susidarymo. Po jų tolesnius sprendimus žada ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija.

Kibernetiniai incidentai. Pristatyta praėjusių metų Nacionalinė kibernetinio saugumo būklės ataskaita, kurioje teigiama, kad kibernetinių incidentų skaičius išaugo ketvirtadaliu – tai siejama su pandemijos suvaržymais. Analitikų vertinimu, poveikį incidentų padažnėjimui turėjo ir Seimo rinkimai bei politinės permainos, nors konkrečių bandymų neteisėtai paveikti rinkimus išvengta.

Parama verslui. Keturiems mėnesiams pratęstas terminas Valstybinės mokesčių inspekcijos nukentėjusių įmonių sąraše esantiems verslams, kai bus neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas mokesčių išieškojimas. Pagal naują tvarką, iki spalio 30 dienos nebūtų vykdomi mokesčių išieškojimai, skaičiuojami delspinigiai, o mokestinės paskolos sutartį be palūkanų būtų galima sudaryti dar iki rugpjūčio 31 dienos. Valdžios atstovai tikisi, kad tai leis pandemijos paveiktam verslui lengviau išeiti iš karantino.

Gyvenimo trukmė. Lietuvoje pernai gyvenimo trukmė, lyginant su ankstesniais metais, sutrumpėjo 1,4 metų  ir tai yra trečias aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Lietuvoje šis rodiklis 2019 metais siekė 76,5 metus, o pernai – 75,1.

Nuosprendis kariams. Turkijoje laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti 22 buvę kariai, dalyvavę nepavykusiame 2016 metų perversme, per kurį siekta nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Liūtys Indonezijoje. Indonezijos rytuose bei kaimyniniame Rytų Timore liūčių sukeltos purvo nuošliaužos ir potvyniai nusinešė bent 160 gyvybių, dešimtys žmonių tebėra dingę.

Irano laivas. Irano islamo revoliucinė gvardija pranešė, kad sprogus ant korpuso pritvirtintai minai, buvo apgadintas laivas „Saviz“ prieš kurį laiką pasiųstas į Raudonąją jūrą kovoti su piratavimu. Keliama prielaida, jog tai galėjo padaryti Izraelis.

The post Svarbiausi balandžio 7 - osios dienos įvykiais appeared first on LAIKMETIS.

* Per parą nustatyti 768 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 798 COVID-19 pacientai, iš jų 94 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų išaugo iki 272. Situacija blogesnė Rytų Lietuvoje, Vilniaus regione sparčiai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė artimiausiomis dienomis svarstys, ar reikia griežtinti karantiną, įvertinus didesnio žmonių judėjimo riziką per Velykų šventes ir Pietų Afrikos viruso plitimą. Katalikų bažnyčia sustabdė pamaldas su tikinčiaisiais Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono ir Visagino savivaldybėse. 

* Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Vyriausybei pristatė ketinimus į skiepijimo prioritetų sąrašą įtraukti visus švietimo sistemos darbuotojus ir abiturientus, vaikų trenerius, parduotuvių darbuotojus, Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“. Skiepijimo tvarka artimiausiu metu turėtų būti oficialiai pakeista ministro įsakymu.

* Kaupiantis „AstraZenecos“ vakcinoms, kai kurios savivaldybės kviečia prioritetinių grupių gyventojus atvykti jomis pasiskiepyti be išankstinės registracijos. Širvintų rajone tokia tvarka buvo taikoma antradienį, Klaipėda planuoja „gyvą eilę“ skiepijimui organizuoti savaitgalį. Vilniaus meras Remigijus Šimašius surengė spaudos konferenciją, kurioje paragino Vyriausybę sostinei skirti daugiau vakcinų.

* Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 29 978 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios. „Deja, šie šiandienos signalai verčia mus labai rimtai galvoti apie suvaržymų griežtinimą. Svarstome, ar imtis to atskiruose regionuose, ar visos šalies mastu“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Adamas Niedzielskis.

* Vokietijos valdžia atsisako planų per Velykas sugriežtinti dėl koronaviruso pandemijos taikomus suvaržymus. Anksčiau centrinė valdžia su žemių vadovais buvo sutarusi, kad balandžio 1–5 dienomis bus uždarytos beveik visos parduotuvės, tačiau po kritikos lavinos nuspręsta apsiriboti rekomendacija visuomenei Velykų savaitgalį praleisti namuose. Kanclerė Angela Merkel pripažino, jog griežtinimo planas buvo jos klaida.

* Belgijos vyriausybė griežtina karantiną – nuo šeštadienio vėl uždaromos kirpyklos, dauguma parduotuvių, mokyklos.

* Kremlius pranešė, kad nuo koronaviruso paskiepytas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau atsisakė įvardyti, kuri vakcina jam suleista.

* Europos Sąjunga sugriežtino vakcinos eksporto kontrolės mechanizmą, siekdama sustabdyti vakcinų išvežimą. Tai gali paveikti vakcinų eksportą į tokias šalis kaip Didžioji Britanija. Briuselio pareigūnai sako, kad Europos Komisija nuo šiol vertins vakcinas gauti norinčių valstybių sergamumo lygį ir turimų vakcinų skaičių, taip pat tai, kaip noriai jos siunčia vakcinas ir vakcinų komponentus Europos Sąjungai.

Parama verslui. Vyriausybė patvirtino subsidijų skyrimo tvarką nuo karantino nukentėjusiems savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims. Jie paraiškas galės teikti nuo kito pirmadienio, kovo 29 dienos. Paramą galės gauti asmenys, vykdantys individualią veiklą, kuri įtraukta į karantino metu ribojamų veiklų sąrašą. Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu iškėlė idėją, kad PVM lengvata galėtų būti įvesta ne tik maitinimo, bet ir kultūros sektoriui. Jos teigimu, tai turėtų būti aptarta parlamentiniame komitete.

Oro uostų investicijos. Lietuvos oro uostai šiemet į skrydžių skatinimą planuoja investuoti 10,6 mln. eurų ir metų pabaigoje pasiekti kiek daugiau nei 50 proc. įprasto keleivių srauto. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad skrydžių atsigavimą šiemet lems vakcinavimas, kelionių ribojimų panaikinimai, imuniteto sertifikatai.

Įstrigę vilkikai. Dėl sugedusių Muitinės departamento serverių ir neveikiančių informacinių sistemų beveik 2 tūkst. vilkikų įstrigo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, pranešė vežėjų asociacija „Linava“. Muitinės departamento atstovas BNS teigė, kad vilkikų pralaidumas sulėtėjo, nes dėl gedimo deklaracijos pateikiamos popieriniu, o ne elektroniniu būdu. Muitinė teigia besitikinti gedimus sutvarkyti iki trečiadienio vakaro.

Izraelio rinkimai. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu skelbia laimėjęs parlamento rinkimus, tačiau prieštaringai vertinamam šalies lyderiui vėl gali būti sunku sutelkti valdančiąją daugumą. Apklausos rodo, kad B. Netanyahu partija „Likud“ užsitikrino daugiausiai mandatų 120 vietų turinčiame Knesete. Kartu su „Likud“ sąjungininkėmis premjero stovykla parlamente galėtų kontroliuoti daugiau kaip 50 vietų.

Sueco kanalas. Sueco kanale įstrigo vėjo gūsio iš kurso išmuštas didžiulis konteinerinis laivas. Dėl incidento laivų eismas viename judriausių pasaulio prekybos kelių visiškai sustojo. Naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad dėl incidento susidarė daugiau kaip 100 laivų, norinčių perplaukti kanalą, eilės.

„Tesla“ naujovė. „Tesla“ pradėjo priimti bitkoinus kaip valiutą atsiskaitant už kompanijos parduodamus elektromobilius. „Jau galite įsigyti „Tesla“ su bitkoinais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas. Tačiau „Tesla“ nurodo, kad pirkėjų, kurie nuspręs už elektromobilį atsiskaityti bitkoinais, gali būti paprašyta pateikti papildomos informacijos, patvirtinančios jų tapatybę. 

The post Svarbiausi kovo 24 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 570 naujų COVID-19 atvejų, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 850 COVID-19 pacientų, iš jų 77 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233. Latvijoje jis yra 388, Estijoje – 1516.

* Lietuva pasekė keliolikos kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir antradienio vakarą sustabdė skiepijimą nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina, nors anksčiau tiek ministras, tiek premjerė teigė, kad to daryti nesirengiama. Sprendimas priimtas po Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijos, šiai gavus pranešimų apie kelis kraujo krešulių atvejus, pasireiškusius po skiepijimo, tačiau tarnyba teigia neturinti įrodymų, kad negalavimus sukėlė būtent vakcina. Prezidentas Gitanas Nausėda ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius pareiškė, jog tokia pozicija yra nenuosekli ir sudavė smūgį vakcinos patikimumui. Skiepijimas šia vakcina stabdomas iki Europos vaistų agentūros išvados, jos tikimasi sulaukti ketvirtadienį. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog galima tikėtis daugiau lankstumo skiepijant šia vakcina, bet teigia, kad masinio norinčiųjų skiepijimo ja pradėti kol kas nesiruošiama. Estija tuo tarpu tęsia skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, o šios šalies politikai svarsto prašyti vakcinaciją sustabdžiusių šalių pasidalyti savo vakcinomis.

* Lenkijos vyriausybė sugriežtino karantiną – mažiausiai trims savaitėms vėl uždaromos mokyklos, dauguma parduotuvių, viešbučiai, baseinai, o darbuotojai raginami dirbti iš namų. Per parą Lenkijoje nustatyta daugiau kaip 25 tūkst. atvejų – daugiausia šiais metais. 

*  Europos Komisija oficialiai pristatė savo iniciatyvą dėl visoje Bendrijoje planuojamo taikyti lengvesnio ir saugesnio keliavimo COVID-19 pandemijos metu. Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys V. Sinkevičius sako, kad „Skaitmeninis žaliasis pažymėjimas“, leidžiantis po Europos Sąjungą nevaržomai keliauti paskiepytiems žmonėms, galėtų būti pradėtas naudoti dar birželį.

* Prancūzijos tarnybos tiria naują koronaviruso variantą, sunkiau aptinkamą šiuo metu naudojamais testais. Manoma, kad vakariniame Bretanės regione aptikta atmaina nėra pavojingesnė ar užkrečiamesnė.

* Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino savo rėmėjus pasiskiepyti nuo koronaviruso. Tyrimai rodo, kad respublikonai yra mažiau linkę skiepytis nei demokratai.

Lygių galimybių kontrolierė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė siūlanti lygių galimybių kontroliere skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę teisininkę Birutę Sabatauskaitę. Lygių galimybių kontrolierių Seimo pirmininko teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Dabartinės lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės kadencija baigėsi dar pernai birželį.

Parama verslui. Vyriausybė nutarė praplėsti į paskolas iš 1 mlrd. eurų Pagalbos verslui fondo galinčių pretenduoti įmonių sąrašą – nuo šiol paramos galės kreiptis bendrovės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų. Fondas buvo įkurtas remti stambias įmones, tačiau kol kas paskolas iš jo gavo vos dvi bendrovės.

Astravo derybos. Įvykus pirmajam BEMIP formato Baltijos šalių ir Europos Komisijos susitikimui dėl Astravo elektros boikoto, Lietuvos atstovai pripažįsta, kad derybos su Latvija ir Estija pareikalaus didelių pastangų, tačiau ambicingo plano sutarti iki birželio pabaigos neatsisako. „Kol kas viskas vyksta pagal planą, natūraliai pernelyg didelio entuziazmo iš Latvijos ir Estijos pusės mes neregistruojame, bet derybos tam ir yra derybos, kad tas interesas būtų sužadintas“, – sakė energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Sarkozy byla. Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teisiamas byloje dėl galimai neteisėto jo nesėkmingos 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo. Prieš dvi savaites eksprezidentas buvo nuteistas kalėti už korupciją kitoje byloje. N. Sarkozy kaltinimus neigia.

Migrantai JAV. Prie pietinės Jungtinių Valstijų sienos auga atvykstančių žmonių, įskaitant suaugusiųjų nelydimus vaikus, skaičius. Krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas pripažino, kad JAV gali sulaukti daugiausiai per du pastaruosius dešimtmečius migrantų prie savo pietinės sienos, bet sakė, kad tokie migracijos pikai nėra naujiena, o jų yra buvę ir ankstesniais metais. JAV prezidentas Joe Bidenas paragino migrantus nevykti į šalį, tačiau atmetė kritiką, jog migrantus jo sprendimas atšaukti griežtą buvusio prezidento Donaldo Trumpo politiką jų atžvilgiu.

Sankcijos Kinijai. Europos Sąjungos šalys susitarė paskelbti sankcijų keturiems Kinijos pareigūnams ir vienam juridiniam asmeniui dėl Pekino politikos uigūrų etninės mažumos atžvilgiu.

Sprendimas Japonijoje. Japonijos teismas nusprendė, jog valstybės atsisakymas pripažinti tos pačios lyties žmonių santuokas yra nekonstituciškas. Manoma, jog šis sprendimas sukurs prielaidas didinti spaudimą šiai Didžiojo septyneto valstybei įteisinti tokias santuokas.

Kinijos kaltinimai. Jungtinių Valstijų ir Japonijos užsienio reikalų bei gynybos ministrai perspėjo dėl Kinijos bendrame po derybų Tokijuje paruoštame pareiškime. Jame teigiama apie atnaujintą įsipareigojimą priešintis Pekino „prievartai ir destabilizuojančiam elgesiui“. Į tai reaguodama Kinija apkaltino šias šalis susimokius kištis į jos vidaus reikalus bei bandant kenkti šalies interesams. JAV ir Kinijos santykiai yra įtempti jau keletą metų, o Joe Bideno administracija iš esmės palaiko griežtesnę politiką Kinijos atžvilgiu, pradėtą buvusio prezidento Donaldo Trumpo. Kinija tvirtina, kad yra pasirengusi „perkrauti“ santykius su Vašingtonu, bet perspėja JAV ir jų sąjungininkus nesikišti į neva jos vidaus politikos klausimus nuo Honkongo iki elgesio su musulmonais uigūrais Sindziange.

Naujas statusas. Pavėžėjimo paslaugų platforma „Uber“ paskelbė vairuotojams Jungtinėje Karalystėje suteiksianti darbuotojų statusą su numatytomis garantijomis, įskaitant minimalaus atlyginimo garantiją. Tai – pirmas toks įmonės žingsnis pasaulyje, užbaigęs teisinę kovą tarp „Uber“ ir platformos vairuotojų Jungtinėje Karalystėje.

The post Svarbiausi kovo 17 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 462 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi sirgusieji. Ligoninėse gydomi 885 COVID-19 pacientai, iš jų 96 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 237. Latvijoje šis rodiklis siekia 447, Estijoje – 1362.

* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė sustabdžiusi vienos „AstraZeneca“ serijos naudojimą. Taip nuspręsta po to, kai iš Austrijos gauta pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas „AstraZeneca“ vakcinos reakcijas – trombozę ir plaučių emboliją – arterijos užsikišimą trombu. Ministerija praneša, jog tai nėra tipiškas šios vakcinos šalutinis poveikis ir dėl jos nerimauti nereikėtų.

* Iki Švietimo ministerijos numatyto termino norą grįžti prie kontaktinio pradinukų ugdymo pareiškė 59 Lietuvos mokyklos. Ministerija kol kas neskelbia, kada jos galėtų tai padaryti.

* Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, jis galios mažiausiai mėnesį. Uždaroma valstybės siena, švietimo įstaigos, įskaitant pradines klases, pereis prie nuotolinio mokymo. Patariama nevesti vaikų į darželius. Visa mažmeninė prekyba, išskyrus būtiniausių prekių ir maisto produktų, taip pat uždaroma, stabdomas visų viešojo maitinimo įstaigų darbas. Estija pagal atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų šiuo metu yra antra labiausiai koronaviruso paveikta šalis pasaulyje po Čekijos.

* Jungtinės Valstijos paskelbė gaires dėl švelnesnių reikalavimų visiškai dėl COVID-19 paskiepytiems žmonėms. Jie gali susitikti uždarose patalpose be kaukių ir nesilaikydami atstumų. Be to, paskiepyti žmonės gali susitikti su žemos rizikos grupėmis, pavyzdžiui, paskiepyti seneliai su anūkais. JAV šiuo metu paskiepyta apie 23 proc. suaugusių gyventojų.

* Kinija paleido sveikatos pažymėjimų programą keliautojams šalies viduje – pirmuosius pasaulyje vadinamuosius COVID-19 skiepų pasus. Sveikatos pažymėjimą gali naudoti tik Kinijos piliečiai ir jis dar nėra privalomas.

* Italijos ir Šveicarijos farmacijos kampanija „Adienne Srl“ sudarė sutartį dėl 10 mln. dozių rusiškos „Sputnik V“ vakcinos gamybos Italijoje. Rusijos ir Italijos prekybos rūmų teigimu, Rusijos valdžia siekia sudaryti dar dvi dešimtis panašių bendradarbiavimo sutarčių Europoje.

Seimo darbai. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo valdyba aptarė šią savaitę prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbus. Svarbiausi susitikimo akcentai:

* Prezidentas paragino spręsti, kokia pagalba verslui ir žmonėms būtų teikiama po pandemijos ir numatyti priemones darbo vietoms ir pajamoms išlaikyti. Prezidentas Seimui žada teikti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios numatytų mokestinę paskatą įmonėms, sparčiai didinančioms darbo užmokesčio fondą. Seimui anksčiau taip pat buvo pateikta šalies vadovo iniciatyva stiprinti darbingumo netekusių asmenų socialinę apsaugą.

* Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog pavasario sesijoje bus svarbi žmogaus teisių problematika. „Ta linija, manau, bus svarbi pavasario sesijoje. Kalbame tiek apie smurto artimoje aplinkoje naująjį įstatymą, asmenvardžių įstatymą, partnerystę“, – kalbėjo ji. G. Nausėda paragino dėl šių klausimų ieškoti kuo platesnio sutarimo Seime ir teigė, kad partnerystės reglamentavimas pagaliau „turi įgyti teisinę išraišką“.

Gydymo įstaigų tyrimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad gydymo įstaigų viešųjų pirkimų korupcijos tyrime įtarimai pateikti dar 16 asmenų. Šiuo metu tyrime yra 51 įtariamasis: 29 privačių įmonių atstovai ir 22 gydymo įstaigų darbuotojai iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai, tiriama daugiau kaip šimtas nusikalstamų veikų.

Diskusijos dėl konvencijos. Lietuvoje besitęsiant diskusijos dėl Stambulo konvencijos, Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos išplatino kreipimąsi, kuriame reiškia savo nepritarimą šiai konvencijai ir partnerystės įteisinimui. Jos ragina pasirūpinti smurto prieš moteris užkardymu kitomis teisės normomis, neperkeliant į Lietuvos teisėkūrą socialinės lyties koncepcijos. Prezidentas teigė palaikantis diskusijas dėl Stambulo konvencijos, o dėl jos ratifikavimo siūlė apsispręsti vėliau. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad konvencijos svarstymas Seimo salėje turi būti paskutinis etapas ir pati žadėjo prisidėti prie viešų diskusijų šiuo klausimu.

Evakuacija iš daugiabučio. Pirmadienio vakarą skilus 2004 metais statyto daugiabučio Gabijos gatvėje Vilniuje sienai, iš jo evakuoti gyventojai. Nustačius, kad skilimai pavojaus namo konstrukcijoms nekelia ir jis yra saugus, antradienį gyventojams nuspręsta leisti sugrįžti namo. Reaguodamas į šią situaciją, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė sieksiantis sugriežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę už jų projektus.

VMI abejonės. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) abejoja, ar visos įmonės per pandemiją paramą gauna teisėtai. Pagrįsti, kad mokesčių atidėjimas joms būtinas, turės 236 įmonės, turinčios 83,5 mln. eurų mokestinę nepriemoką. VMI viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad kai kurios įmonės naudojasi valstybės pagalba, bet mokėjo dividendus, teikė paskolas, todėl jų bus prašoma pateikti įrodymus, kad joms pagalba būtina.

Mokesčių pakeitimai. Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti Finansų ministerijos darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį. Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas PVM lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.

Kelių direkcija. Šarūnas Baublys pasitraukė iš Valstybinės automobilių kelių direkcijos valdybos pirmininko pareigų bei pačios valdybos. Š. Baublį į Kelių direkcijos valdybą paskyrė buvęs ministras Jaroslavas Narkevičius.

Eksporto prognozės. Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet turėtų augti 6,7 proc., taip pat turėtų atsigauti paslaugų eksportas, teigia naujausias prognozes pristačiusi eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. Tačiau ji perspėja, kad pandemijos raida išlieka didžiausia rizika eksportuojančiam verslui, bet taip pat ragino neužmiršti ir kitų grėsmių – „Brexito“ bei vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo.

Vežėjų prašymas. Vežėjų asociacija „Linava“ prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl „diskriminacinių sąlygų“ savivaldybių valdomoms keleivinio transporto bendrovėms, neleidžiančių joms pretenduoti į paramą verslui. „Linava“ tvirtina, kad dėl negaunamos paramos kai kurios savivaldybių įmonės jau sustabdė paslaugas arba sumažino jų apimtį.

Katalonų neliečiamybė. Europos Parlamentas nubalsavo atimti teisinę neliečiamybę iš buvusio Ispanijos Katalonijos prezidento Carleso Puigdemont'o ir dviejų jo bendražygių – buvusio Katalonijos sveikatos apsaugos ministro Toni Comino bei buvusios regiono švietimo ministrės Claros Ponsati. Tai atvėrė kelią šių katalonų separatistų veikėjų potencialiai ekstradicijai. Ispanijos užsienio reikalų ministrė pasveikino šį sprendimą. C. Puigdemont'as ir keletas jo bendražygių 2017 metų spalį pabėgo į Belgiją, vengdami arešto, kai surengė referendumą dėl šiaurės rytinio Katalonijos regiono nepriklausomybės, kurį Ispanijos vyriausybė laiko neteisėtu.

Olimpiados žiūrovai. Japonija nusprendė neleisti žiūrovams iš užsienio stebėti Tokijo olimpinių žaidynių. Sprendimas priimtas baiminantis, kad svečių antplūdis gali sukelti naujų koronaviruso atvejų protrūkį.

Kosminė stotis. Rusija ir Kinija pasirašė memorandumą dėl bendros Mėnulio kosminės stoties statybų. Skelbiama, jog ši stotis būtų kuriama ant Mėnulio paviršiaus arba jo orbitoje ir būtų skirta moksliniams tyrimams, o ja galėtų naudotis ir kitos šalys.

The post Svarbiausi kovo 9-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

„CityBee“ duomenys. Didėja spaudimas automobilių dalijimosi paslaugas teikiančiai bendrovei „CityBee“ dėl klientų duomenų praradimo. Vartotojų atstovai ir advokatai paskelbė apie planus reikšti grupinius ieškinius, o klientų duomenis paskelbęs programišius apkaltino bendrovę, kad ji juos saugojo itin prastai. Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas išsakė paramą „CityBee“, pavadinęs bendrovę „vienu geriausiu darnaus judumo verslų“.

Koronaviruso situacija:

* Per praėjusią parą patvirtinti 376 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių. Ligoninėse gydomi 1038 COVID-19 pacientai, 100 iš jų – reanimacijoje. 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekia 251,3 atvejo. Estijoje šis rodiklis šiuo metu siekia 647,49 atvejo, Latvijoje – 523,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

* Nuo COVID-19 pirmąja doze paskiepyta 19 tūkst. mokyklų ir darželių darbuotojų – apie du trečdaliai visų planuojamų paskiepyti.

* Europos vaistų agentūra pranešė gavusi bendrovės „Johnson & Johnson“ paraišką dėl jos sukurtos vakcinos nuo koronaviruso patvirtinimo. Sprendimą agentūra tikisi priimti iki kovo vidurio.

* Europos Sąjunga papildomai nupirko iki 300 mln. dozių vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos iš JAV bendrovės „Moderna“, o kompanijos „Pfizer“ ir „BioNTech“ paskelbė, kad suderino susitarimą pristatyti Europos Sąjungai papildomus 200 mln. savo vakcinos nuo COVID-19 dozių.

* Nyderlandų apeliacinis teismas sustabdė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo vyriausybė buvo įpareigota atšaukti visoje šalyje dėl pandemijos įvestą komendanto valandą, vykdymą.

* JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad iki liepos pabaigos galės būti paskiepyti visi to norintys amerikiečiai. Pastaruoju metu nustatomų atvejų skaičius Jungtinėse Valstijose mažiausias nuo spalio mėnesio. 

* Baimindamasi trečiosios bangos, Švedijos vyriausybė ketina uždaryti sporto klubus, restoranus bei kirpyklas. Švedija, kitaip nei dauguma kitų Europos šalių, nebuvo paskelbusi karantino ir su pandemija kovojo daugiausia rekomendacijomis.

Kirkorovo skundas. Rusijos atlikėjas Filipas Kirkorovas Vilniaus teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą uždrausti jam Lietuvoje lankytis penkerius metus – jis reikalauja sprendimą panaikinti.

Kinijos įranga. Lietuvos Vyriausybė uždraudė diegti Kinijos įmonės „Nuctech“ rentgeno patikros įrangą šalies oro uostuose dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vyriausybės sprendimas – sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Keliautojų patikrinimai. Trečiadienio rytą pradėta vykdyti atvykstančiųjų keliais iš Lenkijos kontrolė. Pasak pasieniečių, pasitaikė dešimtys atvejų, kai žmonės neturi užpildytų būtinų anketų, jas siūloma užpildyti vietoje. Eismo spūsčių dėl patikrinimų nesusidarė. Šias anketas pildyti reikalaujama, siekiant apsisaugoti nuo naujų viruso atmainų plitimo. Daugumai keliautojų taip pat būtini ir neseniai padaryti COVID-19 testai.

Draudimo rinka. Lietuvos bankas paskelbė, kad draudimo rinka pernai augo 1 proc. iki 955 mln. eurų. Šiemet prognozuojamas 3-5 proc. augimas. Anot analitikų, pernai smukusi ne gyvybės draudimo rinka šiemet turėtų išlipti iš duobės, o gyvybės draudimo rinka augs santūriau nei pernai.

Sprendimas dėl Navalno. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė Rusijai tučtuojau paleisti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną dėl jo gyvybei kylančio pavojaus. Maskvos pareigūnai šio sprendimo kol kas nekomentavo. 

Baltarusijos represijos. Baltarusijos prokurorai paprašė teismo dvejiems metams įkalinti dvi žurnalistes, apkaltintas antivyriausybinių protestų organizavimu. Prieš teismą taip pat stojo kandidatuoti prezidento rinkimuose ketinęs Viktoras Babaryka, jis kaltinamas kyšininkavimu. 

Šalčiai JAV. Pietinėje ir centrinėje Jungtinių Valstijų dalyse siaučiant žiemos audrai, atnešusiai rekordinius šalčius, milijonai amerikiečių liko be elektros, per tornadą žuvo trys žmonės. Bendrai su audra siejama daugiau kaip 20 žmonių mirčių.

Pagrobimai Nigerijoje. Nigerijos centrinėje dalyje ginkluoti užpuolikai, tikriausiai priklausantys nusikalstamai grupuotei, pagrobė 42 žmones, tarp jų 27 moksleivius, tris mokytojus, taip pat moksleivių šeimų narius, vienas moksleivis žuvo.

The post Svarbiausi vasario 17-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.