Vietos katalikai teigė, kad pataisos neišspręs šalies socialinių ir politinių problemų, todėl gali sukelti dar didesnį nusivylimą nuskurdusioje šalyje.

Konstitucijos pakeitimais siekiama įtvirtinti šalies, kurios kaimynės iš vienos pusės yra musulmoniška Indonezija, o iš kitos – pasaulietinės liberalios Australijos ir Naujosios Zelandijos valstybės, piliečių religinę tapatybę.

Dabar pagrindinio įstatymo preambulėje rašoma: „[Mes, Papua Naujosios Gvinėjos žmonės] pripažįstame ir skelbiame Dievą Tėvą, Jėzų Kristų Sūnų ir Šventąją Dvasią esant visos visatos Kūrėju ir Palaikytoju, taip pat mūsų galių ir valdžios, deleguotos žmonėms ir visiems Papua Naujosios Gvinėjos geografinėje jurisdikcijoje esantiems asmenims, šaltiniu.“

Nepaisant pakeitimų, Konstitucijoje ir toliau garantuojama sąžinės ir religijos laisvė. Tarp kitų parlamentarų priimtų naujovių – Biblijos pripažinimas oficialiu nacionaliniu simboliu.

„Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena apie 11,8 mln. gyventojų, tai antra pagal gyventojų skaičių Okeanijos šalis po Australijos.“ 1975 m. nepriklausomybę nuo Australijos atgavusi šalis užima rytinę Naujosios Gvinėjos, antros pagal dydį salos pasaulyje po Grenlandijos, dalį.

Apie 40 proc. gyventojų gyvena žemiau didžiausio skurdo ribos, nors šalis turtinga gamtinių išteklių, įskaitant naftą ir dujas.

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 95,6 proc. Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų save laiko krikščionimis. Didžiausią krikščionių grupę sudaro katalikai – 27 proc. gyventojų, po jų seka liuteronai – 19,5 proc.

Tačiau iniciatyvai pasipriešino vietos Katalikų bažnyčios vadovai.

Katalikų argumentus prieš konstitucijos pataisą kovo 18 d. esė išsamiai išdėstė kunigas Giorgio Licini, buvęs Papua Naujosios Gvinėjos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius.

„Protestantų, evangelikų ir penkiasdešimtininkų pastoriai, priklausantys tiek pagrindinėms bažnyčioms, tiek naujoms grupėms, tiki, kad nacionalinė harmonija ir pažanga bus pasiekta, kai krikščionybė bus oficialiai ir ryžtingai pripažinta nacionalinėje konstitucijoje“, – rašė G. Licini.

Jis teigė, kad pataisos neišspręs šalies socialinių ir politinių problemų, todėl gali sukelti dar didesnį nusivylimą.

Licini nebuvo vienintelis skeptiškai nusiteikęs katalikas. Tėvas Miguelis de La Calais sakė, kad pataisa nereikalinga.

„Maiklas Somarė, šalies įkūrėjas, buvo katalikas, o tai reiškia, kad mes jau esame krikščioniška šalis... tačiau mes, katalikai, savo mentalitetu taip pat esame krikščionys, mums nereikia skelbti šalies krikščioniška“, – sakė jis.

Kunigų nuomonei pritaria ir šalies vyskupai. Praėjusiais metais vyskupų konferencija laiške šalies konstitucinės ir teisinės reformos komisijai išreiškė griežtą nepritarimą šiam pakeitimui.

The post „Papua Naujoji Gvinėja oficialiai skelbiasi esanti ‘krikščioniška’, tad kodėl katalikai į tai žiūri skeptiškai?“ appeared first on LAIKMETIS.

Iki jos beveik neįmanoma atkeliauti sausuma, viskas yra gabenama laivais arba lėktuvais. Vanimo pakrantės yra labai gražios – puikūs pliažai skalaujami skaidrios jūros. Tačiau provincijos gelmė – aukštikalnės, kur gyvenančios gentys dažnai paiso tik savo įstatymų ir papročių, kurie gali būti labai rūstūs.  Dažnai elgiamasi pagal „dantis už dantį, gyvybė už gyvybę“ principą, kuris gentis įtraukia į nesibaigiantį ir kruviną keršto ratą, kaip pažymėjo popiežius Pranciškus pirmojoje kalboje Papua Naujosios Gvinėjos valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovams.

Vanimo miestas yra mažas, jame gyvena apie 12 000 gyventojų, yra dvi maisto parduotuvės, paštas, nedidelis administracinis pastatas. Popiežių į jį atskraidino australų karinių oro pajėgų lėktuvas, nes paprastiems civiliniams keleiviniams lėktuvams oro uosto nusileidimo takas yra per trumpas. Tarp miestelio gyventojų – iš vakarų Papua regiono, priklausančio Indonezijai, atvykę žmonės, kurie pasakoja, jog patyrė didelę nepagarbą ir diskriminaciją. Provincija yra neturtinga, daug žmonių gyvena be elektros, ką jau sakyti apie telefono tinklą, daugybė vaikų mokosi skaityti ir rašyti tik misionierių mokyklose. Nepaisant nuošalumo, katalikų misionieriai čia darbuojasi nuo XX amžiaus pradžios. Be katalikų, Vanimo mieste taip pat stovi anglikonų, liuteronų, reformatų ir kitų krikščioniškų konfesijų bažnyčios. Tiesa, bažnyčios čia neatitinka įprasto supratimo. Beveik visos – iš paprastų lentų suręstos pastogės ar salės, su kukliais altoriais. Popiežiaus atvykimas į Vanimo miestelį, be abejo, yra didelė dovana Vanimo ir kitų regiono provincijų katalikams, kurie neturėjo galimybių nuvykti į Port Morsbį. Tai didelis įvykis ir ne katalikams.

„Atminkime: meilė yra stipresnė už viską, o jos grožis gali išgydyti pasaulį, nes jos šaknys yra Dieve. Todėl skleiskime ją ir ginkime, net jei liekame nesuprasti ir susiduriame su pasipriešinimu. Žodžiu ir pavyzdžiu mums liudijo palaimintasis Petras ToRotas – sutuoktinis, tėvas, katechetas ir šios žemės kankinys, kuris atidavė savo gyvybę būtent tam, kad apgintų šeimos vienybę prieš tuos, kurie norėjo sugriauti pamatus. Brangūs draugai, daugelis turistų, aplankę jūsų šalį, grįžę namo sako, kad matė „rojų“. Paprastai kalbama apie peizažų ir gamtos grožį, kuriuo jie gėrėjosi. Tačiau mes žinome, kad didžiausias šios žemės turtas yra ne tai. Yra kitas, dar gražesnis ir labiau kerintis. Jis glūdi jūsų širdyse ir pasireiškia meile, kuria mylite vieni kitus“, – sakė  popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Vanimo ir aplinkinių vyskupijų ganytojus, kunigus ir tikinčiuosius. Jis pasidžiaugė, kad čia yra gyva misijų dvasia, o krikščioniškos mokyklos ir ligoninės liudija, jog Kristus nori gėrio visiems žmonėms ir visai bendruomenei.

Pasak popiežiaus, Kristaus mokiniai, mylėdami Viešpatį ir vienas kitą, susijungia į vieną orkestrą, kurio muzika gali nuramdyti priešiškumą, asmeninius, šeimyninius ir gentinius pasidalijimus, išvyti iš žmonių širdžių baimę, prietarus ir raganavimą, padėti išsilaisvinti iš tokių pavergiančių ir nelaimingumą tarp brolių ir seserų skleidžiančių blogių, kaip smurtavimas, išnaudojimas, neištikimybė, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. 

Meilė „yra brangiausia dovana, kuria galite dalytis ir rodyti visiems, kad Papua Naujoji Gvinėja garsėtų ne tik savo floros ir faunos įvairove, kerinčiais paplūdimiais ir skaidria jūra, bet visų pirma gerais žmonėmis, kuriuos ten galima sutikti“, – pakartojo popiežius Pranciškus.

Meilė „yra brangiausia dovana, kuria galite dalytis ir rodyti visiems, kad Papua Naujoji Gvinėja garsėtų ne tik savo floros ir faunos įvairove, kerinčiais paplūdimiais ir skaidria jūra, bet visų pirma gerais žmonėmis, kuriuos ten galima sutikti“, – pakartojo popiežius Pranciškus.

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Vanimo vyskupijoje rugsėjo 8-ąją sutapo su Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilme. Šia proga jis dovanojo aukso rožę, skirtą jo gimtosios Argentinos Luchano Dievo Motinos atvaizdui, kurį lygiai prieš 25 metus į Papua Naująją Gvinėją atgabeno Įsikūnijusio Dievo Žodžio kongregacijos misionieriai iš Argentinos. Pasak jų, pamaldumas Luchano Dievo Motinai vietos žmonėms artimas. Popiežius palaimino dar 25 Luchano Dievo Motinos atvaizdus, kurie vėliau bus nugabenti į Vanimo vyskupijos parapijų bažnytėles, į maldos vietas džiunglių kaimeliuose.

Po susitikimo su vyskupijos ganytojais ir tikinčiaisiais prie konkatedros titulą turinčios Šv. Kryžiaus bažnyčios Vanimo miestelio centre, popiežius taip pat apsilankė už penkių kilometrų esančio Baro kaimelio katalikiškoje Švč. Trejybės humanistinėje mokykloje, pasveikino joje besimokančius berniukus ir mergaites,  o vėliau bendravo su Vanimo vyskupijos misionieriais. Po kelių valandų, praleistų Vanimo miestelyje, popiežius vėl sėdo į lėktuvą ir išvyko į sostinę Port Morsbį. 

The post Popiežius Papua Naujojoje Gvinėjoje: meilės šaknys yra Dieve appeared first on LAIKMETIS.

Tai yra antrasis jo kelionės po Pietryčių Aziją ir Okeaniją etapas. 

Ši Pranciškaus kelionė yra tik antrasis popiežių apsilankymas šioje neturtingoje, bet strategiškai svarbioje Pietų Ramiojo vandenyne išsidėsčiusioje salų valstybėje.

Po šešias valandas trukusio skrydžio iš Indonezijos sostinės Džakartos 87-erių popiežių Port Moresbio oro uoste pasitiko patrankų salvės ir orkestras.

Per trumpą sutikimo ceremoniją popiežius, persėsdamas iš vežimėlio ant kėdės, akimirkai prarado pusiausvyrą, bet jam nugriūti neleido apsaugininkai. 

Viešnagė Indonezijoje

Tris dienas trukusį vizitą Indonezijoje vainikavo ketvirtadienio popietę vykusios Mišios, kurių metu susirinkusi minia užpildė du sporto stadionus ir automobilių stovėjimo aikštelę.

Jam keliaujant Indonezijos policija atskleidė, kad sulaikė septynis asmenis iš Javos ir Sumatros regionų, įtariamus socialiniuose tinkluose grasinus surengti mirtininkų sprogdinimus per popiežiaus vizito renginius ir sutrikdyti saugumo protokolą.

Indonezijos policijos elitinio kovos su terorizmu būrio atstovas spaudai Aswinas Siregaras (Asvinas Siregaras) grasinimus apibūdino pirmiausia kaip viešumo siekį, tačiau pridūrė, kad tyrimas tęsiamas.

„Nenustokite svajoti ir kurti taikos civilizaciją, – homilijoje ragino Pranciškus. – Būkite vilties statytojai. Būkite taikos statytojai.“

Vatikanas iš pradžių tikėjosi, kad Mišiose dalyvaus apie 60 tūkst. žmonių, o Indonezijos pareigūnai prognozavo, kad sugužės 80 tūkst. žmonių. Tačiau Vatikano atstovas spaudai citavo vietos organizatorius, teigusius, kad mišiose dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Viešėdamas Indonezijoje Pranciškus siekė padrąsinti 8,9 mln. šalies katalikų, kurie sudaro tik 3 proc. iš 275 mln. gyventojų, taip pat stengėsi stiprinti dialogą tarp skirtingų religijų musulmoniškoje šalyje.

Svarbiausias vizito momentas – Pranciškaus ir didžiojo imamo Nasaruddino Umaro (Nasarudino Umaro) pasirašyta deklaracija Nepriklausomybės (Istiqlal) mečetėje, kuria įsipareigota kovoti su religinio pobūdžio smurtu ir saugoti aplinką.

Vizitas Papua Naujoje Gvinėjoje

Papua Naujojoje Gvinėjoje Pranciškaus darbotvarkėje didesnis dėmesys skiriamas socialiniam teisingumui. 

Šioje neturtingoje, bet strategiškai svarbioje Pietų Ramiojo vandenyno šalyje gyvena daugiau kaip 10 mln. žmonių, kurių dauguma verčiasi ūkininkavimu.

Pranciškus vyks į atokų Vanimo miestą, kur įsikūrę katalikų misionieriai iš jo gimtosios Argentinos, bandantys skleisti katalikų tikėjimą čiabuviams, puoselėjantiems pagoniškas ir čiabuvių tradicijas.

Papua Naujoji Gvinėjoje, kuri yra antra pagal gyventojų skaičių Pietų Ramiojo vandenyno valstybė po Australijos, kalbama daugiau kaip 800 kalbų ir jau šimtmečius vyksta genčių konfliktai dėl žemės. Pastaraisiais dešimtmečiais konfliktai tampa vis žiauresni.

Pirmasis istorijoje popiežius iš Lotynų Amerikos savo vizito metu tikriausiai užsimins apie būtinybę ieškoti darnos tarp genčių grupių, pranešė Vatikanas. Kita galima tema – trapi šalies ekosistema, turtingi gamtos ištekliai, kuriems gresia išnykimo pavojus, ir klimato kaitos keliama grėsmė.

Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybė dėl gegužę įvykusios didžiulės nuošliaužos, palaidojusios kaimą Engos provincijoje, kaltina itin gausias liūtis. Vyriausybė teigė, kad žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, o Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad žuvo 670 žmonių.

Pranciškus tapo antruoju popiežiumi, apsilankiusiu Papua Naujojoje Gvinėjoje, po Jono Pauliaus II vizito 1984 metais. Tada pontifikas pagerbė katalikų misionierius, kurie jau šimtmetį stengiasi nešti tikėjimą į šalį.

Per ilgiausią ir tolimiausią savo pontifikato kelionę Pranciškus taip pat aplankys Rytų Timorą ir Singapūrą, o į Vatikaną grįš rugsėjo 13 dieną. 

The post Popiežius lankosi Papua Naujojoje Gvinėjoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Justino Tkatchenko (Džastino Tkačenkos), vyriausybė gavo „oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad popiežius Pranciškus rugpjūtį atvyks į Papua Naująją Gvinėją“ su trijų dienų vizitu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su apaštališkojo nuncijaus tarnyba, – pridūrė jis. – Buvo suburta komanda, kuri susitiks (...) ir išnagrinės visus vizito aspektus.“

Šis pranešimas paskelbtas praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Port Morsbį sukrėtė mirtinos riaušės.

87-erių popiežius Pranciškus greičiausiai aplankys sostinę ir vieną iš dviejų pakrantės miestų šalies šiaurėje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip devyni milijonai krikščionių, t. y. beveik visi gyventojai, nors dauguma Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų yra protestantai, išsaugoję daug tradicinių animistinių ar dvasinių tikėjimų bruožų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo veršio oda įrišta karaliaus Jokūbo Biblijos versija.

Vėliausią kartą šioje šalyje popiežius lankėsi 1995 metais. Tuometinį pontifiką Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis, sijonais iš žolių ir strėnjuostėmis.

2020 metais planuotą popiežiaus vizitą teko atšaukti dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos.

87-erių popiežius Pranciškus greičiausiai aplankys sostinę ir vieną iš dviejų pakrantės miestų šalies šiaurėje.

Pasak Vatikano šaltinio, rugpjūtį popiežius taip pat gali aplankyti Rytų Timorą ir Indoneziją – dvi kitas šalis, kur jis planavo nukeliauti 2020-aisiais, tačiau oficialiai vizitai dar nėra patvirtinti.

Pirmadienį Vatikane Pranciškus priėmė Rytų Timoro prezidentą Jose Ramosą-Hortą (Žozė Ramušą-Ortą) ir aptarė šalies ekonominę ir socialinę padėtį bei klimato kaitos poveikį regionui, pranešė Vatikanas.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Jamesas Marape (Džeimsas Marapė), kuris buvo raginamas atsistatydinti po riaušių, per kurias žuvo mažiausiai 25 žmonės, žinią apie artėjantį popiežiaus vizitą įvertino palankiai. 

Sausio 11 dieną įsiutusi minia siautėjo Port Morsbyje, padeginėjo stovinčius automobilius, pastatus, plėšė maisto prekių parduotuves.

Smurtas išplito ir kitose šalies dalyse, dešimtys piliečių buvo pašauti, sužeisti mačetėmis arba nudeginti.

Riaušės kilo, kai šalies policijos pajėgų nariai pradėjo streiką po to, kai jiems per klaidą ir be paaiškinimo buvo sumažintas darbo užmokestis.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas, popiežius Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį. 2024-aisiais jis taip pat yra suplanavęs kelionę į Belgiją ir yra užsiminęs apie galimą vizitą į savo gimtąją Argentiną.

The post Vasarą popiežius Pranciškus lankysis Papua Naujojoje Gvinėjoje appeared first on LAIKMETIS.