Istorinis sprendimas be balsavimo

Gegužės 21 dieną Ženevoje vykusioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje, vadovaujamoje Filipinų sveikatos apsaugos ministro Tedo Herbosos, bendru sutarimu buvo patvirtinta Pandemijos konvencija – tarptautinis dokumentas, kuriuo siekiama sukurti bendrą reagavimo į būsimus pandeminius protrūkius sistemą. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paskelbė, kad „šiandien pasaulis yra saugesnis“, o tai – „visuomenės sveikatos, mokslo ir daugiašalių veiksmų pergalė“.

Tačiau teisininkas, sveikatos teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas primena, kad formaliai balsavimas neįvyko – konvencija priimta konsensusu. „Toks sprendimas išvengia nepatogių situacijų, kai kuri valstybė galėtų norėti susilaikyti ar pasisakyti prieš. Tai procedūrinis patogumas, bet ne demokratinės diskusijos atspindys“, – teigia ekspertas.

Kodėl buvo rengiama konvencija?

Pandemijos konvencijos rengimas prasidėjo 2021 metais kaip Europos Sąjungos iniciatyva. Ypač ją rėmė Prancūzija ir jos prezidentas Emmanuelis Macronas. Ši konvencija yra viena iš dviejų PSO inicijuotų priemonių pandemijų valdymui – antroji, tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių peržiūra, prarado aktualumą pasikeitus JAV administracijai.

Pagrindinis deklaruojamas konvencijos tikslas – užtikrinti, kad ateityje būtų išvengta tokios chaotiškos reakcijos, kokia buvo COVID-19 pandemijos metu, bei sustiprinti globalų koordinavimą ir prieigą prie būtinų sveikatos priemonių.

Per beveik ketverių metų trukusias derybas dokumentas keitėsi iš esmės. Vienas svarbiausių pokyčių – iš konvencijos pašalinta prievolė kovoti su „dezinformacija ir misinformacija“ pandemijos metu. Šią nuostatą kritikavo žmogaus teisių gynėjai, įžvelgę pavojų žodžio laisvei. Galų gale, formuluotė perkelta į preambulę – teisiškai neįpareigojančią dalį.

Taip pat į konvenciją įtrauktas principas, aiškiai pabrėžiantis valstybių narių suverenumą. Šis įrašas, pasak R. Aušroto, yra „itin svarbi konstitucinė garantija“, jog valstybės nepraranda teisės pačios spręsti, kaip valdyti sveikatos krizes.

Nebegalės savarankiškai spręsti

Svarbiausia Pandemijos konvencijos naujovė – siūloma sukurti centralizuotą sistemą, kuri pandemijos metu koordinuotų sveikatos produktų – vakcinų, testų, vaistų, apsaugos priemonių – pirkimą ir paskirstymą. Šią funkciją atliks naujai kuriama struktūra PABS (Pandemic Agreement Benefit-Sharing), kuri veiks PSO struktūroje.

„Ši sistema reikš, kad tokios valstybės kaip Lietuva nebegalės savarankiškai nuspręsti, kokių priemonių reikia, kada ir už kokią kainą. Atsiranda priklausomybė nuo tarptautinės institucijos, kuri nėra tiesiogiai atskaitinga mūsų piliečiams“, – aiškina R. Aušrotas.

Pakanka prisiminti, kad COVID-19 pandemijos metu Europos Sąjunga vykdė kolektyvinius vakcinų pirkimus. Tuomet buvo išryškėję akivaizdūs šio modelio trūkumai: vakcinos buvo nupirktos brangiai, dalis jų nepanaudotos, o kai kurios – utilizuotos. Lietuva neturėjo jokios galimybės derėtis dėl kainų ar sutarčių sąlygų.

„Kolektyviniai sprendimai yra naudingi tik tada, kai valstybės pačios pasirenka bendradarbiauti. Jei tai daro viršnacionalinė institucija, kurios sprendimams negali daryti įtakos nei piliečiai, nei parlamentai – tai nebe bendradarbiavimas, o prievarta“, – tvirtina teisės ekspertas.

Finansiniai įsipareigojimai

Laikmetis.lt kalbintas teisininkas R. Aušrotas atskleidė svarbius naujo tarpautinio dokumento elementus. Pagal konvencijos tekstą, farmacijos įmonės turės 20 % savo produkcijos skirti PSO pirkimui, o 10 % – paaukoti. Tačiau nėra aišku, ar šios „aukos“ nebus kompensuojamos didesne kaina likusiam produktui.

Be to, visos valstybės turės prisidėti prie tarptautinio pandemijų fondo. Tai reiškia, kad tokios šalys kaip Lietuva galimai finansuos vakcinas ir priemones kitoms, mažiau išsivysčiusioms valstybėms. Kai kurios šalys, kaip Jungtinė Karalystė, jau yra išreiškusios nepritarimą – jų manymu, tokia parama turėtų būti savanoriška, o ne įpareigota konvencijos.

Atsiranda priklausomybė nuo tarptautinės institucijos, kuri nėra tiesiogiai atskaitinga mūsų piliečiams.

Vis tik konvencijos priėmimas PSO lygmeniu dar nereiškia, kad ji automatiškai įsigalioja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė tik išreiškė pritarimą svarstyti dokumentą – tai nėra ratifikacija.

Pagal Konstituciją, tarptautines sutartis turi pasirašyti Prezidentas arba Užsienio reikalų ministras ir teikti Seimui ratifikuoti. Valstybės narės turi 18 mėnesių laikotarpį apsispręsti – ratifikuoti, atmesti ar derėtis dėl papildomų garantijų, - aiškino teisininkas.

Geopolitinis signalas

Pandemijos konvencija kelia fundamentalių abejonių dėl mūsų valstybės gebėjimo išsaugoti sveikatos politikos kontrolę. Jei sprendimai dėl vakcinų, testų ar apsaugos priemonių bus perkelti PSO pavaldžioms struktūroms, Lietuva rizikuoja prarasti galimybę operatyviai ir savarankiškai reaguoti į krizes.

Centralizuoti sprendimai, priimami už mūsų valstybės ribų, gali neatitikti nei mūsų gyventojų poreikių, nei ekonominių galimybių. Tarptautinė institucija, neturinti demokratinio mandato, negali atstovauti Lietuvos interesams taip, kaip tai daro mūsų pačių išrinkti politikai.

Kaip sako R. Aušrotas, Pandemijos konvencija yra „ne tik sveikatos dokumentas, bet ir geopolitinis signalas“. Ji parodo, kokiu mastu šalys pasiryžusios perleisti sprendimų teisę institucijoms, kurios, nors ir deklaruoja gerus ketinimus, gali nebeatitikti konkrečios valstybės visuomenės lūkesčių.

Be to, kolektyviniai pirkimai – jei jie neparemti skaidrumu ir aiškia atsakomybe – tampa rizikinga schema, kurioje lengva slėptis už biurokratijos šydo. Kai nėra aiškiai apibrėžtų kontrolės mechanizmų, kyla pavojus, kad finansinė našta teks šalims, kurios net neturės realios įtakos sprendimams. Lietuva privalo rimtai įvertinti, ar tikrai verta savo suverenią teisę perduoti struktūrai, kurios sprendimai bus galutiniai, bet neatskaitingi mūsų visuomenei.

Lietuvos visuomenė, nevyriausybinės organizacijos, ekspertai ir politikai turėtų įsitraukti į šią diskusiją dar iki ratifikavimo. Klausimas paprastas: ar būsime savo likimo šeimininkai, ar tik statistai pasauliniuose žaidimuose?

The post Teisininkas perspėja: Pandemijos konvencija gali tapti pavojingu precedentu appeared first on LAIKMETIS.

„Nematau jokių prieštaravimų. Rezoliucija priimta“, – nurodė posėdžiui pirmininkavęs Filipinų sveikatos apsaugos ministras Tedas Herbosa.

PSO susitarimu dėl pandemijų siekiama, kad ateityje būtų išvengta tokio nesuderinto reagavimo ir tarptautinės sumaišties, kuri pasireiškė per COVID-19 krizę, gerinant pasaulinį pandemijų koordinavimą ir priežiūrą bei galimybes gauti vakcinas.

„Tai istorinė diena“, – po balsavimo naujienų agentūrai AFP pareiškė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

Galutinis susitarimo tekstas buvo suderintas praėjusį mėnesį po ilgų intensyvių derybų. 

JAV pasitraukė iš šių derybų po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad jo šalis traukiasi iš PSO. Šis procesas gali užtrukti iki vienerių metų. 

„Šiandien pasaulis yra saugesnis dėl mūsų valstybių narių lyderystės, bendradarbiavimo ir įsipareigojimo priimti istorinę PSO pandemijos sutartį“, – sakoma PSO vadovo išplatintame pranešime. 

„Šis susitarimas yra visuomenės sveikatos, mokslo ir daugiašalių veiksmų pergalė. Jis užtikrins, kad mes visi kartu galėsime geriau apsaugoti pasaulį nuo būsimų pandemijų grėsmės, – priduriama jame. – Tai taip pat yra tarptautinės bendruomenės pripažinimas, kad mūsų piliečiai, visuomenės ir ekonomikos negali būti palikti pažeidžiami ir vėl patirti tokių nuostolių, kaip per COVID-19 pandemiją.“

„Pasaulis vis dar yra vieningas“

Naujausio PSO susitarimo tikslas – geriau nustatyti pandemijas ir kovoti su jomis, didinant tarptautinį koordinavimą ir priežiūrą bei užtikrinant teisingesnę prieigą prie vakcinų ir gydymo.

Derybos buvo įtemptos dėl nesutarimų tarp turtingų ir besivystančių šalių. Pastarosios teigė, kad COVID-19 pandemijos metu joms buvo sunku gauti vakcinų.

Šis susitarimas taip pat sulaukė prieštaravimų iš tų, kurie manė, kad jis pažeis valstybių suverenitetą.

Dabar šalys turi iki 2026 metų gegužės susitarti dėl prieigos prie patogenų ir naudos pasidalijimo (PABS) mechanizmo detalių.

PABS mechanizmas nustato taisykles, kaip šalys gauna prieigą prie patogenų, galinčių sukelti pandemijas, ir kaip vėliau pasidalijama iš jų gauta nauda – vakcinomis, testais bei gydymo priemonėmis.

Kai PABS sistema bus galutinai patvirtinta, susitarimas galės būti ratifikuotas. Tam, kas jis būtų ratifikuotas, reikia bent 60 valstybių sutikimo. 

Pietų Afrikos ambasadorė Precious Matsoso (Prešes Macoso) ir Prancūzijos pasaulinė sveikatos ambasadorė Anne-Claire Amprou (En Kler Ampru) bendrai pirmininkavo deryboms.

„Siekiama sukurti taisyklėmis pagrįstą, ateities poreikius atitinkančią sistemą, kuri išlaikytų laiko išbandymą. Ji nepažeidžia ir nepažeis šalių suvereniteto, – pirmadienį sakė Prancūzijos ambasadorė. – Geopolitinių įtampų ir didžiulių pokyčių laikais šis susitarimas yra įrodymas, kad pasaulis vis dar yra vieningas.“

The post PSO priėmė nutarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis appeared first on LAIKMETIS.

Taigi, noriu pasakyti kelis žodžius apie Trumpo administracijos politiką, nes, nors jūs tikrai ne visada sutiksite su viskuo, ką darome prezidento Trumpo administracijoje, esu visiškai įsitikinęs, kad tarp pastangų ginti prieš abortus protestuojančių žmonių teises, užtikrinti galimybę apsaugoti negimusių kūdikių teises ir, svarbiausia, saugoti visų žmonių, ypač katalikų, religijos laisvę – galima drąsiai teigti, jog prezidentas Trumpas, nors pats nėra katalikas, yra nepaprastai geras prezidentas katalikams Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Akivaizdu, žinome, kad ankstesnė administracija mėgo sodinti žmones į kalėjimą vien už tylų maldos sukalbėjimą prie abortų klinikų. Žinome, kad jie mėgo persekioti prieš abortus pasisakančius tėvus, turinčius septynis vaikus – dažnai katalikus – už jų dalyvavimą pro-life (už gyvybę) judėjime. Taip pat žinome, kad ankstesnė administracija siekė užtikrinti valstybės lėšomis finansuojamus abortus iki pat gimdymo momento.

Visais šiais klausimais Donaldas J. Trumpas vos per 30 dienų pasuko visiškai priešinga kryptimi, ir aš už tai esu dėkingas. Esu tikras, kad kiekvienas žmogus šioje patalpoje taip pat yra už tai dėkingas. Tačiau iš tikrųjų noriu pakalbėti apie dar keletą dalykų.

Viena iš svarbiausių prezidento Trumpo politikos sričių, kur ji mano nuomone, labiausiai dera su krikščioniškuoju socialiniu mokymu ir katalikų tikėjimu, yra ta, kad daugiau nei bet kuris mano gyvenime buvęs prezidentas, prezidentas Trumpas siekia taikos kelio. Manau, kad dažnai ignoruojame tai, kaip mūsų užsienio politika tikėjimo praktikai visame pasaulyje gali būti arba padedanti priemonė, arba kliūtis. Ir mes žinome – kaip sužinojau per praėjusių metų maldos pusryčius – kad dalyvavo Nigerijos kunigai, kurie buvo persekiojami ir bandė apsaugoti savo bendruomenę, nepaisydami neįtikėtino persekiojimo.

Mes žinome, kad vienos didžiausių persekiojamų grupių visame pasaulyje šiandien yra krikščionys, ir Trumpo administracija jums pažada, kad nesvarbu, ar tai būtų čia, mūsų šalyje, su mūsų piliečiais, ar visame pasaulyje – mes būsime didžiausi religijos laisvės ir sąžinės teisių gynėjai. Ir manau, kad ši politika ypač bus naudinga katalikams visame pasaulyje.

Tačiau, mieli draugai, sakyčiau, kad nepakanka vien tik ginti sąžinės teises, skatinti finansavimo galimybes ir teikti dotacijas, kurios saugo žmonių teisę laikytis savo religinių įsitikinimų. Mes taip pat turime prisiminti, kad dažnai didžiausios kliūtys religijos laisvei nebuvo tyčinės JAV vyriausybės pastangos, o veikiau jos aplaidumo pasekmė. Ir turiu būti sąžiningas – vienas dalykas, dėl kurio labiausiai gėdijuosi, yra tai, kad kartais būtent Jungtinių Valstijų užsienio politikos klaidos lėmė istorinių krikščionių bendruomenių išnykimą visame pasaulyje.

Todėl, kai prezidentas Trumpas kalba apie taikos siekį – nesvarbu, ar tai būtų Rusijoje ir Ukrainoje, ar Artimuosiuose Rytuose – mes, žinoma, turime pripažinti, kad tai yra politika, orientuota į gyvybių išsaugojimą ir vieno svarbiausių Kristaus įsakymų vykdymą. Tačiau taip pat turime suprasti, kad tai yra pastanga apsaugoti krikščionių religijos laisvę. Per pastaruosius 40 metų būtent istorinės krikščionių bendruomenės dažnai patyrė didžiausius smūgius dėl nesėkmingos Amerikos užsienio politikos. Ir mano nuomone, būtent taip Donaldas Trumpas labiausiai gina krikščionių teises visame pasaulyje – jo užsienio politika yra orientuota į taiką.

Per pastarąsias 30 dienų jau daug ką padarėme, ir didžiuojuosi tuo, kad likusius ketverius Trumpo prezidentavimo metus sieksime taikos visame pasaulyje. Manau, kad tai yra labai svarbu.

Žinoma, mes ne visada sutarsime, ir esu tikras, kad šioje patalpoje yra žmonių, kurie sutinka arba nesutinka su mūsų užsienio politikos sprendimais įvairiais klausimais. Bet vieną dalyką galiu jums pažadėti – jums visada bus atviros durys tiek pas mane, tiek pas prezidentą. Manau, kad jau tai matėte, o jei dar ne – prašau, ateikite ir išsakykite savo nuogąstavimus. Kai kurie iš jūsų jau išsakė daug savo rūpesčių per pastarąsias 30 dienų – bet nepamirškite ir padėkų! Nes, mano manymu, geroji prezidento administracijos dalia, jei ji nori būti naudinga tikintiesiems visose JAV, yra klausytis žmonių, kai jie turi ką pasakyti.

Ir manau, kad svarbu – ir aš čia, prieš Dievą ir prieš visas ten gale stovinčias televizijos kameras, duodu jums šį pažadą – mes visada išklausysime tikinčiuosius ir sąžinės žmones Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jūs turite atviras duris į Trumpo administraciją, net jei – o gal ypač tada, kai – nesutinkate su mumis. Taigi, prašau, pasinaudokite šia galimybe: bendraukite su mumis tiek tada, kai darome viską teisingai, tiek tada, kai suklystame. Tai yra mano iškilminga pareiga, bet taip pat ir mano prašymas.

Kaip sužinojau rinkimų kampanijos metu – žinoma, dabar, kai esu JAV viceprezidentas, turiu Slaptosios tarnybos apsaugą, ir ji dar sustiprinta – aš gyvenu burbule, ponios ir ponai. Gyvenu judančiame burbule, ir kur tik einu, mane supa ginkluoti agentai. Vienintelis būdas išlikti sąžiningam ir sužinoti, kas iš tiesų veikia paprastų žmonių gyvenimus visoje šalyje, yra tai, kad jūs su mumis kalbėtumėtės. Taigi, laikykite šias atviras duris ne tik kvietimu, bet ir prašymu.

Be to, manau, kad esu pirmasis katalikų tikėjimą priėmęs konvertitas, tapęs Jungtinių Valstijų viceprezidentu. [Plojimai] – Ačiū jums už plojimus, nes, kaip paaiškėjo, internete yra žmonių, kuriems nepatinka katalikų konvertitai. Ir netgi kai kuriems katalikams, atrodo, jie nepatinka. Tai sužinojau skaudžiu būdu. Tačiau, žinoma, didžioji dauguma mano brolių ir seserų Kristuje buvo nepaprastai svetingi ir nepaprastai dosnūs, už tai esu labai dėkingas.

Norėjau tiesiog pasidalinti mintimis apie tai, ką reiškia būti kataliku, o ypač katalikų konvertitu viešajame gyvenime. Galbūt tai suteiks kažkokių įžvalgų ar gairių, o gal tiesiog pasidalinsiu įdomiomis istorijomis tiems, kurie mėgaujasi savo pusryčiais. Vienas dalykas, kurį stengiuosi sau priminti kaip konvertitas, yra tai, kad yra daug dalykų, kurių nežinau. Kai buvau vaikas, naujus tikėjimo narius vadindavome „krikščionimis kūdikiais“, ir aš labai gerai suprantu, kad esu „katalikas kūdikis“ – yra daugybė tikėjimo aspektų, kurių dar neišmanau.

esu pirmasis katalikų tikėjimą priėmęs konvertitas, tapęs Jungtinių Valstijų viceprezidentu.

Todėl stengiuosi būti kuo nuolankesnis, kai kalbu apie tikėjimą viešai, nes žinau, kad ne visada viską pasakysiu teisingai. Nenoriu, kad mano negebėjimas tinkamai perteikti mūsų tikėjimo esmės pakenktų pačiam tikėjimui. Tad jei kada nors girdėsite mane kalbant apie katalikų tikėjimą, žinokite, kad tai kyla iš gilaus tikėjimo, bet kartu ir iš supratimo, kad visko nežinau.

Nereiškia, kad sakydamas tai, pretenduoju komentuoti kiekvieną katalikų klausimą. Stengiuosi nesivelti į civilinius karus tarp dominikonų ir jėzuitų, konservatyvių ir progresyvių katalikų. Tačiau, kaip sakė Maiklas Korleonė filme „Krikštatėvis“: „Kartais jie mane vėl įtraukia.“ Kartais tiesiog negaliu susilaikyti – vis dėlto esu politikas, ponios ir ponai.

Tačiau stengiuosi priminti žmonėms ir sau pačiam, kad tai, kas mane patraukė į krikščionių tikėjimą, o ypač į šią Bažnyčią, yra suvokimas, jog malonė nėra kažkas, kas įvyksta akimirksniu. Tai yra procesas, kuriuo Dievas veikia mumyse ilgą laiką – kartais daugelį metų, o kartais dešimtmečius. Kai buvau vaikas, maniau, kad malonė veikia taip: Šventoji Dvasia ateina ir išsprendžia visas mūsų problemas.

Tačiau tapęs kataliku – iš dalies per tai, kad kuo aktyviau gyvenau sakramentinį gyvenimą – supratau, kad malonė yra ilgalaikis procesas, kurio metu Dievas mus artina prie savęs ir tuo pačiu daro geresniais žmonėmis. Pavyzdžiui, vos tapęs kataliku, eidavau išpažinties kas dvi savaites, nes kas antrą savaitę praleisdavau Mišias. Vis atsirasdavo kažkokių reikalų – darbo kelionės, sergantys vaikai – ir aš supratau, kad jei šią savaitę nepasirodysiu bažnyčioje, teks eiti pas nepažįstamą žmogų ir prisipažinti dėl visų savo klaidų per pastarąsias dvi savaites. Tačiau šis procesas ugdė manyje didesnę discipliną, gilesnį maldingumą. Dabar, galiu pasakyti, sekasi geriau – maždaug 95 % sekmadienių einu į Mišias.

Manau, kad tai yra viena iš mūsų tikėjimo didžiųjų išminties dovanų – jis moko mus per kartojimą, formuoja mus per procesą, kuris yra tikėjimo slėpinio esmė. Netgi kai praktikuojame sakramentus netobulai – kaip aš tikrai darau – Dievas mus keičia. Nors esu toks pat netobulas krikščionis kaip ir kiekvienas šioje patalpoje esantis žmogus, jaučiu, kad Dievas mane kasdien keičia. Tai yra vienas didžiausių mūsų tikėjimo palaiminimų ir viena didžiausių sakramentų laikymosi dovanų. Taigi, ačiū jums visiems, kad priėmėte į savo gretas atsivertėlį, nes tai man labai naudinga – taip pat ir mano šeimai.

Antra mintis, kurią išsinešu iš savo katalikiško tikėjimo, yra supratimas, kad svarbiausi dalykai gyvenime nėra materialūs. Tai ne BVP rodikliai ar akcijų rinkos skaičiai. Tikrasis visuomenės sveikatos rodiklis yra mūsų šeimų saugumas, stabilumas ir gerovė. Prezidento Trumpo administracijoje mes siekiame sukurti klestėjimą, tačiau jis pats savyje nėra tikslas. Tikslas – kiekvieno Jungtinių Valstijų piliečio gyvenimo gerovė.

Dėl to mums rūpi šie dalykai. Aš dažnai primenu sau, kad buvo laikotarpių, kai BVP ir akcijų rinka kilo, bet JAV gyvenimo trukmė mažėjo. Manau, kad Katalikų Bažnyčia moko mus, jog jei ekonominiai rodikliai yra geri, bet žmonės vis tiek miršta anksčiau nei turėtų, tai reiškia, kad kaip šalis turime pasitempti.

Katalikybė – o plačiau kalbant, ir krikščionybė – moko mūsų viešuosius pareigūnus rūpintis giluminiais, esminiais dalykais: negimusiais vaikais, mūsų vaikų gerove, santuokos šventumu. Taip, mes rūpinamės ekonomine gerove, bet tik todėl, kad galėtume skatinti bendrąjį visų piliečių gėrį.

Kai galvoju apie pačius svarbiausius dalykus, prisimenu kažką nuostabaus, kas nutiko man 2024 m. lapkritį. Visi mano draugai buvo šalia, visa mano šeima buvo kartu, tai buvo didelė šventė. Žinoma, kalbu apie mano septynerių metų sūnaus sprendimą pasikrikštyti.

Jis dabar mokykloje, tad to nepamatys, bet, nors buvo nuostabu laimėti 2024 m. rinkimus ir žinoti, kad prezidentas Trumpas vėl taps prezidentu bei galės padaryti tiek daug gero amerikiečiams, mane labiausiai džiugino tai, kad savaitę po rinkimų mano sūnus pasirinko krikštą.

Kaip tikriausiai žinote, dauguma jūsų esate katalikai nuo gimimo, todėl tradiciškai katalikai krikštija kūdikius labai anksti. Tačiau, kaip žinote, mano šeima – tarpkonfesinė. Mano žmona, nors beveik kiekvieną sekmadienį lydi mus į bažnyčią, pati nėra katalikė. Todėl mes susitarėme: vaikus auginsime katalikais, bet leisime jiems patiems pasirinkti momentą, kada jie norės būti pakrikštyti. Jei tai laikytumėte šventvagyste, kaltinkite dominikonus – tai jų idėja.

Kai mano septynerių metų sūnus pasirinko krikštą, tai buvo viena didžiausių mano, kaip tėvo, akimirkų. Jis tai priėmė labai rimtai ir klausė manęs: „Tėti, ką turėčiau sakyti? Ką turėčiau daryti? Ką tai reiškia? Kodėl tai svarbu?“

Buvo nuostabu matyti, kaip mano mažasis sūnus pats išgyvena ir supranta šiuos dalykus. Kai kalbu apie esminius, giliausius dalykus – būtent apie tai ir kalbu. Taip, mums rūpi ekonominiai rodikliai, mums rūpi piliečių atlyginimai, bet šie dalykai svarbūs tik todėl, kad padeda sukurti gyvenimo aplinkybes, kuriose žmonės gali išgyventi tokias akimirkas kaip ši. Man tai buvo akimirka, kai stebėjau, kaip mano sūnus tampa krikščioniu.

Galiausiai, kaip katalikų tikėjimą priėmęs žmogus viešajame gyvenime, turiu pasakyti štai ką: kartais vyskupai nesutinka su mano žodžiais. Ir, žinoma, kartais jie teisūs, o kartais – ne. Mano tikslas nėra svarstyti, kada esu teisus aš, o kada jie. Mano tikslas – paaiškinti, kaip aš suvokiu buvimą krikščioniu viešajame gyvenime.

mes būsime didžiausi religijos laisvės ir sąžinės teisių gynėjai. Ir manau, kad ši politika ypač bus naudinga katalikams visame pasaulyje.

Religiniai lyderiai turi pareigą kalbėti apie dienos aktualijas, ir aš kartais galvoju apie tai taip: Katalikų Bažnyčia yra tam tikra „technologija“. Tai sistema, sukurta prieš 2000 metų, kuri šiandien susiduria su visai nauja technologija, egzistuojančia tik 10 ar 20 metų – būtent socialiniais tinklais.

Aš stengiuosi sau priminti, kad dvasininkai yra svarbūs dvasiniai vadovai. Kartais galite išgirsti žmones sakant: „Na, leisime dvasininkams kalbėti apie Bažnyčios reikalus, bet galime jų neklausyti, kai kalbama apie viešąją politiką.“ Manau, kad tai klaidingas požiūris. Tai tikrai nėra teisingas požiūris man. Tačiau stengiuosi sau priminti, kad mes, kaip krikščionys, nesame pašaukti nuolat nerimauti dėl kiekvienos socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusios kontroversijos, susijusios su Katalikų Bažnyčia, nesvarbu, ar tai būtų dvasininkas, vyskupas ar pats Šventasis Tėvas.

Manau, kad galėtume pasimokyti iš savo senelių, kurie gerbė dvasininkus, kreipėsi į juos patarimo, bet nesiginčijo ir nekonfliktavo dėl kiekvieno jų ištarto žodžio, patekusio į socialinę žiniasklaidą. Nemanau, kad tai yra gerai, ir nors nenoriu visiems jums patarinėti, nemanau, kad krikščionims naudinga nuolat ginčytis tarpusavyje dėl kiekvienos Bažnyčios kontroversijos. Kartais turėtume leisti šiems dalykams išsispręsti natūraliai ir tiesiog gyventi pagal mūsų tikėjimą, vadovaudamiesi savo dvasiniais lyderiais, bet nereikalaudami iš jų socialinių tinklų influencerių standartų, nes jie tokiais nėra.

Tai atveda mane prie paskutinio punkto, kurį noriu išsakyti: kaip tikriausiai matėte viešai, Šventasis Tėvas, popiežius Pranciškus, kritikavo kai kurias mūsų imigracijos politikos nuostatas. Vėlgi, mano tikslas čia nėra ginčytis su juo ar su bet kuriuo kitu dvasininku dėl to, kas teisus ir kas klysta. Jūs jau žinote mano nuomonę, ir aš nuolat ją išsakysiu, nes tikiu, kad privalau tai daryti siekdamas geriausių JAV žmonių interesų.

Vietoj to noriu priminti, kad kalbuosi su daugybe konservatyvių katalikų, taip pat ir su progresyviais katalikais, ir manau, kad kartais konservatyvūs katalikai per daug užsiėmę politine kritika tam tikro dvasininko ar net Katalikų Bažnyčios vadovo atžvilgiu. Žinoma, nesakau, kad jie visada neteisūs – kartais netgi sutinku su jais. Tačiau manau, kad nei vienam iš mūsų nėra naudinga traktuoti savo religinių vadovų kaip dar vienų socialinių tinklų influencerių. Ir manau, kad tai galioja abiem kryptimis.

Manau, kad ir mūsų religiniai vadovai turi suprasti, jog socialinės žiniasklaidos eroje žmonės įsiklauso į kiekvieną jų žodį, net jei tai nebuvo jų tikslas ar jei tam tikras pareiškimas nebuvo skirtas plačiam socialinės žiniasklaidos vartojimui. Tačiau kiekvieną dieną, vos sužinojau apie popiežiaus Pranciškaus ligą, meldžiuosi už Šventąjį Tėvą, nes nors, tiesą sakant, mane nustebino jo kritika mūsų imigracijos politikai, tikiu, kad popiežius yra žmogus, kuris rūpinasi jam patikėtų krikščionių ganymu. Jis yra žmogus, kuris rūpinasi mūsų tikėjimo dvasine kryptimi.

Tai sakydamas, noriu pabrėžti, kad kasdien su savo vaikais meldžiamės už Šventąjį Tėvą – už jo sveikatą ir už jo stiprybę, nes, atrodo, jis išgyvena gana rimtą sveikatos krizę.

Ir nors taip, kai kurios mūsų žiniasklaidos priemonės, kai kurie socialinių tinklų influenceriai ir net kai kurie mūsų broliai katalikai, manau, stengiasi įtraukti Šventąjį Tėvą į kiekvieną kultūrinį karą Amerikos politikoje, aš visada prisiminsiu Šventąjį Tėvą – nesvarbu, ar jis įveiks šią ligą (o aš tikrai tikiuosi, kad taip), visada prisiminsiu Šventąjį Tėvą 2020 metų kovą – tuo neįtikėtino streso laikotarpiu visam pasauliui.

Prisiminkime, kad tai buvo pats COVID pandemijos įkarštis. Niekas nežinojo, kokia ji bus bloga. Gavome pranešimų iš Italijos apie masinius mirčių atvejus žmonių, prijungtų prie ventiliatorių. Asmeniškai aš vos prieš kelias savaites buvau pasitikęs savo antrąjį vaiką šiame pasaulyje, todėl pandemijos metu namuose turėjau vos trijų savaičių kūdikį. Nuėjau į „Dick’s Sporting Goods“ ir nusipirkau 900 šovinių, tada nuėjau į „Walmart“ ir nusipirkau du maišus ryžių, sėdėjau namuose su tais ryžiais ir šoviniais ir sakiau: „Gerai, mes tiesiog lauksime, kol viskas praeis.“

Ir kai daugelis nežinojo, kaip viskas klostysis (o, laimei, pandemija nebuvo tokia bloga, kaip blogiausios prognozės, nors ji vis tiek buvo sunki), visi galime prisiminti tą akimirką, kai Šventasis Tėvas stovėjo tuščioje Šv. Petro aikštėje, laikydamas Eucharistiją virš galvos ir sakydamas pamokslą, prie kurio aš nuolat grįžtu. Jis buvo be galo reikšmingas man tuo metu ir tebėra prasmingas šiandien. Todėl, jei leisite, norėčiau perskaityti ištrauką iš popiežiaus Pranciškaus homilijos:

„Atėjus vakarui“ (Mk 4, 35) – taip prasideda Evangelija, kurios ką tik klausėmės. Atrodo, kad jau ištisas savaites tęsiasi vakaras. Tirštos sutemos dengia mūsų aikštes, gatves ir miestus; jos užvaldė mūsų gyvenimus ir viską pripildė spengiančios tylos ir slegiančios tuštumos, kuri viską stingdo: jaučiame ją ore, matome žmonių gestuose ir žvilgsniuose. Esame išsigandę ir pasimetę. Kaip mokinius Evangelijoje, ir mus staiga užklupo nelaukta šėlstanti audra. Supratome, kad visi plaukiame viena valtimi, esame pažeidžiami ir pasimetę, tačiau tuo pat metu – svarbūs ir reikalingi, visi turime irkluoti kartu, vieni kitus guosti. Visi esame šioje valtyje. Kaip anie mokiniai, kurie išsigandę vienu balsu šaukė: „Žūvame“ (Mk 4, 38), taip ir mes supratome, kad negalime kiekvienas eiti kas sau, bet turime eiti visi kartu.

Nesunku save atpažinti šiame pasakojime, bet sunku suprasti Jėzaus laikyseną. Kai mokiniai išsigandę puola į neviltį, jis tuo metu yra skęstančios valties gale. Ir ką gi jis daro? Nepaisydamas visų šurmulio jis ramiai sau miega, visiškai pasitikėdamas Tėvu. Tai, beje, vienintelis kartas, kai Evangelija kalba apie miegantį Jėzų. Kai pažadintas jis nuramina vėją ir vandenį, kreipiasi į mokinius su priekaišto gaida balse: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ (Mk 4, 40). Pabandykime tai suprasti. Kas gi yra ta tikėjimo stoka, taip labai nesuderinama su Jėzaus pasitikėjimu? Mokiniai nebuvo liovęsi juo tikėti, nes jo šaukėsi. Pasižiūrėkime, kaip šaukėsi. „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ (Mk 4, 38). „Nerūpi“. Jie mano, kad Jėzus jais nesirūpina, kad jie jam nesvarbūs. Taip pat mums, mūsų šeimose skauda, kai girdime sakant: „Kodėl gi tau nerūpi?“ Šis sakinys žeidžia ir sukelia audras. Jis tikriausiai sukrėtė ir Jėzų. Nes juk niekas kitas taip mumis nesirūpina, kaip Jėzus. Ir iš tiesų, kai pasitikėjimą prarandantys mokiniai ėmė šauktis pagalbos, jis juos išgelbėjo.

Audra nuplėšia kaukę, atidengia mūsų pažeidžiamumą, apnuogina mūsų netikrą ir paviršutinišką saugumą, su kuriuo kūrėme savo planus, projektus, santykius ir prioritetus. Parodo, kaip buvome užmigę ir palikę tai, kas mus maitina, palaiko, kas duoda jėgų mūsų gyvenimui ir mūsų bendruomenei. Audra iškelia į dienos šviesą visas mūsų pastangas paslėpti ir užmiršti tai, kas maitino mūsų tautų sielą, visus bandymus save nuskausminti tariamai išganingais būdais, nenorą sugrįžti prie savo šaknų ir semtis protėvių išminties – o tai iš mūsų atėmė atsparumą, reikalingą, kad ištvertume negandas.“

Ir taip aš visada prisiminsiu Šventąjį Tėvą: kaip didį ganytoją. Kaip žmogų, kuris gali labai giliai išsakyti tikėjimo tiesą didelės krizės akimirkoje. Todėl norėčiau paprašyti visų mūsų jungtis į šią maldą už popiežių Pranciškų:

Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Visagalis ir gailestingas Dieve, dėkojame Tau už Tavo meilę. Prašome, suteik savo gailestingumą popiežiui Pranciškui, kad jis pasveiktų iš ligos ir galėtų toliau vadovauti mums budria globa. Meldžiame, kad laimintum jo gydytojus, slaugytojus ir medicinos personalą išmintimi ir gebėjimais, kad per juos galėtum atkurti savo ganytojo sveikatą per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Baigdamas savo kalbą, noriu pasakyti: aš niekada nebūsiu tobulas. Niekada nepadarysiu visko teisingai. Bet aš stengsiuosi būti toks lyderis, kuris padeda mūsų civilizacijai kurti tikrus antikūnus prieš sunkumus. Ir jei Šventasis Tėvas gali mus girdėti, tikiuosi, jis žino, kad šiame kambaryje yra tūkstančiai tikinčių katalikų ir milijonai tikinčių katalikų šioje šalyje, kurie už jį meldžiasi, kol jis įveikia savo audrą.

Tegul Dievas jus laimina.

The post JAV viceprezidentas JD Vance'as. Dievas mane kasdien keičia appeared first on LAIKMETIS.

Pasirašydamas įsaką Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos šiai Jungtinių Tautų institucijai nesąžiningai moka daugiau nei Kinija, ir pridūrė: „Pasaulio sveikatos organizacija mus apiplėšė.“

Naujojo prezidento vertinimu, organizacija iš JAV reikalauja „nepagrįstai didelių išmokų“. „Kai pirmą kartą buvau Baltuosiuose rūmuose, mes mokėjome PSO 500 mln. - Tada nusprendžiau tam padaryti galą. Jie tikrai norėjo mus grąžinti, pažiūrėsime, kas bus.

Pažiūrėkite, kaip nesąžininga, Kinija moka PSO 39 milijonus, o mes mokame 500 milijonų, o Kinija yra didesnė šalis.“

PSO narystę, kurią D. Trumpas sustabdė per savo pirmąją kadenciją, atnaujino prezidentas J. Bidenas.

„Negalima PSO iniciatyvų vertinti vienareikšmiškai – tarp jų buvo daug gerų, tikrai palankių visuomenės sveikatai, tačiau buvo ir nemažai kontraversiškų, pavyzdžiui ,reprodukcinės sveikatos‘ iniciatyvos, kurios susijusios su kontracepcijos, aborto ir gender ideologijos skatinimus valstybėse.

Tačiau apskritai JAV pasitraukimą iš PSO vertinu pozityviai, nes pastaraisiais metais stebėjome, kaip šios organizacijos veikla tolo nuo mokslo, medicinos, visuomenės sveikatos superkorporacijų interesų link, - komentavo D. Trumpo žingsnį Sveikatos teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

„Žinome, kad didelė dalis PSO finansavimo ateina iš fondų, susijusių su suinteresuotais verslais: farmacijos, vakcinų ir kontracepcijos pramonėmis. Panašu, kad tai galų gale daro įtaką ir pareigūnų sprendimams.“

Taip pat ji abejoja kiek konkrečios naudos iš PSO veiklos ir kuriamų produktų turi kiekviena šalis.

„Kiek finansavimo ir kiek proporcingai skiriama problemoms, kuris aktualus išsivysčiusiose šalyse ir neišsivysčiusiose. Išsivysčiusioms šalims PSO kuriami produktai nėra tiek svarbūs, nes paprastai jos jau būna įdiegusios sveikatos technologijas ir praktikas, kai tuo tarpu Afrikos, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse net ir vandentiekio ir kanalizacijos buvimas yra aktualija, todėl ten veiklos yra ženkliai daugiau.“

Su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų - STI direktorė

D. Trumpo priekaištų organizacijai sąraše - jos „neraštingas“ koronaviruso pandemijos ir kitų pasaulinių krizių valdymas. Jis taip pat pažymėjo, kad PSO „nesugeba pademonstruoti nepriklausomybės nuo netinkamos šalių narių politinės įtakos“.

Ypatingai neigiamai PSO veiklą pandemijos metu vertina ir Kristina Zamarytė-Sakavičienė.

„Tik pasirodžius pirmiems signalams apie COVID-19 stebėjome PSO delsimą imtis priemonių, tai leido virusui plačiai išplisti po pasaulį, o vėliau – itin neadekvačias, gąsdinančias prognozes, nelogiškus, mokslu nepagrįstus siūlymus (karantinus ir kovido sertifikatus, kurie visiškai nepasiteisino kaip pandemijos suvaldymo priemonė, o padarė daug žalos valstybių ekonomikai ir žmogaus teisėms).

PSO rekomendacijos valstybėms ir jų įgyvendinimas pradėjo kelti grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek žmogaus teisėms ir valstybių suverenitetui.

PSO pamiršo savo prieš pat pandemiją eskaluotą prioritetą –  socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus, kurie buvo įvardinti viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus. Taigi PSO strategiškai neįvertino savo siūlomų veiksmų tolimųjų pasekmių žmonių sveikatai.“

STI direktorė taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl tolesnių PSO veiksmų: „Nors jau dabar, matant pasekmes, turėtų būti akivaizdu, kurios priemonės patyrė nesėkmes; taip pat akivaizdu, kad geriau su pandemija susitvarkė valstybės, kurios aklai nesilaikė PSO rekomendacijų, matome, kad organizacijos „apetitas“ plėsti galias tik auga.

PSO siūlytos COVID-19 valdymo priemonės iš esmės tik padidino socialinius ir ekonominius sveikatos netolygumus.

Pavyzdžiui, PSO kartu su ES vykdo pasaulinį vakcinacijos paso projektą. O juk dabar jau visiškai aišku, kad vakcinacijos nuo COVID-19 (galimybių) pasai nepasiteisino ir nėra pagrįsti epidemiologine logika – užsikrėsti ir užkrėsti kitus gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti.

Dabar jau yra pakankamai duomenų, kad skiepytieji po kelių mėnesių tampa imlesni virusui. Jei politika būtų nuosekli ir tikrai remtųsi mokslu, tai galbūt turėtume pradėti taikyti PSO vystomus „galimybių pasus“ atvirkščiai –  sumažinti būtent skiepytųjų galimybes, kad jie neplatintų viruso?

Jei neaišku, tai pasakysiu, kad aš juokauju: nepritariu jokiai segregacijai, nepagrįstiems teisių ir laisvių ribojimams bei medicinoje fundamentalaus laisvo informuoto sutikimo principo iškraipymui į vieną ar kitą pusę“, - teigia K. Zamarytė-Sakavičienė.

Tikisi, kad apsigalvos

PSO sakė, jog apgailestauja dėl naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimo pasitraukti iš šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros.

„Pasaulio sveikatos organizacija gailisi dėl pranešimo, jog JAV ketina pasitraukti iš organizacijos“, – reporteriams teigė PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.

Kartu organizacija pareiškė, kad tikisi, jog Vašingtonas persvarstys savo sprendimą. „Tikimės, kad Jungtinės Valstijos persvarstys savo sprendimą ir tikimės konstruktyvaus dialogo, kad būtų išsaugota Jungtinių Amerikos Valstijų ir PSO partnerystė siekiant milijonų žmonių visame pasaulyje sveikatos ir gerovės“, - sakoma dokumente.

PSO 2024-2025 m. 6,8 mlrd. dolerių biudžetas labai priklauso nuo JAV paramos. Ekspertai įspėja: šalies pasitraukimas gali pakenkti pagrindinėms organizacijos programoms, įskaitant tuberkuliozės, ŽIV/AIDS ir pasirengimą pandemijoms.

„Tai tamsiausia diena pasaulinei sveikatai per visą mano karjerą“, - teigė tarptautinės sveikatos ekspertas Lawrence'as Gostinas (Lawrence'as Gostinas).

Jo vertinimu, D. Trumpo sprendimas „gali tapti kitos pandemijos priežastimi“.

D. Trumpo įsaku taip pat nutraukiamas JAV dalyvavimas derybose dėl PSO pandeminio susitarimo.

„Atskirai verta prisiminti ir stumiamą PSO konvenciją (arba Tarptautines sveikatos taisykles), kuri didintų PSO galias valdyti infekcines krizes valstybių suvereniteto sąskaita. Esu tikra, kad JAV išstojimas iš PSO jos pajėgumus brukti valstybėms ydingas iniciatyvas stipriai sumažins. Ir tai yra gerai Lietuvai“, - įsitikinusi STI vadovė.

„Galbūt daugelis jau pamiršo, bet tie, kurie pandemijos metu buvo išvaryti už socialaus gyvenimo durų, rizikavo savo darbais, mokslu, buvo kaltinami ir žeminančiai pravardžiuojami, tikrai atsimena, ką reiškė aklas PSO rekomendacijų vykdymas valstybėse.“

„Turime savo šalyje visuomenės sveikatos, infekcijų kontrolės specialistų, epidemiologų, farmakologų, imunologų dalis jų jungėsi į STI gretas – kitos panašios krizės metu derėtų labiau remtis jų kompetencija, o ne iš viršaus nuleidžiamomis gairėmis“, - teigia visuomenininkė.

Paskelbtas Amerikos pasitraukimas iš PSO įvyks per 12 mėnesių ir turės įtakos 18 proc. organizacijos biudžeto. Vašingtonas ne tik nutrauks finansavimą, bet ir atšauks savo darbuotojus bei rangovus, dirbančius su PSO.

The post JAV palieka PSO - kaip šį sprendimą vertina ekspertai? appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien Graikijos teismų sistema atėmė iš manęs didžiausią garbę, kokia tik gali būti suteikta kunigui: būti nuteistam už tai, kad atliko savo kunigišką ir pastoracinę pareigą, likdamas ištikimas savo sąžinei, savo kaimenei ir Dievui“, - sakė jis.

Kunigas pažymėjo, kad teismas ne tik apgynė jį asmeniškai, bet ir išvengė nacionalinės gėdos, kad Graikija nuteisė stačiatikių šventiką už tai, kad jis vadovavo liturgijai per Apreiškimo šventę.

„Graikijos teismai savo išteisinamuoju sprendimu atsisakė taikyti perteklinį, nelogišką, neefektyvų, antikonstitucinį ir, svarbiausia, šventvagišką vyriausybės dekretą, kuriuo 2020 m. gavėnios metu buvo uždrausti ne tik tikinčiųjų susirinkimai bažnyčiose, bet ir pati Dieviškoji liturgija net vienuolynuose ir Atono kalne“, - pabrėžė kunigas.

Jis priminė, kad panašūs įstatymai galiojo Europoje iki 311 m., valdant Diokletianui, ir Albanijoje, valdant Enverui Hodžai. Net tokie veikėjai kaip Mehmedas Užkariautojas, Leninas ar Stalinas nedrįso imtis tokių kraštutinių priemonių kaip liturgijos draudimas.

Tėvas Anastazijus pažymėjo, kad kaip stačiatikis ir kunigas negalėjo susitaikyti su liturgijos draudimu: „Aš privalėjau laikytis Kristaus įsakymo: ‚Tai darykite mano atminimui‘, neprašydamas ciesoriaus leidimo“.

Baigdamas savo pasisakymą kunigas pacitavo senovės graikų oratoriaus Lizijo žodžius, kuriuos jis pritaikė jį apskundusiam žurnalistui: „Esu beveik dėkingas savo kaltintojui už tai, kad jis suteikė man galimybę dalyvauti šiame teisme, kuris man, kaip kunigui, yra didžiausia garbė.“

The post Graikijos teismas išteisino kunigą, kad jis vedė pamaldas kovidinių apribojimų laikotarpiu appeared first on LAIKMETIS.

COVID-19, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Kinijos Uhano mieste, pražudė milijonus žmonių, sugriovė ekonomiką ir sužlugdė sveikatos apsaugos sistemas.

Pirmadienį PSO paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Kinija „moraliniu ir moksliniu požiūriu privalo“ pasidalyti daugiau informacijos.

„Prieš penkerius metus (...) Kinija nedelsdama pasidalijo su PSO ir tarptautine bendruomene informacija apie epidemiją ir viruso genų seką. Nieko neslėpdami dalijomės savo prevencijos, kontrolės ir gydymo patirtimi, taip labai prisidėdami prie tarptautinės bendruomenės kovos su pandemija“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Šį mėnesį sukanka penkeri metai nuo tada, kai pirmą kartą buvo pranešta apie protrūkį Uhane.

COVID-19 pandemijos metu PSO ne kartą kritikavo Kinijos valdžią dėl skaidrumo ir bendradarbiavimo stokos.

PSO vadovaujama specialistų grupė, kurią lydėjo kolegos iš Kinijos, 2021-ųjų pradžioje atliko pandemijos kilmės tyrimą.

Bendroje ataskaitoje jie palaikė hipotezę, kad virusą per tarpinį gyvūną perdavė šikšnosparnis žmogui, galimai turguje.

Nuo to laiko tyrėjai negalėjo grįžti į Kiniją, o PSO pareigūnai ne kartą prašė pateikti papildomų duomenų.

The post Kinija tikina, kad nieko neslėpė apie COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atsakas į COVID-19 pandemiją ataskaitoje vertinamas kaip „absoliuti nesėkmė, nes PSO pasidavė Kinijos komunistų partijos spaudimui ir Kinijos politinius interesus iškėlė aukščiau savo tarptautinių pareigų“.

Dokumentas atskleidė aukščiausių JAV visuomenės sveikatos pareigūnų korupciją, pandemijos valdymo klaidas, labiausiai tikėtiną viruso kilmę ir informavo apie įtakingų asmenų, tarp jų – buvusio Niujorko gubernatoriaus A. Cuomo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. To paties A. Cuomo, kurio įsakymu slaugos namai buvo priversti priimti COVID-19 sergančius pacientus. Tikėkimės, kad baudžiamojo persekiojimo metu paaiškės, kiek gyvybių šis įsakymas kainavo. Vėliau A. Cuomo daug kartų sąmoningai ir melavo apie Niujorko slaugos namų tragediją.

JAV ataskaitoje galima įžvelgti analogijų su mūsų valdžios veiksmais. Buvusioji Lietuvos vyriausybė taip pat vadovavosi PSO rekomendacijomis, t.y. vykdė tą pačią Kinijos komunistų partijos diktuotą politiką. Sveikatos teisės institutas ne kartą perspėjo, kad taikytos priemonės nebuvo pagrįstos moksliškai ir grubiai pažeidė žmogaus teises.

Teiginiai apie vakcinaciją neparemti mokslu

Ataskaitoje pripažįstama, kad paskubomis užregistruotos COVID-19 vakcinos, priešingai nei buvo žadėta skatinant masinę vakcinaciją, nesustabdė viruso plitimo. Privaloma vakcinacija nebuvo paremta mokslu ir padarė daugiau žalos nei naudos – ji pamynė žmogaus teises ir net pablogino JAV kariuomenės parengtį, - nurodoma JAV Atstovų rūmų pranešime spaudai.

Panašiai ir Lietuvoje neskiepytiems buvo stengiamasi užkurti pragarą, tą viešai pripažįstant. Dalis neteko darbų, apribota judėjimo laisvė, jie liko už renginių, prekybos centrų ir restoranų durų, studentai buvo metami iš universitetų patalpų ir bendrabučių. Raginta net neteikti sveikatos paslaugų, nebemokėti ligos išmokų. Dabar nenorime prisiminti, kad dalis Lietuvos žmonių patyrė pažeminimą ir žalą, kuriems analogų mūsų nepriklausomoje šalyje niekada nebuvo.

Ginant neegzistuojančią „teisę neužsikrėsti“, buvo pamirštas fundamentalus biomedicininės etikos principas – laisvas ir informuotas sutikimas dėl bet kurios medicininės intervencijos. O jo atsisakę artėjame prie nacių eksperimentų su žmonėmis.

Čia reikia priminti gėdingą Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo galimybių paso įvedimas pripažintas pagrįstu. Šis nutarimas neturi ir net negali būti pagrįstas medicinine logika, kadangi vienintelis teismo vienintelis ekspertas šioje byloje buvo biologijos bakalauras be medicininio išsilavinimo, aršus kovidinių ribojimų šalininkas.

Žala sveikatos priežiūros sistemai

Ataskaitoje pažymima, kad COVID-19 pandemija smarkiai pakenkė Amerikos sveikatos priežiūros sistemai: pablogėjo sveikatos priežiūros kokybė, pailgėjo eilės, sutrumpėjo apsilankymų pas gydytojus trukmė, o ligos dažniau lieka nediagnozuotos.

Akivaizdu, kad tas pats atsitiko ir Lietuvoje. Gelbėdami sveikatos sistemą nuo perkrovimo, pandemijos valdytojai ją rimtai sutrikdė.

Mokyklų uždarymas buvo klaida

Socialinio atstumo rekomendacija, dėl kurios JAV buvo uždarytos mokyklos ir smulkusis verslas, tyrimo išvadose vertinama kaip laužta iš piršto, nepagrįsta mokslu.

Ilgalaikis uždarymas padarė neišmatuojamą žalą psichinei bei fizinei amerikiečių sveikatai, ypač neigiamai paveikdamas jaunesnius piliečius. Dėl mokyklų uždarymo vaikai patyrė didžiulę žalą mokymosi pasiekimams, pablogėjo jų psichinė ir fizinė būklė. 12-17 metų mergaičių bandymų nusižudyti padaugėjo 51 proc.

Deja, absurdiškas idėjas uoliai įgyvendino ir Lietuva, pasižymėjusi vienu ilgiausių mokyklų uždarymų Europoje. 2020-2021 mokslo metais nuotoliniu būdu mokytasi daugiau kaip 200 dienų. Iki pandemijos Lietuvoje apie 13 proc. vaikų turėjo arba emocijų sutrikimų, o antrojo karantino metu tokių padaugėjo iki 50 proc. Tėvų inicijuotas procesas prieš valstybę dėl karantinų žalos vaikams įstrigęs teismuose.

Dezinformacija ir cenzūra

JAV Kongresui pateiktoje ataskaitoje konstatuojama, kad visuomenės sveikatos pareigūnai ignoravo natūralų imunitetą po COVID-19 ir dažnai skleidė dezinformaciją. Jų skelbiami pranešimai buvo prieštaringi ir neskaidrūs, o reakcijos skubotos. Siekdama paneigti tai, ką jie vadino dezinformacija, Biden administracija taikė nedemokratiškus ir, tikėtina, antikonstitucinius metodus, įskaitant „spaudimą socialiniams tinklams cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį.“

Nuo to nukentėjo ir kitos valstybės, įskaitant Lietuvą, kai YouTube, Facebook ir kt. cenzoriai šalino turinį pagal politinį užsakymą.

Labiausiai tikėtina COVID-19 kilmė – laboratorinė

Ataskaitoje konstatuojama, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigai buvo naudojami pavojingiems funkcijos stiprinimo tyrimams, o labiausiai tikėtina COVID-19 kilmė – incidentas laboratorijoje šių tyrimų metu. Potencialiai pavojingų mokslinių tyrimų priežiūros procedūros yra nepakankamos, nepatikimos ir kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai bei nacionaliniam saugumui.

Korupcija

JAV Atstovų rūmų pranešime spaudai nurodoma, kad mažiausiai pusę COVID-19 valdymui skirtų lėšų, išvogė „tarptautiniai sukčiai“ (pranešime „international fraudsters“).

Atitinkamai Lietuvoje Sveikatos teisės instituto atlikto COVID-19 finansų tyrimo išvados rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai iš 5 milijardų eurų, Lietuvoje panaudotų COVID-19 valdymui, išleisti nesilaikant įstatymų ir neaišku kam.

Lietuva irgi privalo padaryti išvadas

The Economist duomenimis, Lietuva COVID-19 valdė blogiausiai, užimdama pirmąją vietą pasaulyje pagal mirčių skaičiaus padidėjimą. Nuo COVID-19 pradžios iki šiandien Lietuvoje turime 32 440 perteklinių mirčių. Nurodoma 9 570 iš jų priežastis yra COVID-19. Likusias 22 870 sunku paaiškinti kitaip negu nekompetentingais ar korupciniais Vyriausybės sprendimais, ypač įvertinus tai, kad 2020-2021 metais stacionarinių pacientų skaičius buvo ne didesnis, o mažesnis negu 2015-2019 metais.

Sveikindamas naująją JAV administraciją, linkiu jai atlikti visus veiksmus, kurie yra būtini, kad COVID-19 valdymo absurdai nepasikartotų. Vis daugiau valstybių, panašiai kaip JAV, imasi vertinti taikytas priemones, pripažįsta klaidas, žmogaus teisių pažeidimus, sukeltą žalą, stengiasi išmokti pamokas ir kompensuoti žmonių patirtą žalą.

Deja, ankstesnioji Lietuvos valdžia elgėsi priešingai – I. Šimonytės Vyriausybė su savo ekspertais apsidovanojo vieni kitus už galimybių pasą, puikų pandemijos valdymą ir tai, kad jie negirdėjo kritikų, bandžiusių sustabdyti įsibėgėjusį absurdą. Istorija yra griežta mokytoja. Tie, kad neišmoksta pamokų, yra baudžiami naujomis, todėl esu tikras, kad Lietuvoje yra būtinas panašus tyrimas kaip JAV.

JAV Atstovų rūmų pranešimas spaudai čia.

The post Rimas Jankūnas. JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje? appeared first on LAIKMETIS.

The post Kunigai V. Poškus ir A. Valkauskas. Mišios po pandemijos appeared first on LAIKMETIS.

Tai jis parašė JAV Kongreso komitetui pateiktame laiške. Jis pridūrė, kad ateityje priešinsis panašiems bandymams. 

Laiške, adresuotam Atstovų Rūmų Teismų komiteto pirmininkui Jimui Jordanui (Džimui Džordanui), M. Zuckerbergas atkreipė dėmesį į daugybę kontroversijų, susijusių su turinio moderavimu jo platformose.

Jis taip pat teigė neketinantis vėl siekti finansuoti JAV rinkimų infrastruktūros prieš šių metų šalies prezidento rinkimus, kaip tą darė anksčiau ir dėl ko sulaukė aštrios respublikonų kritikos.

M. Zuckerbergo pranešimas komitetui pateiktas likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų, prieš kuriuos dėmesio centre atsidūrė internete plačiai paplitusi dezinformacija apie kandidatus.

Kalbėdamas apie pandemiją, „Facebook“ įkūrėjas sakė, kad 2021 metais Joe Bideno (Džo Baideno) administracija „kelis mėnesius ne kartą spaudė mūsų komandas cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį, įskaitant humorą ir satyrą“.

„Manau, kad vyriausybės spaudimas buvo neteisingas, ir apgailestauju, kad nebuvome atviresni“, – rašė M. Zuckerbergas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad dėl bet kurios administracijos daromo spaudimo neturėtume nuolaidžiauti savo turinio standartams, ir esame pasirengę duoti atkirtį, jei kas nors panašaus pasikartos“, – teigė jis. 

Respublikonai šį laišką įvertino kaip pergalę, o Atstovų Rūmų teismų komiteto paskyroje socialiniame tinkle „X“ jį pavadino „didele žodžio laisvės pergale“.

„Manau, kad vyriausybės spaudimas buvo neteisingas, ir apgailestauju, kad nebuvome atviresni“, – rašė M. Zuckerbergas.

Pastaraisiais mėnesiais Kongreso respublikonai užsipuolė socialinių tinklų ir technologijų bendroves, teigdami, kad jos slopina ar cenzūruoja konservatyvias pažiūras.

M. Zuckerbergas taip pat teigė, kad daugiau nebefinansuos ne pelno siekiančių organizacijų, siekiančių remti JAV rinkimų infrastruktūrą, kaip tą darė COVID-19 pandemijos laikais, nes respublikonai tokias aukas laiko šališkomis.

„Mano tikslas – būti neutraliems ir neatlikti vienokio ar kitokio vaidmens arba net nesukelti kitiems įspūdžio, kad jį atliekame“, – rašė jis.

Laiške taip pat kalbama apie kontroversijas, kilusias dėl to, kaip „Facebook“ reagavo į dienraščio „New York Post“ paskelbtą istorija apie JAV prezidento Joe Bideno sūnų Hunterį (Hanterį). 

M. Zuckerbergas teigė, kad ši istorija buvo „laikinai pašalinta“, o „Facebook“ faktų tikrintojai tyrė, ar tai nėra „potenciali Rusijos dezinformacijos operacija“.

„Meta“ vadovas sakė, kad galiausiai buvo nustatyta, jog ši istorija nėra tokios operacijos dalis, ir kad platforma pakeitė savo politiką taip, kad pranešimai Jungtinėse Valstijose nebepašalinami, kol juos tiria faktų tikrintojai.

The post M. Zuckerbergas: J. Bideno administracija kelis mėnesius ne kartą spaudė mūsų komandas cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį appeared first on LAIKMETIS.