Jis tapo pirmuoju Jungtinių Valstijų vadovu šalies istorijoje, kuriam federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė kaltinimus.

Buvęs prezidentas, kuris yra respublikonų favoritas kitų metų rinkimuose, pasidavė JAV maršalams Majamyje vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo parengtas precedento neturintis scenarijus, pagal kurį varžybos dėl Baltųjų rūmų vyks ne tik prie balsadėžės, bet ir teismo salėje.

Savo 77-ojo gimtadienio išvakarėse D. Trumpas, kuriam po FTB reido jo rezidencijoje Floridoje prieš 10 mėnesių oficialiai buvo pateikti 37 atskiri kaltinimai, stojo prieš teisėją.

Tačiau savo kalboje šalininkams jis atmetė savo baudžiamąjį persekiojimą kaip politiškai motyvuotą ir kaltinimus įvardijo kaip siekį kištis į 2024 metų rinkimus.

„Šiandien tapome blogiausio ir baisiausio piktnaudžiavimo valdžia mūsų šalies istorijoje liudininkais. Labai liūdna žiūrėti“, – sakė D. Trumpas, grįžęs į savo vasaros rezidenciją Naujajame Džersyje.

Teismo posėdis įvyko, praėjus kelioms savaitėms po to, kai D. Trumpas paneigė valstijos lygmens kaltinimus finansiniu sukčiavimu atskiroje byloje Manhatane. Didėjančios buvusios realybės šou žvaigždės teisinės problemos grasina sužlugdyti jo siekį grįžti į Ovalųjį kabinetą.

JAV vyriausybė, kuri dar niekada nėra patraukusi baudžiamojon atsakomybėn buvusio prezidento, kaltina D. Trumpą pažeidus Šnipinėjimo įstatymą

JAV vyriausybė, kuri dar niekada nėra patraukusi baudžiamojon atsakomybėn buvusio prezidento, kaltina D. Trumpą pažeidus Šnipinėjimo įstatymą ir kitus įstatymus, kai jis, 2021 metais pasitraukdamas iš pareigų, išsinešė įslaptintus dokumentus ir neperdavė jų Nacionaliniam archyvui.

Pareigūnai teigia, kad jis rengė sąmokslą, siekdamas sutrukdyti tyrėjams, ir sąmoningai dalijosi slapta JAV informacija su neturinčiais tam leidimo asmenimis.

Po teismo posėdžio D. Trumpas iš Majamio grįžo į savo golfo klubą Bedminsteryje, Naujajame Džersyje, kur apkaltino prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) dėl jo persekiojimo.

„Korumpuoto prezidento pagrindinis politinis oponentas buvo suimtas dėl netikrų ir sufabrikuotų kaltinimų, dėl kurių jis ir daugybė kitų prezidentų būtų kalti, pačiame prezidento rinkimų, kuriuose jis labai smarkiai pralaimi, įkarštyje“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas iš klubo priekyje esančios tribūnos, kurią supo Amerikos vėliavos.

Jį sveikino keli šimtai šalininkų, tarp kurių buvo 100 konservatyvios vietnamiečių amerikiečių organizacijos narių, apsirengusių vienodomis raudonomis suknelėmis ir skandavusių: „Mes mylime Trumpą“.

„Parodija“

Remiantis nauja „Ipsos“ apklausa, D. Trumpą tvirtai remia respublikonų rinkėjai, iš kurių 81 proc. mano, kad jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti.

30-metis Antonio Rufa (Antoniju Rufa), atvykęs į Bedministerį palaikyti magnato, pavadino kaltinimus D. Trumpui parodija, o 57-erių Vincentas Larusso (Vinsentas Larusas) teigė, kad baudžiamasis persekiojimas skirtas tam, kad D. Trumpas negalėtų sieki perrinkimo prezidento rinkimuose.

„Tai nėra demokratija ir žmonės tai mato už šimto mylių“, – AFP sakė V. Larusso.

Nuo tada, kai pareigūnai nustatė, kad dingo jo korespondencija su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), vyriausybė iš D. Trumpo susigrąžino daugiau kaip 300 dokumentų su slaptumo žymomis, pranešė JAV žiniasklaida.

Prokurorų teigimu, šie dokumentai buvo reikalingi svarbiausių nacionalinio saugumo ir teisėsaugos agentūrų, tokių kaip CŽV ir NSA, darbui, o kai kurie iš jų buvo susiję su JAV ir užsienio šalių kariniais ir branduoliniais pajėgumais ir „galimo atsako į užsienio išpuolį planais“.

49 puslapių kaltinamajame akte, kurį D. Trumpas atmetė kaip apgailėtiną, pateikiamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos „Mar-a-Lago“, jo rezidencijoje Palm Byče, pokylių salėje, vonios kambaryje ir duše sukrautos dėžės su dokumentais.

Vienoje nuotraukoje matyti, kad 2021 metų gruodį kai kurios dėžės, kurios buvo perkeltos į sandėliavimo patalpą, nukrito, o jų turinys pasklido ant grindų.

„Nežaisime su jais“

Kaltinamajame akte teigiama, kad D. Trumpas atmetė savo advokatų bandymus įvykdyti teismo įpareigojimą grąžinti įrašus ir paprašė advokato: „Kas nutiks, jei mes apskritai neatsakysime arba su jais nežaisime?“.

2024 metų respublikonų pirminiuose rinkimuose pirmaujantis D. Trumpas antroje vietoje esantį Roną DeSantisą lenkia daugiau nei 30 taškų. Jis buvo du kartus nušalintas nuo pareigų dėl įtarimų netinkamu pareigų atlikimu ir neseniai buvo pripažintas kaltu dėl seksualinės prievartos.

Keturiose baudžiamosiose bylose – Vašingtone, Floridoje, Džordžijoje ir Niujorke – jam pareikšti kaltinimai ir jis gali būti teisiamas keliose bylose, jam siekiant grįžti į Baltuosius rūmus.

Įžūlusis milijardierius ne kartą skundėsi, kad prieš jį vykdomi tyrimai yra nepagrįsta „raganų medžioklė“, ir pažadėjo toliau dalyvauti varžybose nepriklausomai nuo to, kaip baigsis įslaptintų dokumentų byla.

Pirmadienį jis pareiškė, kad grįžęs į postą paskirs specialųjį prokurorą, kuris ištirtų J. Bideno, kuriam nepareikšti jokie įtikinami kaltinimai nusikalstamumu, veiklą.

Respublikonų lyderiai Kongrese ir D. Trumpo varžovai dėl partijos kandidato į prezidento postą iš esmės nutylėjo jam mestų kaltinimų rimtumą, ir užsipuolė Teisingumo departamentą.

Tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, mažiau nei vienas procentas JAV federalinių kaltinamųjų stoja prieš teismą ir sulaukia išteisinamojo nuosprendžio. Didžioji dauguma (apie 90 proc.) pripažįsta savo kaltę.

The post Teisme D. Trumpas neigia netinkamai saugojęs įslaptintus vyriausybės dokumentus appeared first on LAIKMETIS.

„Tai antrasis Seime registruotas Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas. Pirmajame, Dalios Asanavičiūtės grupės registruotame projekte, iš esmės paneigiamas valstybinės lietuvių kalbos statusas, sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar net daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose“, – sako  E. Jovaiša.

„Pirmasis įregistruotas projektas ir sukūrė būtinybę paruošti tokį konstitucinio įstatymo projektą, kuriame aiškiau ir išsamiau išdėstytos kalbos normos. Kai bandoma įtvirtinti reikalavimą, kad mokyklose nereikėtų išmokyti lietuvių kalbos, kad darbo sutartis turintiems paslaugų teikėjams nebūtina mokėti lietuvių kalbos valstybės nustatytu kalbos mokėjimo lygiu, nieko kito nelieka, kaip imtis ir iš esmės sutvarkyti kalbos reguliavimą“, – sako akademikas.

Dalios Asanavičiūtės grupės registruotame projekte, iš esmės paneigiamas valstybinės lietuvių kalbos statusas

E. Jovaišos pasiūlyme numatoma teikti pirmenybę ugdymo kokybei valstybine kalba, mokymosi rezultatų vertinimą vykdyti valstybine kalba, garantuoti išsilavinimą lietuvių kalba visuose švietimo ir studijų lygiuose. Nustatyti lietuvių kalbos vartojimo ir sistemingo diegimo būtinybę skaitmeninėje terpėje: informacinėse sistemose, duomenų bazėse, technologijose.

Numatyta Valstybinės lietuvių kalbos komisiją ne tik palikti atskaitingą Seimui, kaip tai yra dabar, bet ir stiprinti jos nepriklausomumą, kad Komisijos sudarymo, funkcijų, pareigų ir teisių negalima būtų lengvai kaitalioti keičiantis politinei konjunktūrai.

Projektas numato ir teisinę atsakomybę už valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

The post Eugenijus Jovaiša: Valstybinei kalbai būtinas valstybinis požiūris appeared first on LAIKMETIS.

Mitai būna labai įvairūs. Kai kurie jų yra geri, o kai kurie, pavyzdžiui, mitas apie gėjų geną, yra neteisingi. Jau nekalbant apie neįtikėtinai pavojingus šio mito aspektus.

Mitas apie vadinamąjį „gėjų geną" (teorija, kad homoseksualais gimstama)buvo paneigtas prieš daugelį metų. Tačiau dėl įvairių priežasčių, jis vis dar egzistuoja.

Neseniai žurnale „Psychology Today" paskelbtame straipsnyje Davidas Luddenas klausė, ar egzistuoja „gėjų genas". Jo atsakymas: Atsakymas: "Na, taip, iš dalies." Mano atsakymas: "Ne, visai ne." Mano atsakymas, priešingai nei Luddeno, yra paremtas tikrais moksliniais duomenimis.

Sveiki atvykę į mažiausiai smagų žaidimą pasaulyje - genetinį kaltinimą. Tapo madinga dėl visko kaltinti savo genetinę struktūrą - nuo tinginystės ir nutukimo iki prastų sprendimų priėmimo.

Biologinis determinizmas, dar vadinamas genetiniu determinizmu, yra įsitikinimas, kad žmogaus elgesį tiesiogiai lemia jo genai arba tam tikra fiziologinė sandara. Šis įsitikinimas skatina tam tikrą išmoktą bejėgiškumą, atsisakymą tikėti, kad žmogus gali daryti įtaką aplinkai, kurioje jis yra. Lygiai taip pat, kaip mes turime galią daryti įtaką savo artimiausiai aplinkai, mūsų artimiausia aplinka turi galią daryti įtaką mums - dažnai pačiais giliausiais būdais.

Tai mus sugrąžina prie homoseksualumo klausimo. 2019 m. Masačusetso technologijos instituto ir Harvardo universiteto mokslininkai tyrė, ar iš tikrųjų egzistuoja genetinis seksualinės orientacijos pagrindas. Atlikdami plataus masto tyrimą, mokslininkai atliko beveik 500 000 dalyvių iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Švedijos genomo asociacijų tyrimą.

Trumpai tariant, „gėjų geno" hipotezė buvo paneigta. Kaip tuo metu pažymėjo tyrėjas Paulas Sullinsas, tyrimas „galutinai paneigia idėją, kad būti gėjumi yra įgimta būsena, kurią kontroliuoja arba didžiąja dalimi lemia genetinė sandara".

Sullinso teigimu, vyraujantis kultūrinis pasakojimas apie seksualinę orientaciją („genai privertė mane tai padaryti") „paprasčiausiai negali būti teisingas". Viena iš tyrimo autorių Andrea Ganna (Andrea Ganna) pritarė jo pastaboms ir laikraščiui „New York Times" teigė, kad „iš esmės neįmanoma nuspėti žmogaus seksualinio aktyvumo ar orientacijos vien iš genetikos".

Minesotos universiteto biologės Deena Wassenburg ir Sehoya Cotner aptarė glaudų aplinkos sąlygų ir tos pačios lyties asmenų seksualinių polinkių išsivystymo ryšį.

homoseksualių tėvų vaikai gerokai dažniau nei vaikai, augantys su heteroseksualiais tėvais, užaugę išreiškia tos pačios lyties seksualinius polinkius

Pavyzdžiui, jie pastebi, kad homoseksualių tėvų vaikai gerokai dažniau nei vaikai, augantys su heteroseksualiais tėvais, užaugę išreiškia tos pačios lyties seksualinius polinkius. „Ar taip yra todėl, kad augimas homoseksualioje šeimoje iš tikrųjų daro įtaką asmens seksualumui, ar todėl, kad homoseksualumą priimanti šeima sukuria saugią erdvę homoseksualiam ar biseksualiam asmeniui išreikšti savo seksualumą?" - klausia jie. Mes nežinome. Tačiau žinome, kad artimiausia vaiko aplinka vaidina lemiamą vaidmenį jo seksualinei trajektorijai.

Panašiai biologai aptaria tyrimus, kurie rodo ryšį tarp augimo miesto aplinkoje ir polinkių į tą pačią lytį išsivystymo. Tai logiška; didmiesčių teritorijos yra įvairesnės rasiniu, politiniu ir seksualiniu požiūriu. Tokios įvairovės poveikis ir platesnis pritarimas tam tikram gyvenimo būdui gali veikti kaip tam tikras psichologinis dirgiklis.

Kitas tyrimas, pasak profesorių, rodo, kad kai kurie asmenys, kurie užmezga homoseksualius santykius, yra kilę iš sugriautų šeimų (motinos mirtis vaikystėje, išsiskyrę tėvai, nesantys tėvai ir t. t.).

Tai nereiškia, kad genai nevaidina jokio vaidmens. Labai gali būti, kad dėl savo genetinės sandaros žmogus turi polinkį į tam tikras mintis ir elgesį. Tačiau būtent aplinka, kurioje žmogus atsiduria, pasirodo, yra pagrindinis labai konkrečių pokyčių katalizatorius.

Tai paaiškina, kodėl pastaruoju metu tiek daug jaunų amerikiečių ėmė pritarti homoseksualumui. Nuo 2015 m. iki 2019 m., kaip anksčiau pastebėjo mokslo rašytoja Cara Murez, 15-17 metų amžiaus jaunuolių, kurie save įvardija kaip „neheteroseksualiais", dalis padidėjo nuo 8,3 % iki 11,7 %. Žinoma, JAV nėra vienintelė šalis, priimanti homoseksualumą.

Jungtinėje Karalystėje taip pat smarkiai padaugėjo jaunuolių, save laikančių homoseksualais. Vokietijoje taip pat gyvena stulbinamai daug homoseksualių žmonių. Žinoma, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Vokietija tapo atviresnės išreikšti savo seksualines preferencijas. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tam yra kur kas daugiau priežasčių.

Albanijos Tiranos universiteto mokslininkė Blerta Perci neseniai paskelbė informatyvų straipsnį, kuriame aiškiai įrodė, kad paauglių seksualiniam elgesiui tiesioginę įtaką daro bendraamžių mintys ir veiksmai. Ir vėlgi, tai prasminga. Maždaug iki 12 metų amžiaus tėvai paprastai būna įtakingiausi žmonės vaiko gyvenime. Tačiau, kai vaikas įžengia į paauglystę, tėvų įtaką pakeičia bendraamžių įtaka. Šią įtaką derinkite su dabartine Vakarų švietimo sistemos būkle, kai vis daugiau mokytojų duoda abejotinų gyvenimo patarimų, ir turėsite sumaišties ir iškreiptų pasakojimų receptą.

Jei yra koks nors vaistas nuo šių sutrikimų, žiauru ir nesąžininga uždaryti jį jauniems vyrams, sakant, kad visa tai glūdi jų genuose

Šis straipsnis nėra išpuolis prieš homoseksualumą. Tai puolimas prieš žmones, kurie atkakliai propaguoja žalingus mitus. Skatinti jaunus berniukus priimti homoseksualumą kaip visiškai užkoduotą jų genuose yra geriausiu atveju neišmintinga.

Blogiausiu atveju - visiškai neapgalvotas. Biologas Nicanor Pier Giorgio Austriaco įrodė, kad homoseksualūs vyrai dažniau nei heteroseksualūs kenčia nuo depresijos, nerimo sutrikimų, elgesio sutrikimų ir piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Be to, jiems dažniau kyla minčių apie savižudybę. Jei yra koks nors vaistas nuo šių sutrikimų, žiauru ir nesąžininga uždaryti jį jauniems vyrams, sakant, kad visa tai glūdi jų genuose. Jauni vyrai nusipelno daug geresnių dalykų nei blogas mokslas ir blogi patarimai. Mitai nepakeičia tikrovės.

The post John Mac Ghlionn. Mitai apie „gėjų geną" appeared first on LAIKMETIS.

„TS-LKD visada skyrė didelį dėmesį aukštos moralės, etikos ir skaidrumo reikalavimams savo bendruomenės nariams. Nors Kristijonas Bartoševičius nebuvo TS-LKD partijos narys, tačiau jaučiame atsakomybę už kiekvieną su TS–LKD sąrašu išrinktą žmogų, todėl apgailestaujame ir atsiprašome dėl situacijos, kurioje buvęs Seimo ir mūsų frakcijos narys yra minimas sunkių įtarimų kontekste“, – teigiama prezidiumo sprendime.

Partija paneigė turėjusi kokių nors žinių apie atliekamą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie tai paskelbta viešai.

TS-LKD prezidiumas taip pat siūlo TS-LKD frakcijai Seime inicijuoti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo. 

Partijos vadovas Gabrielius Landsbergis kategoriškai paneigė, kad partijos vadovybė galėjo turėti informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir ją perduoti K. Bartoševičiui.

„Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos apie galimus įtarimus ir ją kam nors galėjo perduoti“, – po partijos prezidiumo posėdžio pareiškimą perskaitė G. Landsbergis.

Kategoriškai nepriimame spekuliacijų, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo kokią nors informaciją iš teisėsaugos

Jis taip pat patvirtino, jog šiame pareiškime kalbant apie vadovybę mintyje turėta ir premjerė Ingrida Šimonytė, nors formaliai žiūrint pačioje partijoje ji neužima vadovaujančių pareigų.

Klausiamas, ar neatrodo keista situacija, kai komandiruotėje Čilėje esantis politikas staiga pateikia prašymą naikinti mandatą, G. Landsbergis kartojo, kad „iš partijos vadovybės niekas neinformavo“.

Perklaustas, ar to negalėjo padaryti kiti partijos nariai, G. Landsbergis teigė neturintis tokių duomenų.

G. Landsbergis priminė, kad Seimo nario galimybės atsisakyti Seimo nario mandato nėra ribojamos Konstitucijos, o toks sprendimas leis tyrėjams bendrauti su buvusiu Seimo nariu be procedūrinių trukdžių.

Jis sakė su K. Bartoševičiumi po Generalinės prokuratūros pranešimo nebendravęs, nes neturėjęs galimybės, o „dabar tokio poreikio ir nėra“.

Konservatorių vadovas patvirtino, jog prezidiumas nusprendė palikti galimybę su partija kandidatuoti ir bendruomenės politiniame gyvenime dalyvauti nepartiniams, priminęs, kad pati premjerė prie TS-LKD prisijungė neseniai.

„Liekame prie nuostatos, kad partijai nepriklausantys nariai, kokia visai nesenai buvo ir I. Šimonytė, turėtų galimybę tapti bendruomenės nariais“, – sakė G. Landsbergis.

Konservatoriai pareiškimu taip pat paragino „netrukdyti ikiteisminio tyrimo eigai ir nesudaryti sąlygų ikiteisminio tyrimo politizavimui“.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

Prokuratūros pranešimas buvo paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino BNS atsisakantis Seimo nario mandato, bet aiškino asmeninėmis priežastimis.

Prokurorai pranešė, kad praėjusių metų lapkričio viduryje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažamečio ir nepilnamečio seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo. K. Bartoševičius neigia šiuos galimus įtarimus.

K. Bartoševičiaus pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo Vyriausioji rinkimų komisija gavo elektroniniu paštu praėjusį penktadienį, apie 20 valandą. Antradienį jo mandatas buvo panaikintas.

Politikas žurnalistams tvirtino, kad tai apgalvotas, ne staiga gimęs, o pribrendęs apsisprendimas. Jis tvirtino palikti Seimą nutaręs dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.

The post Konservatoriai neigia perdavę informaciją apie ikiteisminį tyrimą K. Bartoševičiui appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl ateinančių prezidento rinkimų 2024 m. diskusijos įsibėgėja. Tai pasikartosiu dar kartą, kad po antros kadencijos pabaigos pasitraukiau iš aktyvios politikos“, – teigė D. Grybauskaitė.

Tiesa, buvusi prezidentė tikino, kad viešojoje erdvėje pasisakys aktualiais klausimais: „Teisės į nuomonės turėjimą man niekas negali uždrausti.“

Naujausios apklausos rodo, kad daugiausiai palaikymo ateinančiuose prezidento rinkimuose turėtų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 16,6 proc., o antroje vietoje rikiuojasi D. Grybauskaitė

„Visiems palaikytojams dėkoju už supratimą. O visiems nemylėtojams – nusiraminkite ir nekrūpčiokite“, – rašė D. Grybauskaitė.

Naujausios apklausos rodo, kad daugiausiai palaikymo ateinančiuose prezidento rinkimuose turėtų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 16,6 proc., o antroje vietoje rikiuojasi D. Grybauskaitė – ją palaikytų 15,2 proc. gyventojų. Trečias - ekspremjeras S. Skvernelis su 7,6 proc.

The post D. Grybauskaitė pareiškė nekandidatuosianti į prezidento postą 2024 m. appeared first on LAIKMETIS.

„Apie tai niekada negalvojau“, – sakė Pranciškus naujienų agentūrai „Reuters“ apie ištisas savaites sklandžiusias spėliones dėl planų trauktis iš pareigų.

Paklaustas, ar jis gali pasekti savo pirmtako Benedikto XVI pavyzdžiu, kuris buvo pirmasis atsistatydinęs popiežius nuo viduramžių laikų, argentinietis atsakė: „Kol kas ne. Tikrai!“

Tačiau šeštadienį Vatikane duotame interviu jis pakartojo savo dažnai išsakytą poziciją, kad kada nors gali atsistatydinti, jei pablogėjusi sveikata neleis jam vadovauti Bažnyčiai.

Paklaustas, kada tai galėtų įvykti, 85 metų pontifikas atsakė: „Nežinia. Dievas parodys.“

Jis paneigė kalbas, kad pernai liepą per storosios žarnos operaciją jam buvo diagnozuotas skrandžio vėžys, sakydamas, kad tai tik gandai

Pranciškus pakartojo, kad jam buvo labai skaudu dėl kelio skausmo atsisakyti kelionės į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną.

Jis pirmą kartą viešai papasakojo apie savo negalavimą ir teigė, kad patyrė „nedidelį kelio lūžį“.

„Man viskas gerai, pamažu sveikstu“, – sakė jis ir pridūrė, kad lūžis sugijo, padėjo lazerinė magnetinė terapija.

Jis paneigė kalbas, kad pernai liepą per storosios žarnos operaciją jam buvo diagnozuotas skrandžio vėžys, sakydamas, kad tai tik gandai.

Vėliau šį mėnesį Pranciškus vyks į Kanadą. Pontifikas sakė, kad po to, jei įmanoma, norėtų aplankyti Maskvą ir Kyjivą.

Pontifikas ne kartą siūlėsi padėti tarpininkauti deryboms karui užbaigti ir sakė, kad tikisi sulaukti kvietimo apsilankyti pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną po to, kai Maskva vasarį įsiveržė į Ukrainą.

The post Popiežius Pranciškus neigia kalbas apie galimus planus atsistatydinti appeared first on LAIKMETIS.

Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė“, – 67 metų A. Merkel sakė vieno Berlyno teatro scenoje, duodama interviu naujienų televizijai „Phoenix“.

Ji priminė palaikiusi ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pastangas išsaugoti Minsko taikos procesą, kuriuo siekta užbaigti konfliktą Ukrainoje.

„Neturiu kaltinti savęs, kad nepakankamai stengiausi, – sakė buvusi kanclerė. – Nemanau, kad turiu sakyti, jog „tai buvo klaida“ – štai kodėl man nėra dėl ko atsiprašyti.“

Veteranė lyderė, per 16 metų valdžioje ne kartą susitikusi su V. Putinu ir rėmusi prekyba pagrįstus, pragmatiškus santykius su Maskva, sakė, kad vasario 24-ąją Kremliaus pradėta invazija į Ukrainą žymėjo „lūžio tašką“.

„Nori sunaikinti Europą“

A. Merkel sakė, kad šiam „brutaliam“ ir neteisėtam agresyviam karui nėra „jokio pateisinimo“, ir pridūrė, kad V. Putinas padarė „didelę klaidą“.

„Jis nori sunaikinti Europą, – perspėjo ji. – Labai svarbu, kad dabar Europos Sąjunga laikytųsi išvien.“

Tačiau buvusi lyderė atmetė kritiką, esą ji padarė klaidą 2008 metais blokuodama Ukrainos stojimą į NATO. Pasak A. Merkel, Kyjivas tuo metu nebuvo pasiruošęs narystei, tad ji norėjusi išvengti „tolesnio eskalavimo“ su V. Putinu, jau tuomet reiškusiu nepasitenkinimą dėl Aljanso plėtros rytų kryptimi.

A. Merkel taip pat teigė, kad 2014–2015 metų Minsko taikos susitarimai, kurie dabar jau yra žlugę, anuomet buvo laikomi geriausia priemone užbaigti kautynėms Rytų Ukrainoje tarp prorusiškų separatistų ir Kyjivo pajėgų.

Taikos procesas „atnešė tam tikrą ramybę“, suteikusią Ukrainai septynerius papildomus metus vystyti demokratiją ir stiprinti savo kariuomenę, sakė ji, siųsdama užuominą apie daugybės pagyrimų sulaukusį Kyjivo gebėjimą priešintis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

„Narsa ir aistra, su kuria jie kovoja už savo šalį, yra labai įspūdinga“, – sakė A. Merkel ir pridūrė, kad jaučia „didžiausią pagarbą“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti

Tačiau A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti.

„Turime rasti būdą sugyventi, nepaisant visų mūsų skirtumų“, – pabrėžė ji.

„Kalba iš jėgos pozicijų“

Paklausta apie kritiką, kad politinis principas „pokyčiai per prekybą“, kurio atkakliai laikėsi kelios Vokietijos vyriausybės, iš tikrųjų nepasiteisino, A. Merkel sakė niekuomet neturėjusi iliuzijų, jog glaudūs prekybos ryšiai skatins Rusijoje demokratines reformas.

„Niekada negalvojau, kad Putinas pasikeis dėl prekybos“, – tvirtino ji. Visgi nesugebant pasiekti politinio suartėjimo „palaikyti tam tikrus ekonominius ryšius yra protinga“, pridūrė A. Merkel.

Vadovaujant A. Merkel Vokietija tapo itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo. Ji ilgą laiką kėlė apmaudą sąjungininkams Vakaruose, remdama kontroversišką dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, turėjusį padvigubinti Rusijos dujų tiekimo Vokietijai pajėgumus.

Dabartinio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė šį projektą įšaldė vasario pabaigoje, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Dabar didžiausia Europos ekonomika kartu su partneriais Europos Sąjungoje stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos, dujų ir anglių.

Be to, O. Scholzas pažadėjo investuoti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti. Šalies ginkluotosios pajėgos A. Merkel vadovavimo laikais nuolat kentė lėšų stygių.

Socialdemokratas O. Scholzas, A. Merkel vėliausioje koalicinėje vyriausybėje ėjęs finansų ministro pareigas, taip pat žadėjo, kad Vokietija skirs daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai, viršydama NATO nustatytą mažiausią lygį.

A. Merkel sakė palaikanti savo įpėdinio sprendimus ir pažymėjo, kad galia yra „vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“.

Duodama šį interviu A. Merkel, kuri Vokietijoje išlieka itin populiari, taip pat pateikė retų užuominų apie asmeninį gyvenimą. Ji sakė mėgstanti viena leisti laiką Baltijos pajūryje, vaikštinėti ir skaityti.

Po 30 metų politinėje arenoje A. Merkel sakė besidžiaugianti, kad jai nebereikia skubėti suspėti iš vieno susitikimo į kitą.

„Asmeniškai jaučiuosi gerai“, – ji sakė klausytojams, nors yra nusiminusi dėl karo Ukrainoje, „kaip ir daugybė kitų žmonių“.

„Savo laiką baigus eiti pareigas įsivaizdavau truputį kitaip“, – pripažino buvusi kanclerė.

The post A. Merkel neįžvelgia priežasčių atsiprašinėti dėl savo ryšių su Rusija appeared first on LAIKMETIS.